- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- e1-487-298/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05245-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Kaltinamasis
- R. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros ketvirtojo skyriaus prokurorės R. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-487-298/2020 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) betonuotoju-montuotoju, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tai yra:
2020-02-02, laikotarpiu tarp 19 val. ir 20 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), svetainėje, tyčia sudavė diržu savo sūnui T. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., nenustatytą skaičių smūgių į nugarą, taip sukeldamas T. A. fizinį skausmą. T. A. rankomis dengiantis kūną nuo smūgių, tęsdamas nusikalstamą veiką, R. A. tyčia diržu sudavė nenustatytą skaičių smūgių T. A. į kairį dilbį, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. A. odos įbrėžimus kairiame dilbyje, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
R. A. kaltu dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį prisipažino visiškai ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad visiškai prisipažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl savo poelgio labai gailisi. Jis nėra įrašytas į narkologinę ir psichiatrinę įskaitas. 2020-02-02 (tai buvo sekmadienis), vakare, galimai laikotarpiu tarp 19 ir 20 val., būdamas savo gyvenamojoje vietoje - name, esančiame (duomenys neskelbtini), jis nesusivaldė ir išsitraukęs iš kelnių odinį juodos spalvos diržą, apie 7 kartus juo sudavė savo nepilnamečiui sūnui T. A. per nugarą. Mušdamas stovėjo sūnui už nugaros. Galimai sūnus T. A. dengėsi galvą rankomis, todėl smūgiai diržu kliuvo ir į nugarą, ir į rankas (ypač - į kairę ranką dilbio srityje). Kiek atsimena, sūnus verkė. Mano, kad dėl suduotų smūgių sūnui skaudėjo. Nesusivaldė dėl to, kad šeštadienį (2020-02-01), apie 12 val., sūnus savavališkai pasišalino iš namų. Jis (R. A.) su sutuoktine T. A. žinojo, kad sūnus susirado kažkokią merginą. Šeštadienį vakare jiedu rado sūnų pas tą merginą ir apie 21 val. parsivežė jį į namus. 2020-02-02, ryte, jis (R. A.) išvežė žmoną į darbą, grįžo namo ir pastebėjo, kad sūnaus vėl nėra namuose. Sūnus nepranešė, kad išeina. Su T. A. vėl ieškojo sūnaus. Apie 16.30 val. jiedu nuvažiavo pas minėtos merginos motiną į darbą, Lazdynų mikrorajone esančioje picerijoje, ten T. A. nerado. Paieškos tęsėsi apie dvi valandas. Vėliau vėl nuvažiavo į merginos motinos darbą ir ten rado sūnų pasislėpusį kambariuke. Parsivežė sūnų namo. Grįžęs namo jis tiesiog nesusivaldė ir sumušė sūnų diržu. Smūgiavo odine diržo dalimi, ne sagtimi. Mušė sūnų kambaryje; sūnus tuo metu sėdėjo ant lovos. Tuo metu žmona buvo virtuvėje ar kitame kambaryje, tiksliai neatsimena. Dėl savo poelgio labai gailisi, tiesiog susinervino dėl sūnaus elgesio, buvo streso būsenoje. Sekmadienį vežant T. A. namo, jis (R. A.) klausė sūnaus, kodėl šis neklauso; sūnus tylėjo; tai irgi buvo veiksnys, kodėl jis nesusivaldė. 2020-02-03 T. A. nėjo į mokyklą, vakare buvo namuose. 2020-02-04 T. A. išėjo į mokyklą, iš jos namo negrįžo. Kaip suprato, 2020-02-04 T. A. paskambino policijai. 2020-02-04 vėlai vakare į jo ir sutuoktinės namus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir išvežė į areštinę. Sūnus mokosi L. K. mokykloje, 8 klasėje, mokslai sekasi neblogai; pablogėjo, kai susipažino su minėta mergina. Tai buvo pirmas kartas, kai pakėlė ranką prieš savo sūnų. Įvykio metu buvo blaivus. T. A. jis labai myli ir rūpinasi juo. Jis dės visas pastangas, kad sūnus jam atleistų. Sutinka išklausyti vaikų auklėjimo, pozityvios tėvystės kursus, vykdys visus teismo jam paskirtus įpareigojimus, laikysis draudimų (b.l. 56-58, 64-66).
Be visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė grindžiama šiais duomenimis:
N. T. A. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, jog mokosi L. K. mokykloje. Jam išaiškinta, kad jis gali atsisakyti duoti parodymus apie savo šeimos narius ar neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Sutinka duoti parodymus. Jis gyvena su mama T. A. ir tėvu (duomenys neskelbtini). Jie gyvena vidutiniškai, nelabai gerai. Su tėvu santykiai blogi, su mama - nelabai geri. Kiekvieną kartą, kai jis gauna blogą pažymį mokykloje, tėvas ant jo šaukia ir keikiasi necenzūriniais žodžiais. Tėvas rėkia, jeigu jis ką nors daro negerai, įsakinėja pakeltu balsu. Šeštadienį (2020-02-01) tėvas pakeltu balsu liepė jam atnešti malkų, reiškė pretenzijas mamai. Jį (T. A.) apėmė pyktis, jis susinervino ir išvažiavo iš namų pas pažįstamą moterį, vardu (duomenys neskelbtini), kuri nuomojasi butą Karoliniškių mikrorajone. Jis bendrauja su šios moters dukra (duomenys neskelbtini). Vakare tėvai jį pasiėmė iš minėtos moters namų. Tėvas norėjo jį sumušti kumščiais, ėjo jo link, grasino (neatsimena kokiais žodžiais), bet mama tėvą sustabdė. T. A. toks tėvo elgesys išgąsdino. Sekmadienį (2020-02-02) jis sulaukė, kol tėvai išvažiavo iš namų, ir nuvažiavo pas tą pačią pažįstamą moterį. Parašė elektroninį laišką į vaiko teisių apsaugos instituciją, bet atsakymo negavo. Tėvai rado jį pas (duomenys neskelbtini) darbe ir vakare parsivežė namo. Grįžus namo tėvas užtraukė svetainėje užuolaidas, pasiėmė odinį diržą ir jį sumušė. Mušė per nugarą. Mama tiesiog žiūrėjo ir po tėvo sumušimo pasakė, kad jeigu tėvas jo nebūtų sumušęs, tai ji pati būtų tai padariusi. Užtraukęs užuolaidas, tėvas liepė jam nusirengti iki pusės, apnuoginti nugarą. Jis nenusirengė. Tėvas iš pradžių atsinešė storą laidą nuo kažkokios technikos. Motina tėvą pristabdė, tada tėvas išvėrė iš kelnių diržą ir pradėjo mušti jį per nugarą. Sudavė apie 10 kartų. Kai mušė, jis (T. A.) sėdėjo ant sofos, rankomis dengėsi galvą. Mama stovėjo šalia ir nieko nesakė. Jis jautė didelę neapykantą ir skausmą. 10 balų skausmingumo skalėje skausmą įvertintų 7-8 balais. Jeigu būtų buvęs nuogas, skausmas būtų 10 balų. Jis tylėjo. Po sumušimo jam liepė eiti į savo kambarį. Pirmadienį jo neleido į mokyklą. Antradienį jis nuvažiavo ne į mokyklą, o pas (duomenys neskelbtini), kuri jam patarė paskambinti į policiją. Tą jis ir padarė. Atvykę policijos pareigūnai pranešė vaiko teisių apsaugos specialistams, o šie jį (T. A.) paėmė. Po šio įvykio su tėvais nebendravo, nesusitaikė. Kai jį tėvas mušė, jis norėjo numirti. Po to nuėjęs į savo kambarį jautėsi labai blogai, nenorėjo gyventi, net pjovėsi su peiliuku rankas. Su tėvais susitaikyti nenori. Tai ne pirmas kartas, kai tėvas jį sumušė. Prieš dvejus metus tėvas jį sumušė laidu. Kiek kartų tuomet sudavė, neprisimena. Buvo atvejis, kai jį sumušė mama. Tai nutiko prieš pusę metų, dėl įvykio mokykloje. Mama buvo išgėrusi ir namuose jį mušė bato kulnu, keletą kartų sudavė per galvą, pataikė į smilkinį. 2020-02-02 įvykio metu tėvai buvo blaivūs. Tėvai dažnai išgeria, vieną ar du kartus per savaitę. Jie būna arba ramūs, arba pradeda bartis. Šeštadienį ir sekmadienį (2020-02-01 ir 2020-02-02) jis parašė keletą laiškų „vaiko teisėms“, o policijai skambino antradienį (2020-02-04). Po įvykio buvo apgyvendintas Krizių centre, dabar gyvena pas tetą I. Z.. Jis nenori bendrauti su tėvais, jų nekenčia. Galvoja, kad iki pilnametystės liks gyventi pas tetą, su ja santykiai geri, tačiau bijo, kad teta gali jį atiduoti tėvams, nes ji yra tėvo sesuo (b.l. 28-31).
2020-02-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 425/2020 (010, kuria nurodyta, kad atvykęs į apžiūrą, T. A. papildomai paaiškino, kad nuo smūgių diržu rankomis dengėsi galvą; buvo apsirengęs striuke; medicinos pagalbos nesikreipė; šiuo metu skundžiasi nugaros kairės pusės skausmu. Pateikta išvada, kad T. A. padaryti odos įbrėžimai kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti prieš 4-7 paras iki apžiūros, paveikus aštrią briauną ar smailumą turinčiu daiktu (daiktais). Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tiriamojoje specialisto išvados dalyje taip pat nurodyta, kad ant T. A. nugaros tarp mentinių linijų ir juosmens srityje yra daugybiniai, skersinės krypties nuo 2 cm iki 10 cm ilgio blyškiai rožiniai, žemiau aplinkinės odos lygio esantys randai. Telefonu susisiekus su specialisto išvadą surašiusia specialiste R. G., pastaroji paaiškino, kad ant T. A. nugaros esantys randai neatitinka tiriamo įvykio laiko, yra padaryti anksčiau nei 2020-02-05, todėl nevertinti kaip sveikatos sutrikdymas ir neaprašyti išvados konstatuojamojoje dalyje (b.l. 19).
Apklaustos kaip liudytoja J. S. parodymais, kad jos dukra K. R. lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, o prieš tai mokėsi L. K. progimnazijoje, kur susipažino su T. A.. Nuo to laiko vaikai draugauja; T. A. atvyksta į jos namus, padeda dukrai ruošti pamokas, kartu eina pasivaikščioti, susitikinėja su bendrais draugais. 2020-02-01, apie 10 val., T. A. atvyko pas ją į namus. Jis buvo išsigandęs, nurodė, kad nenori grįžti pas tėvus, nes tėvas R. A. pyksta ant jo dėl įvairių priežasčių, dėl įvertinimų mokykloje. Jis sakydavo, kad bijo tėvų, kad namuose jį muš abu tėvai. 2020-02-01 T. A. prašė jos leisti jam nakvoti jos namuose, nes bijo grįžti namo. Apie 16.45 val. ji paskambino (duomenys neskelbtini) motinai T. A. ir pasiūlė leisti T. A. likti nakvoti jos namuose, nes jis streso būsenoje. Telefoninio pokalbio metu T. A. nurodė, kad T. A. reikia važiuoti namo, nes priešingu atveju R. A. pradės mušti ir ją (T. A.). T. A. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) „nieko nebus‘, jeigu jis sugrįš namo, su juo tik pasikalbės. Po telefoninio pokalbio su T. A. liudytoja įtikino T. A. grįžti namo. Apie 21 val. atvažiavo T. A. tėvai ir jį išsivežė. 2020-02-02, apie 10 val., jai paskambino dukra K. R. ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) atvažiuoja pas jas į namus, nes bijo likti su savo tėvu R. A.; pastarasis atėmė iš (duomenys neskelbtini) mobilaus ryšio telefoną, batus, planšetinį kompiuterį ir kitus daiktus. (duomenys neskelbtini) atvyko į jų namus apie 13 val. ir nurodė, kad jį diržu mušė tėvas. (duomenys neskelbtini) parodė jai savo nugarą, ji buvo sumušta, matėsi kraujosrūvos. (duomenys neskelbtini) paskambino į kompetentingą tarnyba tel. Nr. 116111; (duomenys neskelbtini) buvo pasiūlyta pakartotinai susisiekti sekančią dieną. Jos telefonu jis parašė laišką vaiko teisių apsaugos institucijai. 2020-02-02, apie 18.30 val., jai būnant darbe (kartu su ja buvo ir (duomenys neskelbtini)), atvyko (duomenys neskelbtini) tėvai ir išsivežė jį namo (jis nesipriešino, jautėsi prislėgtas). Nuo to laiko ji T. A. nematė iki 2020-02-04. 2020-02-04, apie 13 val., (duomenys neskelbtini) atvažiavo į jų namus, ir pasakė, kad tėvai jį vėl sumušė. Iš savo mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini) paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir paaiškino situaciją. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriems (duomenys neskelbtini) parodė sumušimus ant nugaros. Policijos pareigūnai iškvietė vaiko teisių apsaugos specialistus, kurie T. A. išsivežė (b.l. 36-37).
Apklaustos kaip liudytoja T. A. parodymais, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), su sutuoktiniu R. A. ir nepilnamečiu sūnumi T. A.. 2020-02-02 jie visi buvo namuose. Vakare, kai jau buvo tamsu, ji virtuvėje gėrė vaistus nuo spaudimo. Vyras su sūnumi buvo kambaryje. Ji išgirdo, kad sūnus (duomenys neskelbtini) pasakė: „Prašau, nereikia“. Išgėrusi vaistus ji nuėjo į kambarį. P. T. sėdintį ant lovos panarinusį galvą. Kambaryje taip pat buvo jos sutuoktinis R. A.. Ji nepastebėjo, ar šis laikė ką nors rankose. Ji atsisėdo ant lovos, paklausė, ar sūnus padarė pamokas. Sūnus atsakė, kad ne. Ji pasakė sūnui eiti daryti pamokų ir sūnus nuėjo. Sūnus jai dėl nieko nesiskundė, neverkė, jokių sužalojimų ant sūnaus ji nepastebėjo. Sūnus mokosi L. K. mokykloje, 8 klasėje. Pirmadienį (2020-02-03) sūnus nėjo į mokyklą, sakė, kad pramiegojo. Antradienį (2020-02-04) ryte sūnus išvažiavo į mokyklą ir po pamokų negrįžo namo. Ji jam skambino, bet sūnus neatsiliepė. Nuo 20 val. pradėjo jo ieškoti, skambino (duomenys neskelbtini) (tai moteris, su kurios dukra (duomenys neskelbtini) bendrauja), bet ši irgi neatsiliepė. 2020-02-04 vakare į namus atvyko policijos pareigūnai ir išsivežė jos sutuoktinį R. A., kaip ji suprato, dėl (duomenys neskelbtini) kažkokio pareiškimo. Vyras jai nesakė, kad būtų mušęs sūnų. Anksčiau ji nėra mačiusi, kad R. A. muštų (duomenys neskelbtini); vyras labai myli sūnų. Ir jos, ir sutuoktinio santykiai su (duomenys neskelbtini) draugiški, jie bendrauja (b.l. 39-41).
BIRT ataskaitų žiūryklės įrašu, kuriuo matyti, kad 2020-02-04, 19.57 val., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino pranešėjas T. A. ir nurodė, kad sekmadienį jį sumušė tėvas R. A.. Tai vyksta ne pirmą kartą. Šiuo metu pranešėjas yra pas draugę. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė (b.l. 7-8).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio G. G. surašytu tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriuo nurodyta, kad smurtą patyręs T. A. paaiškino, jog 2020-02-02 namuose adresu (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu tėvas R. A. kelnių diržu apie dešimt kartų sudavė T. A. per nugarą. Dėl suduotų smūgių T. A. skaudėjo. Apžiūrėjus T. A. nugarą, buvo matyti įdrėskimų ir nubrozdinimų žymės. T. A. greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Į vietą buvo iškviesti vaiko teisių apsaugos specialistai (b.l. 9-10).
Kita bylos medžiaga: duomenimis apie asmenį (b.l. 67-69, 72); įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašu (b.l. 70); administracinių nusižengimų registro išrašu (b.l. 71).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. A. 2020-02-02, laikotarpiu tarp 19 val. ir 20 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), svetainėje, tyčia sudavė diržu savo sūnui T. A., gim. 2005 m., nenustatytą skaičių smūgių į nugarą, taip sukeldamas T. A. fizinį skausmą. T. A. rankomis dengiantis kūną nuo smūgių, tęsdamas nusikalstamą veiką, R. A. tyčia diržu sudavė nenustatytą skaičių smūgių T. A. į kairį dilbį, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. A. odos įbrėžimus kairiame dilbyje, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. R. A. veika tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, paskiriant suderintus įpareigojimus. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
R. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas R. A. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taip pat į kaltinamojo asmenybę – R. A. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba.
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį parenkant atsižvelgus į prokurorės siūlomą, nes ji neprieštarauja teisingumo principui, yra adekvati ir proporcinga padarytai veikai.
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka –baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. A. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į paskirtą bausmę R. A. įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. vasario 4 d. 22.15 val. iki 2020 m. vasario 6 d. 11.04 val. (2 paros) (BPK 66 straipsnis).
Pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo prokurorė be laisvės apribojimo bausmės prašė skirti kaltinamajam ir baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ši baudžiamojo poveikio priemonė reglamentuota BK 72² straipsnyje, kuris nustato, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad kartu su bausme gali būti skiriamos aptariamo straipsnio 3 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
Prokurorės prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonė yra aktuali smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose, tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-382-574/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 15 d. Teismų praktikos smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. AB-47-1). Dėl nustatyto, atsižvelgiant į kaltinamojo R. A. asmenybę, tai, kad veika padaryta smurto artimoje aplinkoje sąlygomis, teismas sprendžia, kad yra būtinas kaltinamojo resocializacijos poreikis, todėl pastarajam kartu su bausme ir nustatytu įpareigojimu skirtina ir BK 72² straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigoti R. A. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo nuomone, ši baudžiamojo poveikio priemonė teigiamai paveiks kaltinamojo elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje, bei sudarys prielaidas siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti laisvės apribojimą 9 (devyneriems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, o jį praradus - užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. A. galutinę sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, o jį praradus - užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę R. A. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2020 m. vasario 4 d. 22.15 val. iki 2020 m. vasario 6 d. 11.04 val. (2 paras) ir laikyti, kad R. A. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti R. A. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus R. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.
– nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
– bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai;
– jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
– jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
(duomenys neskelbtini), kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.