- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-22
- Bylos Nr.
- I-3483-394/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00859-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal G. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. P. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-5 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), po 17 Eur neturtinės žalos atlyginimo už kiekvieną laikymo Šiaulių TI parą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2017-02-24 iki 2017-12-29, visose kamerose pažeista minimalaus ploto norma, prastas apšvietimas, nėra ventiliacijos, drėgna, langai gerai neužsidarydavo, todėl žiemą buvo šalta, ant sienų ir lubų pelėsis. Kamerose nebuvo spintelių asmeniniams rūbams bei daiktams susidėti, tualetai be durų ir užuolaidų, gamtinius reikalus tekdavo atlikti visiems matant, taip buvo pažeidžiamas orumas. Kamerose nebuvo džiovyklų rūbams išsiplovus pasidžiauti. Paskutinius tris mėnesius buvo laikomas kameroje su TBC sergančiu asmeniu, todėl kilo pavojus užsikrėsti TBC. Kamerose nebuvo nei šluotų, nei grindų skudurų, kameras teko plauti savo rankšluosčiais. Daugumoje kamerų buvo blakių. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo pakabų striukėms, suoliukų atsisėsti, staliukų pasidėti vandeniui, cigaretėms ar kitiems daiktams, pasivaikščiojimo kiemeliai per maži. Dušuose visi laisvai netilpdavo, muilas skystas ir tik vienos rūšies galvai ir kūnui. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, buvo iškilęs pavojus jo sveikatai.
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (5, 106, 113, 116 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką pranešta tinkamai (106 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (18-27 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas nustato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2017-02-27 iki 2017-12-28 skirtingose kamerose vienas arba su dar 1-5 asmenimis ir jam teko nuo 3,66 iki 23 kv. m., kas leidžia daryti išvadą, kad visas kalinimo dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko reikalavimus.
Atsakovas nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamą asmenų privatumą.
Atsakovas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 p. įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl šis reikalavimas Šiaulių tardymo izoliatoriui nėra taikomas. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus resursus. Šiaulių TI kamerų įrengimą reglamentuoja higienos normos bei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus.
Atsakovas nurodo, kad jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems būtų sudarytos sąlygos džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose. Apatinių ir viršutinių drabužių bei patalynės priežiūra pareiškėjo kalinimo laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir vidaus tvarkos aprašais, pareiškėjui nebuvo sudaromos blogesnės sąlygos, nei kitiems asmenims. Atsakovas suteikia visas galimybes suimtiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius ir patalynę, o išskalbti rūbai grąžinami sausi.
Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-11-22 įsakymu Nr. 1/01-359 suimtiesiems nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pareiškėjo argumentai, jog per trumpa pasivaikščiojimo trukmė, neturi jokio teisinio pagrindo.
Atsakovas nurodo, kad Šiaulių TI kiekvienoje kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Valymo inventorius ir priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų prašymus, po valymo grąžinamos atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą. Kiekviename rėžiminio korpuso aukšte išskirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras išduodamas WC šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas patalpų pagrindinis valymas. Esant reikalui administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą, patalpų deratizacija vykdoma esant poreikiui.
Atsakovas nurodo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 9 dalį suimtieji ir nuteistieji asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze, arba pagal gydytojų išvadas laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų. Pareiškėjas nenurodo, jog būtų susirgęs plaučių tuberkulioze ir šios aplinkybės niekaip nepagrindžia, skundžiasi abstrakčiai, jog per paskutinius 3 mėnesius buvo kalinamas kameroje Nr. 34 su tuberkulioze sergančiais asmenimis, tačiau atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas kameroje Nr. 34 apskritai nebuvo laikomas.
Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Šiaulių TI dušo patalpose įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie pildomi pagal poreikį. Iš pateiktos dušo persirengimo kambario fotonuotraukos matosi, kad dušo patalpos tvarkingos, erdvios įrengtos pakabos, yra ilgas suolelis.
Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą.
Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo G. P. skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas po 17 Eur už kiekvieną laikymo parą už laikotarpį nuo 2017-02-24 iki 2017-12-29, neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui, higienos normos ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Iš byloje esančios 2018-04-06 pažymos Nr. 60/09-12798 (29-36 b. l.) matyti, kad pareiškėjas G. P. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ginčo laikotarpiu buvo laikomas nuo 2017-02-27 iki 2017-12-28, viso 281 dieną, kamerose Nr. 67, 20, 25, 62, 29, 17, 102, 12, 59, 35 ir 7, vienas arba su dar 1-5 asmenimis ir jam teko nuo 3,66 kv. m. iki 23,02 kv. m., taigi visas 281 dieną pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius (29-36 b. l.), sanitarinių mazgų užimamą plotą (37-38 b. l.) ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad kamerose Nr. 67, 20, 17 ir 7, kai jose buvo laikomi daugiausia 5-6 asmenys, ir kameroje Nr. 35, kai joje buvo laikomi 2 asmenys, iš kamerų ploto atėmus sanitarinio mazgo plotą pareiškėjui teko mažiau kaip 3,6 kv. m., bet daugiau kaip 3 kv. m. Kitose pareiškėjo laikymo kamerose, net ir atėmus sanitarinių mazgų užimamą plotą, pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m. Įvertinus duomenis apie baldų užimamą plotą (39-42 b. l.), nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų buvo itin suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, prastas apšvietimas, nebuvo ventiliacijos, drėgna, langai gerai neužsidarydavo, todėl žiemą buvo šalta, ant sienų ir lubų pelėsis. Atsakovas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktus, iš kurių matosi, kad 2016 m. gegužės 24 d. buvo patikrintos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 35 ir 59, patikrinimo metu nustatyta, jog kameroje Nr. 35 vizualiai matomas pelėsis, oro temperatūra ir santykinė drėgmė atitiko higienos normos reikalavimus, dirbtinė apšvieta abejose kamerose nustatyta mažesnė, nei reglamentuojama (higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas), kameros vėdinamos per langus (65-68 b. l.). 2017 m. vasario 13 d. patikrintos kameros Nr. 7, 20, 25 ir 62, nustatytas dirbtinės apšvietos pažeidimas kameroje Nr. 7 – 149 lx, dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 62 ir oro temperatūra kamerose Nr. 7 ir 62 atitiko reikalavimus, vizualiai matomo pelėsio ant šių kamerų sienų ir lubų nėra, galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta (69-72 b. l.). Pareiškėjo laikymo kamera Nr. 25 bei kameros Nr. 29 ir 102 patikrintos 2017 m. balandžio 25 d. patikrinimo metu, nustatyta, kad dirbtinė apšvieta ir santykinė drėgmė šiose kamerose atitiko reikalavimus, oro temperatūra kamerose Nr. 25 ir 29 nevertinta, nes patikrinimo metu buvo praverti langai, kameroje Nr. 102 yra vizualiai matomo pelėsio, kitose kamerose pelėsio nėra, galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta (73-76 b. l.). 2017 m. rugpjūčio 8 d. patikrintos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 35 ir 102, dirbtinė apšvieta ir oro temperatūra atitiko reikalavimus, vizualiai matomo pelėsio nėra, galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta (77-79 b. l.). 2017 m. rugpjūčio 29 d. grįžtamosios kontrolės metu atlikti dirbtinės apšvietos matavimai kameroje Nr. 20 ir oro temperatūros bei santykinės drėgmės matavimai kamerose Nr. 17 ir Nr. 35, nustatyti dydžiai atitiko reikalavimus (80-81 b. l.). 2017 m. spalio 12 d. patikrinimo metu dirbtinės apšvietos matavimai atitiko reikalavimus kamerose Nr. 12 ir 20, šiose kamerose dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be apsauginių gaubtų (pažeidžiamas HN 134:2015 12 punktas), vizualiai matomo pelėsio nėra, galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta (82-84 b. l.). 2017 m. lapkričio 3 d. grįžtamosios kontrolės metu nustatyta, kad kameroje Nr. 7 šviestuvai su gaubtais, veikiantys ir techniškai tvarkingi (HN 134:2015 12 punkto pažeidimas pašalintas) (88-89 b. l.). 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinta pareiškėjo laikymo kamera Nr. 59, dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus, kameroje naudojamos lempos be apsauginių gaubtų, pelėsio šioje kameroje nenustatyta, galimybė išvėdinti kamerą per langus sudaryta (85-87 b. l.). 2017 m. gruodžio 14 d. patikrintos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 12, 25 ir 59, tikrinimo metu gyvenamųjų kamerų patalpos tvarkingos, kameroje Nr. 12 yra vizualiai matomo pelėsio, galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta (90-92 b. l.). Iš byloje esančios Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymos apie 2017 metais atliktus remonto darbus (43-45 b. l.) matosi, kad 2017 metais buvo remontuojama tik pareiškėjo laikymo kamera Nr. 12, spalio mėn. šioje kameroje suremontuotos sienos ir lubos. Pareiškėjas kameroje Nr. 12 buvo laikomas 2017 m. rugsėjo mėn., t.y. iki remonto darbų atlikimo. Higienos normos pažeidimai (pelėsis ir dirbtinės apšvietos pažeidimai) kameroje Nr. 35 užfiksuoti 2016 m. gegužės 24 d., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2017 m. rugsėjo – lapkričio mėn., dirbtinės apšvietos pažeidimai kamerose Nr. 59 ir 7 užfiksuoti atitinkamai 2016 m. gegužės 24 d. ir 2017 m. vasario 13 d., pareiškėjas kameroje Nr. 59 buvo laikomas 2017 m. rugsėjo mėn., o kameroje Nr. 7 – 2017 m. lapkričio – gruodžio mėn., todėl patikrinimų rezultatai neatspindi kamerų būklės pareiškėjo laikymo jose metu. Pelėsis kameroje Nr. 102 nustatytas 2017 m. balandžio 25 d., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2017 m. liepos – rugsėjo mėn., atsakovas nepateikė duomenų, kad pelėsis šioje kameroje pašalintas dar iki pareiškėjo patalpinimo į šią kamerą, todėl laikytina, kad pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Pareiškėjas kameroje Nr. 12 buvo laikomas 2017 m. rugsėjo mėn., higienos normos pažeidimai (pelėsis ir lempos be gaubtų) nustatyti 2017 m. spalio 12 d. ir 2017 m. gruodžio 14 d., todėl laikytina, kad pažeidimai buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Atliktų patikrinimų rezultatai paneigia pareiškėjo teiginius dėl kitų jo laikymo kamerų neatitikimo higienos normos reikalavimams (prastas apšvietimas, pelėsis, šalta, nėra ventiliacijos), tačiau pareiškėjas kamerose Nr. 35 ir 59 buvo laikomas 2017 m. rugsėjo – lapkričio mėn., o atsakovas pateikė 2016 m. gegužės 30 d. aktą dėl šių kamerų patikrinimo, jame užfiksuoti patikrinimo rezultatai neatspindi kamerų būklės 2017 m. rugsėjo - lapkričio mėn., be to, atsakovas nepateikė jokių duomenų dėl pareiškėjo laikymo kameros Nr. 67 atitikimo higienos normos reikalavimams, nors pagal įrodinėjimo naštos bylose dėl žalos atlyginimo taisyklę (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-227-858/2016 ir kt.) pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai. Atsižvelgdamas į minėtą teismų praktikoje nurodytą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad pareiškėjas kameroje Nr. 102 buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 39 punkto, numatančio, kad ant sienų ir lubų neturi būti pelėsio, reikalavimus, kameroje Nr. 12, pažeidžiant higienos normos 12 punkto, numatančio, kad laisvės atėmimo vietų patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, ir 39 punkto reikalavimus (dėl pelėsio), taip pat kamerose Nr. 35, 59 ir 67, nesilaikant higienos normos 14 punkto, reglamentuojančio gyvenamųjų patalpų dirbtinę apšvietą, 16 punkto, reglamentuojančio patalpų temperatūrą, santykinę oro drėgmę ir oro judėjimo greitį, bei 39 punkto, numatančio, kad ant sienų ir lubų neturi būti pelėsio, reikalavimus, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, netinkamai įrengti sanitariniai mazgai – tualetai buvo be durų ir užuolaidų, gamtinius reikalus tekdavo atlikti visiems matant, taip buvo pažeidžiamas orumas. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo nereglamentuoja. 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovas nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, tačiau nepateikia pakankamai duomenų, įrodančių, kad sanitariniai mazgai konkrečiose pareiškėjo laikymo kamerose jo laikymo metu buvo tinkamai izoliuoti nuo likusios kameros erdvės. Iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (37-38 b. l.) matosi tik iš kokios medžiagos pagaminta sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcija ir jos aukštis, tačiau nesimato, kokiu būdu įėjimas į sanitarinio mazgo zoną atitvertas nuo likusios kameros erdvės. EŽTT yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (2015-03-10 sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją ir pan.). Šiuo atveju, atsižvelgiant į EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., LVAT 2017-10-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2204-575/2017, 2017-11-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2459-442/2017 ir kt.), įvertinus, kad pareiškėjo laikymo kameros nebuvo didelės, kamerose buvo laikoma ir po 5-6 asmenis, o lovos paprastai būna sustatytos šalia sanitarinio mazgo, pripažintina, kad toks sanitarinio mazgo atitvėrimas, kai jį nuo gyvenamosios patalpos skyrė tik pertvara ir užuolaida, neužtikrino privatumo, kamerose galėjo laikytis nemalonus kvapas, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, taigi neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo pakabų striukėms, suoliukų atsisėsti, staliukų pasidėti vandeniui, cigaretėms ar kitiems daiktams, pasivaikščiojimo kiemeliai per maži.
LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą kasdien pasivaikščioti gryname ore. LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių rėžiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Nuo 2016-01-28 galiojanti taisyklių 22 punkto redakcija numato, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu, pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių), vidinių grotuotų kamerų durų nėra, išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių, pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema.
Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad vadovaujantis LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 suimtiesiems ir nuteistiesiems nustatyta vienos valandos pasivaikščiojimo trukmė gryname ore kasdien, o 2017-11-22 įsakymu Nr. 1/01-358 - dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, bendras jų plotas 422,35 kv. m, pasivaikščiojimo kiemelių dydis skirtingas (nuo 17,31 iki 23,43 kv. m.) (47-49 b. l.). Nurodyti teisės aktai pasivaikščiojimo kiemų ploto nereglamntuoja, taip pat nenumato, kad pasivaikščiojimo kiemeliai turi būti aprūpinti kokiais nors baldais ar inventoriumi, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl pasivaikščiojimo kiemelių nepagrįstos.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo blakių. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją) įstaiga organizuoja esant poreikiui. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas atliktų patikrinimų metu vertino ir pareiškėjų skunduose nurodytus faktus dėl kenkėjų buvimo kamerose, taip pat nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimo, naikinimo vykdymą, buvo nustatyta, kad kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“, vedamas kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnalas, profilaktiniai darbai atliekami periodiškai (69-72, 73-75, 82-84, 90-92 b. l.). Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad įstaigos administracija imasi priemonių parazitų ir graužikų naikinimui, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl papildomos deratizacijos ar dezinsekcijos jo laikymo kamerose atlikimo kreipėsi į Šiaulių TI administraciją, kad papildoma deratizacija ir dezinsekcija jo prašymu nebuvo atlikta, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neveikimą.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo nei šluotų, nei grindų skudurų, kameras teko plauti savo rankšluosčiais.
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr.V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos nustato, kad tardymo izoliatorių kamerose turi būti valymo inventorius (išduodamas): šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės – 1 komplektas. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 37 punkte numatyta, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, tame tarpe ir gyvenamosioms patalpoms, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad valymo inventorius ir priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų prašymus, po valymo grąžinamos atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą, kiekviename rėžiminio korpuso aukšte išskirta spintelė valymo inventoriui laikyti, o nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras išduodamas WC šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis, ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas patalpų pagrindinis valymas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas atliktų patikrinimų metu nustatė, kad Šiaulių TI gyvenamųjų patalpų valymui skirtas inventorius ir priemonės (šepečiai grindims ir unitazui, semtuvėliai, ūkinis muilas, soda, valikliai, šluostės, kibirai) buvo kiekviename rėžiminio korpuso aukšte; valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai tam skirtose vietose kiekviename aukšte (65-68, 73-76, 77-79, 82-84 b. l.), taigi visuomenės sveikatos centras higienos normos pažeidimų dėl gyvenamųjų kamerų valymo bei valymo inventoriaus nenustatė. Be to, pareiškėjas nenurodo, kad jam konkrečiai paprašius į kamerą nebuvo išduotas valymo inventorius, kada tai buvo, kad jis dėl to skundėsi Šiaulių TI administracijai ar kitoms institucijoms, todėl nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose laikomi asmenys neaprūpinami valymo inventoriumi, o pareiškėjas dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo spintelių asmeniniams rūbams bei daiktams susidėti, džiovyklų rūbams išsiplovus pasidžiauti. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių TI rėžiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais, tačiau nepasisakė dėl konkrečiose pareiškėjos laikymo kamerose buvusių baldų, konkrečiai imant, ar pareiškėjo laikymo kamerose buvo spintelės asmeniniams daiktams susidėti, o iš pažymos apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą (39-42 b. l.), matosi, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas yra tik stalai, taburetės arba suoliukai, gultai ir pastatomos lentynos, todėl darytina išvada, kad kameros nebuvo tinkamai aprūpintos būtiniausiais baldais, konkrečiai imant, spintelėmis daiktams susidėti, taigi atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti tam tikrus nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą. Teisinis reglamentavimas nenumato džiovyklų įrengimo kamerose, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl džiovyklų nebuvimo atmestinos, kaip nepagrįstos. Atkreiptinas dėmesys, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas atliktų patikrinimų metu konstatavo, kad sąlygos asmenims skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius Šiaulių TI sudarytos, skalbykloje įrengta ir naudojama skalbimo ir džiovinimo įranga (1 džiovyklė) (69-72 b. l.).
Pareiškėjas nurodo, kad dušuose visi laisvai netilpdavo, muilas skystas ir tik vienos rūšies galvai ir kūnui.
Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Atsakovas nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į dušą vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę ir visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas atliktų patikrinimų higienos normos pažeidimų dėl galimybės Šiaulių TI laikomiems asmenims naudotis dušu nenustatė, konstatavo, kad dušų patalpų ir persirengimo kambarių dezinfekcija atliekama po kiekvieno maudymosi, galimybė nusiprausti duše pagal įstaigoje nustatytą tvarką sudaroma ne rečiau kaip kartą per savaitę (73-76, 90-92 b. l.). Atsakovas į bylą pateikė dušo persirengimo patalpos fotonuotrauką, iš kurios matosi, kad patalpa tvarkinga, pakankamai erdvi, yra suolelis (93 b. l.).
Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančia teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. IR-139 redakcija patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), pagal kurį pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam nuteistajam, kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas, dantų pasta, dantų šepetėlis ir dezodorantas), o jeigu asmuo su savimi turi ne visas nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi; vėliau higienos reikmenys išduodami tik nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant rašytiniam jų prašymui; laikoma, kad asmuo yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo aprūpinti jį higienos reikmenimis pateikimo dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ar išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą; tais atvejais, kai nuteistasis nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams įsigyti, jis nelaikomas nemokiu; nuteistųjų dušo patalpose įrengiami kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie pildomi pagal poreikį. Aprašo 1 priede „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normos“ numatyta tualetinio muilo norma asmeniui – 100 gr. vienam mėnesiui. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 15 priede „Suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas“ nurodyta, kad suimtieji gali įsigyti ir turėti įvairių higienos priemonių, tame tarpe ir muilo, šampūno, kitų kūno priežiūros priemonių. Pareiškėjas pats patvirtina, kad dušo patalpose prausiklio buvo, teisės aktai nereglamentuoja, kad turėtų būti įrengti atskiri kūno ir plaukų prausikliai, jeigu jo netenkino esamas prausiklis, jis turėjo galimybę įsigyti jam tinkamo, dušo patalpų dydis taip pat nereglamentuojamas, be to, atsakovas nurodo, kad praustis vienu metu vedami visi toje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji), o kamerose pareiškėjas buvo laikomas daugiausia su 5 asmenimis, todėl nėra pagrindo laikyti, kad dušuose buvo per mažai vietos ir kad pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas duše praustis reikalingomis higienos priemonėmis.
Pareiškėjas nurodo, kad paskutinius tris mėnesius buvo laikomas kameroje su TBC sergančiu asmeniu, todėl buvo kilęs pavojus užsikrėsti palučių tuberkulioze.
Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numato, kad suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis šiame straipsnyje išdėstytų izoliavimo reikalavimų ir atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes; asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų (1 dalies 9 punktas). Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 20 punktą, suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamąsias kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų, suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarką nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.
Į bylą pateiktas Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašas, patvirtintas Šiaulių TI direktoriaus 2014-06-19 įsakymu Nr. 1/01-157 (59-63 b. l.), iš kurio matosi, kad Šiaulių TI atliekama pristatytų į Šiaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) medicininė apžiūra, medicinos darbuotojas apklausia, ar nėra nusiskundimų, kitų negalavimų, sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojas medicininės apžiūros metu pildo klausimyną „Duomenys dėl atskiro suimtojo (nuteistojo) laikymo“ (9 punktas), suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymą į gyvenamąsias kameras vykdo kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, laikydamiesi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, vadovaudamiesi direktoriaus patvirtintu suimtųjų (nuteistųjų) atskiro laikymo kamerose planu. Pagal šį planą (50-52 b. l.), asmenims (vyrams), sergantiems aktyvia plaučių tuberkulioze arba pagal gydytojų išvadas privalomiems laikyti atskirai, 2018 metais skirta kamera Nr. 33, o esant būtinumui arba nerūkantiems – kameros Nr. 35, 36, 75, 76 ir 77. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2017-02-27 iki 2017-12-28, laikotarpiu nuo 2017-09-28 iki 2017-11-30 – kameroje Nr. 35. Atsakovas nepateikė duomenų, kokios kameros buvo skirtos laikyti sergančius aktyvia plaučių tuberkulioze 2017 metais, tačiau pats pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose teismui nurodė (108-113 b. l.), kad žmonės, sergantys atvira tuberkuliozės forma, buvo laikomi ne jo laikymo kameroje Nr. 35, bet kamerose Nr. 34 ir 36, taigi ne kartu su pareiškėju, pareiškėjas dėl jo laikymo su galimai sergančiu asmeniu Šiaulių TI administracijai nesiskundė, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas pažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjo laikymas kamerose pažeidžiant higienos normos reikalavimus (140 dienų), visą laikymo laikotarpį neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, iš jų nuolat sklindantis nemalonus kvapas, kiti nustatyti pažeidimai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus; kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą (17 Eur x 281 dienos ? 4777 Eur). Šiuo aspektu pabrėžtina, jog pareiškėjas kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų būklės ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, nesiskundė (46 b. l.), jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o iš įrašų pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (17 b. l.) negalima daryti išvados, kad dėl laikymo sąlygų pablogėjo pareiškėjo sveikata, pareiškėjas nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2018-01-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3230-442/2017, 2018-05-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1514-552/2018, 2018-05-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1574-520/2018 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 500 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str. 1 d., teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui G. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 500,00 Eur (penkis šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.