- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-08-02
- Bylos Nr.
- 1-1975-1100/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21267-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- S. K.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
S. K. 2019 m. gegužės 21 d. apie 21.05 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) g. pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,63 promilės etilo alkoholio koncentracija.
S. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis S. K. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį būdamas neblaivus. Vienas vartojo apie 150 g brendžio ir alaus likus maždaug pusei valandos iki transporto priemonės vairavimo. Pasitikrino blaivumą namuose buvusiu alkotesteriu, kuris parodė 0,3 promiles, tačiau alkotesteris nėra probuotas. Jei žinotų, kad jo neblaivumas viršijo leistiną normą, nevairuotų automobilio. Sugyventinė turi teisę vairuoti transporto priemones, bet jis jautėsi gerai, todėl važiavo į parduotuvę nusipirkti cigarečių, taip pat nupirkti vaikui maisto. Begrįžtantį atgal iš parduotuvės, jį sustabdė policijos pareigūnai. Nustačius neblaivumą, jis nustebo, bet sutiko su alkotesterio rodmenimis. Blogai vertina savo poelgį, iki šio įvykio retai vartojo alkoholį. Jo šeimoje daugiau niekas nevartoja alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 21 d. apie 20.55 val., dirbdamas su kolega, gavo pranešimą, kad pranešėjo neblaivus kaimynas mėlynos spalvos automobiliu Audi A4 nuvažiavo „Salotės restorano“ link. Tarnybiniu automobiliu važiuojant (duomenys neskelbtini) g., pastebėtas mėlynos spalvos automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 21.05 val. netoli „Salotės restorano“, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sustabdytas. Prie transporto priemonės vairo sėdėjo S. K., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Vairuotojas pasakė, kad vartojo alkoholį. Alkotesteriu apie 21.15 val. S. K. nustatytas 1.63 promilių neblaivumas, o apie 21.33 val. – 1,72 promilių neblaivumas (b. l. 25).
Liudytojo M. S. 2019 m. gegužės 21 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos iš esmės tokios pačios aplinkybės (b. l. 4).
Pagal BIRT ataskaitų žiūryklę, 2019 m. gegužės 21 d. 20.59 val. gauta informacija, kad pranešėjo neblaivus kaimynas mėlynos spalvos automobiliu nuvažiavo „Salotės restorano“ link (b. l. 5–6).
Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ rodmenų kopijos patvirtina, kad S. K. 2019 m. gegužės 21 d. 21 val. 15 min. 40 sek. buvo nustatytas 1,63 promilių neblaivumas, o tos pačios dienos 21 val. 33 min. 51 sek. – 1,72 promilių neblaivumas (b. l. 8, 9).
Pagal alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. 0967281 kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. (b. l. 10).
2019 m. gegužės 21 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad S. K. pasirašytinai sutiko su alkotesterio rodmenimis (b. l. 7).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas S. K. vardu (b. l. 12).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad šis automobilis įvertintas 818 Eur be PVM (b. l. 13).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo iškvėptame ore yra 1,63 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Aplinkybę, kad S. K. vairavo minėtą transporto priemonę, taip pat įrodo liudytojo M. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir rašytiniai įrodymai: M. S. 2019 m. gegužės 21 d. tarnybinis pranešimas ir BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija.
Be S. K. prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę patvirtina byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio, kurio patikra nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojanti, rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Kaltinamojo neblaivumo faktą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. liudytojo M. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir jo 2019 m. gegužės 21 d. tarnybinis pranešimas, kuriais apibūdinti S. K. neblaivumo fiziologiniai požymiai.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą, nes S. K. 2019 m. gegužės 21 d. apie 21.05 val. Vilniuje, Taurupės g., ties Paplūdimio g. pastatu Nr. 4, vairavo automobilį Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,63 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kadangi S. K. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl S. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu S. K. ir jo gynėjas pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį motinos L. K. atsakomybei.
S. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis šiuo metu gyvena su savo motina, kuri yra labai geras žmogus, prižiūri jo neįgalią seserį. Kaltinamasis itin vadovaujasi L. K. nuomone.
Galima laiduotoja L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji šiuo metu gyvena su savo sūnumi, jo sugyventine, trimis vaikais ir L. K. neįgalia dukra. Ji nė karto nėra mačiusi išgėrusio sūnaus. Tą dieną ji su savo dukra buvo sodyboje, esančioje Trakuose. Jie nevartoja alkoholio net per šventes, artimai bendrauja su sūnumi. S. K. pasipasakoja jai apie sunkumus darbe ir kitais klausimais, klauso jos nuomonės. Sūnaus elgesį vertina neigiamai, sugebėtų prižiūrėti, kad sūnus laikytųsi įstatymų.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis S. K. padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl S. K. padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Būtina įvertinti kaltinamojo asmenybę apibūdinančių duomenų visumą. Jis gyvena su sugyventine, augina vieną mažametį vaiką (b. l. 128), taip pat turi du vaikus iš ankstesnės santuokos (b. l. 120, 125–127, 130), dirba, teigiamai charakterizuojamas darbovietės ir kitų įmonių (įstaigų) (b. l. 131–132, 137), duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra (b. l. 96). S. K. anksčiau neteistas (b. l. 37), trauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau neturėjo administracinių nuobaudų už šiurkščius KET pažeidimus (automobilio pastatymas pažeidžiant savivaldybės nustatytą tvarką, automobilio vairavimas viršijus leistiną greitį), jis sumokėjo beveik visas paskirtas baudas (b. l. 38–39); per pastaruosius metus nebuvo baustas administracine tvarka (b. l. 97). Teismas taip pat atsižvelgia į S. K. duotus parodymus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.
Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotuoju prašoma paskirti kaltinamojo motiną L. K.. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad S. K. su jo motina sieja artimi santykiai, jie šiuo metu kartu gyvena toje pačioje gyvenamojoje vietoje. L. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ji yra sūnui autoritetas, jis klauso jos nuomonės. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad L. K. anksčiau neteista (b. l. 94), nebausta administracine tvarka (b. l. 93), neįrašyta į priklausomybės ligų įskaitą (b. l. 95). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad L. K. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima S. K., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką S. K., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, S. K., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos L. K. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
V. Baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokuroras, teisiamojo posėdžio metu sakydamas baigiamąją kalbą, prašė paskirti S. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonės) uždraudimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje nustatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje nustatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
S. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,63 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, S. K. nustatytą neblaivumo laipsnį, bet ir į tai, kad kaltinamasis iki tol neteistas, baustas už nešiurkščius KET pažeidimus, dirba, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veiksmų. Taigi S. K. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams ir šešiems mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2019 m. gegužės 22 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
S. K. prašyme atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodytos aplinkybės, susijusios su kaltinamojo asmenybe (anksčiau neteistas, neįrašytas į narkologinę įskaitą), jo šeimine padėtimi, poreikiu rūpintis kitais asmenimis, darbinių funkcijų atlikimu, nelaikytinos pagrindu neskirti jam aptariamos baudžiamosios poveikio priemonės ar skirti ją tik minimaliam (vienerių metų) terminui.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi įstatymas reglamentuoja griežtą administracinę atsakomybę (privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių) asmenims, vairavusiems transporto priemonę, kurių neblaivumas yra mažesnis nei pagal baudžiamąjį įstatymą ir kuris buvo nustatytas S. K..
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018 ir kt.). Be to, vien tai, kad teismas padaro išvadą, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, nėra pagrindas nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės. Baudžiamasis įstatymas (BK 67 straipsnio 2 dalis) nedraudžia teismui skirti baudžiamojo poveikio priemones, tarp jų ir turto konfiskavimą, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, teismui šiuo klausimu suteikta teisė priimti sprendimą savo nuožiūra (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-14-511/2018, 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018, 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 2018 m. spalio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-302-1073/2018, 2019 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-648/2019 ir kt.).
S. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Audi A4 Avant, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be transporto priemonės kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Šis automobilis nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė kaltinamajam (b. l. 12). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, S. K. priklausantis automobilis Audi A4 Avant konfiskuotinas valstybės naudai. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Pirma, automobilio Audi A4 Avant vertė, kuri yra 818 Eur be PVM (b. l. 12), nėra tokia, kuri leistų daryti išvadą, jog transporto priemonės konfiskavimas akivaizdžiai pažeidžia kaltinamojo interesus. Tokios išvados nepaneigia kaltinamojo prašyme atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodytos aplinkybės, kad jo nusikalstama veika padaryta pirmą kartą, nesmurtinė ir ne iš savanaudiškų paskatų, kaltinamasis anksčiau nebaustas administracine tvarka už šiukščius KET pažeidimus, teigiamai charakterizuojamas. Baudžiamasis įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo esant minėtoms aplinkybėms. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo nemažina tai, kad dėl jo veiksmų neatsirado jokių pasekmių, nes priešingu atveju jis papildomai būtų traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Tai, kad S. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, neturi įtakos sprendžiant turto konfiskavimo klausimą.
Neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės neleidžia ir tos aplinkybės, kad, pasak S. K., transporto priemonė reikalinga jam vykdant darbo funkcijas, taip pat tinkamai pasirūpinti artimais asmenimis. Pirma, kaltinamasis, prieš darydamas nusikalstamą veiką, suvokė, kad automobilis buvo reikalingas ne tik jam, jog galėtų dirbti, bet ir kitiems asmenims (ypač jo neįgaliai seseriai, mažamečiui vaikui). Kita vertus, S. K. pasielgė neatsakingai ir vis tiek vairavo jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę būdamas neblaivus. Teismas atkreipia dėmesį, kad pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jis, prieš važiuodamas transporto priemone, pasitikrino savo neblaivumą nustatyta tvarka nepatikrintu alkotesteriu, kuris vis tiek parodė tam tikro laipsnio neblaivumą (0,3 promilių), t. y. kuris pernelyg nesiskiria nuo ribos, nuo kurios draudžiama vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis suvokė, jog yra apsvaigęs nuo alkoholio, bet vis tiek rizikavo vairuoti transporto priemonę praėjus ne itin dideliam laikui po alkoholio (taip pat stipraus – brendžio) vartojimo, o, policijos pareigūnams sustabdžius jį, buvo nustatytas neblaivumas, kuris viršijo daugiau kaip 1,51 promiles, už kurias atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Šiame kontekste pažymėtina, kad S. K. savo veiksmais kėlė pavojų eismo saugumui neturėdamas kažkokios ypatingos priežasties vairuoti automobilio (siekė nusipirkti cigarečių ir maisto mažamečiui vaikui), juolab pats kaltinamasis teigė, kad jo sugyventinė turi teisę vairuoti transporto priemonę, todėl ji, o ne S. K. galėjo nuvažiuoti automobiliu siekiant apsipirkti.
Nors asmeniškai S. K. ir su juo susijusiems asmenims gali atsirasti nepageidaujamų padarinių, tačiau tai lemia paties kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo rezultatas. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog S. K. ir jo šeima, siekdami patenkinti savo poreikius, negalėtų ateityje įsigyti automobilio, kurio vertė yra tokia pati ar mažesnė kaip konfiskuotinos transporto priemonės (818 Eur), o baudžiamasis įstatymas nedraudžia šeimai įsigyti kito automobilio, kai vienas iš jos narių padaro nusikalstamą veiką ir transporto priemonė konfiskuojama. Iš (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 6 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad S. K. nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. vidutiniškai gavo 816,16 Eur darbo užmokesčio (10 610,19 Eur : 13 mėn.) (b. l. 118), t. y. gerokai daugiau nei minimalus mėnesinis atlyginimas. Jei kaltinamasis negalėtų vykdyti dabartinių funkcijų darbovietėje (pavyzdžiui, važiuoti į prižiūrimus objektus), nėra duomenų, kad jis, turėdamas aukštąjį išsilavinimą, ilgalaikę darbinę patirtį, negalėtų dirbti kitokio pobūdžio darbo šioje ar kitoje darbovietėje, juolab nenustatyta, kad jis turi kokių nors sveikatos problemų. Šiame kontekste pasakytina, kad S. K. nėra apribota teisė dirbti darbą, kurio funkcijoms atlikti tiesiogiai transporto priemonė nereikalinga. Kaip minėta, S. K. turi du vaikus iš ankstesnės santuokos, tačiau kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimo dėl santuokos nutraukimo, abu kaltinamojo vaikai liko gyventi su buvusia sutuoktine (b. l. 125–126). Taigi nėra pagrindo tvirtinti, kad transporto priemonės konfiskavimas tiesiogiai pažeistų šių vaikų interesus, juolab vienas iš jų jau yra pilnametis (b. l. 130). Be to, S. K. netekus automobilio ir teisės vairuoti transporto priemones, jam nepanaikinama pareiga išlaikyti kitą nepilnametį vaiką. Kaltinamasis taip pat turi bendrą mažametį vaiką su sugyventine ir neįgalią seserį (b. l. 123, 128). Kita vertus, pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad sugyventinė turi teisę vairuoti transporto priemonę. Taigi šeimoje yra asmuo, galintis nuvežti minėtus asmenis pagal poreikį, jei būtų įsigytas kitas automobilis ar pasinaudojus kitomis priemonėmis (pavyzdžiui, pasinaudojus socialinių darbuotojų pagalba). Prie prašymo atleisti S. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pateiktas F. K. (F. K.) prašymas neatimti kaltinamajam teisės vairuoti transporto priemones ir nekonfiskuoti automobilio, kad kaltinamasis galėtų jam neįgaliam padėti (b. l. 133–134). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių F. K. visapusiškai pasirūpinti negali kiti asmenys ar socialiniai darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka. Pasak S. K., jis yra pasiėmęs kreditą (b. l. 99–117), tačiau savo noru prisiimti finansiniai įsipareigojimai taip pat nevertintini kaip pagrindas nekonfiskuoti automobilio, juolab kaltinamajam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo žinoma ši aplinkybė. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad S. K. turi nuosavybės teise žemės sklypų, kuriuos, pasak jo, reikia prižiūrėti.
Pažymėtina, kad kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neturi teistumo. Neskyrus S. K. baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – S. K. priklausančio automobilio Audi A4 Avant – konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–3 dalys).
S. K. prašyme atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodyti teismų praktikos pavyzdžiai, kai transporto priemonės nebuvo konfiskuotos atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės asmenims ar jiems paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui (b. l. 80–89), savaime nesudaro pagrindo priimti kitokių sprendimų dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo kaltinamajam. Teismas pažymi, kad uždraudimo naudotis specialia teise ir turto konfiskavimo klausimai yra sprendžiami kiekvienoje byloje individualiai, atsižvelgiant į byloje reikšmingų aplinkybių visumą. Todėl teismų palankesni sprendimai šiais klausimais kitiems asmenims negali besąlygiškai lemti S. K. teisinės padėties lengvinimo.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. K. priklausančiam automobiliui Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas – (duomenys neskelbtini)), nuo 2019 m. gegužės 23 d. iki 2019 m. lapkričio 23 d., uždraudžiant šį turtą valdyti ir disponuoti, paliekant teisę juo naudotis (b. l. 50–51). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
VI. Kardomosios priemonės
S. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (S. K. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 46–47, 49). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Atsižvelgiant į tai, kad S. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), iš S. K. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, daiktinių įrodymų ar proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
S. K., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos L. K. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti S. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 22 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti S. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas – (duomenys neskelbtini)), valstybės naudai.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
S. K. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (S. K. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, S. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su teismo nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“.
Išaiškinti S. K. ir L. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti S. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.