Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, Lietuvos Respublikoje nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos, šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), adresas korespondencijai Lietuvos Respublikoje – (duomenys neskelbtini), teistas: Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, paskiriant galutinę sumažintą (vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis) – 40 MGL dydžių (2000 Eur) baudą, ją sumokant per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (bausmės neįvykdęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. vengė išlaikyti savo sūnų K. V., gimusį (duomenys neskelbtini), t. y. pagal 2016 m. birželio 3 d. nutartį, priimtą Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. liepos 1 d. vaiko K. V. išlaikymui kas mėnesį nemokėjo po 100 Eur (išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iki sūnaus K. V. pilnametystės), šios pareigos vengė laikotarpyje nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. balandžio 17 d., nuo 2017 m. gegužės 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. bei nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2019 m. sausio 1 d. (2018 m. gruodžio 10 d. įmokant 20 Eur), t. y. nesumokėjo priteistų periodinių išmokų.

Iš VĮ „Registrų centras“ pateiktų L. S. sudarytų nekilnojamojo turto sutarčių matyti:

1) 2017 m. rugsėjo 26 d. dovanojimo sutartimi A. Ž. dovanojo L. S. butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu – (duomenys neskelbtini). Vidutinė buto rinkos vertė 15000 Eur. Sutartis patvirtinta notarės Ž. B., Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini);

2) 2018 m. kovo 27 d. pirkimo – pardavimo sutartimi L. S. pardavė UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamai bendrovės direktorius M. K., butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu – (duomenys neskelbtini), už 14900 Eur, kuriuos UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo L. S. prieš pasirašant sutartį. Sutartis patvirtinta notarės L. K., Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini);

3) 2018 m. kovo 27 d. pirkimo – pardavimo sutartimi L. S. iš V. G. nusipirko butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu – (duomenys neskelbtini), už 8000 Eur, kuriuos L. S. perves į V. G. „Luminor Bank“ AB Banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartis patvirtinta notarės L. K., Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini);

4) 2018 m. rugsėjo 11 d. pirkimo – pardavimo sutartimi L. S. pardavė R. B. butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu – (duomenys neskelbtini), už 9500 Eur, kuriuos R. B. sumokėjo L. S. prieš pasirašant sutartį. Sutartis patvirtinta notarės R. R., Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 96-99, 100-103, 104-108, 109-113).

2019 m. kovo 7 d. vyresniosios tyrėjos A. K. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019 m. kovo 6 d. L. S. buvo atvykęs į Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatą procesiniams veiksmams atlikti. L. S. tyrėjai žodžiu paaiškino, jog vengė mokėti priteistą vaiko materialinį išlaikymą dėl to, kad neturi pajamų, nes turi priklausomybę azartiniams lošimams ir yra pralošęs daugiau kaip 50000 Eur (1 t., b. l. 115-116).

2019 m. kovo 7 d. UAB (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog L. S. nėra pateikęs prašymo neleisti lošti. Iš pateiktos L. S. lankymosi lošimo namuose ataskaitos, laikotarpyje nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d., matyti, kad L. S. lankėsi lošimo namuose, adresu – (duomenys neskelbtini), šiomis datomis: 2012 m. liepos 27 d., 2017 m. rugsėjo 8 d., 2018 m. sausio 20 d. bei 2018 m. sausio 21 d. (1 t., b. l. 133-134, 135).

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus raštuose ir pateiktoje 2018 m. gruodžio 5 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie pajamas nurodyta, kad L. S., laikotarpyje nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. gavo socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatas. Pažymoje apie pajamas matyti, kad laikotarpyje nuo 2017 m. spalio iki 2017 m. gruodžio, L. S. kas mėnesį buvo mokama 102 Eur piniginė išmoka, o laikotarpyje nuo 2018 m. sausio iki 2018 m. kovo, kas mėnesį buvo mokama 122 Eur piniginė išmoka. Iš viso L. S. buvo išmokėta 672 Eur išmoka. Laikotarpyje nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d., L. S. mokėta socialinė pašalpa vadovaujantis Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kai teisę į piniginę socialinę paramą turi vienas gyvenantis asmuo, kuris yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje. Socialinė pašalpa nebuvo nutraukta, o buvo skirta vadovaujantis minėto įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi 3 mėnesiams nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. (1 t., b. l. 138, 139, 142-143).

Panevėžio teritorinės ligonių kasos rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, jog L. S. kreipėsi į VĮ „Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika“ šiomis datomis: 2016 m. kovo 24 d., 2016 m. rugpjūčio 31 d., 2016 m. rugsėjo 2 d., 2016 m. rugsėjo 15 d., 2017 m. lapkričio 15 d. bei 2018 m. gegužės 25 d. Į VĮ „Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centras“ kreipėsi 2017 m. lapkričio 16 d. Į VĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ kreipėsi laikotarpyje nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. bei 2018 m. spalio 2 d. ir 2018 m. spalio 3 d. (1 t., b. l. 146-147).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pateiktame rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodoma, kad G. V.-R. į Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vaikų išlaikymo išmokos skyrimo sūnui K. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), kreipėsi 2016 m. rugsėjo 23 d. Per laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2018 m. spalio 31 d. G. V.-R. buvo išmokėtos šios vaiko išlaikymo išmokos: 2016 m. lapkričio 24 d. išmokėta suma 15,20 Eur; laikotarpyje nuo 2016 m. spalio iki 2017 m. gruodžio periodinės mėnesinės išmokos po 57 Eur; laikotarpyje nuo 2018 m. sausio iki 2018 m. spalio periodinės mėnesinės išmokos po 68,40 Eur (1 t., b. l. 150-152, 153-158).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus rašte nurodyta, jog L. S., laikotarpyje nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių išmokų negavo (1 t., b. l. 161-162).

Iš antstolio E. S. 2019 m. balandžio 11 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ bei kartu pridėtų dokumentų kopijų matyti, kad antstolio E. S. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2016 m. rugsėjo 6 d. išduotą Vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo skolos ir periodinių išmokų kas mėnesį po 100 Eur išieškojimo iš skolininko L. S. pirmos eilės išieškotojai G. V.-R.. 2016 m. rugsėjo 14 d. G. V.-R. kreipėsi į antstolio E. S. kontorą ir prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti nurodė 296,67 Eur skolą. 2016 m. rugsėjo 16 d. priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl išlaikymo skolos sumažinimo L. S. nesikreipė. Pažymoje nurodoma, kad G. V.-R. pervesta: 2016 m. lapkričio 7 d. – 0,87 Eur (grąžintos išieškotojos apmokėtos antstoliui vykdymo išlaidos); 2017 m. lapkričio 16 d. – 50,39 Eur (grąžintos išieškotojos apmokėtos antstoliui vykdymo išlaidos); 2018 m. balandžio 27 d. – 557,32 Eur (iš jų 0,46 Eur grąžintos išieškotojos apmokėtos antstoliui vykdymo išlaidos); 2019 m. sausio 23 d. – 128 Eur; 2019 m. vasario 12 d. – 108 Eur; 2019 m. kovo 20 d. – 108 Eur. L. S. išlaikymo įsiskolinimas 2019 m. balandžio 1 d. yra 1965,61 Eur (1 t., b. l. 174-196).

Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Panevėžio jaunimo užimtumo skyriaus rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, jog L. S. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje laikotarpyje nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2018 m. lapkričio 19 d. Registracijos metu L. S. pateikė diplomą apie įgytą sporto bakalauro laipsnį ir mokytojo kvalifikaciją bei pageidavo dirbti pagal jo įgytą kvalifikaciją: kūno kultūros mokytoju arba sporto treneriu. Registracijos metu darbo pasiūlymų, kurie atitiktų L. S. išsilavinimą, registruota nebuvo. L. S. buvo informuojamas apie tuo metu siūlomas laisvas darbo vietas. Darbo paieška nutraukta elektroniniu paštu gavus prašymą nutraukti registraciją dėl išvykimo į užsienį. Registracija Užimtumo tarnyboje nutraukta vadovaujantis Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 13 punktu (1 t., b. l. 199).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos apie L. S. pateikimo“ bei pateiktuose dokumentuose užfiksuota, kad metinės pajamų deklaracijos už 2017 m. mokestinį laikotarpį L. S. nėra pateikęs. Metinių pajamų deklaracijų už 2018 m. mokestinį laikotarpį pateikimo terminas 2019 m. gegužės 1 d. Pateiktoje metinėje pajamų deklaracijoje už 2016 m. matyti, jog su darbu susijusių pajamų Lietuvoje L. S. gavo 1515,72 Eur, su darbu susijusių (duomenys neskelbtini) (užsienio valstybės kodas IS) gavo 9306,28 Eur (2 t., b. l. 3, 4-7).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų kopijų matyti, jog 2016 m. sausio 26 d. ieškovė G. V. pateikė Panevėžio miesto apylinkės teismui civilinį ieškinį dėl tėvystės nustatymo, dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, dėl materialinio išlaikymo ir įsiskolinimo priteisimo. 2016 m. balandžio 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta teismo medicinos ekspertizė dėl tėvystės nustatymo. 2016 m. balandžio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, kad L. S. yra K. V. tėvas. 2016 m. birželio 2 d. tarp G. V. ir L. S. sudaryta taikos sutartis. 2016 m. birželio 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp G. V. ir L. S.. Nutartimi nepilnamečio K. V. gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina G. V.. Nuo civilinio ieškinio padavimo dienos L. S. savo sūnaus K. V. materialiniam išlaikymui mokės periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį, iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir šias lėšas uzufrukto teise valdys G. V.. Lėšas, skirtas K. V. išlaikymui, L. S. mokės į G. V. banko sąskaitą arba mokės kitu Šalių sutartu būdu iki einamojo mėnesio 28 dienos. L. S. išlaikymo įsiskolinimą už 7 mėnesius (700 Eur) sumokės per 14 mėnesių lygiomis dalimis po 50 Eur kas mėnesį pradedant mokėti nuo 2016 m. liepos 1 d. L. S. civiliniame bylos procese dalyvavo, 2016 m. birželio 2 d. parašu patvirtino, kad jam žinoma apie 2016 m. birželio 3 d. posėdį (2 t., b. l. 11-93).

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) G. V. išduotas vykdomasis raštas pagal 2016 m. birželio 3 d. teismo nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 94).

2018 m. gruodžio 4 d. L. S. elektroniniame laiške, siųstame iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), vyresniajai tyrėjai A. K. nurodoma: „1. Aš sužinojau, kad vaiką turiu tik po dviejų metu darėme DNR tyrimus, kai turėjau įmokėjau 600 euru, turiu čekius tik Lietuvoje. 2. Įsiregistravau, dėl to, kad nebūtu vėl nesusipratimu, kaip jau minėjau su visomis Lietuvos institucijomis, esu (duomenys neskelbtini) bandau susitvarkyti dokumentus, kad galėčiau dirbti legaliai. 3.Gyvenu nuomojamame name čia daug žmonių kurie dirba , aš jų vardu nežinau čia ne tik Lietuviai, ir Lenkai , Estai keičiasi čia žmones. 4.Tvarkausi softo arba kitaip vadinama BNN numeri jeigu neklystu toks sutrumpinimas kaip gausiu dokumentus atsiusiu nufotografavęs. 5. Tai aš tikrai nežinau kada grįšiu į Lietuva priklausomai kaip seksis čia. Ar gausiu dokumentus visus, kad galėčiau įsidarbinti.“ (2 t., b. l. 117).

2019 m. sausio 20 d. L. S. elektroniniame laiške, siųstame iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), vyresniajai tyrėjai A. K. nurodoma: „papildomai rašau, nes noriu paaiškinti, kad šiuo metu gyvenu ir dirbu (duomenys neskelbtini). Mano gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), tel. nr. (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini). Deklaravau išvykimą iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) 2018-10-27, kadangi turėjau planų išvažiuoti dirbti toje šalyje, tačiau staiga planai pasikeitė ir gavau netikėtą pasiūlymą išvažiuoti dirbti į (duomenys neskelbtini), tad kreipiausi į įdarbinimo agentūrą UAB (duomenys neskelbtini), kuri padėjo man susitvarkyti reikiamus dokumentus, pateikė informaciją dėl darbo pagalbiniu darbuotoju (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini) ir aš 2018-11-13 išvykau iš Lietuvos. Šioje įmonėje dirbu iki šiol, neplanuoju grįžti į Lietuvą (kitame laiške pridėsiu neterminuotos darbo sutarties, t. y., kontrakto nuotraukas). Taip pat noriu paaiškinti, kad mes su G. V. turime bendrą sūnų – K.. Sudarėme taikos sutartį ir 2016-06-03 Panevėžio mieto apylinkės teismo nutartimi ši sutartis buvo patvirtinta. Toje nutartyje buvo nurodyta, kad aš sūnaus išlaikymui iki kol jam sueis 18 m. kas mėnesį turiu mokėti po 106 eurų, taip pat turiu sumokėti įsiskolinimą už 7 mėn. (700 eurų), kuriuos mokėsiu nuo 2016 m. liepos 14 d. Aš pilnai sutinku, kad turiu išlaikyti savo vaiką, rūpintis juo bei vykdyti teismo nutartį, tačiau tam niekad neturėjau finansinių galimybių. Noriu pabrėžti, kad mano finansinė padėtis visada buvo sunki, nes mano mama Ina jau daug metų gyvena (duomenys neskelbtini), man finansiškai nepadeda, aš su ja labai retai kada pabendrauju, o tėvas mirė prieš 10 metų, tad aš daug metų gyvenu vienas, pats turiu pasirūpinti, iš kur gauti pinigų pragyvenimui, be to, pastaruosius 4 metus mokiausi Lietuvos edukologijos universitete, o 2016 m. įgijau aukštąjį išsilavinimą – sporto pedagogikos bakalaurą, visus metus is dalies mokėjau aš ir siek tiek prisidėjo močiutes mano, kas metus po 600 eurus, o mokslams netgi teko pasiimti 1216,43 eur vartojimo kreditą iš (duomenys neskelbtini). Po mokslų baigimo 2016-03-07 įsidarbinau UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju. Netrukus teko išeiti iš darbo, nes iš minimalaus atlyginimo nebepragyvenau, tad išvažiavau padirbėti į (duomenys neskelbtini), ten dirbau apie metus laiko. Kad 2016 m. dirbau (duomenys neskelbtini), parodo mano socialinio tinklo „Facebook“ profilis, kuriame yra įkeltos kelios nuotraukos, kur aš poilsio nuo darbo metu, nusifotografavęs gražioje gamtos aplinkoje, kuri yra prie pat mano miestelio, kuriame tuo metu dirbau. Pragyvenimas (duomenys neskelbtini) buvo labai brangus, aš pats ten gaudavau tos šalies minimalų atlyginimą 1200eur, tad pinigus, kuriuos parsivežiau į Lietuvą, išleidau pragyvenimo išlaidoms bei likau skolingas Lietuvos valstybei: 2016-04-18 iki 2017-05-12 man buvo suteikta (duomenys neskelbtini) medicinos pagalba, nes susižalojau darbe, galvojau, kad turiu sveikatos kortelę ir sveikatos draudimas man galioja, bet po to gavau raštą iš Valstybinės ligonių kasos, kad Lietuvos valstybei esu skolingas 1,980,09 eurų, kuriuos turiu atlyginti (dokumentų nuotraukas atsiųsiu atskirame laiške, kuriame viską matysite). Grįžęs į Lietuvą 2017 m. rudenį vėl bandžiau ieškotis darbo, rašiau prašymą gauti socialinei pašalpai, nuo spalio mėnesio stovėjau darbo biržoje. Tokie veiksmai parodo, kad visad bandžiau ieškotis darbo, gauti pinigų, kad galėčiau ne tik pats pragyventi, bet ir susitaupyti pinigų, kad galėčiau mokėti savo sūnaus išlaikymui. Taip pat noriu pasakyti, kad neturiu net jokio turto, kurį bent jau galėčiau parduoti ir sumokėti vaikui. Tikrai nevengiu išlaikyti savo vaiko, tai parodo, kad 2018-04-27 per antstolį įmokėjau 557,32 eurus sūnui (jei reikės galėsiu paieškoti išrašo), be to, išvykęs į (duomenys neskelbtini), 2018 m. gruodį susitariau su savo pussesere M. žodžiu, kad ji vietoj manęs kas mėnesį mokės per antstolį mano sūnui. Šiame laiške išvardinau aplinkybes, kodėl anksčiau nemokėjau pinigų K. išlaikymui, tačiau tai tikrai nėra piktybiniai veiksmai. Pripažįstu, kad turiu mokėti, noriu prisidėti prie sūnaus išlaikymo ir jo geroves, šiuo metu dirbu, stengiuosi ir tikrai galėsiu atsistoti ant kojų bei pradėti atidavinėti visas skolas.“ (2 t., b. l. 118-119).

L. S. pateiktoje Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos tarptautinių reikalų skyriaus 2017 m. lapkričio 28 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas“ kopijoje nurodyta, kad jis buvo informuotas, jog 2017 m. lapkričio 10 d. Valstybinė ligonių kasa gavo sąskaita iš (duomenys neskelbtini) įstaigos, patvirtinančią, kad (duomenys neskelbtini) jam buvo suteikta būtinoji medicinos pagalba. Išlaidos buvo apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, nes jis pateikė Lietuvoje išduotą Europos sveikatos draudimo kortelę. Nurodoma, jog medicinos paslaugų teikimo metu, laikotarpyje nuo 2017 m. balandžio 18 d. iki 2017 m. gegužės 12 d., L. S. nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti Europos sveikatos draudimo kortelės (duomenys neskelbtini) priežiūros įstaigai. Kadangi pasinaudojo kortele neteisėtai, L. S. yra skolingas Privalomajam sveikatos draudimo fondui 1980,09 Eur (2 t., b. l. 120).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 164 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui. Teismų praktikoje vengimas išlaikyti vaiką konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013). Pagal BK 164 straipsnį asmeniui nekyla baudžiamoji atsakomybė, jeigu jis nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių: nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir panašiai, t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 164 straipsnį, būtina nustatyti, jog jis žinojo apie pareigą mokėti nustatyto dydžio alimentus, turėjo realią galimybę tai daryti, tačiau to nedarė, o motyvai, kodėl tai nebuvo daroma, esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi.

Teismui ištyrus ir įvertinus byloje esančius bei nuosprendyje išvardintus rašytinius įrodymus, išklausius kaltinamojo duotus paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, darytina išvada, jog nekyla jokių abejonių, kad L. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje. Neginčytinai nustatyta, jog jis vengė išlaikyti savo sūnų K. V. laikotarpyje: nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. balandžio 17 d., nuo 2017 m. gegužės 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. bei nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2019 m. sausio 1 d. (2018 m. gruodžio 10 d. įmokant 20 Eur), nors tam turėjo visas galimybes. L. S. kaltę pagrindžia ne tik jo visiškas prisipažinimas bei išsamus įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybių paaiškinimas teisiamojo posėdžio metu: kaltinime nurodytu laiku atsainiai žiūrėjo į pareigą išlaikyti sūnų, elgėsi lengvabūdiškai, buvo įnykęs į alkoholį ir didžiąją dalį pinigų skirdavo azartiniams lošimams, o ne sūnaus išlaikymui, bei kaip pats teigia, jog pardavęs pirmąjį butą ir turėdamas pakankamai lėšų, galėjo skirti daugiau pinigų sūnaus išlaikymui, bet to nepadarė, tačiau ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų visuma. Todėl atsižvelgiant į tai, kad L. S. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 164 straipsnį, asmens kaltė nekelia jokių abejonių ir yra įrodyta visiškai, todėl kaltinamajam pagrįstai kyla baudžiamoji atsakomybė.

Iš kaltinimo šalintinas laikotarpis, kai kaltinamasis nuo 2017 m. balandžio 18 d. iki 2017 m. gegužės 12 d. buvo gydomas (duomenys neskelbtini), kur buvo suteiktos medicinos paslaugos ( 2 t., b. l. 120). Taip pat iš kaltinimo šalintinas laikotarpis nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 spalio 23 d., nes iš bylos duomenų matyti, kad tuo laikotarpiu buvo mokama socialinė pašalpa vadovaujantis LR Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (1 t., b. l. 142). Šių aplinkybių pašalinimas kaltinamojo teisių nepažeidė, padėties nepablogino.

Taip pat kaltinimas tikslinamas ir dalyje, jog 2018 m. gruodžio 10 d. sumokėjo 20 Eur, nes tai patvirtina bylos duomenys, t.y. antstolio kvitas 0018944 (2 t., b. l. 187). Šis kaltinimo tikslinimas kaltinamojo teisių nepažeidė, padėties nepablogino.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo L. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo L. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę L. S., atsižvelgia į jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas svarbias byloje esančias aplinkybes. L. S. įvykdė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką. L. S. kartą teistas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, bausmės nėra įvykdęs (2 t., b. l. 132-136). 5 metų laikotarpyje ne kartą baustas administracine tvarka už įvairių administracinių nusižengimų padarymą (2 t., b. l. 125-129). Šiuo metu Lietuvoje nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip pats teigia, žada pradėti dirbti (duomenys neskelbtini). L. S. yra gydęsis Respublikinio priklausomybės ligų centro Panevėžio filialo Alkoholinės abstinencijos gydymo skyriuje nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2019 m. kovo 4 d., bei Psichosocialinės reabilitacijos skyriuje nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. kovo 27 d. (2 t., b. l. 183). Nuo 2018 m. gruodžio, t.y. gruodį sumokant tik 20 eurų iki šios dienos reguliariai yra mokas sūnui K. V. priteistas išlaikymas (2 t., b. l. 187-193). Atsižvelgiant į visas šias paminėtas aplinkybes, tai, kad L. S. per nepilnus metus teisiamas jau antrą kartą, jis šiuo metu savo ateities nesieja su gyvenimu Lietuvoje, kaip pats teigia turi daug skolų, vis dar turi įsiskolinimą už sūnaus K. V. išlaikymą (2 t., b. l. 184), todėl šiuo atveju atsižvelgiama ir į mažamečio K. V. interesus, į L. S. materialinę padėtį, todėl skiriama arešto bausmė, kurios dydis artimas įstatyme numatytam bausmės minimaliam dydžiui. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, neprieštaraus teisingumo ir proporcingumo principams bei atitiks bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje, nes kitos alternatyvios BK 164 straipsnyje numatytos bausmės rūšys padarytų per didelę liekamąją žalą ne tik L. S. ir būtų neproporcingos šiuo atveju, bet ir K. V. atžvilgiu, t. y. likus L. S. ilgesniam laikui Lietuvoje, jis neturėtų galimybės dirbti užsienyje ir gauti pelningą darbo užmokestį, ko pasėkoje (atsižvelgiant į tai, jog turi daug įsiskolinimų ir skolų) išliktų didelė tikimybė vėl nemokėti priteisto išlaikymo savo sūnui ir būtų dar kartą pažeisti mažamečio interesai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis L. S. savo kaltę pripažino visiškai ir dėl to byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Bylos duomenys patvirtina, kad naują nusikaltimą L. S. padarė neatlikęs bausmės pagal 2018 m. spalio 29 d. Panevėžio apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, t. y. nesumokėjo baudos, todėl bendrinant bausmes, taikytinos BK 64 straipsnio (bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika) nuostatos, bausmes sudedant visiškai (BK 64 straipsnio 2 dalimi)

Nukentėjusiojo K. V. įstatyminė atstovė G. V.-R. pareiškė civilinį ieškinį 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti, t. y. prašo priteisti 5000 Eur K. V. naudai bei 1000 Eur jai. Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti 54,12 Eur turtinę žalą (3 t., b. l. 1-5). Su civiliniu ieškiniu taip pat pateikti jį grindžiantys dokumentai (3 t., b. l. 6-24).

BPK 119 straipsnyje yra nurodyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji prašo priteisti 54,12 Eur turtinę žalą, kurią sudaro antstolio išlaidos. Posėdžio metu paaiškino, jog šią sumą sudaro antstolio pradėta byla dėl išlaikymui priteistų pinigų išieškojimo ir vykdomas išieškojimas. Kaip matyti ši turtinė žala, tai nėra būtent nusikalstamais veiksmai padaryta žala, o tai yra nukentėjusiosios apmokėtos vykdymo išlaidos, kurios antstolio bus išieškomos iš kaltinamojo L. S. (skolininko) ir grąžinamos nukentėjusiajai (išieškotojui) civilinio proceso tvarka, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atmestinas.

Neturtinė žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t. y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimas - tyčinis, išlaikymas vaikui nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. balandžio 17 d., nuo 2017 m. gegužės 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. bei nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2019 m. sausio 1 d. (2018 m. gruodžio 10 d. įmokant 20 Eur) nebuvo teikiamas itin svarbiais jo augimo, socializacijos tarpsniais, jog sūnų išlaikė tik motina.

Atsižvelgtina į pažeistus nukentėjusiosios ir jos sūnaus interesus, pripažintina, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai ir jos sūnui buvo padaryta neturtinė žala. Nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas įvertina laikotarpį, per kurį nuteistasis vengė pareigos išlaikyti sūnų, atsižvelgia į nukentėjusiosios emocinę būseną bei jos sūnaus patirtus nepriteklius, paslaugų dėl lėšų, kurias pagal teismo sprendimą turėjo mokėti kaltinamasis, stygiaus, dėl to, kad ji viena, negaudama jokios materialinės nei moralinės paramos iš sūnaus tėvo, turėjo spręsti sunkumus, kylančius auginat ir išlaikant vaiką, buvo suvaržytos jos galimybės tenkinti tiek vaiko, o trūkstant lėšų jo išlaikymui – ir savo poreikius

Šioje byloje pripažintina, jog dėl kaltinamojo L. S. nusikalstamos veikos įvykdymo tiek jo sūnui mažamečiui K. V., tiek G. V.-R. buvo padaryta neturtinė žala, t. y. buvo išgyvenama dėl kaltinamojo pareigos išlaikyti sūnų nevykdymo, nebuvo gaunama reikiamų pinigų vaiko tinkamesniam gydymui, G. V.-R. turėjo pradėti dirbti, ko pasėkoje negalėjo visą laiką būti kartu su sūnumi ir dėl to jie patyrė tam tikrų nepatogumų. Nukentėjusiųjų išgyvenimai dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra patirti, nes akivaizdu, jog L. S. savo nusikalstamais veiksmais pažeidė sūnaus ir jo motinos interesus, todėl neturtinė žala turi būti atlyginta. Vertindamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaikui nevykdymo laikotarpį, į tai, kad G. V.-R. turėjo vykdyti savo, o kartu ir kaltinamojo pareigą išlaikyti vaiką, stingant lėšų, jautė įtampą ir suvaržymus, nebuvo galimybės K. V. suteikti mokamų medicinos paslaugos dėl jo nustatytų ligų, t.y. dominuojančios bronchinės astmos, nuolatinio alerginio rinito bei hipermotropijos, plaučių uždegimo. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad K. V. apie tai, kad turi tėvą L. S. nežino, tėtį vadiną nukentėjusiosios G. V. – R. vyrą. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas taip pat vertina tyčinio išlaikymo nemokėjimo laikotarpį (iš civilinio ieškinio turinio matyti, kad nukentėjusioji neturtinę žalą įvertino už laikotarpį nuo 2016 metų, t.y. nuo išlaikymo priteisimo, tačiau kaltinimas tyčiniu išlaikymo neteikimu K. V. yra reiškiamas tik dėl nepilnų vienerių metų trijų mėnesių laikotarpio, o šioje byloje sprendžiamas tik nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas). Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pasekmes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintini. Teismo vertinimu, 100 Eur yra pakankama suma K. V. ir 600 Eur G. V.-R. yra pakankama suma patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Ikiteisminio tyrimo metu L. S. paskirtą kardomąją priemonę – 2019 m. kovo 6 d. rašytinį pasižadėjimą neišvykti (2 t., b. l. 121-123), palikti galioti nepakeistą iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, byloje nėra.

Byloje prašoma iš kaltinamojo L. S. priteisti nukentėjusiajai G. V. – R. 620 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokatės padėjėjos, dalyvavusios nagrinėjant bylą, rengiant procesinius dokumentus, pagalba. Advokatui, advokato padėjėjui mokėtinos sumos dydis yra advokato, advokato padėjėjo ir kliento susitarimo dalykas, šios išlaidos yra realios. Advokato ar advokato padėjėjo dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo teisminiame procese formų. Nukentėjusiąją ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatė padėjėja K. V.. Patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai yra pateikti byloje, tai pinigų priėmimo kvitai ir mokėjimo nurodymas (2 t., b. l. 181, 182, 3 t., b. l. 25, 26, 27, 28). Pažymėtina, jog nukentėjusiosios atstovė dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu, teisiamuosiuose posėdžiuose, teikė prašymus ir kitus procesinius dokumentus. Nukentėjusiosios atstovė bylos nagrinėjimo metu buvo aktyvi, teikė bylai reikšmingus procesinius dokumentus. Įvertinęs bylos pobūdį, teisme vykusių posėdžių skaičių ir trukmę, nukentėjusiosios atstovės advokatės padėjėjos darbo ir laiko sąnaudas ginant nukentėjusiosios interesus teisme, suteiktų paslaugų apimtį, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį, daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti ir jos priteistinos iš kaltinamojo L. S. nukentėjusiosios patirtos atstovavimo išlaidos (BPK 106 straipsnis. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendžia:

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, bei paskirti 36 (trisdešimties šešių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. S. 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti visą neatliktą bausmę pagal Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 24 (dvidešimt keturių) parų areštą ir 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio L. S. sulaikymo.

L. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės G. V.-R. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš L. S. 100 (vieną šimtą) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo K. V. naudai ir 600 Eur (šešių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios G. V.-R. naudai. Kitą civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai G. V.-R. atmesti.

Nukentėjusiajam K. V. priteistų lėšų tvarkytoja iki nukentėjusiojo pilnametystės uzufrukto teise paskirti jo įstatyminę atstovę G. V.-R.

Priteisti iš kaltinamojo L. S. nukentėjusiajai G. V. – R. 620 eurų jos išlaidas, patirtas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam asmeniui – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).