- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-30
- Bylos Nr.
- 1-315-319/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41078-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Nukentėjusysis
- G. L.
- Kaltinamasis
- D. L.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau taikytos priverčiamosios medicininės priemonės ir teistas:
1. Kauno apylinkės teismo 2006-02-08 nutartimi dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje;
2. Kauno apylinkės teismo 2006-12-15 nutartimi dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje;
3. Kauno apylinkės teismo 2007-07-04 nutartimi dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje;
4. Kauno apylinkės teismo 2011-06-21 nutartimi dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą;
5. Kauno apylinkės teismo 2011-10-21 nutartimi dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį;
6. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-06-03 nutartimi dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 284 straipsnio 1 dalį. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartimi taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro režimo skyriuje specializuotoje psichiatrijos gydymo įstaigoje Rokiškyje, pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis,
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. teistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. teistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis, laisvės atėmimu ketveriems metams, šiuo metu atliekantis bausmę, kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kad kaltinamasis D. L. 2017 m. rugpjūčio 12 d. apie 8.40 val., (duomenys neskelbtini) namo, viešoje vietoje, dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, be jokios dingsties tyčia ne mažiau kaip du kartus dūrė peiliu G. L. į nugaros dešinę viršutinę dalį, tuo jam padarė dvi kiaurymines durtines – pjautines žaizdas krūtinės ląstoje, atsiveriančias į krūtinplėvės ertmę, tuo tyčia dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. L. sveikatą.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis D. L. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 12 d. 8.30 val., rankoje neturėdamas krepšio, ėjo į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę „Iki“ ir prie parduotuvės pamatė nukentėjusįjį ir M., kurie gėrė, ir kurių anksčiau nebuvo matęs ir pažinojęs. Priėjus prie jų nukentėjusysis jam pasiūlė atsigerti alaus, jis atsakė, kad negeria ir negers ir gavosi konfliktas. Iš pradžių kokias 3-4 minutes aiškinosi žodžiu, tada nukentėjusysis paėmė plytą ir trenkė ja jam į antakį. Tuo metu jis netoliese, už kokių 5 metrų, pamatė ant žemės peilį, paėmė jį ir dūrė G. L. į nugarą. Po įdūrimo iš įvykio vietos nenuėjo, priėjo prie nukentėjusiojo, paklausė kaip šis jaučiasi ir antrą kartą peiliu nedūrė. M. sakė kviesti greitąją. Kiek atokiau stovėjo kitų žmonių kompanija, tačiau jų jis nepažinojo. Jis alkoholio nevartoja, yra priklausomas nuo vaistų. Pripažįsta, kad sužalojo žmogų, gailisi dėl savo veiksmų, su civiliniu ieškiniu sutinka. Tačiau nenori atsiprašyti nukentėjusiojo, nes jis pirmas pradėjo konfliktą.
Nukentėjusysis G. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 12 d. su V. M. baigė naktinę pamainą „(duomenys neskelbtini)“ ir užėję į kazino išgėrė po porą alaus, paskui užėję į „IKI“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), kur V. M. nupirko alaus. Jis turėjo 0,3 talpos fleškutę trauktinės „Trejos devynerios“ ir nuėjo išgerti prie rampos, netoli „Iki“ parduotuvės. Jiems šioje vietoje stovint ir geriant prie jų priėjo kaltinamasis. Jie pasiūlė šiam alaus, jis atsisakė, pradėjo šokti kažkokį šokį, aplink sukti ratais. Jie sakė jam atstoti, eiti namo, tačiau D. L. vis tiek buvo prie jų, tada dėl tokio keisto elgesio jis šį pavadino gaideliu. Jis nežino, gal dėl to kaltinamasis užpyko, nes pajuto vieną smūgį peiliu ir iš karto antrą. Pirmu dūriu jam pataikė į mentės kaulą, o kitu – į plaučius, pradėjo trūkti oro, dar paėmė pusplytę ir bandė vytis kaltinamąjį, bet smūgio suduoti jau nepajėgė, susmuko. Jis teigia, kad nebuvo atsisukęs į kaltinamąjį ir nematė, ką šis ruošiasi daryti. Didesnį laiko tarpą stovėjo nugara į kaltinamąjį, buvo atsisukęs į jį priekiu kai sakė jam eiti iš čia. Jis nežino iš kur kaltinamasis ištraukė peilį, kai prie jų priėjo, nieko su savimi neturėjo. Kaltinamojo anksčiau nepažinojo, nebuvo jo sutikęs. Žmonės, kurie stovėjo toliau, gal 15-20 metrų atstumu, iš karto išsilakstė, dar pavadindami kaltinamąjį „šitas durnius“, - gal jį pažinojo. Jie su V. M. buvo išgėrę po dvi skardines alaus ir pusę 0,3 l fleškutės. Dėl sužalojimų buvo operuotas, dabar pasekmių nejaučia. Civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytojas V. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad praėjusių metų rugpjūčio mėnesį, buvo šeštadienis, su G. L. baigę darbą užsuko į „Hyper Maxima“ (duomenys neskelbtini) esantį kazino, ten išgėrė truputį alaus, paskui parduotuvėje „IKI“, esančioje (duomenys neskelbtini) dar nusipirko po porą buteliukų alaus ir prie netoli esančios pakylos stovėjo ir gėrė. Netoli jų sėdėjo dar kiti žmonės, su jais nebendravo. Iš (duomenys neskelbtini) pusės, tiesiai prie jų priėjo kaltinamasis, bandė su jais kalbėtis, kažką bendrauti, bet jam šis pasirodė įtartinas, kaip ir apsvaigęs, keistai elgėsi. Jie nenorėjo su juo bendrauti ir paprašė jo pasišalinti, kaltinamasis nenuėjo, prasidėjo konfliktas. Kaltinamasis konfliktavo labiau su G. L., žodinis konfliktas vis stiprėjo. Paskui kaltinamasis atsitraukė nuo rampos, apie 5 metrus nuo jų, įkišo ranką į turėtą odinę mėlyną tašę, pakėlė ir pasakė „šausiu“, tada G. L. pasakė „šauk, gaidy, apsimyši“. Tada kaltinamasis iš tašės išsitraukė peilį, pasakė „va dabar pašoksim, pajudėsim“, ar kažką panašaus ir pritūpė, buvo geros nuotaikos, jo elgesys atrodė keistas. G. L. pamatęs peilį, paėmė nuo žemės blokelio gabaliuką, jie vienas su kitu suartėjo ir labai greitai pradėjo suktis. Jis matė, kaip G. L. bandė išvengti peilio ir buvo užsimojęs juo suduoti, tačiau nematė ar šis kaltinamajam juo sudavė. Jis bandė juos raminti, ramino ir šalia buvusi moteris, kuri pasakė, kad kaltinamasis jai matytas ir yra iš Radviliškio ar Rokiškio pagalbos centro paleistas. Jis nepastebėjo momento, kada, kaip ir kur kaltinamasis įdūrė G. L., tik vėliau pastebėjo nukentėjusįjį kniūbsčią nukritusį. Šiam iš nugaros bėgo kraujas, matė padarytas žaizdas, kurios buvo nugaros srityje aukščiau peties ir nugaros pusėje plaučių srityje, dūriai vienas nuo kito buvo netoli. Jis mano, kad G. L. ir D. L. grumiantis pastarasis nukentėjusįjį į nugarą galėjo sužaloti, kai šis pasilenkė. Nukentėjęs nebuvo praradęs sąmonės, su juo liudytojas buvo iki kol atvažiavo greitoji. Nepastebėjo, kaip dingo kaltinamasis, nematė, kur jis padėjo peilį, paskui dar to peilio ieškojo, bet nerado. Kiek toliau nuo jų buvo trijų ar keturių asmenų grupelė, kurie taip pat viską matė. Patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu iš jam pateiktų nuotraukų jis atpažino kaltinamąjį. Įvykio vietoje parodė kaip viskas buvo, viską papasakojo ką prisiminė.
Liudytojas G. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017 metų vasarą, galėjo būti rugpjūčio mėnesį, buvo šeštadienis, po 8 val. ryto, po jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), langais, susirinko žmonių grupė, jie rėkavo, suprato, kad atsidarė „Iki“ parduotuvė, šie nusipirko alaus ir išgėrinėjo. Po kiek laiko išgirdo moters šauksmą: „nereikia, padėkite“. Jis pro langą pamatė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis vienas nuo kito stovi 4 metrų atstumu. Kaip vėliau suprato nukentėjusysis buvo iškėlęs plytgalį, bet jam neatrodė, kad jis provokuoja kaltinamąjį, tai buvo grynai savigyna, jei kaltinamasis būtų ėjęs su peiliu, tai jo manymu, tik tada jis būtų metęs tą plytą. Kaltinamasis buvo labiau aktyvus, stovėjo kovinėje pozoje, sakė nukentėjusiajam „ateik“, naudojo keiksmažodžius, matė, kad šis rankoje laiko peilį. Jis nematė, kuriuo metu kaltinamasis dūrė peiliu nukentėjusiajam. Peilis buvo didelis, geležtė buvo apie 25 cm dydžio. Kaltinamasis peilį įsidėjo kažkur į bliuzono rankovę. Nukentėjusysis susmuko tada, kai jau buvo išmetęs plytą, kaltinamasis bandė šį pakelti ir jis girdėjo, kaip kaltinamasis nerišliai kalbėdamas pasakė „nu žinai kaip čia būna, čia netyčia, būna“. Kaltinamasis gal buvo apsvaigęs, nes šis visą laiką nenustygo vietoje, pastoviai mosikavosi, buvo neadekvatus, iš įvykio vietos nesitraukė, dėl ko jis pagalvojo, kad jie visi vienoje kompanijoje. Jis matė, kad nukentėjusiojo visas šonas kruvinas. Nukentėjusiojo draugas iškvietė greitąją. Ikiteisminio tyrimo metu jis atpažino kaltinamąjį, įvykio vietoje patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti liudytojo G. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas šiuos parodymus patvirtino. Iš šių parodymų matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 12 d. ryte, apie 8.15 val., išgirdo moters riksmą, sklindantį iš lauko - „nereikia, padėkit“. Pažiūrėjęs pro langą pamatė 6 asmenų kompaniją, 5 vyrus ir vieną moterį. Vienas iš vyrų, kaip vėliau suprato – nukentėjusysis, rankose laikė plytą turbūt apsigynimui, o kitas vyras, lieknas ir aukštas, buvo keistų judesių, kažkokios sutrikusios koordinacijos, kovinėje stovėsenoje, dešinėje rankoje laikė peilį, apie 15 cm ilgio geležte. Vyrai stovėjo vienas priešais kitą ir kažką tarpusavyje aiškinosi. Likusi kompanija nesikišo ir nieko nedarė. Matė, kad konflikto metu vyras su peiliu rankoje pirmas nuleido žemyn ranką su peiliu, bet peilio niekur nepaslėpė ir toliau laikė rankoje, o nukentėjusysis numetė ant žemės plytą. Tuomet kompanija suėjo „krūvon“, ir kai vyras, kuris rankose laikė plytą, pasisuko kitu kampu, jis pamatė, kad nukentėjusiojo kruvina dešinės pusės nugara. Praėjus porai minučių nuo tada, kai pamatė kruvinus marškinėlius, nukentėjusysis prie betoninės aikštelės susmuko ant žemės, o vyriškis, kuris turėjo peilį, priėjęs jį pakėlė ir pastatė prie betoninės aikštelės. Tuo metu peilio rankoje jis jau nebeturėjo. Moteris vyrui, kurio rankoje buvo peilis, riktelėjo tą peilį slėpti. Jis nematė, kur šis vyriškis numetė peilį. Visi buvę asmenys priėjo prie sužaloto vyro ir apžiūrėjo jo nugarą. Nukentėjusiojo draugas iškvietė greitąją pagalbą. Greitai atvažiavo policija ir greitoji medicininė tarnyba. Paties įvykio, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis, jis nematė (t. 1, b. l. 75-78).
Liudytojas R. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad tikslaus laiko nepamena, buvo vasara, galėjo būti rugpjūčio mėnesį, jis, L. K. ir iš matymo pažįstamas J. atėjo prie „IKI“ parduotuvės (duomenys neskelbtini) išgerti alaus. Matė kaip atėjo du vyrai, jie taip pat išgėrinėjo. Šie už jų stovėjo maždaug 5 metrų atstumu. Neužilgo pro juos praėjo kaltinamasis ir nuėjo prie nukentėjusiojo ir jo draugo. Ten įvyko kažkoks konfliktas, pradėjo koliotis, bet jie nežiūrėjo, kas ten vyko. Kai jis su draugais atsistojo eiti, jo paprašė telefono, kad paskambinti greitajai, nes vienas buvo nukritęs, buvo kruvinas. Jis nematė, dėl ko nukentėjusysis nukrito. Jis ir jo sugėrovai nenorėjo veltis į jokį konfliktą, todėl ir nežiūrėjo kas ten darosi. Prisimena lyg ir matė, kad kažkuris iš asmenų būtų rankoje turėjęs plytą, lyg norėjo kažką mesti į kaltinamąjį, bet ar metė, neprisimena.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti liudytojo R. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Šis savo parodymus patvirtino. Iš šių parodymų matyti, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį, dienos neprisimena, (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) namo, prie rampos, kur su sugyventine L. K. ir J., pavardės nežino, gėrė alų. Šalia jų, maždaug 10 m atstumu, gėrė alkoholį du vyrai, iš kurių vienas maždaug virš penkiasdešimties metų, o kitam apie 30 metų. Šių vyrų nepažinojo ir matė pirmą kartą. Begeriant, pro juos praėjo iš matymo pažįstamas vaikinas vardu D., pravarde „V.“, kuris kažkada gyveno (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) name. Jis praeidamas pakėlęs ranką pasisveikino ir nuėjo link nepažįstamų dviejų vyrų. „V.“ su vyrais pradėjo dėl kažko ginčytis ir jis išgirdo, kaip kažkuris iš vyrų pavadino „V.“ „gaidžiu“. „V.“ susistumdė su vyresniu vyru, ir jis matė, kad ,,V.“ laikė krepšyje ranką. Jaunesnis vyras visą laiką buvo maždaug 4-5 m atstumu nuo jų. Jis pamatė, kaip vyresnis vyras pakėlė nuo žemės plytą ir atsisėdo ant žemės, pamanė, kad jis gavo į galvą. Tuomet pamatė kruviną jo nugarą ir pagalvojo, kaip čia gali būti, kad gavo į veidą, o kruvina nugara. Pamatė, kaip „V.“, nešdamas rankose krepšį, bėga nuo jų. Jaunesnis vaikinas pradėjo šaukti, ką šis padarė, ir rėkdamas bandė kelti su juo buvusį vyrą. Jis nematė kuriuo metu nukentėjusiajam buvo sužalota nugara. Prie jo pribėgęs jaunesnis vyriškis paprašė paskambinti greitajai. Jis šiam davė mobilaus ryšio telefoną ir šis iškvietė greitąją pagalbą (t. 1, b. l. 89-90).
Liudytoja L. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad datos neatsimena, su draugais nusipirko alaus ir nuėjo prie „Iki“, atsisėdę ant rampos gėrė alų. Du vyriškiai stovėjo už jų nugaros ir išgėrinėjo. Neužilgo pro juos praėjo kaltinamasis ir priėjo prie tų vyriškių. Jie kalbėjosi, apsižodžiavo, kažkas kažką gaidžiu pavadino, jie apsistumdė, susikivirčijo, matė, kaip nukentėjusysis su kaltinamuoju vienas nuo kito lakstė. Kai jie lakstė, buvo atsisukusi į juos ir matė, kad nukentėjęs turėjo rankoje akmenį, tuo metu kontakto tarp nukentėjusiojo su kaltinamuoju nebuvo. Viskas greitai įvyko, ji išgirdo, kad nukentėjusiojo draugas paprašė jos vyro duoti telefoną iškviesti greitąją. Ji nematė, kas atsitiko, ji tik matė, kad nukentėjusiajam buvo silpna, jis suklupo, bet kraujo nematė. Nukentėjusiojo draugas iškvietė greitąją, atidavė jos vyrui telefoną ir pasakė, kad jie išeitų ir jie išėjo. Pas kaltinamąjį rankose peilio ji nematė. Nepamena, ar kaltinamasis turėjo krepšį ar rankinę. Ji nesiūlė kaltinamajam paslėpti peilį ar pasišalinti iš įvykio vietos, nes jo nepažįsta ir nebuvo priežasties tą daryti.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti liudytojos L. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ši savo parodymus patvirtino.
Iš šių parodymų matyti, kad 2017 m. rugpjūčio mėn., tikslios dienos neprisimena, ryte jai paskambino pažįstamas J., pasiūlė susitikti, nes jo buvo „prasta“ sveikata. Ji kartu su sugyventiniu R. A. su J. susitiko prie (duomenys neskelbtini) namo. J. parduotuvėje nupirko alaus ir nuėję už (duomenys neskelbtini) esančios „IKI“ parduotuvės, gėrė alų. Begeriant, pro juos praėjo iš matymo pažįstamas „bachuriukas“ vardu D., visi jį vadina „V.“. Sklido kalbos, kad „V.“ gydėsi Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje ir gali bet ką padaryti. Ji jo bijo, nes, kai jį matydavo, jo koordinacija buvo sutrikusi, atrodydavo, lyg apsvaigęs nuo vaistų. „V.“ praėjo pro juos ir nuėjo prie šalia buvusių išgerdinėjančių dviejų vyrų, kurių ji nepažinojo. Šie apie kažką pakalbėjo, ir vyrai pasakė „V.“, kad eitų savo keliu. Kai „V.“ nenuėjo, vyresnis vyras dar bandė gražiuoju jo atsikratyti, tačiau, kai to padaryti nepavyko, pasakė: „eik nuo mūsų, gaidy“. Po šių žodžių vyrai pradėjo tarpusavyje koliotis. Kas vyko toliau L. K. nematė, tik spėjo pamatyti, kaip vyresnis vyras, laikydamas rankose plytą, užsimojo smogti „V.“, tačiau už kažko užkliuvęs nukrito. „V.“ vis ėjo aplink suklupusį vyresnį vyrą ir klausė: „Kas gaidys?“. Jaunesnis vyras buvo atokiau nuo jų ir viską stebėjo. Jis vis sakė, kad gana pykčių ir reikia skirstytis. Po akimirkos šis priėjęs prie jų paprašė telefono iškviesti greitąją. Ir tik tuomet ji pamatė, kad vyresnio vyro kruvina nugara. „V.“ tuo metu pasišalino link „IKI“ parduotuvės, o jiems jaunesnis vyras, kuris prašė telefono, patarė greičiau pasišalinti. Kuriuo metu ir kokiu būdu vyresniam vyrui buvo sužalota nugara, L. K. nematė. Kad „V.“ ką turėtų rankose, nematė, tik pastebėjo, kad jis turėjo juodą per petį krepšį (t. 1, b. l. 92-93).
Iš protokolo - pareiškimo (t. 1, b. l. 3) matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 12 d. nukentėjusysis G. L. kreipėsi į policiją dėl jam peiliu padaryto sveikatos sutrikdymo.
Apžiūros protokole (t. 1, b. l. 24-29) nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje paimtas raudonos spalvos dėmės nuoplova.
Iš 2018 m. vasario 1 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis G. L. pagal veido bruožų visumą atpažino D. L. kaip vyrą, kuris jį sužalojo peiliu į nugarą ir apie kurį davė parodymus apklausos metu (t. 1, b. l. 38-43).
Iš 2018 m. vasario 1 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis G. L. patvirtindamas savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė vietą, kurioje stovėjo kartu su V. M. ir kur nepažįstamo vyriškio (kaltinamojo) buvo sužalotas peiliu. (t. 1, b. l. 44 - 47).
Iš 2018 m. vasario 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas V. M. pagal veido bruožų visumą atpažino D. L. kaip vyrą, kuris peiliu sužalojo G. L. (t. 1, b. l. 62-67).
Iš 2018 m. vasario 2 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas V. M. nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir apklausoje, nurodė vietas, kur jie su nukentėjusiuoju stovėjo, kur buvo atėjęs kaltinamasis, ką jie visi darė konflikto metu (t. 1, b. l. 68-71).
Iš 2018 m. vasario 2 d asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad G. M. pagal veido bruožus atpažino D. L. kaip vyrą, kurio rankoje matė peilį, žiūrėdamas į kiemą pro savo buto virtuvės langą (t. 1, b. l. 79-84).
Iš 2018 m. vasario 2 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad G. M. parodė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) antrame aukšte esančius langus ir paaiškino, kad tai yra jo buto virtuvės ir svetainės langai, pro kuriuos jis stebėjo įvykį ir nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir apklausoje, nurodė vietas, kur ir kaip stovėjo ir ką darė kaltinamasis, nukentėjusysis ir kiti netoliese buvę asmenys (t. 1, b. l. 85-87).
Iš VĮ Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties pateikto įrašo ir jo apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 105, 112-113) matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 12 d. 8.52 val. buvo registruotas kvietimas G. L., nurodant, kad šis sužalotas peiliu.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2017-11-10 specialisto išvados Nr. G3209/2017(02) matyti, kad G. L. konstatuota kiauryminės durtinės – pjautinės žaizdos krūtinės ląstoje, atsiveriančios į krūtinplėvės ertmę, odos nubrozdinimas dešinio kelio srityje, kiauryminės durtinės – pjautinės žaizdos krūtinės ląstoje padarytos aštriu duriančiu pjaunančiu daiktu dviejų trauminių poveikių pasekoje. Odos nubrozdinimas dešinio kelio srityje galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Kiauryminės durtinės – pjautinės žaizdos krūtinės ląstoje, atsiveriančios į krūtinplėvės ertmę, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 127-128).
Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2018 m. gegužės 10 – birželio 8 ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 86TPK-342/2018 matyti, kad D. L. konstatuojama: asocialaus tipo asmenybės sutrikimas (F60.2). Lengvas protinis atsilikimas (F70). Psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas (F19.2). D. L. galėjo suvokti savo veiksmų pobūdį bei juos valdyti. D. L. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, galėjo suvokti savo veiksmų pobūdį bei juos valdyti. Šiuo metu D. L. konstatuojama: Asocialaus tipo asmenybės sutrikimas (F60.2). Lengvas protinis atsilikimas (F70). Psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas (F19.2). D. L. gali suvokti savo veiksmų pobūdį bei juos valdyti. D. L. gali duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu, bylos nagrinėjimo teisme metu, priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymas nereikalingas. Ekspertizės akte nurodyta, kad D. L. kategoriškai neigia jam pareikštus kaltinimus, todėl jo emocinę būseną vertinti nusikaltimo metu nėra galimybių, tačiau jam nekonstatuoti individualūs psichologiniai ypatumai, galėję turėti esminės įtakos jo elgesiui nusikaltimo metu, t. y. kliudę jam suvokti bei valdyti savo veiksmus (t. 2, b. l. 6-9).
Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis D. L. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. L. sveikatą.
Baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi, tai yra, kai žmogaus sveikata sutrikdoma veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia (BK 15 str.). Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma yra specialioji BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos normos atžvilgiu. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7/2013, 2K-62/2014, 2K-383-895/2015).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Teisminio bylos nagrinėjimo metu, įvertinus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir įvykio vietoje buvusių bei įvykį mačiusių liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, neabejotinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp kaltinamojo D. L. ir nukentėjusiojo G. L. įvyko konfliktas, kurio metu kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam du kartus peiliu į nugaros sritį ir taip sunkiai jį sužalojo, tačiau detales, kokiomis aplinkybėmis D. L. dūrė peiliu G. L., jie abu nurodo visiškai skirtingai. Pagal D. L. versiją, jis su nukentėjusiuoju kelias minutes aiškinosi žodžiu, o tada nukentėjusysis paėmė plytą ir trenkė jam į antakį, ir tik tada D. L. dūrė G. L. peiliu vieną kartą į nugarą. Teigė, kad dūrio metu nukentėjusysis buvo atsisukęs į jį priekiu, tačiau kaip sužalojo jam nugarą, paaiškinti negalėjo. Teismo vertinimu, tokie kaltinamojo teisme duoti parodymai aiškiai liudija apie siekį nurodyti tokias savo veiksmų aplinkybes, kurios, atsižvelgiant į nukentėjusiojo elgesį, atitiktų būtinosios ginties versiją.
Sprendžiant klausimą ar buvo būtinosios ginties situacija, o jeigu ji buvo, tai ar nebuvo peržengtos jos ribos, teismas turi itin kruopščiai ištirti visas bylos aplinkybes ir savo išvadas pagrįsti konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nes tik teisingas ir tikslus faktinių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą BK 28 straipsnio taikymą. Taip pat būtina tiksliai nustatyti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi, tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą, besiginančiojo kaltės formą ir rūšį. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, ar apskritai egzistavo būtinosios ginties situacija, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-294/2011).
Nukentėjusysis G. L. parodė, kad iš karto po to, kai jis kaltinamąjį pavadino gaideliu, pajuto vieną smūgį peiliu ir iš karto antrą smūgį ir tik po peiliu suduotų smūgių jis paėmė nuo žemės pusplytę ir bandė vytis kaltinamąjį, bet smūgio suduoti jau nepajėgė, nes susmuko. Nukentėjusysis teigia, kad beveik visą laiką stovėjo nugara į kaltinamąjį, buvo atsisukęs tik kelis kartus, kai sakė jam eiti nuo jų ir nematė, ką šis ruošiasi daryti. Akivaizdu, kad tokie prieštaringi nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymai negali būti vertinami teisingais ir atitinkančiais objektyvią tikrovę, todėl jie patikimais laikytini tik tiek, kiek atitinka kitas byloje nustatytas aplinkybes. Liudytoju apklaustas kartu su G. L. buvęs V. M. parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo žodiniam konfliktui vis stiprėjant, kaltinamasis iš tašės išsitraukė peilį, G. L. pamatęs peilį, paėmė nuo žemės blokelio gabaliuką, jie vienas su kitu suartėjo ir labai greitai pradėjo suktis, matė, kaip G. L. bandė išvengti peilio ir bandė suduoti kaltinamajam tuo plytgaliu, bet kad būtų sudavęs kaltinamajam, nematė. Jis nepastebėjo momento, kada, kaip ir kur kaltinamasis įdūrė G. L., tik pastebėjo jau kaip G. L. toliau nuo jų nukritęs kniūbsčias ir jam bėga iš nugaros kraujas. Jis mano, kad G. L. ir D. L. grumiantis šis nukentėjusįjį į nugarą galėjo sužaloti, kai šis pasilenkė. Liudytojas G. M., įvykį stebėjęs pro savo buto langą, parodė, kad matė apie 4 metrų atstumu vienas prieš kitą stovinčius kaltinamąjį ir nukentėjusįjį. Nukentėjusysis buvo iškėlęs plytgalį, kaltinamasis rankoje turėjo peilį. Kaltinamasis buvo labiau aktyvus, stovėjo kovinėje pozoje, sakė nukentėjusiajam „ateik“, naudojo keiksmažodžius. Iš nukentėjusiojo elgesio jam pasirodė, kad tą plytą jis iškėlęs laiko savigynai, jei kaltinamasis būtų ėjęs link jo su peiliu, tai liudytojo manymu, tik tada jis būtų metęs tą plytą. Po kiek laiko abu nusiramino, vienas prie kito priėjo, kažką šnekėjosi, buvo ramu. Paskui nukentėjusysis susmuko ant žemės, jį kaltinamasis pakėlė, parėmė prie tokių laiptų, tada liudytojas pamatė, kad nukentėjusiojo visas šonas kruvinas.
Vertinant liudytojų V. M. ir G. M. teisme duotus parodymus matyti, kad esminėse detalėse jie sutampa, šie liudytojai ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti po kelis kartus, ir nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes, su kai kuriomis detalių korekcijomis, jų apklausų metu nurodytas aplinkybes patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Jų parodymai iš dalies sutampa ir su kai kuriomis kaltinamojo bei nukentėjusiojo parodymų aplinkybėmis, taip pat aptartais kitais įrodymais, todėl jie laikytini patikimais, faktines aplinkybes atitinkančiais įrodymais. Visų aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad konflikto metu nukentėjusysis rankoje turėjo plytgalį, o kaltinamasis peilį, tačiau nukentėjusysis, priešingai nei teigia D. L., šiam smūgio juo nesudavė. Nukentėjusysis nurodė, kad smūgius peiliu pajuto iš nugaros į mentės kaulą ir tarp šonkaulių ties plaučiais, kaltinamasis taip pat neneigė, kad G. L. peiliu dūrė į nugarą. Aptartoje specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam padarytos kiauryminės durtinės – pjautinės žaizdos krūtinės ląstoje, atsiveriančios į krūtinplėvės ertmę. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis peiliu nukentėjusiajam dūrė tuomet, kai šis plytgalį jau buvo numetęs ant žemės ir jokios realios grėsmės D. L. nekėlė, o, priešingai, buvo nusisukęs nuo kaltinamojo. Išnagrinėjus šioje baudžiamojoje byloje esančius įrodymus matyti, kad D. L. nesigynė nuo realaus pavojingo kėsinimosi, nes aptariamo įvykio metu neegzistavo būtinosios ginties situacija. Taigi, įvertinęs visumą bylos įrodymų – kaltinamojo psichinę būseną įvykio metu, nukentėjusiojo veiksmus, aplinkybę, kad nusikalstamos veikos padaymo momentu nukentėjusysis neturėjo jokių įrankių, kad kaltinamajam nėra užfiksuota kūno sužalojimų, taip pat nukentėjusiajam padarytų sužalojimų lokalizaciją, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiojo G. L. minėti veiksmai prieš D. L. negalėjo būti vertinti kaip keliantys pavojų paties kaltinamojo sveikatai ir teikė pagrindo šiam spręsti, jog atsirado būtinumas gintis, t. y. smogti peiliu nukentėjusiajam į nugarą, taip sunkiai sutrikdant G. L. sveikatą. Tokie kaltinamojo veiksmai neatitiko kėsinimosi pavojingumo, realumo ir akivaizdumo sąlygų, nustatytų BK 28 straipsnio 2 dalyje. Teismas sprendžia, kad D. L. padaryto sunkaus G. L. sveikatos sutrikdymo nėra pagrindo vertinti kaip padaryto peržengiant būtinosios ginties ribas.
Byloje nėra įrodymų, kad D. L. būtų turėjęs išankstinį tikslą sunkiai sužaloti G. L.. Nors nukentėjusiajam suduoti du smūgiai peiliu, tačiau teismas sprendžia, kad nurodytomis aplinkybėmis kaltinamojo tyčia smogti nukentėjusiajam peiliu kilo staiga, būnant neadekvačios psichinės būklės, todėl nors jis ir pats provokavo konfliktą, laikytina, kad toks jo elgesys buvo reakcija į su nukentjėusiuoju kilusį žodinį konfliktą ir tai buvo atsakomoji reakcija į nukentėjusiojo elgesį – įžeidžiančius žodžius ir užsimojimą plytgaliu. Taigi, įvertinęs byloje ištirtų įrodymų bei nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad kaltinamasis, būdamas pakaltinamas, kas nustatyta aptartoje specialisto išvadoje, staiga kilusio konflikto metu, smogdamas G. L. peiliu, negalėjo nesuprasti, jog tokie jo veiksmai pavojingi kito asmens sveikatai, numatė įvairius savo veiksmų padarinius – įvairaus sunkumo nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, ir jų siekė, jį tenkino bet kokio sunkumo nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, todėl atsakomybė kyla pagal padarinius ir konstatuotina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nukentėjusysis su kaltinamuoju ankščiau pažįstami nebuvo, pats kaltinamasis įkyriai lindo prie nukentėjusiojo ir jo draugo, paprašytas gražiuoju pasitraukti nuo jų, to nepadarė ir toliau provokavo konfliktą, grasino nušauti, paskui iš su savimi turėto krepšio išsitraukė peilį ir juo tyčia du kartus dūrė G. L. į nugaros sritį. Išanalizuotos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis veikė nesant jokių jo smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių, todėl laikytina, kad tyčiniais veiksmais sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Tarp kaltinamojo D. L. tyčinių veiksmų ir atsiradusių padarinių yra priežstinis ryšys, todėl jo padarytas nusikaltimas kvalifikuojamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Dėl civilinio ieškinio
Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės 504,74 Eur žalos (žalos gavėjas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos), susijusios su nukentėjusiojo G. L. gydymu, atlyginimo. Iš byloje prie civilinio ieškinio pateiktų įrodymų (t. 1, b. l. 51-52) matyti, kad nukentėjusysis G. L. nuo 2017 m. rugpjūčio 12 d. iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. buvo gydomas LSMU ligoninės Kauno klinikose ir už gydymą šiai gydymo įstaigai Kauno teritorinė ligonių kasa sumokėjo 504,74 Eur. Šios išlaidos buvo būtinos suteikiant nukentėjusiajam pirminę medicininę pagalbą ir gydymą. Tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys patenkintinas. Su pareikštu civiliniu ieškiniu kaltinamasis D. L. sutinka.
Nukentėjusysis G. L. byloje civilinio ieškinio nepareiškė.
Daiktiniai įrodymai - raudonos spalvos dėmės nuoplova, paimta 2017 m. rugpjūčio 12 d. įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 24-29), kompaktinė plokštelė su nuotraukomis, padarytomis 2017 m. rugpjūčio 12 d. įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 24-29); kompaktinė plokštelė su BPC kvietimo garso įrašo kopija, pateikta Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2018 m. vasario 9 d. lydraščiu Nr. 41D(K)-269 (t. 1, b. l. 99); kompaktinė plokštelė su BPC kvietimo garso įrašo kopija, pateikta Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2018 m. kovo 19 d. lydraščiu Nr. 41D(K)-486 (t. 1, b. l. 102); kompaktinė plokštelė su GMP kvietimo garso įrašo kopija, pateikta VšĮ Kauno m. GMPS 2018 m. vasario 5 d. lydraščiu Nr. MK-22 (6,9) (t. 1, b. l. 105); 3 kompaktinės plokštelės su nukentėjusiojo G. L., liudytojų V. M., G. M. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašais (t. 1, b. l. 44-46, 68-71, 85) – paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.
Bausmės skyrimas
BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dviejų iki dvylikos metų. Teismas laiko, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių kaltinamajam skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmė. Kaltinamasis D. L. nors ir pripažino peiliu dūręs G. L., pripažino civilinį ieškinį ir nurodė besigailintis dėl padaryto, tačiau iš jo parodymų turinio akivaizdu, kad jis tikrąsias įvykio aplinkybes sąmoningai nurodė neteisingai, siekė įrodyti, kad tokius veiksmus įvykdė esant būtinosios ginties sąlygomis, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jis kaltę pripažino ir dėl to nuoširdžiai gailisi, todėl laikytina, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis tyčinį nusikaltimą padarė 2017 m. liepos 4 d. teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (ši bausmė subendrinta su 2017-12-14 teismo nuosprendžiu paskirta bausme), ir teistumas neišnykęs, todėl atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Minėta, jog byloje nebuvo nustatyta būtinosios ginties situacija, atitinkamai negali būti įžvelgiamas ir būtinosios ginties peržengimas, be to, kaip jau minėta, veika nebuvo padaryta ir dėl staigaus didelio susijaudinimo, taigi, teismas neįžvelgia pagrindo konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 9 ir 10 punktuose numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
BK 41 straipsnyje greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskirtas bausmės teisingumo tikslas. Teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 str. 6 d.). Kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, nedirba, nevedęs. D. L. laikytinas pilnai pakaltinamu – atlikus ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizę (akto Nr. 86TPK-342/2018) buvo duotos išvados, kad D. L. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, galėjo suvokti savo veiksmų pobūdį bei juos valdyti. Šiuo metu jam konstatuojama: asocialaus tipo asmenybės sutrikimas (F60.2). Lengvas protinis atsilikimas (F70). Psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas (F19.2). D. L. gali suvokti savo veiksmų pobūdį bei juos valdyti. Jam nekonstatuoti individualūs psichologiniai ypatumai, galėję turėti esminės įtakos jo elgesiui nusikaltimo metu, t. y. kliudę jam suvokti bei valdyti savo veiksmus D. L. priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymas nereikalingas (t. 2, b. l. 6 -9). Jis registruotas psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje (t. 1, b. l . 136-141, 147). Kaltinamajam šešis kartus, laikotarpiu nuo 2006 iki 2014 m., teismas dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų BK straipsniuose, padarymo taikė priverčiamąsias medicinos priemones. Jis sistemingai darė ir yra baustas už administracinius nusižengimus (t. 2, b. l. 20-32). Esant tokių aplinkybių visumai teismas mano, kad kaltinamajam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė. Nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį teismas atsižvelgia į aptartas bei faktines bylos aplinkybes ir mano, kad kaltinamajam turi būti paskirta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Paskirtina bausmė, taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatas, subendrintina su 2017 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.
Kaltinamajam šioje byloje paskirtos kardomosios priemonės, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. 2017 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu kaltinamasis yra nuteistas laisvės atėmimo bausme ir šiuo metu bausmę atlieka pataisos namuose. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamajam D. L. paskirtos kardomosios priemonės pakeistinos į suėmimą, nustatant suėmimo terminą - iki bus pradėta vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-308 straipsniais,
nusprendžia:
D. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti bausmę - terminuotą laisvės atėmimą penkeriems metams.
Vadovaujantis numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su 2017 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą septyneriems metams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal 2017 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąsias priemones, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pakeisti į suėmimą ir nustatyti suėmimo terminą - iki bus pradėtas bausmės vykdymas.
Civilinį ieškinį patenkinti. Priteisti iš D. L. 504,74 Eur Valstybinei ligonių kasai gydymo išlaidų už nukentėjusiojo G. L. gydymą (Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita (LT21 7300 0100 0248 4333).
Daiktinius įrodymus: voką su raudonos spalvos dėmės nuoplova, kompaktinę plokštelę su nuotraukomis, kompaktinę plokštelę su BPC kvietimo garso įrašo kopija, kompaktinę plokštelę su BPC kvietimo garso įrašo kopija, kompaktinę plokštelę su GMP kvietimo garso įrašo kopija, 3 kompaktines plokštelės su parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį Kauno apygardos teismą.