- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-06
- Bylos Nr.
- eA-2188-815/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06451-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Audrius Bakaveckas, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- N. I.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas N. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 23S60830 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jo leidimas laikinai gyventi galiojo iki 2023 m. spalio 1 d., tačiau Migracijos departamentas Sprendimu leidimą laikinai gyventi panaikino. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo 2022 m. liepos 20 d. įsidarbino UAB „Bailey Industries“, tačiau 2022 m spalio mėn. buvo išleistas nemokamų atostogų, kadangi jis buvo išvykęs į savo gimtąją šalį. Paaiškino, kad į gimtąją šalį grįžo dėl studijų atnaujinimo (duomenys neskelbtini) valstybiniame universitete. Pareiškėjas po sesijos vasario mėn. negalėjo grįžti į darbą, kadangi jam teko slaugyti mamą. Pareiškėjo prašymas ir suteikimas jam nemokamų atostogų buvo pagrįstas objektyviais poreikiais. Pareiškėjas buvimo Lietuvoje metu turėjo iš darbo santykių didesnę nei minimaliai būtiną (privalomą) pragyvenimui lėšų sumą, o grįžus į tėvynę jam finansiškai padėjo tėvai. Pareiškėjo neapmokamų atostogų faktas savaime nėra laikytinas užsieniečio nedarbu. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas Sprendimas yra neproporcingas, nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją priėmė sprendimą pareiškėjui panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, nes jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), t. y. užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Todėl Migracijos departamentas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
5. Atsakovas nurodė, kad pats pareiškėjas prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi buvo nurodęs, jog pragyvenimo lėšos yra darbo užmokestis. Jokių kitų pajamų, reikalingų pragyvenimui Lietuvoje pareiškėjas nenurodė. Taigi, Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
6. Migracijos departamentas dėjo maksimalias pastangas, siekdamas išsiaiškinti, ar pareiškėjas dirba ir gauna sutartyje numatytą darbo užmokestį, tačiau pareiškėjas nebendradarbiavo ir į Migracijos departamento prašymą neatsakė, jokio paaiškinimo nepateikė.
7. Atsakovas pažymėjo, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas 5 mėnesius neatitiko sąlygų, kurios taikomos leidimui laikinai gyventi gauti, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi. Ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, todėl jį naikinti nėra pagrindo.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjo N. I. skundą tenkino – panaikino Migracijos departamento 2023 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 23S60830.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 16 d. ketindamas dirbti UAB „RNDV Industries“, Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Migracijos departamentas 2021 m. rugsėjo 29 d., vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą Nr. 21S26971 pakeisti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojantis nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2023 m. spalio 1 d. Nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. birželio 22 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį. Migracijos departamentas 2022 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. 22S95062 leido pareiškėjui pakeisti darbdavį. Pareiškėjas sudarė darbo sutartį su UAB „Bailey Industries“ (darbo sutarties laikotarpis nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. spalio 1 d., darbo užmokestis 1204,50 Eur). Iš byloje pateikto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės išrašo matyti, kad pareiškėjas įdarbintas 2022 m. liepos 27 d., nuo 2022 m. spalio 4 d. iki 2023 m. vasario 28 d. darbo užmokestis jam nebuvo mokamas. Byloje nustatyta, kad 2023 m. balandžio 26 d. pareiškėjui buvo išsiųstas prašymas atsiųsti išsamų paaiškinimą, dėl kokių priežasčių jam darbovietėje nebuvo mokamas darbo užmokestis. Pareiškėjas Migracijos departamentui paaiškinimo nepateikė. Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 26 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) kreipėsi į UAB ,,Bailey Industries“, prašydamas pateikti paaiškinimą dėl užsieniečio darbo. Bendrovė 2023 m. gegužės 2 d. atsakymu informavo atsakovą, kad pareiškėjas nuo 2022 m. spalio mėn. buvo išleistas nemokamų atostogų, jis buvo išvykęs į savo gimtąją šalį dėl studijų universitete. Byloje pareiškėjo pateikti banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad banko sąskaitos likutis 2022 m. lapkričio 11 d. sudarė 2 200,65 Eur, 2023 m. balandžio 20 d. sudarė 1 171,88 Eur, 2023 m. gegužės 22 d. sudarė 3 159,99 Eur, 2023 m. birželio 20 d. sudarė 4 139,51 Eur. Byloje taip pat pateikti pareiškėjo prašymai darbovietei suteikti nemokamas atostogas (2022 m. rugsėjo 22 d. prašymas suteikti nemokamas atostogas nuo 2022 m. spalio 4 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 20 d. prašymas suteikti nemokamas mokslo atostogas nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d.). Byloje pateiktas 2022 m. rugsėjo 22 d. (duomenys neskelbtini) valstybinio ekonomikos universiteto (UNEC) ir pareiškėjo Individualus susitarimas Nr. 5M37DZX, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas studijuoja bakalauro studijose. Pareiškėjo 2022 m. lapkričio 10 d. prašymas (duomenys neskelbtini) valstybinio ekonomikos universiteto (UNEC) rektoriui dėl pareiškėjo grąžinimo į šio universiteto finansų specialybės studentų sąrašą. (Duomenys neskelbtini) valstybinio ekonomikos universiteto (UNEC) ir pareiškėjo 2022 m. gruodžio 23 d. sutartis „Dėl akademinės nesėkmės likvidavimo“ bei pareiškėjo laikytos 2023 metų žiemos sesijos dalykai. Iš byloje pateiktos 2023 m. kovo 9 d. (duomenys neskelbtini) valstybinio ekonomikos universiteto pažymos Nr. TIM/41019/2023 matyti, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) valstybinio ekonomikos universiteto bakalauro studijų VII kurso studentas (numatoma studijų baigimo data 2023 m. liepos 5 d.). Byloje taip pat pateiktas 2023 m. birželio 15 d. UAB „Bailey Industries“ raštas, kuriame pareiškėjo darbdavys nurodo, kad pareiškėjas yra reikalingas ir sukuriantis įmonei pridėtinę vertę bei padedantis plėsti veiklą darbuotojas, kadangi (dirba komandiruotėse Olandijoje) geba komunikuoti turkų kalba, turi DNV („steigerbow“: „pastolių srityje“) pažymėjimą (atestatą pagal ISO 17024:2012) dirbti aukštyje ant statybinių pastolių bei turi didelę patirtį ir sugebėjimus pastolių montavimo ir darbo ant jų srityje.
10. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktus duomenis 2023 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 23S60830 panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2023 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 23S60830, kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Sprendimą.
11. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas).
12. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą pareiškėjui panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, nes jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, t. y. užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
13. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas (40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (50 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyta, kad užsieniečiui išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Aprašo 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi yra 1 MMA (2022 – 730 Eur, 2023 – 840 Eur).
14. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, nustatyta tvarka yra išduodamas arba pakeičiamas, jeigu užsienietis atitinka sąlygas, nustatytas Įstatymo 26 straipsnyje, jo veikla Lietuvos Respublikoje vykdoma pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir nėra Įstatymo 35 straipsnyje numatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4530-624/2017, 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).
Žemesnės instancijos teismas
15. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje C-159/21 Országos Idegenrendészeti Főigazgatóság ir kt. yra išaiškinęs, jog sprendžiančioji institucija (Migracijos departamentas), turi įvertinti visus svarbius faktus ir aplinkybes vertindama asmenų prašymus bei nurodyti priežastis, paskatinusias priimti atitinkamą sprendimą. Taip pat nurodė, jog nors dalį informacijos, kurią kompetentinga valdžios institucija naudoja atlikdama savo vertinimą, gali pateikti už nacionalinį saugumą atsakingos specializuotos institucijos, tačiau ši institucija (Migracijos departamentas) turi savarankiškai įvertinti šios informacijos apimtį ir jos svarbą priimtinam sprendimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Sprendžiant dėl leidimo panaikinimo turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo.
16. Migracijos departamentas konkrečiu atveju spręsdamas leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo klausimą ir priimdamas atitinkamus sprendimus turi nurodyti priežastis, kurios lėmė priimti tokio pobūdžio sprendimą. Nagrinėjamu atveju, Migracijos departamentas Sprendimą priėmė atsižvelgdamas į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) informacinės sistemos duomenis, iš kurių matyti, kad pareiškėjui nuo 2022 m. spalio 4 d. iki 2023 m. vasario 28 d. darbo užmokestis nebuvo mokamas. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas negali apsiriboti vien kitos institucijos pateikta informacija ir šiuo pagrindu priimti neigiamą sprendimą. Pažymėtina ir tai, kad Migracijos departamentas kaip kompetentinga viešojo administravimo institucija privalo sistemiškai bei kompleksiškai įvertinti visus esančius įrodymus, jei reikia išsireikalauti papildomai įrodymų, kurie pagrįstų ar paneigtų asmens nustatytas aplinkybes leidimo panaikinimui. Pažymėtina, kad Sprendime, atsakovas nenurodė ir nevertino iš pareiškėjo darbovietės gauto pranešimo apie pareiškėjo nemokamas atostogas skirtas mokslams gimtojoje šalyje. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad priimant Sprendimą buvo vertinamos visos aplinkybės dėl pareiškėjui nemokamo darbo užmokesčio priežasčių ir jo atitikimo Įstatyme numatytiems reikalavimams (nemokamų atostogų tikslo, turimų lėšų sumos ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl laikino leidimo gyventi panaikinimo, būdamas viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSDFV duomenys, bet ir su pareiškėju susijusios kitos individualios aplinkybės, turi atlikti objektyvų ir visapusišką vertinimą.
17. Migracijos departamentui kaip viešojo administravimo subjektui taikomi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimai.
18. Nagrinėjamu atveju iš ginčo Sprendimo turinio matyti, kad jame yra duomenys iš VSDFV sistemos bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, tačiau visos faktinės aplinkybės ir visų duomenų visuma bei proporcingumo principas nevertintas. Individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, Migracijos departamentas taip pat neatliko. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti. Teismas sprendė, kad ginčijamas Sprendimas pripažintinas formaliu, nepakankamai motyvuotu individualia pareiškėjo situacija, todėl neatitinkantis Įstatymo, VAĮ 10 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 5 punkte (išsamumo) bei 9 punkte (objektyvumo) principų reikalavimų ir teismo sprendime nurodytos teismų praktikos. Teismo vertinimu, Sprendimo faktinio pagrindimo trūkumai yra esminiai, todėl, vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi, yra pagrindas pripažinti Sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas tenkintinas ir ginčijamas Migracijos departamento 2023 m. gegužės 4 d. sprendimas Nr. 23S60830 naikinamas.
III.
19. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
20. Atsakovas nurodo, kad teismas vertindamas byloje esančią medžiagą, išvadas grindė prielaidomis, kurios prieštarauja byloje nustatytiems faktams ir įrodymams, taigi yra neteisėtas ir naikintinas.
21. Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjui nebuvo mokamas darbo užmokestis, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai panaikino pareiškėjo leidimą laikinai gyventi.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas neįvertino aplinkybės, kad per MIGRIS komunikaciją 2023 m. balandžio 26 d. pareiškėjui buvo išsiųstas prašymas atsiųsti išsamų paaiškinimą, dėl kokių priežasčių jam bendrovėje nebuvo mokamas darbo užmokestis, tačiau pareiškėjas Migracijos departamentui jokio paaiškinimo nepateikė. Migracijos departamentas dėjo visas pastangas ir bandė susisiekti ne tik su bendrove, kurioje jis dirbo, bet ir su pačiu pareiškėju. Teismas sprendime nenurodė ir nepaaiškino, kokių dar veiksmų buvo galima imtis, siekiant priimti sprendimą, kai visi veiksmai iš Migracijos departamento pusės jau buvo atlikti.
23. Ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių kitų argumentų, dėl kurių Migracijos departamento sprendimas yra naikintinas, todėl manytina, kad teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai.
Atsiliepimas
24. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo Migracijos departamento apeliacinį skundą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo Migracijos departamento visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
25. Pareiškėjas nurodo, kad jam el. paštu siųsto Migracijos departamento paklausimo nepastebėjo (turėjo galiojantį leidimą laikinai gyventi, jokio pranešimo nelaukė, dirba komandiruotėje Olandijoje statybose, kompiuterio neturi – tik išmanųjį mobilųjį telefoną, kurio vidinė atmintis buvo persipildžiusi, todėl negavo pranešimų apie naujus el. laiškus).
26. Pareiškėjas pateikė teismui pakankamus ir tinkamus įrodymus (dokumentus), kad: 1) jis pasiėmė nemokamas atostogas pateisinamam poreikiui (mokslui universitete, jas pratęsė, kadangi padėjo slaugyti susirgusią mamą), 2) turėjo pakankamai (daugiau nei minimaliai pagal teisės aktus privaloma pragyvenimui Lietuvoje) piniginių lėšų (be to minėtu laikotarpiu buvo išvykęs iš Lietuvos), kad 3) pareiškėją ir jo darbdavį sieja realūs (neapsimestiniai) darbiniai santykiai ir kad pareiškėjas yra realiai vertingas įmonei darbuotojas.
27. Ginčas byloje iš esmės yra tik dėl to, kad Migracijos departamentas gavo pareiškėjo paaiškinimus ir dokumentus, kurių Migracijos departamentui pakaktų nepriimti Sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, po to, kai ginčo Sprendimas jau buvo priimtas, – Migracijos departamentas, sužinojęs papildomą informaciją, nesutiko teismo byloje atsisakyti savo priimto Sprendimo. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamento pozicija akivaizdžiai neatitinka gero administravimo bei VAĮ įtvirtinto viešojo administravimo subjekto individualaus sprendimo (sankcijų) proporcingumo principų.
Šalies argumentai
28. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 5 d. teismui pateikė prašymą Dėl papildomų dokumentų pateikimo, kuriuo prašo priimti į bylą Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 24 d. el. laišką (pranešimą per Migris, kad pareiškėjo 2023 m. liepos 31 d. prašymas dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo 2023 m. rugpjūčio 24 d. yra priimtas ir pradėtas nagrinėti, taip pat pareiškėjo 320 Eur mokėjimo (įmokos Migracijos departamentui už priimto prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nagrinėjimą skubos tvarka) čekį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. 23S60830, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Žemesnės instancijos teismas
30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs individualias šios bylos aplinkybes, padarė išvadą, jog atsakovas priimdamas ginčijamą Sprendimą nesilaikė gero viešojo administravimo principo, sprendime išdėstytų faktinių aplinkybių nesusiejo su taikomomis teisės normomis ir neindividualizavo situacijos, Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Sprendimą, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi.
31. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Migracijos departamentas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Nurodo, kad teismas vertindamas byloje esančią medžiagą išvadas grindė prielaidomis, kurios prieštarauja byloje nustatytiems faktams ir įrodymams, taigi yra neteisėtas ir naikintinas.
32. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
33. Migracijos departamentas vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą pareiškėjui panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi, nes jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, t. y. užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
34. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi buvo nurodęs, jog jo pragyvenimo lėšos yra tik darbo užmokestis.
35. Nagrinėjamu atveju, Migracijos departamentas Sprendimą priėmė atsižvelgdamas į VSDFV informacinės sistemos duomenis, iš kurių matyti, kad pareiškėjui nuo 2022 m. spalio 4 d. iki 2023 m. vasario 28 d. darbo užmokestis nebuvo mokamas.
36. Migracijos departamentas per MIGRIS komunikaciją 2023 m. balandžio 26 d. pareiškėjui išsiuntė prašymą pateikti išsamų paaiškinimą, dėl kokių priežasčių jam bendrovėje nebuvo mokamas darbo užmokestis, tačiau pareiškėjas nebendradarbiavo ir į Migracijos departamento prašymą neatsakė.
37. Pažymėtina, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Taigi, Migracijos departamentas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
38. Vadovaudamasi Lietuvos vyriausio administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad teismas vertina administracinio sprendimo teisėtumą šio sprendimo priėmimo metu, todėl šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas buvę ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-22-602/2020), teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės po Migracijos departamento 2023 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. 23S60830 priėmimo. Pareiškėjo jau po ginčijamo Sprendimo priėmimo bylos nagrinėjimo teisme metu pateikta informacija apie nemokamas atostogas pateisinamam poreikiui (mokslui universitete), taip pat apie turimas pinigines lėšas, niekaip nepaneigia Migracijos departamento nustatytų ir pareiškėjo nenuginčytų faktinių aplinkybių (nuo 2022 m. spalio 4 d. iki 2023 m. vasario 28 d. darbo užmokestis jam nebuvo mokamas), nulėmusių pareiškėjui išduoto Leidimo laikinai gyventi panaikinimą. Atitinkamai, nesudaro pagrindo išvadai, kad Migracijos departamento Sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas.
39. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojant nuo 2023 m. balandžio 5 d.) 8.3 punkte nurodyta, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prie prašymo išduoti arba pakeisti leidimą turi pridėti dokumentus, patvirtinančius, kad užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams. Pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, užsiimančiam ir ketinančiam toliau užsiimti teisėta veikla, yra lygus vienai minimaliai mėnesinei algai (Įstatymo 27 straipsnis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, nustatymo“ 1.3 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčijamame Sprendime nurodė pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas iš savo darbdavio UAB „Bailey Industries“, negauna reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas prieš tai nurodytų aplinkybių teisingumo neginčija, taip pat savo procesiniuose dokumentuose nenurodo, kad jis gauna kitų reguliarių pajamų.
40. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl nepagrįstai tenkino pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, pareiškėjas neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.