Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. N. (D. N.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), naudojančiam e. p. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės I. M. 2025-02-17 nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-2895-2025, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. N. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2025-02-17 nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-2895-2025 pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje. Nutarime konstatuota, kad D. N. 2024-12-13 13.13 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz E 200 CDI“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams. Nurodyta, jog tokiais savo veiksmais D. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.5 punkto reikalavimus. Jam paskirta 70 Eur bauda.

Pareiškėjas teismui taip pat pateikė 2025-02-23 skundo papildymą, kuriame iš esmės nurodo tapačius argumentus, kuriuos nurodė ir savo skunde dėl institucijos priimto nutarimo, t. y. kad į bylą buvo pateikti Registrų centro REGIA paslaugos duomenys, patvirtinantys ne važiuojamosios kelio dalies ir šaligatvio atribojimą, o privačios valdos ir kelio liniją, o skirtingas plytelių išdėstymas tai taip pat patvirtina. Pasak pareiškėją, važiuojamoji kelio dalis tiesiogiai ribojasi su privačiu kiemu, todėl bet kokie bandymai privatų kiemą prilyginti šaligatviui yra nepagrįsti, prieštarauja įstatyme įtvirtintai šaligatvio sampratai. Nurodo, kad REGIA paslaugos duomenimis, privačių sklypų riba yra visiškai tiesio linija palei važiuojamąją kelio dalį (pateikia nuotrauką). Taip pat skundo papildyme kartojasi ir pasisako dėl savivaldybės interneto svetainėje skelbiamos atmintinės dėl transporto priemonių stovėjimo tvarko pažeidimų fiksavimo, pažymėdamas, kad institucijos gali laisvai ignoruoti pačių nustatyta taisykles ir vadovaujantis joms patogiomis interpretacijomis. Taip pat atkreipia dėmesį į LVAT išaiškinimą byloje Nr. eI-5-662/2023, kurioje išaiškinta, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kurio viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. O jo nuomone, savivaldybė ne tik nepagrindė priimto administracinio akto jokiais motyvais, bet net neužsiminė, kad 2024-12-17 e. p. jis teikė paaiškinimus, į tuos paaiškinimus nieko neatsakė ir priimdama ginčijamą nutarimą jų nekomentavo.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir institucijos atstovas nedalyvavo. Proceso dalyviams buvo tinkamai pranešta apie posėdžio vietą, laiką ir datą. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, pateiktus papildomus duomenis, institucijos pateiktą atsiliepimą, sprendžia, kad D. N. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.

Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, administracinė atsakomybė kyla, tam, kas sustojo ir stovėjo vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojo ir stovėjo nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų <...>. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į KET.

KET 150.5 punkte be kita ko numatytas draudimas sustoti ir stovėti ant šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas D. N. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2024-12-13 13.13 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų, šiais veiksmais pažeisdamas KET 150.5 punkte nustatytą draudimą.

Iš esmės pareiškėjas savo skundą argumentuoja tuo, kad automobilis stovėjo ant ne šaligatvio, kad institucija nepateikė jokio teisinio pagrindo, patvirtinančio, kad ten išties šaligatvis, o ne važiuojamoji kelio dalis. Teigia, kad pagal jį, tai yra privatus sklypas ir vadovaujantis VĮ Registro centro REGIA paslaugos duomenimis, tai yra viešbučio teritorija. Toks pareiškėjo argumentas taip pat laikytinas nepagrįstu.

Saugaus eismo automobiliais keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 67 punkte išaiškinta šaligatvio samprata, t. y., kad šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui, išskyrus savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens nustatytas vietas. Iš byloje pateiktų nuotraukose užfiksuotų vaizdų matyti, kad toje vietoje, kurioje užfiksuotas pareiškėjo vairuojamas automobilis, važiuojamoji kelio dalis yra grįsta nedidelėmis betoninėmis trinkelėmis. Iš abiejų važiuojamosios dalies pusių trys trinkėlių eilės, kurios sudėtos kitokia tvarka, nei likusios trinkelės. Už šių trijų trinkėlių eilių yra dar viena eilė iš stambesnių ir ilgesnių trinkelių, kuri atriboja šaligatvį nuo važiuojamosios kelio dalies, kuri vizualiai išsiskiria nuo kitų trinkelių. Ši linija aiškiai matosi, taip pat pastebėtinas ir link šaligatvio einantis nedidelis paukštinimas. Be to nors pareiškėjas teigia, kad padarytos iš esmės vienodos nuotraukos, tačiau matyti, kad vienoje nuotraukoje vaizdas yra priartintas, o kitoje nuotraukoje vaizdas apimantis didesnį vaizdo plotą. Pastarojoje nuotraukoje galima pastebėti, kad pareiškėjo automobilio kairėje pusėje šaligatvis nuo važiuojamosios kelio dalies atskirtas lygiai tokiu pat plyteliu išdėstymu, kaip ir iš dešinės pusės, prie minėto viešbučio, tik papildomai palei platesnę juostą pastatyti betoniniai elementai (betoniniai rutuliai), už kurių vaikšto pestieji. Taigi šioje nuotraukoje akivaizdžiai matosi, kad yra važiuojamoji kelio dalis tarsi tarp šalygatvių, t. y. iš abiejų pusių kitokiu plytelių išdėstymu kelio važiuojamoji dalis atskirta nuo šalygatvių, ir iš abiejų pusių nėra aukšto bortelio, o tik šiek yra paauštinimas. O tai, kad važiuojamoji kelio dalis nuo šaligatvio neatskirta aukštu borteliu ir aplinkybė, kad pareiškėjas savaip interpretuoja šaligatvio sampratą nereiškia, kad toje vietoje šaligatvio nėra. Iš minėtų nuotraukų matyti, kad automobilio dešinės pusės (vairuotojui iš dešinės) ratai ir dalis automobilio stovi ant šaligatvio ir ta automobilio vieta yra vizualiai aukščiau, nei kita automobilio dalis, kuri stovi ant važiuojamosios kelio dalies. Taigi vieta, kurioje pareiškėjo D. N. vairuojamo automobilio dešinė dalis stovi yra šaligatvis, o ne vientisas važiuojamajai kelio daliai priskirtinas plotas. Tad nagrinėjamu atveju, teismas sutinka su institucijos įgaliotos atstovės atsiliepime nurodytais teiginiais, kad tam, jog teisingai būtų įvertinta konkrečios teritorijos paskirtis ir nustatyta ar tai šaligatvis ar ne, nėra būtina į bylą pateikti eismo organizavimo ar infrastruktūros projektavimo dokumentus, nes pagrįstas išvadas galima padaryti remiantis ir kitais surinktais objektyviais įrodymais, nes priešingu atveju aiškinant kelio dalis taip, kaip patogu tam tikrose situacijose, reikštų, kad važiuojamoji kelio dalis tęsiasi iki pat viešbučio durų. Atkreiptinas dėmesys, kad nesant borteliui ir esant galimybei užvažiuoti, nereiškia, kad šioje vietoje gali važiuoti, sustoti ar stovėti transporto priemonės.

Pareiškėjas savo skunde daug dėmesio skyrė aplinkybei, kad pagal VĮ Registro centro Regia paslaugos duomenis, bylai aktuali vieta priklauso viešbučio teritorijai. Kaip jau minėta, pareiškėjo automobilio dalis stovėjo vietoje, kuri kitokiu plytelių išdėstymu atskirta nuo važiuojamosios kelio dalies, t. y. ant dalies, kuri atitinka šaligatvio sąvokos esmę KET 150.5 punkto prasme. O pagal apibrėžimą, ar konkreti teritorijos dalis laikytina šaligatviu, apsprendžiama ne pagal aplinkybę, kam ši teritorija priklauso nuosavybės teise (valstybei, savivaldybei ar privačiam subjektui), tačiau pagal šios teritorijos paskirtį – šaligatviai, kurie skirti pėsčiųjų judėjimui.

Pareiškėjo manymu, byloje neįrodyta, kad jo vairuotas automobilis stovėjo. Teigia, kad gavo iškvietimą iš viešbučio pavežti keleivį, o nuotraukoje prie automobilio užfiksuotas asmuo ir yra keleivis, priėjęs prie automobilio. Šie pareiškėjo argumentai taip pat laikytini nepagrįstais. Iš pateiktų nuotraukų (b. l. 27-28) užfiksuoti praeinantis žmones, tačiau abi nuotraukas sugretinus ir palyginus, matyti, kad asmuo, vilkintis šviesią striukę, kuris nuotraukoje (b. l. 28) užfiksuotas prie automobilio, ir kurį pareiškėjas vadina klientu, nuotraukoje (b. l. 27) užfiksuotas nuėjęs tolyn, t. y., užfiksuotas nuėjęs nuo automobilio į priekį. O tai reiškia, kad tai vienas iš nuotraukose užfiksuotų praeivių. Be to ir pareiškėjo argumentas, kad jis laukė kliento, nes gavo iškvietimą iš viešbučio, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, vertinant jo veiksmus, nes pareiškėjas kliento laukti turėjo ne automobilį pastatydamas ant šaligatvio, o laikydamasis taisyklių, pvz. priekyje matomoje automobilių stovėjimo aikštelėje ar tvarkingai prie viešbučio ant važiuojamosios kelio dalies. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas šiuo konkrečiu atveju patrauktas administracinėn atsakomybėn ne už tai, jog pažeidė KET numatytą ženklą Nr. 333 „Stovėti draudžiama“. Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jo vairuojamas automobilis sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, kai nėra tokį stovėjimo būdą numatančių ženklų.

Teismas iš dalies sutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad institucija, priimdama nutarimą neįvertino jo pateiktų paaiškinimų. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad nutarime nurodyti pareiškėjo pateikti rašytiniai paaiškinimai, tačiau iš ties vyriausioji specialistė apie pareiškėjo iškeltus klausimus nepasisakė. Tačiau, tai nėra priežastis naikinti teisėtą ir pagrįstą spendimą, nes kiekviena procesiniam sprendime turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų kaltei pagrįsti. Šiuo atveju nutarimas yra aiškus, pagrįstas institucijos nustatytomis teisiškai reikšmingomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teise, nurodyta kokiais teisės šaltiniais remiantis jis priimtas, tiksliai nurodytas ANK straipsnis ir KET punktas, kuriais remiantis institucija priėmė sprendimą. Vien tai, kad pareiškėjas nėra patenkintas priimtu nutarimu ir, kad pareiškėjas vertina byloje surinktus įrodymus ir aplinkybes kitaip ir kitaip interpretuoja teisinį reguliavimą, nereiškia, kad administracinio nusižengimo byla buvo netinkamai išnagrinėta, ar kad nutarimas turi būti naikintinas.

Pareiškėjas taip pat kelia klausimą dėl nuotraukų patikimumo bei cituoja prieš 10 metų Vilniaus apygardos teismo nutartį (bylos numerio nenurodo), kurioje nurodyta, kad jeigu teismas, kaip įrodymą priimtų bet kurio gyventojo pateiktą nuotrauką su galimai užfiksuotu pažeidimu, tada būtų sudarytos prielaidos piktnaudžiavimui, kai panaudojant kompiuterinės technologijas administracinė atsakomybė galėtų būti naudojama asmeniniais tikslais. Šis pareiškėjo teiginys taip pat laikytinas nepagrįstu, nes aptariamu atveju, kaip pirmiau minėta nutartyje, nuotrauka buvo pateikta laikantis taisyklių, t. y. nustatyta pranešimą su nuotrauka pateikusio asmens tapatybė, institucija įvertino pranešimo ir nuotraukos turinį bei nustatė, kad nusižengimas išties padarytas (akivaizdžiai matosi, kad pareiškėjo automobilio dalis stovi ant šaligatvio, kai tokį stovėjimo būdą nenurodo kelio ženklai).

Pareiškėjas teismui pateiktame skundo papildyme nurodo, kad jis nesutinka, kad būtent jis nutarime nurodytu laiku vairavo nutarime nurodytą automobilį, argumentuodamas tuo, kad laiko aplinkybė šioje byloje nėra įrodyta, nes jis nežino, kada buvo nufotografuotas, nėra aišku kada padaryta nuotrauka, nes jis buvo nufotografuotas paslapčia, be to ir ant nuotraukų nėra nurodyta laiko žyma. Tačiau teismas tokį pareiškėjo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Visų pirma, ši aplinkybė atsirado tik pareiškėjui susipažinus su institucijos atsiliepimu. Antra, kaip nurodo institucijos atstovė atsiliepime, administracinio nusižengimo teisena pradėta pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje per programėlę tvarkaumiesta.lt 2024-12-13 gautą identifikuoto asmens pranešimą reg. Nr. 402876 su fotonuotraukomis apie pareiškėjo automobilio stovėjimą neleistinoje vietoje. Taigi asmuo norėdamas pranešti apie pastebėtą nusižengimą per programėlę, turi būtinai patvirtinti savo tapatybę, sutikti su taisyklėmis ir tik tada pranešti apie pastebėtą nusižengimą. Pareiškėjas samprotauja, kad nuotrauka galėjo būti padaryta ir prieš pusmetį iki nutarime nurodytos datos, nes jis nematė, kaip buvo nufotografuotas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad asmuo pastebėjęs padarytą nusižengimą ir nusprendęs apie jį pranešti institucijai neprivalo prieiti prie pažeidėjo ir jį apie tai informuoti. Be to nėra duomenų, kad asmuo pranešdamas apie padarytą nusižengimą, būdamas identifikuotas, sutikęs su programėlėje nustatytomis taisyklėmis ir supažindintas su atsakomybe dėl melagingo pranešimo, tyčia stengtųsi melagingai apkaltinti jam nepažįstamą asmenį.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad institucija, priimdama nutarimą, kuriuo nubaudė D. N. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nepažeidė pareiškėjo teisių į teisingą procesą, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti dėl skunde nurodytų motyvų nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

palikti nepakeistą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės I. M. 2025-02-17 nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-2895-2025, ir D. N. (D. N.) skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.