Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutarimo G. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Viešosios policijos skyriaus operatyvaus valdymo grupės vyresnysis specialistas G. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2013-04-14, 8.45 val., Kauno r. sav., Pažėrų k., policijos tarnybiniame automobilyje plūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, sakė, kad jie atsakys, taip įžeisdamas jų garbę ir orumą. Šiais savo veiksmais G. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d.

Kaip turi būti surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, reglamentuota ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-07-25 įsakyme Nr. 5-V-462 „Dėl kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Generalinio komisaro įsakymas). Šio įsakymo 26.6. punktu reglamentuota, kad protokolo skiltyje „Pažeidimo esmė“ - įrašoma pažeidimo esmė - asmeniui formuluojamas kaltinimas padarius pažeidimą ir apibrėžiamos pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Be to, nurodomi Kelių eismo taisyklių punktai, kurių reikalavimus pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, bei ATPK straipsniai, kuriuose numatyta atsakomybė. Pažeidimo esmė nurodoma tiksliai.

Įvykio aplinkybes patvirtintų ar paneigtų jei būtų garso įrašas darytas automobilyje kaip tai pasakė pareigūnai, tačiau iš PK buvo gautas raštas, kad tame tarnybiniame automobilyje jokia garso ir vaizdo įrašymo įranga nėra įmontuota. Apie tai nutarime nepasisakyta.

Teismas, priimdamas nutarimą, nevertino fakto, jog patruliams iš anksto buvo žinoma, jog jų tarnybiniame automobilyje nėra sumontuota stacionari vaizdo bei garso įranga, taip pat jie neketina naudoti jokių kitų inventorinių priemonių vaizdui ir/arba garsui įvykiams tarnybiniame automobilyje įrašyti.

Kauno apylinkės teismas padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad byloje yra visuma nuoseklių įrodymų, Taip pat teismas neatkreipė dėmesio, kad sulaikyti asmenį galima tik Policijos veiklos įstatymo 18 str. 2 d. numatytais pagrindais t. y. policijos pareigūnas turi teisę „įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti“, kurie buvo pažeisti, nes pareiškėjo asmenybė įvykio metu buvo nustatyta, protokolą policijos pareigūnai galėjo surašyti vietoje, nes duomenų bazės veikė, bei pareigūnai turėjo ir popierinius protokolus, bei kompiuterinę techniką bei spausdintuvą tarnybiniame automobilyje. Taip pat policijos pareigūnai neparodė jokio susidomėjimo dėl alkoholio tariamo vartojimo ir girtumo nenustatinėjo, nors šios versijos, kurią pateikė policijos pareigūnai, tariamai jie sustabdę dėl įtardami, kad vairuotojas išgėręs, teismas net netyrė.

Pareiškėjo nuomone, teismas padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad G. B. žinojo, kad jie, kaip policijos pareigūnai, jų pareigų vykdymo metu laikomi valdžios atstovais ir už jų įžeidimą, jiems einant pareigas, nustatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. G. B. elgesys peržengė normalaus, korektiško bendravimo ribas, pasireiškė policijos pareigūno įžeidinėjimu, jis ne kartą buvo paprašytas nustoti įžeidinėti į ką jis neragavo. G. B. vartoti įžeidžiantys žodžiai buvo adresuoti konkrečiai tarnybines pareigas vykdantiems policijos pareigūnams, kryptingai siekiant juos įžeisti, sumenkinti jų autoritetą, demonstruojant policijos pareigūnų veiksmų, kuriais jie siekė jį sudrausminti ir užtikrinti normalų tarnybos pareigų atlikimą, ignoravimą.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pašalinus visas kilusias abejones dėl jo kaltės, o nesant galimybės pašalinti tokių abejonių - jos turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Įrodymai ir aplinkybės patvirtina, jog esminis proceso ir materialiosios teisės pažeidimas turėjo lemiamą įtaką priimant nepagrįsta ir neteisėtą nutarimą, neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių.

G. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. B. padarė ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, nenustatė aplinkybių, susijusių su netinkamu įstatymo taikymu tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, kas galėtų įtakoti kitokio procesinio sprendimo priėmimą bei priešingų faktinių aplinkybių konstatavimu, tiek sprendžiant klausimą teisme dėl pripažinimo padarius pažeidimą ir skiriant nuobaudą.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, nutarimo ir pirmosios instancijos ginčijamos nutarties, teismas išsamiai ir laikydamasis administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos taisyklių išnagrinėjo bylą, išklausė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus ir liudytojų parodymus bei išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje esančią medžiagą.

Tai, kad pareiškėjas ginčijo surašyto protokolo duomenis, tariamai esant per mažai jame informacijos, nesant įvardintų nukentėjusiųjų, o tuo pačiu nesant pažeidimo sudėties, skundo motyvai nepagrįsti, kadangi ATP protokole detaliai neaprašomos visos aplinkybės, o konstatuojama tik pažeidimo esmė bei konkrečios nustatytos įvykio aplinkybės (ATPK 259 str., 260 str.). Nagrinėjamu atveju, šie įstatymo reikalavimai pažeisti nebuvo, o padaryto pažeidimo kvalifikavimo apimtis pagal ATPK 187 str. išdėstyta pakankamai detaliai, konstatuojant jos atitikimą straipsnio atitinkamos dalies dispozicijai.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kauno apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir G. B. administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė teisingą ir pagrįstą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog G. B. kaltė buvo visiškai įrodyta bylos duomenimis – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2, 3), tarnybiniais pranešimais (b. l. 4, 5), nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 29), liudytojų T. D. ir A. R. parodymais teismo posėdyje (b. l. 25,26), iš dalies ir paties G. B. paaiškinimais ir (b. l. 6,22) bei parodymais teismo posėdyje (b. l. 14,15).

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. administracinę atsakomybę užtraukia policijos <...> pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

Kaip matyti iš bylos duomenų, policijos pareigūnai, vykdydami savo tiesiogines pareigas, t. y. sustabdę ir tikrindami kelių transporto priemonės vairuotojo G. B. dokumentus, buvo iškeikti necenzūriniais žodžiais, įžeidžiant jų garbę ir orumą. Nustatyta, kad pareigūnai A. R. ir T. D., įvažiuojant į Pažėrų kaimą, pastebėjo įtartinai po kelią besiblaškantį automobilį VW Golf (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris vyko iš Pažėrų Kauno kryptimi. T. D. sustabdžius transporto priemonę, priėjus, prisistačius ir paprašius vairuotojo pateikti dokumentus, vairuotojas šalia sėdinčiai moteriškei įvardijo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Vairuotojas buvo įspėtas, kad nevartotų necenzūrinių žodžių, tačiau tarnybiniame automobilyje per CDB policijos pareigūnui tikrinant duomenis dėl civilinės atsakomybės privalomo draudimo, G. B. pateikdamas surastą draudimo polisą, nereaguodamas į buvusią pareigūno pastabą, pakartotinai pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, todėl jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno raj. PK budėtojų dalį. Šias aplinkybes patvirtina ne tik policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir parodymai posėdyje, tačiau ir paties G. B. parodymai duoti teismo posėdžio metu (b. l. 15) bei paaiškinimas (b. l. 22), pateiktas teismui. Iš šių pareiškėjo parodymų akivaizdžiai matyti, kad jis vartojo necenzūrinius žodžius, nors ir neigė, kad tai darė pareigūnų adresu.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, G. B. nurodė, kad pareigūnų parodymai nepatikimi, kadangi teismo posėdžio metu jų parodymai buvo prieštaringi, todėl jo kaltės dėl padaryto pažeidimo nebuvo, ši pareiškėjo pozicija atmestina kaip gynybinė versija. Teismas, įvertindamas šiuos skundo motyvus, konstatuoja, kad pareigūnų parodymuose, duotuose teismo posėdžio metu esantys netikslumai nepatvirtina jų parodymų nenuoseklumo ar prieštaringumo. Atsižvelgiant, jog teismo posėdis, kuriame jie buvo apklausti, vyko praėjus mėnesiui laiko po G. B. padaryto pažeidimo bei įvertinant pareigūnų darbo specifiką – nuolatinis darbas su transporto priemonių vairuotojais, dokumentų tikrinimas, pažeidimų fiksavimas – nėra aplinkybėmis besąlygiškai suponuojančiomis galimybę kiekvieno padaryto pažeidimo ir jo fiksavimo aplinkybes vėliau įsiminti detaliai ir identiškai, kaip tai buvo užfiksuota tuoj pat po įvykio. Priešingai, teismo nuomone, jei pareigūnai teismo posėdžio metu duotuose savo parodymuose būtų nurodę visiškai tapačias aplinkybes žodis žodin, galėtų rodyti jų tariamą suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau, šiuo nagrinėjamu atveju matyti, kad pareigūnai, atlikę savo darbą, užfiksavę aplinkybes ir duomenis, šia byla nei po protokolo surašymo, nei iškvietus juos į teismo posėdį, nesidomėjo ir tuo jokio suinteresuotumo nerodė.

Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas, pagrįstai liudytojos G. B. parodymus vertino kritiškai, kadangi ji G. B. sutuoktinė, tačiau taip pat akivaizdu, kad jos nei prie policijos automobilio, nei policijos automobilyje nebuvo ir aplinkybių, susijusių su pareiškėjo G. B. veiksmais, tiesiog negirdėjo ir realiai nežino.

Pažymėtina, jog ATPK 187 str. 2 d. dispozicija nėra blanketinė, todėl pakanka tų pažeidimo požymių, kurie buvo nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole. G. B. atsakomybės kvalifikavimui taip pat neturi įtakos jo nurodytos aplinkybės dėl tariamų pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Manydamas, kad pareigūnų veiksmai yra neteisėti ar peržengia jų įgaliojimų ribas, asmuo galėjo juos skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu šioje byloje yra svarstomas ne pareigūnų, o G. B. veiksmų neteisėtumo klausimas, kas objektyviai įrodyta.

Atmestini kaip nepagrįsti ir kiti apeliacinio skundo motyvai, iš jų dėl sustabdymo įtariant vartojus alkoholį, dėl įrašymo įrangos nebuvimo policijos automobilyje ir su tuo susijusių aplinkybių neaptarimo teismo nutarime, nukentėjusiųjų – policijos pareigūnų – procesinio statuso įvardijimo, dėl netinkamo protokolo surašymo padarius KET pažeidimą. Skundo motyvai deklaratyvūs, tai kas nenustatyta, kuo asmuo nėra kaltinamas, ar tai kad policijos automobilyje nėra įrangos daryti garso ir vaizdo įrašus, o pareigūnai neįvardinti nukentėjusiais, nėra tais esminiais duomenimis, kurie galėtų keisti teismo išvadas dėl pažeidėjo kaltės ar įrodymų vertinimo.

Remiantis šiomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė pagrįstą išvadą, jog G. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d., ir paskyrė jam teisingą, administracinei nuobaudai keliamus tikslus atitinkančią administracinę nuobaudą. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

G. B. apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.