- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-13
- Bylos Nr.
- e2A-299-253/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00357-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Žydrūnas Bertašius, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- M. P.
- Ieškovas
- K. Ž.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. e2A-299-253/2015
2015 m. balandžio 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žydrūno Bertašiaus, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės M. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-10-20 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. Ž. ieškinį atsakovei M. P. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 5 004,46 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovas, vykdantis individualią veiklą, susitarė su atsakove dėl šildymo katilo įrengimo darbų jos namuose. Darbų pradžioje atsakovė ieškovui sumokėjo 9 000 Lt avansą. Nurodė, kad ieškovas pradėjo dirbti ir didelę dalį katilo įrengimo darbų atliko, tačiau jų nebaigė, nes atsakovė ir jos sutuoktinis pareikalavo darbus nutraukti ir į objektą nebeįleido, nurodė, kad darbus pabaigs kiti. Ieškovas po susitarimo nutraukimo apskaičiavo iki susitarimo nutraukimo atliktų darbų ir sąnaudų vertę ir 2013-10-03 išrašė sąskaitą faktūrą galutinei 14 004,46 Lt sumai. Sąskaitą faktūrą ieškovas 2013-10-07 registruotu laišku išsiuntė atsakovei, atsakovė sąskaitą faktūrą asmeniškai gavo 2013-10-10. Atsakovė iki šiol vengia sumokėti skolą ieškovui, jos skola sudaro 5 004,46 Lt (14 004,46 Lt darbų vertė minus 9 000 Lt avansas).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-10-20 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės M. P. 1 161,21 Lt (336 Eur) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 161,21 Lt (336 Eur) sumos nuo 2014-02-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 328 Lt (94 Eur) bylinėjimosi išlaidų (26 Lt (7 Eur) žyminis mokestis ir 302 Lt (87 Eur) advokato pagalbai apmokėti) ieškovo K. Ž. naudai; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas, įvertinęs ieškovo ir atsakovės paaiškinimus, liudytojų parodymus bei byloje esančią rašytinę medžiagą, konstatavo, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, nes rangos sutartimi gali būti pripažįstamas ir žodžiu sudarytas susitarimas; tarp šalių sudarytą sutartį kvalifikavo kaip vartojimo rangos sutartį. Tarp šalių kilo ginčas dėl sumokėjimo už ieškovo atliktus darbus ir atsiskaitymo už supirktas medžiagas kamino sumontavimui. Atsakovė įrodinėjo, kad kaminą sumontavo jos sūnus D. P. ir V. Č., tačiau liudytojas V. Č. paneigė atsakovės nurodytas aplinkybes, teismo posėdžio metu jis nurodė, kad neatliko jokių darbų pas atsakovę, tik patarinėjo dėl katilinės įrengimo ir padėjo nupirkti kai kurias medžiagas. V. Č. parodė, jog matė, kad kaminas buvo sumūrytas, tačiau kas mūrijo kaminą, nematė, jis prie kamino darbų neprisidėjo ir nekonsultavo. Liudytojo D. P. parodymus, kad jis vienas, padedamas V. Č. bei pasitelkdamas internetinę informaciją, sumontavo kaminą ir įrengė šildymo sistemą, teismas vertino kritiškai, nes jis yra atsakovės sūnus. Tą aplinkybę, kad atsakovės sūnus D. P. sumontavo kaminą, paneigė liudytojas Č. Ž., jis parodė, kad ieškovas jo paprašė pamūryti kaminą (duomenys neskelbtini), pas atsakovę. Paaiškino, kad medžiagos stogo montavimui jau buvo suvežtos, ieškovas atvežė ir pastolius, kuriuos jis pats susimontavo. Pirmą dieną pamūrijo apie 2 metrus kamino, o kitą dieną darbus beveik baigė, liko įdėti tik vieną detalę, tačiau jis kitą dieną išvyko į (duomenys neskelbtini), darbo nebaigė. Kaminas buvo sumontuotas apie 7 metrų aukščio, o ieškovas atliko visus kitus kamino suvirinimo darbus, kurie yra atliekami kamino išorėje. Paaiškino, kad kaminui sumontuoti buvo panaudotos visos medžiagos, kurios yra išvardytos sąskaitoje faktūroje Nr. 1, išskyrus pakabinamą spyną, kuri nebuvo panaudota. Atsakovės pateiktas transporto važtaraštis Nr. L10073235 patvirtina, kad katilo „Viadrus“ gavėjas yra ieškovas, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovas užsakė UAB „Celsis“ katilą, kuris ir buvo pristatytas atsakovei. Teismas darė išvadą, kad atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovui už jo faktiškai atliktus darbus bei atlyginti patirtas išlaidas. Ieškovas atsakovei išrašytoje sąskaitoje faktūroje Nr. 1 nurodė didesnes vandens šildytuvo, katilo „Viadrus“ ir komplekto „Shiedel“ kainas, negu ieškovas pats jas pirko iš kitų įmonių (kainų skirtumas sudaro 3 324,35 Lt). Atsižvelgęs į tai, kad šalys iš anksto nebuvo konkrečiai susitarusios dėl visų darbų ir medžiagų kainų, į tai, kad sutartis nebuvo įvykdyta ir buvo nutraukta ieškovui tik iš dalies atlikus darbus, į tai, kad pagal CK 6.653 str. nuostatas užsakovas rangovui turi sumokėti už atliktą darbą ir rangovo turėtas išlaidas tam darbui atlikti, šiuo atveju – kompensuoti ieškovo išlaidas už pirktas medžiagas, o ne ieškovo negautas pajamas, kurias ieškovas galimai būtų gavęs parduodamas šias medžiagas, teismas pripažino, kad nėra pagrindo laikyti ieškovo atsakovei pateiktoje sąskaitoje faktūroje Nr. 1 nurodytas medžiagų (vandens šildytuvo, katilo „Viadrus“ ir komplekto „Shiedel“) kainas ieškovo turėtomis pagrįstomis ir protingomis išlaidomis, todėl, teismo vertinimu, ieškovui iš atsakovės už medžiagas, kuro išlaidas, medžiagų vežimą iš (duomenys neskelbtini), pastolių atvežimą, pastolių nuomą, išskyrus darbą bei atėmus ieškovo pripažinimu į sąskaitą faktūrą Nr. 1 per klaidą įrašytos pakabinamos spynos kainą, priteistina 9 461,21 Lt suma. Teismas darė išvadą, kad atsakovė ieškovui proporcingai už atliktus darbus turėtų sumokėti 700 Lt. Bendrai atsakovė ieškovui už medžiagas, kuro išlaidas, medžiagų vežimą iš (duomenys neskelbtini), pastolių atvežimą, pastolių nuomą, darbą turėtų sumokėti 10 161,21 Lt, kadangi atsakovė buvo sumokėjusi ieškovui 9 000 Lt dydžio avansą, dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčo nėra, ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo teismas tenkino iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteisė 1 161,21 Lt skolos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė M. P. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-10-20 sprendimo dalį dėl tenkintų reikalavimų ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti; dėl ieškovo atmestų reikalavimų teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas klaidingai teigia, jog kietojo kuro katilo įdiegimo darbai ne tik buvo pradėti, tačiau netgi didelė darbų dalis jau buvo atlikta. Atsakovės nuomone, ieškovo teiginys dėl vartojimo rangos santykių atsiradimo yra melagingas, taip pat neatitinka teisinio reglamentavimo, nes atsakovė pagrįstai manė, kad ieškovas veikia kaip UAB „Celsis“ atstovas, kuris tinkamai įvykdys visas pirkimo–pardavimo sutartis. Nurodo, kad sandorio šalys buvo sutarusios, kad ieškovas pristatys vandens šildytuvą už 1 400 Lt, katilą „Viadrus U22/7“ už 3 140 Lt bei blokelių kaminui. Be to, 2013-07-02 atsakovės sūnus avansą perdavė anksčiau minėtam A. A., kuris 2013-07-06 raštu patvirtino, jog pinigus perdavė ieškovui. Minėtame rašte tiksliai nurodyta pinigų perdavimo paskirtis, t. y. už sutartų daiktų apmokėjimą. Taigi tiek sutarties sudarymo, tiek ir išankstinio apmokėjimo metu sandorio šalims buvo aiškūs tarp jų egzistuojantys santykiai. Tačiau teismas rėmėsi netinkamais įrodymais – apsiribojo tik ieškovo paaiškinimais ir kai kurių liudytojų parodymais. Šioje byloje ieškovas ir liudytojai yra draugai. Teismas nepagrįstai nesuabejojo nė vienu liudytojų teiginiu, o atsakovės paaiškinimus nepagristai vertino kritiškai, atsakovės liudytojo D. P. parodymus taip pat vertino kritiškai. Teigia, kad ieškovo ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir vartojimo rangos santykiai tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo susiklostę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas K. Ž. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliacinis skundas pareikštas praleidus 30 dienų apskundimo terminą, o atsakovė neprašė šio termino atnaujinti. Ieškovo nuomone, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai pagrįstai rėmėsi šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais, kadangi teismas vertino juos kartu su byloje surinkta rašytine medžiaga. Apeliacinio skundo argumentai, esą vienas ar kitas liudytojas buvo ieškovo draugai, nėra visiškai teisingi, nes, pavyzdžiui, liudytojas A. A. pažįstamas tiek su ieškovu, tiek su atsakove. Visi kiti liudytojai davė nuoseklius ir aiškius parodymus teisme, išskyrus atsakovės sūnų D. P., kurio paaiškinimus teismas pagrįstai atmetė, nes jie prieštaravo tiek sveikai logikai, tiek kitų liudytojų – pačios atsakovės kviesto V. Č. ir ieškovo kviesto Č. Ž. – parodymams. Atsakovės teiginiai, esą ji per tarpininką tik norėjusi nusipirkti prekes, bet ne įsirengti šildymo katilą, prieštarauja bylos medžiagai ir liudytojų parodymams, be to, tai nelabai tikėtina.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.
Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovo pareikšto reikalavimo atsakovei sumokėti už ieškovo nurodomus atliktus darbus ir atsiskaitymo už supirktas medžiagas kamino sumontavimui. Ieškovas K. Ž. ieškinio reikalavimus grindė nurodydamas, kad vykdė individualią veiklą ir buvo susitaręs su atsakove M. P. dėl šildymo katilo įrengimo darbų jos namuose, ieškovas pradėjo dirbti, didelę dalį katilo įrengimo darbų atliko, tačiau jų nebaigė, nes atsakovė pareikalavo darbus nutraukti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, darė išvadą, kad atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovui už jo faktiškai atliktus darbus bei atlyginti patirtas išlaidas. Tuo tarpu apeliantė M. P. teigia, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė ne vartojimo rangos, tačiau vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties reglamentuojami santykiai. Apeliantės nuomone, priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimą.
Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Atsižvelgiant į tai, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
Apeliantė nurodo, kad 2013-07-06 rašte tiksliai nurodyta pinigų perdavimo paskirtis, t. y. už sutartų daiktų apmokėjimą. Apeliantės nurodomas 2013-07-06 raštas pasirašytas tik A. A., kuris šiuo raštu patvirtino 9 000 Lt sumos gavimą iš M. P., kurią perdavė K. Ž., kad nupirktų ir sumokėtų už boilerį (vandens šildytuvą, kieto kuro katilą „Viadrus“ ir dūmtraukio detales), ir patvirtino, kad pinigai tikrai buvo perduoti K. Ž.. Tačiau, kaip nustatyta byloje, tarp atsakovės ir ieškovo rašytinė sutartis nebuvo sudaryta. Iš bylos medžiagos ir skundžiamo sprendimo matyti, kad vartojimo rangos teisinių santykių susiklostymas tarp šalių ir tenkintų ieškovo ieškinio reikalavimų pagrindas patvirtintas kitų byloje pateiktų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės teiginius, kad tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo santykiai, įvertino ir duomenis apie ieškovui laikotarpiams nuo 2013-08-07 iki 2013-08-30, nuo 2013-09-03 iki 2013-09-30 ir nuo 2013-10-02 iki 2013-10-31 išduotuose verslo liudijimuose nurodytą veiklos rūšį – būtent vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas (išskyrus krosnių, aušinimo bokštų, dujų įrangos ir garo vamzdynų įranga), taip pat liudytojo A. A. paaiškinimus. Be to, skundžiamame sprendime įvertinti kiti šalių rašytiniai įrodymai byloje – tiek ieškovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros, patvirtinančios, kokios medžiagos ir kokiomis kainomis buvo pirktos, bei jų apmokėjimo patvirtinimai, transporto važtaraštis Nr. L10073235, patvirtinantis, kad ieškovas užsakė UAB „Celsis“ katilą, kuris ir buvo pristatytas atsakovei, tiek ir atsakovės pateiktas sąrašas medžiagų, kurias ji teigė panaudojusi kamino ir šildymo katilo įrengimui, bei pateiktos PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo kvitas ir kt. Pastarieji atsakovės įrodymai byloje esančių įrodymų visumos kontekste, atsižvelgus į liudytojo V. Č. parodymus, nelaikyti įrodančiais atsakovės nurodomas aplinkybes.
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės ir atsakovės liudytojo D. P. parodymus vertino kritiškai ir iš esmės rėmėsi netinkamais įrodymais – ieškovo paaiškinimais, liudytojų parodymais. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Įvertinant keletą įrodymų yra svarbus įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis, t. y. įvertinama, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 str., turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013; 2014-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2014). Tad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma.
Atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien ieškovo paaiškinimais ir liudytojų parodymais, kadangi matyti, jog skundžiamas sprendimas priimtas išanalizavus ir įvertinus įrodymų byloje visumą. Pažymėtina, kad liudytojų parodymai, vadovaujantis CPK 177 str. 1–2 d., yra viena iš įrodinėjimo priemonių, kurių pagrindu nustatomi faktiniai duomenys civiliniame procese. Nors apeliantė teigia, kad ieškovas ir liudytojai yra draugai, pažįstami, tačiau iš atsakovės paaiškinimų apie bylos aplinkybes matyti, kad liudytojas A. A. buvo pažįstamas ir su atsakove, jos sūnumi. Be to, ne tik Č. Ž., bet ir atsakovės kviestas liudytojas V. Č. nepatvirtino atsakovės nurodytų aplinkybių, kad jis sumontavo kaminą kartu su atsakovės šeimos nariais. Taip pat nustatyta, kad apeliantės nurodomas liudytojas D. P. buvo apklaustas teismo posėdžio metu, jo duoti paaiškinimai įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendime. Nors D. P., kaip liudytojo, paaiškinimai vertinti kritiškai ir dėl jo giminystės ryšio su atsakove, tačiau šio liudytojo paaiškinimai įvertinti atsižvelgiant ir į jų konkretumą, tikslumą, pakankamumą konkrečiai aplinkybei įrodyti, juos CPK 185 str. nustatyta tvarka vertinant kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais. Iš bylos duomenų ir skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad įvertinta įrodymų visuma, jų sąsajumas byloje, atsakovės nurodytos aplinkybės ir liudytojo D. P. duoti paaiškinimai apie kamino sumontavimo darbų mastą paneigti kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines aplinkybes ir vertindamas ieškovo reikalavimų pagrįstumą, netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–185 str.) ar netinkamai taikė materialinės teisės normas.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis įrodymais byloje, kuriuos įvertino visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-10-20 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
CPK 98 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės ieškovui priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos jo turėtos 200 Lt (57,92 Eur) išlaidos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-10-20 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės M. P. 57,92 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovo K. Ž. naudai.