- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-28
- Bylos Nr.
- 2S-916-280/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- UAB „Alginsta“
- Atsakovas
- G. V., M. V., UAB „Stuko ūkis“
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-916-280/2012
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gruodžio 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Alginsta“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-5994-828/2012, pagal ieškovės UAB „Alginsta“ ieškinį atsakovams G. V., M. V., UAB „Stuko ūkis“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Alginsta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais atsakovų sudarytus sandorius: 2010-03-22 gyvulių perleidimo sandorį tarp atsakovų G. V. ir M. V., 2010-08-23 gyvulių pirkimo – pardavimo sutartį tarp M. V. ir J. Stuko įmonės (kurios teisių perėmėja yra UAB „Stuko ūkis“), kuriais buvo perleisti atsakovui G. V. priklausę gyvuliai, bei leisti nukreipti išieškojimą į nurodytus gyvulius pagal 2011-04-19 du vykdomuosius raštus civilinėje byloje Nr. 2-1541-452/2011 ir pagal 2011-01-18 vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1212-278/2010. Ieškovė nurodė, kad nuo 2007-09-14 atsakovas G. V., o nuo 2010-05-31 ir atsakovas M. V. yra ieškovės skolininkai. Dėl ginčijamų sandorių sudarymo atsakovų turimo turto nepakanka atsiskaityti su ieškove, todėl atsakovai, sudarydami sandorius, buvo nesąžiningi ieškovės atžvilgiu. UAB „Alginsta“ taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovui UAB „Stuko ūkis“ priklausančius galvijus, 2010-08-25 įsigytus iš M. V. ir jų prieauglį, uždraudžiant jais disponuoti, taip pat areštuoti pinigines lėšas, gautas už galimai realizuotus galvijus.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-08-10 nutartimi ieškovės UAB „Alginsta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir areštavo atsakovui UAB „Stuko ūkis“ priklausantį kilnojamąjį turtą – galvijus, įsigytus 2010-08-25 iš atsakovo M. V. ir jų prieauglį, uždraudžiant jais disponuoti, perduoti turtą kitiems asmenims, suvaržyti turtą kitokiais būdais, kurie galėtų sumažinti jo vertę, taip pat areštavo pinigines lėšas, gautas už galimai realizuotą nurodytą turtą. Pirmosios instancijos teismas nusprendė areštuotą turtą ir lėšas iki sprendimo byloje įsiteisėjimo perduoti saugoti atsakovui UAB „Stuko ūkis“.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-04-19 sprendimu UAB „Alginsta“ ieškinį tenkino visiškai – pripažino negaliojančiais 2010-03-22 gyvulių perleidimo sandorį, kuriuo G. V. perleido gyvulius (108 vnt., bendros 156 706,50 Lt vertės) M. V. ir 2010-08-23 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. PP-003, kuria M. V. perleido gyvulius (94 vnt.) J.Stuko įmonei už 185 009 Lt, nuo jų sudarymo momento ir taikė restituciją.
Panevėžio apygardos teismas 2012-10-29 sprendimu iš dalies tenkino atsakovo UAB „Stuko ūkis“ apeliacinį skundą – pripažino galvijų perleidimo sandorius negaliojančiais nuo jų sudarymo, bet atmetė ieškovės reikalavimą taikyti restituciją ir leisti nukreipti išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus į areštuotus gyvulius.
Atsakovas UAB „Stuko ūkis“ Panevėžio miesto apylinkės teismui pateikė prašymą panaikinti 2011-08-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5994-828/2011 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-11-09 nutartimi panaikino 2011-08-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-123-828/2012 (senasis bylos Nr. 2-5994-828/2011) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Stuko ūkis“ priklausančio kilnojamojo turto – galvijų, įsigytų 2010-08-25 iš atsakovo M. V. ir jų prieauglio, taip pat piniginių lėšų, gautų už galimai realizuotą nurodytą turtą, areštą. Teismas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2012-10-29 sprendimu atmetė ieškovės reikalavimą taikyti restituciją, bet nepanaikino laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikintos teismo, nagrinėjančio byla iš esmės, nutartimi. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neišsprendė taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo, pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo prašymą ir priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Alginsta“ pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-09 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-08-10 nutartimi buvo taikyta ne vien tik laikinoji apsaugos priemonė – kilnojamojo turto bei už jį galimai gautų piniginių lėšų areštas, bet ir buvo nustatyta, kad areštuotą turtą pavedama saugoti UAB „Stuko ūkis“, išaiškinant, kad už nustatytų įpareigojimų pažeidimą gali būti skiriama bauda. Ši apylinkės teismo nutartis buvo pakeista Panevėžio apygardos teismo 2012-09-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-578-425/2012, kuri buvo priimta išnagrinėjus atsakovų G. V. ir M. V. atskirąjį skundą dėl 2012-06-06 Panevėžio miesto apylinkės nutarties, kuria buvo atsisakyta keisti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2012-09-06 nutartimi klausimas buvo išspręstas iš esmės, iš dalies pakeičiant Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-08-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-123-828/2012 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštuotą turtą iki sprendimo byloje įsiteisėjimo buvo pavesta saugoti atsakovui M. V.. Apeliantės teigimu, esant tokiai situacijai, kai 2012-11-09 nutartimi yra panaikinta 2011-08-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis, kuria buvo pavesta areštuotus gyvulius saugoti UAB „Stuko ūkis“, tačiau likus galioti Panevėžio apygardos teismo 2012-09-06 nutarčiai, kuria areštuotus gyvulius perduota saugoti M. V., sukuriamas teisinis neapibrėžtumas. Iš vienos pusės lieka neaišku, ar pats turto areštas yra panaikintas, iš kitos pusės yra neaišku, kas turėtų saugoti areštuotą turtą, ir kas turėtų būti atsakingas už jo tinkamą saugojimą, prieauglio bei piniginių lėšų apskaitą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Stuko ūkis“ atsiliepimu prašė ieškovės UAB „Alginsta“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas priėmė galutinį sprendimą civilinėje byloje, kuris yra įsiteisėjęs. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos ieškovo prašymu, todėl teismui, ieškinio netenkinus, nėra pagrindo toliau taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios nepagrįstai varžo turto savininko UAB „Stuko ūkis“ nuosavybės teises.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
LR CPK 149 str. 1 d. įtvirtinta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs UAB „Stuko ūkis“ apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2A-473-252/2012, 2012-10-29 sprendimu nutarė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-19 sprendimą iš dalies panaikinti ir priėmė naują sprendimą – pripažino negaliojančiais 2010-03-22 gyvulių perleidimo sandorį, kuriuo G. V. perleido gyvulius (108 vnt., bendros 156 706,50 Lt vertės) M. V. ir 2010-08-23 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. PP-003, kuria M. V. perleido gyvulius (94 vnt.) J. Stuko įmonei už 185 009 Lt, nuo jų sudarymo momento, ieškinio reikalavimą taikyti restituciją, t. y. leisti nukreipti išieškojimą į nurodytus gyvulius pagal du vykdomuosius raštus civilinėje byloje Nr. 2-1541-452/2011 ir pagal 2011-01-18 vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1212-278/2010, atmetė (b. l. III t. 139). Apeliacinės instancijos teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodė, kad UAB „Stuko ūkis“ yra sąžiningas gyvulių įgijėjas, todėl restitucija jo atžvilgiu negalima. Panevėžio apygardos teismas 2012-12-17 papildomame sprendime išaiškino, kad po dovanojimo ir pirkimo – pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir atmetus ieškovės reikalavimą taikyti restituciją atsakovo UAB „Stuko ūkis“ atžvilgiu, gyvulių banda įgyta atsakovo UAB „Stuko ūkis“ pagal 2010-08-23 pirkimo – pardavimo sutartį yra pastarojo nuosavybė (b .l. III t. 160). Atkreiptinas dėmesys, kad Panevėžio apygardos teismo 2012-09-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-578-425/2012 Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-08-10 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo pakeistos iš dalies – areštuotas turtas (gyvuliai) perduoti saugoti atsakovui M. V. iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo (civ. b. 2S-578-425/2012, 23). Todėl negalima tvirtinti, kad Panevėžio apygardos teismo 2012-09-06 nutartis yra savarankiška nutartis, ja iš naujo buvo spręstas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas. Ja Panevėžio m. apylinkės nutartis nebuvo panaikinta ji tik pakeista ir liko toliau galiojanti
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismo sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, nusprendus, jog restitucija sąžiningo įgijėjo UAB „Stuko ūkis“ atžvilgiu yra negalima bei pripažinus, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į areštuotus galvijus, laikinųjų apsaugos priemonių – UAB „Stuko ūkis“ priklausančių galvijų, įsigytų iš M. V. ir jų prieauglio, taip pat piniginių lėšų, gautų už galimai realizuotus galvijus taikymas neteko prasmės, todėl laikytina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas laikinąsias apsaugos priemones panaikino pagrįstai. Pažymėtina, kad turto, kurio atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, saugotojo ar administratoriaus paskyrimas yra sudėtinė procedūrinė laikinųjų apsaugos priemonių instituto dalis. Akivaizdu, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, išnyksta ir turto, kuriam buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl pritaikytų priemonių iškilęs saugojimo poreikis ir toks turtas, jeigu turto saugotojas ir turto savininkas nėra tas pats asmuo, privalo būti perduotas turto savininkui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Panevėžio apygardos teismo 2012-09-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-578-425/2012 M. V. areštuoto turto (gyvulių) saugotoju buvo paskirtas iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Galutinis teismo sprendimas įsiteisėjo 2012-10-29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas, nagrinėjamu atveju, reiškia ir turto arešto, ir jo saugojimo bei administravimo panaikinimą. Turtas, kurio atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pripažintas UAB „Stuko ūkis“ nuosavybe pilna apimtimi be jokių apribojimų, o laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas išspręstas tinkamai, todėl ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.