Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), vykdantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64-1 straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

2) Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, taikant BK 64-1 straipsnį, 40 MGL dydžio (2000 eurų) bauda, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė laisvės apribojimas 8 mėnesiams ir 40 MGL dydžio (2000 eurų) bauda, laisvės apribojimo bausmę atlikęs 2019 m. gruodžio 30 d., baudos bausmės neatlikęs;

3) Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64-1 straipsnio, 63 straipsnio 1, 3, 9 dalių nuostatas, subendrinta 40 MGL dydžio (2000 eurų) bauda ir laisvės apribojimu vieneriems metams keturiems mėnesiams, įpareigoti nuteistąjį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir neatlygintinai išdirbti 200 valandų per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendį, laisvės apribojimo bausmę atlikęs 2020 m. lapkričio 20 d., bauda nesumokėta;

4) Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 151-1 straipsnio 1 dalį, 45 parų arešto bausme. Taikant 64-1 straipsniu, 30 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta arešto bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta 40 MGL dydžio (2000 eurų) bauda ir paskirta subendrinta bausmė – 30 parų arešto ir 40 MGL dydžio (2000 eurų) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4, 5, 7 dalimis, arešto bausmės vykdymas M. J. atidėtas 5 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei paskirtos šios pareigos – bausmės vykdymo atidėjimo metu be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ir pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje. 2021 m. rugpjūčio 2 d. arešto bausmė atlikta, bauda nesumokėta ir neišieškota, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. J. 2021 m. spalio 15 d. apie 23.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, asmeninio konflikto metu tyčia smurtavo prieš D. B., t. y. spyrė jam ne mažiau vieną kartą į veido sritį, taip mušdamas dėl poodinių kraujosruvų veido dešinėje pusėje, daugybinių dešinės pusės veido kaulų lūžimų, nesunkiai sutrikdė D. B. sveikatą, nes dėl daugybinių dešinės pusės veido kaulų lūžimų nukentėjusiajam D. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis M. J. kaltę pripažino visiškai. Duodamas paaiškinimus teisme, jis paaiškino, kad nukentėjusysis yra jo draugas, D. B. pažįsta jau daug metų, tiek iki įvykio, tiek ir po jo palaiko draugiškus santykius. Kaltinime nurodytu laiku atėjo pas D. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir abu virtuvėje vartojo alų, po to degtinę. Kiek jos išgėrė, pasakyti negali, tačiau išgertuvių metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl visų tikslių to vakaro aplinkybių nepamena. Prisimena tik tai, kad jau vėlai vakare, galėjo būti apie 23 valanda, tarp jo ir D. kilo žodinis konfliktas, kurio metu D. nugriuvo nuo kėdės ant grindų. Tuo metu D. gulinčiam jis vieną kartą koja spyrė į galvos sritį, į dešinę veido pusę, iš karto po spyrio matė, kad jo dešinė veido pusė sutino. Išsigandęs dėl šio įvykio, iš karto išėjo iš draugo namų. Greitosios medicinos pagalbos nekvietė. Nepamena, ar D. liko gulėti ant grindų. Kitą dieną iš brolio žmonos S. A. sužinojo, kad D. išvežė į Kauno klinikas ir stacionarizavo. Sužinojęs apie sukeltas pasekmes, nuvažiavo į ligoninę, nuvežė jam daiktų, bet pasimatyti su D. negalėjo, nes šalyje buvo paskelbtas karantinas. Telefonu bendravo ne vieną kartą, draugo atsiprašė, jis jam atleido. Mano, kad nusikalto tik dėl to, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Po šio įvykio alkoholio nevartoja, dirba, išlaiko mažametį sūnų ir vaiko motiną, kuri šiuo metu yra nepilnametė, niekur nedirba. Civilinį ieškinį, kurį pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa visiškai pripažįsta, stengsis kuo greičiau atlyginti patirtą žalą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo paaiškinimų, jo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, kuriuos teismas, esant Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, ištyrė sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju ir nukentėjusiuoju apklaustas D. B. parodė, kad 2021-10-15 vakare jis kartu su savo pažįstamu M. J., kurio pravardė yra „M.“, buvo pas jį namuose adresu (duomenys neskelbtini), kur namo virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus, tai yra alų, degtinę. Vakare, apie 23 val. tarp jų su M. J. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu dėl jam nežinomų priežasčių jis nugriuvo ant grindų, o M. J. mažiausiai vieną kartą su koja spyrė jam į veidą, tai yra veido dešinę pusę. Po šio smūgio jis daugiau nieko neprisimena. Prisimena tik epizodą, kuomet jį jau apžiūrinėjo greitosios medicinos darbuotojai ir jis buvo prie kaimo parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini). Nori paminėti, kad su M. J. anksčiau niekada nebuvo konfliktavę, kodėl jis taip pasielgė, nežino, su juo iki šiol nebendravo, jam pretenzijų neturi. Po įvykio visą laiką praleido Kauno klinikose, iš jų buvo išleistas 2021-10-25, prie šios apklausos prideda medicinos išrašo nuotraukas. Taip pat nurodė, kad buvo stipriai neblaivus, tiksliai negali prisiminti ką sakė, tačiau dėl savo neblaivumo galėjo pasakyti bei nurodyti kitas įvykio aplinkybes, nei jos buvo iš tikrųjų. Kadangi jį sumušė pažįstamas asmuo ir nežinojo kokių ir kiek patyrė traumų bei sužalojimų, jis nenorėjo jam pridaryti problemų, todėl iškart neįvardino asmens, kuris jį sužalojo (1 t., b. l. 35-37,43, 45-47).

Iš 2021-10-26 Parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir nuotraukų matyti, kad nukentėjusysis D. B. patvirtino visas apklausų metu nurodytas nusikaltimo padarymo aplinkybes (1 t., b. l. 87-88, 95-97).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. A. parodė, kad 2021-10-15 apie 23 val. 30 min. jai paskambino pažįstamas D. B. ir pasakė, kad su kažkuo susimušė ir paprašė atvykti prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Apie 00.05 val. ji atvyko nurodytu adresu ir rado D. sėdintį prie parduotuvės. Jam iš nosies bėgo kraujas, buvo stipriai sumušta akis. Jo prašymu parvežė nukentėjusįjį į namus ir kartu su juo laukė greitosios medicinos pagalbos. Kalbant su D., jis nepasakė, kas jį sumušė, tik suprato, kad jis su kažkuo susimušė, kur tai įvyko, jis taip pat nenurodė. Po to keletą kartų bendravo su D. telefonu, taip pat buvo nuvykusi į Kauno klinikas jį aplankyti, tačiau jis nieko daugiau apie įvykį neatskleidė. Pati įvykyje nedalyvavo ir jo nematė, kas galėjo tai padaryti, nežino (1 t., b. l. 115-117).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), turi draugą D. B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jie sutaria gerai, jokių konfliktų neturėjo. Paskutinį kartą su D. buvo susitikę 2021 m. spalio 6 d. Spalio 18 d. paskambino telefonu pasidomėti kaip sekasi D. B., pastarasis jam pasakė, kad šiuo metu yra Kauno ligoninėje, paklausus kas atsitiko, jis nurodė, kad buvo sumuštas savo draugo, kurį visi vadina „M.“, tačiau jis šio asmens duomenų nežino, jo nepažįsta, tik žino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu D. pasakė, kad „M.“ atėjo pas jį į svečius, užėjęs į namus priėjo prie jo sėdinčio ant kėdės ir jam spyrė iš kojos, kodėl asmuo taip pasielgė, D. nepasakė. Su D. daugiau nebendravo, apie įvykį neturi ką pasakyti, nes įvykio nematė (1 t., b. l. 107-108, 111).

2021-10-16 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) pareigūno tarnybiniame pranešime dėl D. B. sužalojimų, nurodyta, kad 2021-10-16 00.35 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriuje iš (duomenys neskelbtini) buvo gautas medikės J. telefoninis pranešimas, jog į Alytaus apskrities S. K. ligoninės priėmimo skyrių pristatė D. B., gyv. (duomenys neskelbtini), kurį 2021-10-15 apie 22.30 val. sumušė nepažįstami asmenys. Nustatyta galvos trauma. Ligoninės priėmimo skyriuje nustatyti kitų kaukolės ir veido kaulų lūžiai. Suteikus medicininę pagalbą, išvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas (1 t., b. l. 7-8).

Alytaus apskrities VPK specialisto A. K. 2021-10-16 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021-10-16 05.17 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje gautas Alytaus apskrities S. K. ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus medikės J. telefoninis pranešimas, kad GMP pristatė D. B. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kurį sumušė nepažįstami asmenys. Ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje nustatyti kitų kaukolės ir veido kaulų lūžiai. Suteikus medicininę pagalbą išvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas (1 t., b. l. 65).

2021-10-15 Policijos registruojamų įvykių registre užfiksuotas 2021 m. spalio 15 d. 23.45 val. S. A. pranešimas, kuriame nurodyta, kad buvo sumuštas pranešėjos pažįstamas D. B. Iš nosies bėga kraujas, svaigsta galva, užtinusi akis (b. l. 9-12).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 625/2021 (06), nurodyta, kad D. B. nustatyta poodinės kraujosruvos veido dešinėje pusėje, daugybiniai dešinės pusės veido kaulų lūžimai. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Daugiau tikimybės, kad sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiavimo būdu. Kadangi nukentėjusysis teismo medicinos apžiūrai atvykęs nebuvo, pateiktoje medicininėje dokumentacijoje sužalojimai detaliai neaprašyti, todėl kelių trauminių poveikių pasėkoje padaryti sužalojimai, ekspertas neturi galimybės atsakyti. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos surikdymas, nes dėl daugybinių dešinės pusės veido kaulų lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 63-64).

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka surinktus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, konstatuoja, kad kaltinimas M. J. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį yra įrodytas.

BK 138 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamasis M. J. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis konfliktavo su nukentėjusiuoju D. B., ginčas tarp jų kilo dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų, per konfliktą nukentėjusiajam nukritus nuo kėdės, kaltinamasis iš pykčio spyrė jam vieną kartą koja į galvos sritį, t. y. į dešinę veido pusę ir taip jį sužalojo. Kaltinamojo M. J. paaiškinimai atitinka byloje nustatytas faktines įvykio aplinkybes ir juos patvirtina kiti byloje surinkti ir teismo betarpiškai ištirti įrodymai. Nukentėjusysis D. B. patvirtino, kad kartu su savo pažįstamu M. J., kurio pravardė yra „M.“, jo namo virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus, vakare apie 23 val. tarp jų su M. J. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu dėl jam nežinomų priežasčių jis nugriuvo ant grindų, o M. J. mažiausiai vieną kartą su koja spyrė jam į veidą, tai yra veido dešinę pusę. Po šio smūgio jis daugiau nieko neprisimena. Nurodė, kad įvykio metu buvo stipriai neblaivus, tiksliai negali prisiminti ką sakė, tačiau dėl savo neblaivumo galėjo pasakyti bei nurodyti kitas įvykio aplinkybes, nei jos buvo iš tikrųjų. Kadangi jį sumušė pažįstamas asmuo ir nežinojo kokių ir kiek patyrė traumų bei sužalojimų, jis nenorėjo jam pridaryti problemų, todėl iškart neįvardino asmens, kuris jį sužalojo. Liudytojai S. A. ir P. K. patvirtino, kad jiems žinoma, kad kaltinime nurodytu laiku nukentėjusysis buvo sužalotas. Liudytoja S. A. matė nukentėjusiojo sužalojimus veide, iškvietė jam med. pagalbą, liudytojas P. K. nurodė, kad nukentėjusysis jam papasakojo, jog jį sužalojo kaltinamasis M. J., kuris turi „M.“ pravardę. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam D. B. buvo padaryti sužalojimai – poodinės kraujosruvos veido dešinėje pusėje, daugybiniai dešinės pusės veido kaulų lūžimai. Šie padaryti sužalojimai visumoje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl daugybinių dešinės pusės veido kaulų lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Apibendrinus visus šiuos duomenis, daroma išvada, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis M. J. tyčia spyrė gulinčiam nukentėjusiajam D. B. į veido sritį ir tokiais veiksmais padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. suduodamas smūgį koja nukentėjusiajam į galvos sritį, jis suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė galinčius kilti padarinius žmogaus sveikatai ir jų norėjo. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo M. J. veiksmuose yra visi tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. J., atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinį nusikaltimą, kuriuo buvo padaryta reikšminga žala kito žmogaus sveikatai. Padarytas nusikaltimas pagal pavojingumą priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, tai lengvina atsakomybę. Tačiau M. J. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ir jis padarė tyčinį nusikaltimą būdamas pirmiau teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas neišnykusį teistumą (b. l. 144–152), taigi, pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas, šios dvi aplinkybės sunkina atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Kaltinamasis baustas administracinėmis nuobaudomis, jos neįvykdytos (1 t., b. l. 151–153). Psichikos sveikatos ligų ir priklausomybės ligų įskaitoje jis neįrašytas (b. l. 1161-171, 172). Kaltinamasis vykdo (duomenys neskelbtini), iki pradedant veiklą buvo registruotas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), tačiau gyvena kartu su sugyventine, kuriai yra 17 metų, abu augina mažametį vaiką. Teismas, įvertinęs nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kilusius padarinius, kaltinamojo kaltės formą ir jo asmenybę, daro išvadą, kad siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam M. J. skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas, remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, atidėtinas, nes teismas mano, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šiuo atveju aiškiai prieštarautų teisingumo, protingumo ir bausmės skyrimo proporcingumo principams. Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, jis kritiškas savo veiksmų atžvilgiu, suvokia, jog perteklinis alkoholio vartojimas nulėmė jo nusikalstamą elgesį, iš to jis padarė išvadas, žada pasitaisyti, kartu su nepilnamete sugyventine augina mažametį vaiką, jis yra vienintelis šeimoje, gaunantis darbines pajamas, todėl siekiant išsaugoti kaltinamojo teigiamus socialinius ryšius, paskatinti jį keisti savo elgesį teigiama linkme, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant atitinkamas elgesį ribojančias pareigas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kaltinamasis M. J. padarė naują nusikaltimą neatlikęs Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės, todėl bausmės subendrintinos jas visiškai sudedant (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę arba neturtinę žalą, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kalto asmens Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 1 215,59 Eur žalą dėl nukentėjusiojo D. B. gydymo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo (1 t., b. l. 79 –80, 81). Kaltinamasis M. J. šį ieškinį pripažino.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas ir visiškai tenkintinas (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.233 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. J. tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojo D. B., kuriam dėl padarytų sužalojimų (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2021 m. spalio 16 d. ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose nuo 2021 m. spalio 16 d. iki spalio 25 d. buvo teikiamos gydymo paslaugos, jų kaina – 1 215,59 Eur; šios paslaugos yra apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Remiantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, 6.246 – 6.248 straipsniais, 6.280 straipsnio 1 dalimi, žalą nusikalstamais veiksmais padariusiam M. J. tenka pareiga atlyginti valstybei nuostolius už patirtas išlaidas suteikiant nukentėjusiajam gydymo paslaugas, todėl iš jo civiliniam ieškovui priteistina 1 215,59 Eur. Be to, esant civilinio ieškovo reikalavimui priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas, ir vadovaujantis formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019), iš kaltinamojo M. J. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 1 215,59 Eur sumos, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis D. B. baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nepareiškė.

Kaltinamajam M. J. 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 131–133), ji paliktina galioti iki nuosprendžio pateikimo vykdyti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Remiantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Remiantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šios bausmės pridėti visą pagal Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nuosprendį neatliktą bausmę – 40 MGL dydžio, t. y. 2 000 Eur, baudą ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir 40 MGL dydžio, t. y. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant nuteistajam pareigas: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio pateikimo vykdyti.

Visiškai tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai ((duomenys neskelbtini), Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) iš M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 215,59 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiolika eurų 59 centus) žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 215,59 Eur sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.