Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. K. dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino iš dalies, prisipažino kad 2010 metais liepos mėn. sudavė M. K. su rankšluosčiu per petį ir prisipažino dėl to, kad 2020 metais sudavė du kartus alkūne į šoną.

E. K. ikiteisminio tyrimo metu 2010-08-27 parodė, kad kai susipykdavo, jis M. suduodavo smūgius delnu į įvairias kūno vietas – galvą, nugarą. Smūgius suduodavo todėl, kad jam įkyrėdavo, nes nuolat prašydavo atnešti iš parduotuvės alkoholinių gėrimų, kadangi ji piktnaudžiavo alkoholiu. 2010 m. liepos 21 d. namo grįžo apie 20.00 val. ir rado kambaryje miegančią išgėrusią M. Kol M. miegojo, vienas išgėrė pusę nusipirkto 0.2 degtinės butelio ir atsigulė į lovą. Tuo metu M. prabudo, kilo konfliktas, nes ji liepė eiti į naktinę parduotuvę alkoholio, tuomet susinervinęs trenkė turėtu frotiniu rankšluosčiu į petį, bet galėjo kliūti ir į galvą. M. vis tiek niekaip nenusiramino, tada jis atsistojo ir priėjęs prie lovoje gulėjusios M. delnu smogė jai į galvą keletą kartų. Po smūgių M. nurimo ir taip baigėsi konfliktas. Jis atsigulė miegoti šalia žmonos. M. ryte pasiskundė, jog skauda galvą ir prašė nupirkti 0.2 ltr degtinės butelį bei prašė atnešti vaistų nuo galvos skausmo ir nuo spaudimo, jai parnešė vaistus ir išvažiavo dirbti į sodą. Liepos 23 d. vėl ryte išvažiavo dirbti į sodą, M., paliko namuose. Namo grįžo apie 14.00 val. M. namuose rado išgėrusią, ji miegojo. Apie 19.00 val. kartu su M. išvažiavo pas M. motiną, kur turėjo pernakvoti ir anksti ryte išvažiuoti į kelionę. Vakare trise – jis, M., uošvienė L. U. – kambaryje išgėrė 0,2 ltr talpos degtinės butelį. Po 24 val. jis atėjo miegoti į kambarį pas M. Atsigulus M. pradėjo stumti iš lovos, todėl nuėjo į garažą, kur manė automobilyje praleisti naktį, bet netrukus paskui jį atėjo ir M.. Tuo metu kilo konfliktas, nes ji prašė išimti iš kelioninio krepšio degtinės butelį ir jį atidaryti, tada ją išstūmė iš garažo, smūgių nesudavė, užrakino garažą, išėjo ir grįžo į savo butą, kur pamiegojo ir maždaug apie 04.30 val., po to vėl grįžo pas uošvienę. Atėjęs rado M. seserį L. G. Nuėjęs į kambarį bandė pakelti M., bet ji nesikėlė, bandė prikelti ir sesuo, tačiau M. nesikėlė. Kilus įtarimui, kad kažkas ne taip M., iškvietė medikus. M. Vilniuje buvo operuota galva. Mano, kad šiai galvos traumai įtakos turėjo ir jo suduoti smūgiai M. į galvą. Pagal pateiktą įtarimą dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo kaltę pripažįsta dalinai, M. sudavė smūgius delnu maždaug ties pečiais, į galvą, bet kiek konkrečiai sudavė smūgių į galvą ir kitas kūno vietas – pasakyti negali, nes neatsimena. Taip pat, kaip minėjo, jis sudavė smūgį M. ir rankšluosčiu, pataikydamas jai maždaug ties pečiais. Bet mano, kad aukštas kraujospūdis, turėjo įtakos šiai galvos traumai. (1t. b.l. 89-90) E. K. 2010-08-27 savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1t. b.l. 92-99).

2010-08-31 E. K. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad liepos 21 d., sudavė žmonai rankšluosčiu, pataikė kažkur į petį, sudavė iš dešinės pusės, kai ji gulėjo ant nugaros, žmona apsisuko ant šono ir užmigo, Buvo po dvyliktos valandos nakties, iš 21 d. į 22 d. Delnu sudavė, kai gulėjo lovoje, tiksliai neužfiksavo, sudavė į galvos dešinį šoną, nes dešine ranka negalėjo pasiekti kairės pusės, žmona gulėjo ant nugaros, jis gulėjo jai iš dešinės pusės, yra nufotografuota. Ji gulėjo ant nugaros, o jis pusiau atsisėdęs, kur pataikė neužfiksavo. Sudavė smūgį, kad nusiramintų, nes jį stūmė jį iš lovos. Po šito smūgio žmona nesureagavo, jam nieko nesakė, nusisuko ant šono ir miegojo. Naktį girdėjo triukšmą, ji ėjo ir kažkur atsitrenkė, į duris, ar į staktą, tiksliai nežino, rado ją klūpinčią ant kelių tarpduryje, padėjo atsikelti ir paguldė į lovą, tad ji pradėjo triukšmauti, po to ir sudavė su rankšluosčiu ir delnu. Ji prieš konfliktą, gal prieš kokias 2 dienas buvo pargriuvusi, kai jie ardė pašiūrę, su jos sesers vyru, o šalia garažo buvo sudėtos lentos. Buvo palijęs lietus ir tos lentos buvo šlapios. Ji vakare, prieš pora dienų patamsyje ėjo į lauko tualetą ir eidama iš jo norėjo užeiti pas jį į garažą, kur jis remontavo mašiną, tada ant tų lentų paslydusi buvo ir lūpą prasiskėlusi, ir prie akies prasiskėlusi, nežino kaip krito, nes nematė, bet jis išgirdęs kaip dejuoja, išėjo iš garažo pasižiūrėti kas vyksta. Prisipažįsta, kad sudavė su rankšluosčiu per petį ir vieną smūgį su delnu, pripažįsta 2 smūgius. (1t. b.l. 103-105).

2011-05-30 E. K. apklaustas papildomai parodė, kad prie anksčiau duotų parodymų nori papildyti, kad maždaug savaitę prieš 2010-07-21 įvykusį konfliktą tarp jo ir žmonos, M. jautėsi blogai ir keletą kartų prašė nupirkti vaistų nuo galvos skausmo, nuo spaudimo. Tomis dienomis, kiek pamena, M. K. kasdien skundėsi galvos skausmu ir jam grįžus ji gulėdavo lovoje, tomis dienomis konflikto, kurio metu jis būtų mušęs M. – nebuvo. Jis mano, kad M. galėjo susižaloti pati, jis jai tokių galvos sužalojimų minėto konflikto (2010-07-21) metu tikrai nepadarė. Žmonos atsiprašė, su ja susitaikė ir pretenzijų ji jam neturi, gyvena kartu. Po tų įvykių jis daugiau šeimoje nebesmurtauja.(1t. b.l. 108).

Liudytoja R. P. parodė, kad 2010 metais K. turėjo išvykti į kelionę, 5 val. ryto paskambino mama ir pasakė, kad M. nesikelia, kriokia, greičiausiai, kad insultas, iškvietė greitąją, išvežė į Utenos ligoninę, paskui į Vilnių. Mama sakė, kad M. E. sumušė su rankšluosčiu per galvą. Po operacijos bendravo su gydytoju S. Š., kuris patvirtino, kad tai buvo sumušimo pasekmė. Išėjus iš ligoninės, mašinų aikštelėje sutiko E. K., kuris pripažino, kad tai jo rankų darbas. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 6 val. ryte paskambino mama ir pasakė, kad M. komoje. Ją pamatė tik Santariškių ligoninėje. Po operacijos nuėjo pas gydytoją, kuris operavo ir jis pasakė, kad tai buvo stiprus sumušimas ir ne tos dienos, o patirtas kelių dienų bėgyje. Kadangi buvo kartu su E., kai išėjo abu iš gydytojo kabineto E. pasakė, kad tai jo kaltė, jis pergyveno ką padarė. Prieš kelias dienas, prieš kelionę ji mamos prašymu vežė M. į namus širdies lašų, nes ji skundėsi, kad skauda galva, sakė, kad kaip pripilta vandens, didelė. Po to buvo sode, M. paklausė, kodėl ji tokia balta, tai ji atsakė, kad saulės negavusi, bet ji tas kelias dienas jautėsi prastai. M. turėjo ateiti pas ją danties susitvarkyti, kadangi jai prieš kelionę labai dantį skaudėjo, bet atsisakė, nes blogai jautėsi, labai skaudėjo galvą. Ji su M. buvo susitikusi ir ketvirtadienį, ji skundėsi, kad skauda galvą. Iki išvažiavimo į festivalį M. buvo savo bute, (duomenys neskelbtini), bet paskutinę naktį, kai jie turėjo išvažiuoti į festivalį, jie abu buvo pas močiutę, (duomenys neskelbtini) M. ligoninėje labai daug kalbėjosi, kai atgavo sąmonę ji pasakė, kad vyras neapskaičiavo, o ji išprovokavo. Grįžus iš ligoninės M. buvo sutrikusi vietos orientacija, ji viena akimi nebematė. ( 1t. b.l. 63-64).

Liudytojas G. G. parodė, kad 2010 m. ruošėsi važiuoti į Portugaliją, labai anksti atvyko ir M. K. rado be sąmonės, buvo kritinės būklės, iškvietė greitąją. Kol buvo išvykę, M. prižiūrėjo jų dukra R. P. Iš pradžių M. sunkiai kalbėjo, po to, atsistatė, sakė, kad vyras su rankšluosčiu mušė. Yra matęs M. K. sumuštu veidu, paakiuose mėlynės, rankos mėlynos, visas kūnas mėlynas, bet nežino, ar tada vyras ją mušė. M. K. turėjo problemų dėl alkoholio. Buvo tokių atvejų, kai jo žmona su seserimi važiuodavo pas K. į namus tramdyti E. K., jei jis padaugina, tai blogai su rankomis. Kai M. K. rado be sąmonės, teko padėti nunešti ją į mašiną, matėsi sužalojimai, galvoje mėlynės, jei griūtų taip nebūtų susidaužiusi. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. G. parodė, kad 2010-07-24 apie 04.30 val. jis kartu žmona L. G. atvyko pas uošvienę, turėjo susitikti su K. ir iš čia turėjo išvykti į festivalį Portugalijoje. Įėjus į kambarį lovoje rado miegančią M., E. nebuvo, jis iš namų atėjo apie 5 val. Jis atskirai miegojo, tai suprato, jog susipyko su M., nes šį jo įprotį jau žinojo. M. lovoje gulėjo truputį pavirtusi ant šono. Ant jos rankų buvo matyti kraujosruvos. M. visuomet vaikščiodavo su mėlynėmis, jo niekada jai neišnykdavo, jas padarydavo vyras. Jos ne tik rankos būdavo nusėtos mėlynėmis, bet ir veidas, kurį pridengdavo akiniais nuo saulės. Tiek jis, tiek žmona bandė M. kelti, tačiau ji nereagavo, todėl iškvietė medikus, kurie atvykę konstatavo M. komą, išvežė į Utenos ligoninę, po to ji buvo pervežta į Vilnių. Dar tą savaitę prieš kelionę, tikslių dienų įvardinti negali, jis pats girdėjo, kaip M. sakė, kad ją mušė E. ir kad jai labai skauda galvą. Jis pats nematė, kada E. mušdavo M., matydavo tik pasekmes ant jos kūno. Alkoholis jų šeimoje taip pat buvo vartojamas, bet kiek žino tai alkoholį pirkdavo E. ir po to abu kartu gerdavo. Apie tai, kad M. muša vyras, ji pasipasakodavo tik savo artimiesiems, nuo pašalinių žmonių ji šį dalyką bandydavo paslėpti, sakydama, jog pati susižalojo, tai kas nors užrito ar panašiai, nors iš tikrųjų jie žinojo kas vyksta jų šeimoje. (1t. b.l. 69-70).

Liudytoja V. K. parodė, kad anksti ryte atvažiavo į motinos namus, ten visi ansamblio dalyviai rinkosi, sesuo sakė, kad M. nesikelia, kvietė greitąją. Prieš kelionę mažiau bendravo su M., M. su kita seserimi daugiau bendravo, abi kartu jos dirbo. 2010 m., geriau prisiminė įvykius, tuo metu duoti parodymai teisingi.

Liudytoja V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji turi dvi seseris – M. K., L. G.. 2010 m. liepos mėn. pabaigoje, tiksliai dienos neprisimena, bet žino, jog tai buvo kelios dienos prieš 2010-07-24 kelionę į Portugaliją, ji buvo susitikusi su M., kuri skundėsi, jog labai skauda galvą. Tuomet iš jos suprato, kad ją mušė vyras E., tačiau to konflikto detalių nežino, nes apie tai neklausinėjo, o ji pati nieko daugiau nepasakojo. Žino, kad dieną prieš minėtą kelionę, jai su M. bendraujant telefonu ji pasakė, kad naktį paprašiusi E. pasislinkti lovoje ir tuomet šis jai taip stipriai smogęs kumščiu į krūtinę, o po to ryte, pasiskundus, kad labai jai skauda galvą, tai E. jai stipriai smogęs per galvą rankšluosčiu. Tuo pokalbis ir baigėsi, to konflikto detalių ji neklausinėjo. Jų šeimoje konfliktai buvo įprasta, todėl labai ir nesidomėjo smulkmenomis. E. užpykdavo ir be priežasties, kas nors ne pagal jį, tai jis visuomet M. atžvilgiu naudodavo jėgą. Ne kartą teko matyti, kada E. kumščiu smūgiuodavo sesei M.. Į gydytojus dėl to galvos skausmo M. nesikreipė, gėrė tik vaistus nuo galvos skausmo. Sesė buvo sveikas žmogus, kiek žino, tai jokiomis ligomis, tarp jų epilepsija, nesirgo. 2010-07-24 po 05.00 val. ji atvažiavo pas mamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini), kur prieš kelionę turėjo susitikti visos seserys. Sesuo M. ir jos vyras tą naktį, prieš kelionę, nakvojo pas mamą L. U.. Atvažiavusi ji jau rado L. su savo vyru G. G.. J. L. pasakė, jog ketino pažadinti M., tačiau ji nesikelianti, prašė nueiti į kambarį ir ją prižadinti. Ji nuėjo į kambarį, kur lovoje rado gulinčią M., ji labai sunkiai pradėjo kvėpuoti, kriokti. Tuomet L. iškvietė medikus. Atvažiavus greitosios pagalbos medikams jie pasakė, kad M. gali būti insultas, galvos trauma. Rengiant M. ji matė kraujosruvas ant jos kūno, kurioj vietoj – dabar tiksliai pasakyti negali, bet ant jos peties buvo kraujosruva, tai tikrai. Jos mama sakė, kad naktį kieme girdėjusi triukšmą, kurį kėlė M. ir E., ir ji dar girdėjusi, kaip nutilus šiam triukšmui M. verkė. Be to triukšmo detalių mama nežinanti, nes ji pati išėjusi nebuvo, su M. nebendravo, nes jau tuo metu gulėjo lovoje. Bendraujant su M. ji nieko nepamena apie tos savaitės įvykius. Kol kas jai sutrikusi atmintis, prisiminimai iš senų laikų, nelabai orientuojasi laike. Po sesers operacijos ji su E. nebendravo ir jo nieko neklausinėjo, nes ji žino, kad būtent jis, E., sumušė M., kuri dėl jo suduotų smūgių į galvą buvo operuota. .(1t. b.l. 65-66).

Liudytojas D. M. parodė, kad 2010 m. liepos mėn. dirbo Utenos apskrities ligoninėje reanimacijos skyriuje, gydytoju. Po patirtos traumos 2010 m. pacientei buvo koma, po jos būna liekamieji reiškiniai, epilepsija turbūt išryškėjo po pirmos traumos. Ant kūno matė daug įvairaus senumo mėlynių, kurių spalvos pobūdis keičiasi, mėlynė po savaitės geltonuoja, tamsėja. Jei vienu metu suduota- bus vienos spalvos, o jei skirtingu metu – skirtingos spalvos ir pagal spalvą sprendžia, kad buvo skirtingu metu suduota. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. M. parodė, kad 2010 m. liepos 24 d. jis dirbo VšĮ „Utenos apskrities ligoninėje“ reanimacijos skyriuje. Į skyrių 6.05 val. buvo atvežta ligonė M. K.. Ji buvo komos būklės – 4 balų koma, tai jau gili būklė. M. K. buvo koma dėl galvos hemoragės, bet tikslios diagnozės pasakyti nebuvo galima, nes neveikė tomografas. Vizualiai apžiūrėjus ligonę galvoje jokių išorinių pažeidimų nebuvo. Ant jos kūno buvo matyti hematomos, jos buvo nedidelės, dvi hematomos buvo didesnės, todėl jas pažymėjo ligos istorijos įraše. Viena hematoma buvo ant dešinio peties, antroji ant dešinio klubo. Šie abu sužalojimai buvo maždaug 5x7 cm dydžio. Šios hematomos buvo gelsvos, t. y. 2-3 dienų senumo. Vėliau tolimesniam gydymui M. K. buvo pervežta į VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas“. Jo pateikta šios ligonės diagnozė: galvos smegenų hemoragė, koma ( 1t. b.l. 77).

Liudytoja G. D., parodė, kad 2010-07-24 dirbo Utenos greitosios pagalbos skyriuje, nuvykus pagal adresą, kieme buvo sukrauti lagaminai. Moteris buvo lovoje su miego drabužiais, niekas nežinojo kas atsitiko, įtarė galvos traumą, nuvežė į ligoninę. Artimieji išsigando, kai pasakė, kad įtaria galvos traumą. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad dirbo VšĮ „Utenos pirminės sveikatos priežiūros centre“. Truputį po 5 val., buvo iš dispečerės gautas pranešimas, jog Utenoje, M. K. Č. g. namuose rasta be sąmonės moteriškė. Nuvykus minėtu adresu į akis krito kieme daug prikrautų lagaminų, laukė būrelis žmonių. Įėjus į kambarį lovoje rado gulinčią be sąmonės moteriškę – M. K.. Ligonė gulėjo ant šono, nieko neatsakė, nesujudėjo, nereagavo. Tuomet ji paklausė šalia buvusių žmonių, kas čia nutiko. Kaip suprato, kambaryje buvo jos seserys. Priėjusi prie ligonės atkėlė antklodę, pastaroji buvo visai nuoga. Ant jos kūno įvairiose vietose buvo matyti kraujosruvos. Kur tiksliai, kuriose vietose ant kūno buvo kraujosruvos – dabar tiksliai pasakyti negali, nes paprasčiausiai į tai labai nekreipė dėmesio. Tada ji paklausė šalia buvusių seserų, kas ją galėjo sužaloti, nes jai kilo įtarimas, jog pati M. K. susižaloti taip negalėjo. Tuomet viena iš seserų jai pasakė, jog kartais M. K. mušdavo vyras. M. K. patikrino akių vyzdžius, vienas akies vyzdys buvo platus. Iš to ji suprato, jog yra kažkokia smegenų patalogija, koma. Kambaryje buvusiems artimiesiems pasakė, jog tai gali būti galvos trauma arba insultas – dėl kažkokios priežasties kraujas išsiliejo į smegenis. Tai išgirdusios seserys sunerimo, pradėjo tarpusavyje šnabždėtis. Atvykus į priėmimo skyrių ji M. K. perdavė tą dieną budėjusiems medikams. Greitosios med. pagalbos iškvietimų registracijos žurnale įrašė diagnozę – hemoraginis insultas?, galvos smegenų trauma?, koma. Diagnozę rašė su klaustuku, nes tiksliai, be tyrimų negalėjo pasakyti kokia tiksli diagnozė. Bet tikimybė buvo didesnė, jog tai smegenų trauma, kadangi, kaip minėjo, ant ligonės kūno buvo matyti kraujosruvos ( 1t. b.l. 67-68). ( 1t. b.l. 67-68).

Liudytoja A. S. parodė, kad dirba Utenos ligoninės konsultacijų poliklinikoje gydytoja – neurologe. M. K. 2009 metais buvo paguldyta po epilepsijos priepuolio jau ne pirmo, gydė M. K., jai buvo atlikta tomografija, galvos smegenyse abiejuose pusrutuliuose rastos kraujosruvos, trauminiai čia dalykai, jos klausė iš kur galėjo atsirasti. M. K. sesuo L. G. padarė prielaidą, kad tai galėjo padaryti vyras. Būklė nebuvo pavojinga gyvybei, iš ligoninės išrašė ir ji lankėsi konsultacijoje, buvo vėliau ir vėl galvos trauma, operacija, ji apako, buvo nedarbingumas. Pati M. K. apie traumą, kad ją būtų mušęs vyras nesakė nė vieno žodžio. Tokios moterys kaip M. yra aukos, jos apie šeimyninį gyvenimą nepasakoja, smurto aplinka yra namuose. Ji nieko absoliučiai nesakė apie šeimą, nežino apie smurtą jos šeimoje, tik toks manymas kito iš to, kad jei moteris vartoja alkoholį, gali būti smurtas. Iš L. G. žodžių suprato, kad toje šeimoje nėra idealu, tai turėjo omenyje duodama parodymus ikiteisminiotyrimo metu.

Liudytojas S. Š. parodė, kad dirba gydytoju neurochirurgu, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, neprisimena apie operaciją atliktą 2010 m. liepos 29 d. Pagarsinus parodymus, liudytojas paaiškino, kad suprato kokia buvo situacija ir patvirtino, kad operaciją atliko, kad tai buvo traumos pasekmė. Operacijos metu mato kaukolėje kraujo krešulį, iš krešulio formos, iš kraujavimo pobūdžio galima spėti kada įvyko trauma, šiuo atveju buvo ne valandų, o dienų trauma, buvo susiformavusi senesnė trauma. Traumos senumas galėjo būti dvi – penkios dienos, taip ir nurodė. Tai apytikslis pasakymas, nes kiekvieno žmogaus yra skirtingas kraujo krešėjimas. Tai nebuvo dviejų savaičių trauma, ir nebuvo dviejų valandų trauma. Gali būti dvi -penkios paros, bet gali būti ir trys -šešios paros.

Ikiteisminio tyrimo metu 2010-11-16 liudytojas S. Š. parodė, kad dirba VGPUL neurochirurgu. 2010- 07-24 13.00 į jų ligoninę buvo atvežta ligonė, jai buvo operuota galva, buvo patyrusi galvos traumą. Tai buvo neūmi galvos trauma, t. y. tai ne valandų, o dienų trauma. Senumas gali būti 2-5 dienos, o krešulių ir skystosios hematomos pašalintas kiekis sudaro apie 150 ml. Po operacijos teko bendrauti tiek su pačia nukentėjusiąja, tiek, kaip suprato, jos vyru. Traumos priežasties nežino, jam nepasakojo, o pats nesidomėjo. Apžiūrint ligonę ant jos kūno- peties, klubo (ant kairio) šono buvo matyti kraujosruvos, tačiau kokios jos buvo dydžio ir senumo pasakyti negali, nes nepamena. M. K. buvo nustatyta diagnozė: trauminė subdurinė hematoma virš kairio smegenų pusrutulio. Šis sužalojimas sukelia galvos smegenų traumą, o traumos mechanizmas gali būti labai įvairus (1t. b.l. 78).

Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu perskaityti nukentėjusios M. K. parodymai.

Nukentėjusioji M. K. 2010-08-26 parodė, jog savo vyro E. K. atžvilgiu sutinka duoti parodymus. Šiuo metu gydosi Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje po patirtos galvos traumos. Dėl traumos yra kiek pablogėjusi jos atmintis – negali prisiminti tikslių datų, laiko. 2010 m. liepos mėn. pabaigoje, bet žino, jog tai buvo maždaug tą savaitę kai ruošėsi važiuot į festivalį vykusį Portugalijoje, jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas, konfliktas vyko ryte. Kažkuriuo metu, būnant virtuvėje jai stovinčiai E. delnu smogė į galvą. Kiek smūgių sudavė – nepamena. Smūgis buvo ties kakta ir nosimi. Po to, jautė, kad pradėjo skaudėti kairę akį, galvą. Dėl skausmo pas medikus nesikreipė, apie tai, kad ją mušė E., ji pasakė sesei L. G.. Gydėsi pati, pirko vaistus nuo galvos skausmo. Ta rytą, kada ją mušė E. buvo išgėręs, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Pamena dar, jog prieš kelionę į Portugaliją, kartu su E. nakvojo pas mamą (duomenys neskelbtini). Vakare tarp jos ir vyro vėl kilo žodinis konfliktas, jo priežasčių negali įvardinti, nes nepamena. Žino tik tiek, kad jai būnant kambaryje E. jai delnu vėl trenkė į veidą – į kaktą, nosį. Ir po to pajuto didelį skausmą kairiojoje akyje. O kas jau vyko toliau – nieko neatsimena. Apie tai, kad ją mušė E. rankšluosčiu – ji nepamena. Jei taip sakė sesėms, tai vadinasi taip ir buvo. Nes jis dažnai mėgdavo ją mušti susuktu rankšluosčiu per galvą. E. dažnai smurtaudavo šeimoje, bet dėl patirto smurto ji nesikreipė į policiją, nes nenori viešinti savo šeimos santykių. Maždaug prieš metus taip pat gydėsi ligoninėj (Utenoj) po nuo E. patirto smurto, bet tuomet taip pat jos prašymu apie patirtą smurtą policijai pranešta nebuvo. Byloje E. dėl patirto smurto ir galvos traumos ji civilinio ieškinio nereiškia. Kad yra mušama sakė tik savo seserims ( 1t. b.l. 43-44).

Nukentėjusioji M. K. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad tai buvo liepos pabaiga. Konfliktas buvo su sutuoktiniu dėl jos įkyrumo ir jis pakėlė ranką. Atrodė lengva trauma, bet po kelių dienų atsiliepė sveikatai, teko gulėti ligoninėje. Dabar jaučiasi neblogai, tačiau jos atmintis sušlubavo. Gavo į galvą su ranka. Jie tuo metu buvo su sutuoktiniu pas jos mamą svečiuose, ji iš pradžių nieko nejuto, tik vėliau jai pradėjo atsiliepti su atmintimi, teko kreiptis pas gydytojus, kada tikrai jau pablogėjo sveikata, pasekmės pasireiškė po smūgio. Anksčiau irgi būdavo smurto, bet tai nereikšmingas dalykas, ji dėl visko kaltina save ir savo kalbumą. Ji nematė kuo sudavė smūgį į galvą, žino tik, kad ranka. Konfliktas buvo vakare, apie 22 val. pas jos motiną namuose. Tą vakarą abu buvo išgėrę. Jai kliuvo kažkur apie ausį, viršugalvyje, kairėje pusėje. Po smūgio jautėsi kažkoks galvos svaigimas, bet po to viskas susitvarkė ir visiškai nekreipė dėmesio. Ji visiškai neįtarė nieko, kol jai neatsikartojo tas silpnumas, negerumas. Tai pajuto trumpam laikui ir visiškai nesureikšmino, kadangi buvo vakaras nuėjo miegoti. Viskas po to ir baigėsi, ji nuėjo miegoti ir jis nuėjo miegoti. Galvos skausmus pradėjo jausti sekančią dieną, kažkur vakare, tada ji prašė sesers vaistų, kažkokius išgėrė, nepamena kokius. Tą vakarą taip pat buvo žodinis konfliktas, bet jis išėjo namo ir viskas tuo baigėsi. To žodinio konflikto metu nebuvo jokių smūgių. Konflikto metu buvo vyras išėjęs į garažą, o ji ėjo iš paskos aiškintis, bet ji grįžo iš garažo. Garaže nebuvo jokių smūgių. Jis tą vakarą grįžo į namus (duomenys neskelbtini), o ji liko pas mamą miegoti. Jie sekančią dieną su kolektyvu turėjo anksti ryte išvažiuoti į festivalį, vyras buvo atėjęs ir jis ją kėlė. Ji nejautė, tik žino iš pasakojimų. 2009 m. ji gulėjo ligoninėje irgi buvo pakelta ranka per konfliktą, bet tada kaltas buvo aukštas spaudimas, ji dėl spaudimo gulėjo. Ji buvo pati žadėjusi gultis į ligoninę dėl spaudimo, o pakelta ranka tai dar labiau paaštrino. Vyras yra mėgėjas pakelti ranką, bet ne su blogais ketinimais. Ji mėgsta daug šnekėti, o jis šnekėti negali, todėl tokiais atvejais ir pakelia ranką. Kai šiemet prieš ją pakėlė ranką, ji gėrė vaistus nuo spaudimo, jie yra jai išrašyti pastoviam vartojimui. ( 1t. b.l. 48-49).

Papildomoje apklausoje 2011-05-30 M. K. parodė, kad prie anksčiau duotų parodymų nori papildyti, jog apie tai, kas vyko 2010 m. liepos mėn. antrojoje pusėje maža tegali pasakyti, nes iki šiol ji nepamena tų dienų įvykių. Gali būti, kad ji pati susižalojo galvą, nes žino, kad tomis dienomis buvo labai karšta ir ji labai blogai jautėsi. Tuo metu ji vartojo vaistus nuo epilepsijos, t. y. kad nebūtų epilepsijos priepuolių. Kokie vaistai buvo – pasakyti negali, nes tiesiog neprisimena. Tai pat jai yra aukštas kraujospūdis. Ir kada karšta jai kyla spaudimas. Ir kad savaitę anksčiau nei 2010-07-21 tarp jos ir vyro būtų buvęs konfliktas – nepamena. Šiuo metu ji su savo vyru E. K. susitaikė, jis atsiprašė, jam jokių pretenzijų neturi, prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą ( 1t. b.l. 2-53).

Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto pagrindais perskaityti liudytojų L. G., L. U. ir G. K. parodymai.

Liudytoja L. G. parodė, kad 2010 m. liepos 21-22 d. susitiko seserį ir ji skundėsi, jog labai skauda galvą. M. pasakė, kad ją sumušė E.. M. konflikto detalių nepasakojo, tik pasakė, kad vyras jai smogė į galvą. Tačiau kiek tų smūgių buvo, kada tai tiksliai buvo nežino. M. galvos skausmu skundėsi jau gal savaitę laiko, bet tik liepos 21-22 d. jai prasitarė, kad sumušė E.. Į gydytojus dėl galvos skausmo M. nesikreipė, gėrė vaistus nuo galvos skausmo. Kaip tik tą savaitę ji ir sesuo bei jos vyras ruošėsi važiuoti į Portugaliją, kur vyko festivalis. 2010-07-24 apie 05.00 val. ji kartu su vyru G. G. atvažiavo pasiimti M. su E.u į kelionę. Sesuo tą naktį nakvojo pas mamą L. U., (duomenys neskelbtini). Įėjusi į kambarį lovoje rado gulinčią sesę M.. Paėmė už rankos ir pasakė, kad keltųsi, bet sesuo nereagavo, tada iškvietė pagalbą, o atvykę medikai sesę išsivežė į ligoninę. Medikai pasakė, kad jog sesuo yra komoje ir galbūt jai insultas, o priėmimo gydytojas pasakė, kad sesuo yra greičiausiai sumušta, nes ant jos kūno buvo matyti dvejose vietose – ant rankos ir krūtinės – hematomos. Sesuo skubiai buvo nuvežta į Vilnių ir operuota. Tuo metu, ji buvo išvykusi į festivalį ir M. ligoninėje lankė jos dukra R. P. Iš dukros ji sužinojo, kad iš karto po M. galvos operacijos, Renatai išėjus kartu su E. į lauką šis pasakė, kad “Tai aš padariau, bet kaltas alkoholis”. Mano, kad būtent E. sumušė sesę, nes jos mama L. U. tą patį rytą – 2010-07-24 sakė, kad naktį girdėjo kieme vykusį konfliktą tarp M. ir E., po kurio M. į kambarį sugrįžo verkdama. Be to, šie konfliktai sesės šeimoje būdavo dažni, todėl paprasčiausiai gal į tai niekas nebekreipė dėmesio. Ne kartą teko matyti, kaip E. smogdavo sesei, tai darydavo nesislėpdamas. Jei kas nors jam nepatikdavo, tai E. visuomet naudodavo jėgą, jis mušasi ir būdamas blaivus, o išgėręs iš vis tampa nevaldomas, agresyvus. 2009 m. liepos mėn. sesė M. taip pat buvo sumušta E., buvo sumušta taip pat galva, ir šis sumušimas iššaukė epilepsijos priepuolį. M. anksčiau jokių epilepsijos priepuolių nebuvo. Po atlikto gydymo daugiau epilepsijos priepuoliai nebesikartojo. Dėl šio įvykio nebuvo informuota policija, nes M. labai prašė jų apie šį įvykį policijai nepranešti. Todėl tik artimieji žinojo, kas išprovokavo jai minėtą epilepsijos priepuolį. Dėl ko tarp sesės ir E. vyko konfliktai – nežino, nes sesė apie tai nieko nepasakodavo, tik pasakydavo, kad E. jai ten tai smogdavo, tai ten, ne kartą matė mėlynes po akimis, kurias pridengdavo akiniais nuo saulės. (1t. b.l. 54-55, 56).

Liudytoja L. U. parodė kad M. K. yra jos dukra. 2010 m. liepos 23 d. vakare M. pas ją atvažiavo kartu su savo vyru. Jie anksti ryte liepos 24 dieną turėjo išvykti į festivalį. Liepos 24-os naktį, ji nubudusi išgirdo, kad jos dukra M. bėga verkdama namo kieme. Daugiau jokių pašalinių balsų negirdėjo. Kai ryte atsibudo apie 4.30 val. jie bandė pažadinti, tačiau ji nesikėlė. Tada iškvietė greitąją pagalbą, kuri M. išsivežė. Kai rado M. komos būsenoje, jos vyro E. kartu su ja jau nebebuvo. Ji mano, kad ją galėjo sumušti jos vyras E., kadangi pastoviai ją mušdavo. Ji ir pati anksčiau yra mačiusi, kaip E. muša M., kuri dėl sužalojimų buvo patekusi į ligoninę, tačiau jam atleido ir į policiją nesikreipė. M. 2010 liepos 23 išvakarėse jai parodė savo rankas, kurios buvo nusėtos mėlynėmis, nors nieko nesakė, bet iš jos elgesio suprato, kad tai jos vyro darbas (1t. b.l. 57).

Liudytoja G. K. parodė, kad E. K. atžvilgiu ji sutinka duoti parodymus. Ji kartu su tėvais – mama M. K. ir tėčiu E. K. gyvena (duomenys neskelbtini), daug laiko praleidžia pas močiutę, gyvenančią (duomenys neskelbtini) arba pas tetą L. G.. Žino, jog ir tą savaitę, prieš kelionę, kada tėvai turėjo išvažiuoti į festivalį, vykusį Portugalijoje, ji mažai būdavo namuose, jei ir užeidavo į namus, tai tik dieną, o nakvodavo arba pas močiutę, arba pas tetą L.. Žino, jog kažkurią dieną prieš tą kelionę mama skundėsi, jog jai labai skauda galvą. Mama skundėsi ne jai, bet tetai L. ir ji girdėjo jų pokalbį. Ir to pokalbio metu mama tetai pasakė, kad ją mušė tėtė. Iš jų pokalbio suprato, kad tėtis mamą mušė ranka per galvą. O po to, sekančią dieną, teta L. su mama kalbėjo telefonu ir ji po jų pokalbio sužinojo, kad tėtis mamai spyrė, bei mušė su rankšluosčiu per galvą. Jai pati mama apie tai, kad ją muša tėtis, nesakydavo. 2010-07-23 vakare mama ir tėtis atvažiavo nakvoti pas močiutę, iš čia turėjo sekančią dieną išvykti į kelionę. Naktį, tikslaus laiko negali, bet maždaug apie 01 val. nakties (ji maždaug žino laiką, nes tuo metu pažiūrėjo į telefone esantį laikrodį) išgirdo namuose triukšmą, girdėjo kaip mama barėsi su tėčiu, girdėjo trankomų durų garsą, tačiau dėl ko jie barėsi – nežino, pas juos nuėjusi nebuvo. Po to, kai mama užrakino duris, suskambo jos kambaryje buvęs tetos L. telefonas, skambino mama. Ji pakėlė ragelį, mama paklausė, kur L. ji mamai pasakė, kad tetos telefonas paliktas krautis. Tuomet mama pasakė, „gerai“ ir padėjo ragelį. Tuo metu, kada mama skambino tetai, buvo jau po 2.00 val. Ryte, gal apie 04.30 val., ji atsikėlė ir nuėjo į mamos kambarį, nes norėjo atsisveikinti prieš kelionę, ją rado miegančią, kai mama nesikėlė, teta iškvietė medikus. Atvykusi medikė pasakė, kad mamai yra insultas arba galvos trauma. Mamą išvežė į Utenos ligoninę, po to į Vilnių. Tą rytą ji matė, kad ant mamos kūno – ant peties ir ant klubo (ant dešinio ar kairio – dabar pasakyti negali, nes neatsimena) – buvo mėlynės. Tėtis mamą mušdavo dažnai, ir mama dažnai vaikščiodavo su mėlynėmis. Iš pradžių susipykdavo, o po to tėtis mamą mušdavo. Dažniausiai tai būdavo tada, kai tėtis iš darbo grįždavo girtas, tada mama ant jo šaukdavo, kad jis girtas, ir tas barnis baigdavosi tuo, kad tėtis suduodavo mamai arba kumščiu, arba spirdavo. (1t. b.l. 71-72).

G. K. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad nelabai matydavo, kaip tėtis mušdavo mamą, nes dažniausiai išeidavo. Matydavo kad mama vaikščiodavo su mėlynėmis. Tą vakarą nematė kas buvo, ji buvo kitame kambaryje. Jie buvo pas močiutę, (duomenys neskelbtini). Tai buvo liepos 23 d., penktadienis, nes šeštadienį jie turėjo išvažiuoti į Portugaliją. Ji girdėjo, kad kažkas trankė duris, lauke girdėjo, kaip mama prašė, kad tėtis neišeitų, kaip suprato, kad tėtis neitų namo, daugiau nieko negirdėjo. Nei vienas iš jų nebuvo užėjęs į kambarį, kur ji buvo su močiute. Tėtis kitą rytą atėjo anksti, kažkur apie 5 val., po to atvažiavo teta, nes jie turėjo išvažiuoti, kėlė mamą, bet ji nesikėlė. Savaitę iki išvažiavimo į kelionę, tėvai gyveno savo namuose. Ji dieną būdavo namuose, o po to išeidavo pas močiutę. Ji iš močiutės namo ateidavo tik ryte, o tėtis dirbdavo pas tetą sode, mama būdavo namuose, ji išeidavo ir nieko negirdėdavo. Mama skambino tetai ir sakė, kad jai skauda galvą, tai buvo tą savaitę prieš tą įvykį. Tikslios dienos nepamena, gal nuo kokios liepos 15 d. mama tetai sakė, kad jai tėtis trenkė rankšluosčiu per galvą, daugiau negirdėjo ką sakė. Tas konfliktas vyko namuose, (duomenys neskelbtini), ji tuo metu namuose nebuvo. Tėvai iš tikrųjų dažnai pykstasi, jai teko matyti, kaip tėtis muša mamą. Nebuvo taip, kad kiekvieną dieną mušdavo, bet kai susipykdavo, tai būdavo. Smurtavo tėtis. Yra mačiusi, kaip tėtis sudavė mamai per rankas, kojas, yra pora kartą mačiusi, kaip buvo trenkta per galvą. Buvo toks atvejis, kad mama gulėjo ligoninėje dėl epilepsijos priepuolio, bet ji tiksliai nežino nuo ko buvo, tai buvo praeitą vasarą 2009.(1t. b.l. 75-76).

Specialisto išvadoje Nr. G904/2021(01) nurodyta, kad M. K. 2009 m. liepos mėnesį Utenos apskrities ligoninėje nustatyta diagnozė: kraujo išsiliejimas po voratinkliniu smegenų dangalu, smegenų sumušimas; Simptominė epilepsija, būklė po 2 generalizuotų traukulių priepuolių; lydinčios ligos: metabolinis hepatitas; Fe stokos anemija; vidutinio sunkumo depresijos epizodas. PAH II0, AKS padidėjimas bei poodinės kraujosruvos krūtinėje, juosmenyje, sėdmenyse ir rankose (kraujosruvos tiksliau nelokalizuotos ir neaprašytos).Tokiu būdu M. K. nustatoma kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu su smegenų sumušimu bei poodinės kraujosruvos krūtinėje, juosmenyje, sėdmenyse ir rankose. Sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų poveikiais, suduodant tokiais daiktais per krūtinę, juosmenį, sėdmenis, rankas, galvą ar šiomis kūno sritimis atsimušant į tokius daiktus. Visumoje M. K. nustatyti sužalojimai griuvimui (griuvinėjimui) ant lygaus paviršiaus nebūdingi. Bent kiek tiksliau keliais trauminiais poveikiais M. K. nustatyti kūno sužalojimai buvo padaryti pagal esamus medicininius duomenis nustatyti nėra galimybės, tačiau pagal nurodytąją lokalizaciją kūne, tikėtina, kad trauminių poveikių buvo nemažiau penkių. Po voratinkliniu galvos smegenų dangalu išsiliejusiam kraujui dirginant galvos smegenis ir esant smegenų audinio pažeidimui (sumušimui) galėjo būti sukeltas ir epilepsijos priepuolis (-iai), tačiau neatmetame, kad epilepsijos ar į juos panašius priepuolius galėjo įtakuoti bei provokuoti ir ilgalaikis piktnaudžiavimas etilo alkoholiu, į ką nurodo tiek anamnezės, tiek ir klinikiniai duomenys, fiksuoti medicininiuose dokumentuose. Laiko tarpo tarp galvos sumušimo su galvos smegenų sužalojimu bei simptominių epilepsijos priepuolių pagal esamus medicininius duomenis nustatyti nėra galimybės, nes tai galėjo įvykti tiek po minučių, tiek ir po valandų ar net parų. Kraujo išsiliejimas po galvos smegenų voratinkliniu dangalu ir smegenų audinio pažeidimas įvyko galvos traumavimo (galvos sumušimo) momentu. Tačiau po galėjusio būti trumpalaikio sąmonės sutrikimo traumavimo momentu, vėliau ne kurį laiką netgi iki parų nukentėjusioji galėjo būti sąmoninga ir aktyvi, ir tai išoriškai galėjo būti aiškiai nepastebima,Pateiktuose medicinos dokumentuose juokių duomenų apie epilepsijos ar į ją panašių priepuolių buvimą iki 2009 m. liepos 22 d. nėra.M. K. nustatytas kūno sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo sveikata buvo sutrikdyta ilgam (ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui), (sunkaus masto sveikatos sutrikdymo požymių nenustatyta).Pastaba. SI Nr. G3691/2020(01) tiriamosios dalies tekste yra techninė klaida (praleista keletas teksto eilučių, dėl ko trečiame išvados punkte klaidingai nurodyta pirmų epilepsijos priepuolių data 2007 m., vietoje 2009 m.). ( 2 t. b.l. 197-200).

Specialisto išvadoje Nr. G 275/10(08) nurodyta, jog M. K. konstatuoti sužalojimai- senos kraujosruvos kairio peties ir klubo srityje. Kadangi užduotyje nenurodyta nei įvykio aplinkybės, nei įvykio laikas, todėl negalima nustatyti, ar konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Kadangi konstatuota traumuotos dvi anatominės sritys, sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Konstatuoti sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, kontakto su kūnu metu, tiek suduodant, tiek atsitrenkiant, jie galėjo būti padaryti esant bet kokioje kūno padėtyje.Kadangi medicininėje dokumentacijoje nurodyta tik, kad yra „senos kraujosruvos kairio peties ir klubo srityje“, todėl nėra galimybės tiksliai nustatyti, kada jos buvo padarytos, ir ar jos buvo padarytos vienu metu, nes įrašas (senos kraujosruvos) nesuteikia informacijos padarymo laikui nustatyti. Po kraujosruvos padarymo M. K. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Kūno sužalojimai: kraujosruvos kairio peties ir klubo srityje yra priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo. Kadangi pateikimo į Utenos ligoninę metu buvo įtarta galvos trauma su kraujo išsiliejimais tarp galvos smegenų dangalų, koma ir operuota pašalinant krešulius, bet nei Utenos, nei Vilniaus ligoninių istorijoje nėra užfiksuoti galvos išoriniai sužalojimai, todėl negalima nei patvirtinti, nei paneigti galvos traumos su kraujo išsiliejimu tarp galvos smegenų dangalų. Kadangi M. K. serga hipertonine liga, traukuline epilepsija, todėl dėl šių susirgimų galimi kraujo išsiliejimai po galvos smegenų dangalais, tarp dangalų, smegenyse. Jeigu ikiteisminio tyrimo eigoje būtų nustatyta galvos trauma, sveikatos sutrikdymo mastas būtų: sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kraujo išsiliejimo tarp kietojo ir minkštųjų galvos smegenų dangalų, smegenų pabrinkimo, komos, nes tai sudaro pavojų gyvybei.( 1t. b.l. 25-26).

Specialisto išvadoje Nr. KG 61(141)/11 nurodyta, kad M. K. ligoninėje nustatyta stuburinės hematomos diagnozė yra trauminės kilmės. M. K. 2010-07-24 nustatyta kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu. Trauma, dėl kurios susidarė minėta kraujosruva, įvyko daugiau nei prieš savaitę iki jos diagnozavimo dienos. Tai galėjo įvykti, pvz. epilepsijos priepuolio metu.M. K. po įvykusios traumos iki galvos smegenų suspaudimo reiškinių (komos) galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Galvos sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti 2010-07-21 ir 22 dienomis nenustatyta, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas.

Specialistas V. K. ikiteisminio tyrimo metu atsakė į pateiktus klausimus ir nurodė, kad konkrečiu atveju „sena“, tai daugiau nei savaitė laiko. Vertinat 2010-07-24 KT buvo tikslingai vertinama hematomos senumas, minkštųjų audinių sužalojimų buvimas (nebuvimas), o 2021 m. specialisto išvadoje aprašoma KT matomas vaizdas. KT analizės atliktos specialisto išvadoje kg 61 (141)/11 (01) ir specialisto išvadoje Nr. G 904/2021 901) viena kitai neprieštarauja, tik papildo. Rašant specialisto išvadą Nr. KG 61 (141)/11 (01) buvo vertinami M. K. operavusio gydytojo S. Š. parodymai, be jo parodymų buvo vertinami ir kiti turimi duomenys, tame tarpe ir KT, kurios duomenys rodė, jog M. K. patirtos galvos traumos senumas buvo daugiau nei savaitė iki KT atlikimo 2010-07-24. Ir tai rodė, kad KT nesimatė M. K. galvos minkštųjų audinių sumušimo požymių. Be to, gydytojai vizualiai apžiūrėjo pacientę, tačiau išorinių sužalojimų galvoje nenustatė, paminėtina, kad kitose kūno vietose buvo nustatytos senos kraujosruvos. Jei susidaro poodinės kraujosruvos, jos per 2-5 dienas be pėdsakų neišnyksta. Kraujo krešuliai pradeda formuotis gan greitai, jie pradeda formuotis praėjus kelioms valandoms po traumos, tai priklauso ir nuo kraujo krešumo rodiklių traumos metu. Kraujo krešėjimo procesas vyksta palaipsniui. Susiformavus gali laikytis savaitėmis. Alkoholio vartojimas pailgina kraujo krešėjimo procesą. M. K. 2021-07-24 galvoje rasta sukrešėjusi hematoma buvo daugiau nei savaitės senumo. Po M. K. patirtos galvos traumos jai po kietuoju galvos dangalu pradėjo kauptis palaipsniui kraujas, kurio kiekis palaipsniui didėjo ir krešėjo. Objektyviais duomenimis negalima patvirtinti, kad M. K. galvos traumą, dėl kurios hospitalizuota 2010-07-24, galėjo patirti 2010-07-19 ar 2010-07-20. Pateikiamas vienas pavyzdys „epilepsijos priepuolis“ išvadoje KG 61 (141) / 11 (01), nes jis buvo labiausiai tikėtinas išanalizavus visą turimą medžiagą. M. K. galvos trauma galėjo įvykti pavyzdžiui, nugriuvus aukštielninkai ir atsitrenkus pakaušiu į kietą buką paviršių.( 3t. b.l. 18-21).

Teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos ekspertai -specialistai V. K. ir J. R. patvirtino savo išvadą ir papildomai paaiškino, kad M. K. trauma dėl kurios susidarė kraujosruva, įvyko daugiau kaip savaitė iki jos diagnozavimo dienos, tai nuspręsta gavus galvos kompiuterinės tomografijos tyrimą, nes nebuvo matyti minkštųjų audinių kraujosruvų, kurios rodytų, kad tas kontaktas būtų 1-2 dienų senumo. M. K. operavusio gydytojo S. Š. parodymai buvo įvertinti kritiškai, nes jis rėmėsi tik operacijos vaizdu, o ekspertizės metu vertinti visi duomenys. Nebuvo duomenų, kad trauma įvyko 1-2 -3 dienos iki tyrimo, nes nebuvo jokios kraujosruvos, kuri patvirtintų šviežią traumą. S. Š. teisus, kad trauma poūmė, bet ji ne 2-5 dienų senumo, o savaitės senumo. Tai galėjo įvykti epilepsijos priepuolio metu, įvertinus medicinos dokumentus, nes prieš metus buvo tiriamoji patyrusi panašią galvos traumą epilepsijos metu, tai epilepsija kartojasi. Pirmas punktas - trauminės kilmės, o paskui nurodyta - epilepsijos metu, t. y. kritimo metu galėjo būti, priepuolio pradžioje įvyksta sąmonės netekimas, įvyksta trauma, dėl to nėra prieštaravimo. M. K. buvo piktnaudžiaujanti alkoholiu asmuo, o dėl alkoholio ne taip greitai vyksta kraujo krešėjimas, ne taip greitai susidaro hematoma. Susiformavusi hematoma gali laikytis savaitę laiko, jei nukentėjusioji 24 d. prarado sąmonę, yra tokia sąvoka šviesusis periodas- kraujosruva padidėja iki tiek, kol žmogus praranda sąmonę – žmogus galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, kol nepasiekė kraujas pavojingo tūrio, galėjo būti savaitę visą sąmoninga. Vyksta koordinacijos sutrikimai, pusiausvyros sutrikimai, kol asmuo galutinai netenka sąmonės. Dėl įvardytos tikimybės, kad epilepsijos metu galėjo patirti traumą tai sprendė, pagal epikrizę iš Utenos ligoninės, kur anamnezėje nurodyta, kad prieš metus turėjo epilepsijos priepuolį parduotuvėje, liepos 22 d. hospitalizuota, epikrizėje nurodyta, kad vakar įvyko priepuolis. Daktarai užrašo visą informaciją, ką gauna -iš policijos, iš aplinkinių, bet šiuo atveju buvo paminėtas būtent priepuolis. 2009 metais M. K. patirta trauma neturėjo įtakos 2010 metų traumos vystymosi sunkumui, nieko bendra šios traumos neturi, nes skirtingi smegenų pusrutuliai. Sužalojimas galvos srityje palieka pėdsakus, viskas susiję su laiku, jei 1-2 d. bėgyje buvo trauma, tai turėtų būti patinimas, hematoma, bet jei praėjo savaitė, jau gali nepamatyti traumos minkštuosiuose audiniuose, galvos plaukuotoje dalyje, todėl labai svarbu tomografijos tyrimas, vizualiai išoriškai aprašyta, o tomografijos tyrime to nerado. Dvi hematomos peties ir klubo srityje aprašomojoje dalyje išvados 4 - 5 lapas, - 2 nuo galo eilutė – čia Utenos ligoninės pažymėta, hematomų senumas nepatikslintas, geltonos hematomos negali būti 2-3 dienų senumo, todėl yra netiksliai nurodyta. Kadangi nustatytas hematomos senumas daugiau nei savaitę, o nuodytas įvykis liepos 21-22 d., M. K. hospitalizuota liepos 24 d., tai nuo tos dienos ir skaičiavo, kad trauma buvo anksčiau, o ne prieš hospitalizaciją įvykusi trauma. Išvadoje nenurodė tikslaus laiko, nors nurodė daugiau kaip prieš savaitę, bet galėjo būti ir 10-12 dienų. Jei nukentėjusioji išvakarėse prieš 24 d. buvo patyrusi smūgį į galvą, bet sužalojimų plaukuotoje galvos dalyje nėra, todėl tai nėra patvirtinta, kaip ir kad smūgis veide, reiškia, kad galėjo buvo smūgis, kuris nepaliko išorinių sužalojimų. Jei savaitės bėgyje nukentėjusioji patyrė nedidelius smūgius, kurie nepalieka pėdsakų kūne ir išorinių sužalojimų, jie kraujo liejimuisi į smegenis yra mažai tikėtini, nes tam reikalingas stiprus smūgis.

Utenos rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. birželio 6 d. nutarimu E. K. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą pradėtas pagal L. G. pareiškimą dėl M. K. sumušimo, nutrauktas BK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. ( 1 t., 166-171 b.l.).

Panevėžio apygardos prokuratūros 2021 m. balandžio 7 d. nutarimu, Utenos rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. birželio 6 d. nutarimas panaikintas ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas. ( 1 t., 177-178 b.l.).

E. K. teisiamojo posėdžio metu neigė sudavęs smūgius savo žmonai, tačiau ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie smūgius gana nuoseklūs, jis iš dalies pripažino, kad 2010-07-21 vakare grįžus iš darbo, tarpusavio konfikto metu M. K. reikalaujant nupirkti alkoholio sudavė rankšluosčiu per petį, o vėliau lovoje dar delnu keletą kartų sudavė į galvą. Nukentėjusioji M. K. parodė, kad 2010 m. liepos mėn. pabaigoje, maždaug tą savaitę kai ruošėsi važiuoti į festivalį vykusį Portugalijoje, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ryte kilus konfliktui virtuvėje jai stovinčiai E. delnu smogė į galvą ties kakta ir nosimi. Po to, pradėjo skaudėti kairę akį ir galvą, į gydytojus nesikreipė. Apie tai, kad ją mušė E. K., pasisakė seseriai L. G.. Kad ją E. mušė rankšluosčiu nepamena, bet jei sakė sesėms, tai vadinasi taip ir buvo, nes jis dažnai mėgdavo ją mušti susuktu rankšluosčiu per galvą. Aptarti kaltinamojo ir nukentėjusios parodymai yra prieštaringi dėl nurodomo įvykio laiko ir įvykio vietos. Kaltinamasis nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu tvirtino įvykį buvus liepos 21-22 dienomis (duomenys neskelbtini), o nukentėjusios šioje dalyje parodymai skirtingi. Pirmoje apklausoje ji nurodė įvykį buvus, bute (duomenys neskelbtini), vėlesnėje apklausoje jau nurodė (duomenys neskelbtini) savo motinos gyvenamojoje vietoje. Pasak nukentėjusios, įvykis buvo liepos pabaigoje, t.y. tą savaitę kai turėjo vykti į Portugaliją, o E. K. nurodė konkrečią dieną liepos 21 d. vakarą ir jo parodymai dėl šios datos nuoseklūs.

Vertinant nukentėjusios parodymus dėl įvykio vietos, matyti, kad jie yra prieštaringi. Nukentėjusioji 2021-08-26 būdama po operacijos teigė, kad negali prisiminti tikslių datų ir laiko, nurodė, kad konfliktas įvyko namuose virtuvėje, jai stovinčiai kaltinamasis sudavė kumščiu, vėliau patikslino, kad delnu ties kakta ir nosimi, po to jai pradėjo skaudėti galvą ir kairę akį. Nukentėjusioji toje pačioje apklausoje teigė, kad jog E. delnu vėl trenkė į veidą – į kaktą, nosį po kelių dienų būnant pas motiną (duomenys neskelbtini) vakare įvykusio konflikto metu, kai buvo atvykę prieš kelionę nakvoti pas motiną, tada pajuto didelį skausmą kairiojoje akyje. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad nakvoti pas motiną E. K. su M. K. nuvyko 2010-07-23 vakare, tai pagal nukentėjusios parodymus E. K. jai du kartus trenkė ties kakta ir nosimi, po to ji pajuto didelį skausmą. Vėlesnėje apklausoje 2010-09-22 Utenos rajono apylinkės teisme nukentėjusioji nurodė kitas aplinkybės, t.y., kad gavo smūgį ranka į galvą, kuris atsiliepė sveikatai po kelių dienų, teko kreiptis pas gydytojus, kai buvo su sutuoktiniu pas jos mamą svečiuose, po truputį kažkas pradėjo daryti su galva, buvo kažkokios pasekmės iš pradžių nieko nejuto, tik vėliau pradėjo atsiliepti su atmintimi, nematė kuo sudavė smūgį į galvą, žino tik, kad ranka, ar buvo kumščiu suduota pasakyti negalėjo. Sudavė vieną kartą kažkur apie ausį, viršugalvyje, kairėje pusėje, po smūgio jautėsi galvos svaigimas, po to viskas susitvarkė ir visiškai nekreipė dėmesio, galvos skausmai prasidėjo vėliau sekančią dieną, kažkur vakare, tada prašė sesers vaistų. Dar vėlesnėje apklausoje 2011-05-30 nukentėjusioji parodė, kad kas vyko 2010 m. liepos mėn. antrojoje pusėje nepamena, gali būti, kad ji pati susižalojo galvą, nes žino, kad tomis dienomis buvo labai karšta ir ji labai blogai jautėsi. Tuo metu ji vartojo vaistus nuo epilepsijos, t. y. kad nebūtų epilepsijos priepuolių. Aptarti nukentėjusios parodymai ikiteisminio tyrimo metu apie sužalojimo aplinkybes, suduotų smūgių skaičių, įvykio vietą yra nenuoseklūs, tam įtaką galėjo padaryti ir patirta smegenų operacija, ką pati nukentėjusioji įvardino, tačiau remtis tokiais prieštaringais nukentėjusios parodymais galima tik iš dalies ir tik tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos įrodymai.

Teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų R. P., G. G., V. K., bei nukentėjusios parodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojų L. G., G. K., L. U. parodymai dėl M. K. sumušimo aplinkybių taip pat labai skirtingi sprendžiant dėl nuketėjusios sumušimo laiko, vietos ir suduotų smūgių. Nukentėjusios sesuo L. G. teigė, kad 2010 m. liepos 21 -22 d. sutikus seserį, ji skundėsi galvos skausmu ir sakė, kad vyras smogė į galvą, nurodė, kad M. savaitę laiko skundėsi skausmu, tik liepos 21 d.- 22 d. jai pasisakė, kad sumušė vyras, tačiau konflikto detalių nepasakojo. Tačiau liudytoja G. K., girdėjo tetos L. (liudytojos L. G.) ir mamos pokalbį, iš kurio suprato, kad mama skundėsi tetai, jog ją mušė tėtė ranka bei su rankšluosčiu per galvą, skundėsi, jog jai labai skauda galvą, nurodė, kad tai galėjo būti nuo kokios liepos 15 d. kai mama tetai sakė, kad jai tėtis trenkė rankšluosčiu per galvą. Reiškia liudytoja L. G. jau nuo liepos 15 d. turėjo žinoti, kad M. K. sumušė jos vyras, nes tokį jų pokalbį girdėjo G. K., tačiau L. G. teigė, kad tik liepos 21-22 d. iš M. K. sužinojo apie sumušimą. Liudytoja G. K. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad pokalbio telefonu metu mama tetai pasakė, kad ją mušė tėtė ranka per galvą, po to, sekančią dieną, teta L. su mama kalbėjo telefonu ir ji iš to pokalbio sužinojo, kad tėtis mamai spyrė, bei mušė su rankšluosčiu per galvą. Akivaizdu, kad vadovautis tokiais prieštaringais šių liudytojų parodymais negalima. Liudytoja V. K. parodė, kad kelios dienos prieš kelionę į Portugaliją, buvo susitikusi su M., kuri skundėsi, jog labai skauda galvą. Tuomet iš jos suprato, kad ją mušė vyras E., tačiau to konflikto detalių nežino, nes apie tai neklausinėjo, o ji pati nieko daugiau nepasakojo. Žino, kad dieną prieš minėtą kelionę bendraujant telefonu M. pasakė, kad kai naktį paprašė E. pasislinkti lovoje šis taip stipriai smogęs kumščiu į krūtinę, o po to ryte, pasiskundus, kad labai skauda galvą, E. stipriai smogęs per galvą rankšluosčiu. Iš šios liudytojos parodymų seka, kad apie nukentėjusios sumušimą ji išvadą padarė pagal sesers skundus dėl galvos skausmo, sesuo buvo mušama į krūtinę bei rankšluosčiu per galvą, tačiau tokių aplinkybių, kad būtų mušama į krūtinę nenurodė pati nukentėjusioji. Liudytoja R. P. iš mamos L. G. sužinojo, jog E. M. sumušė rankšluosčiu per galvą, bet L. G. tokių aplinkybių, kaip jau aptarta taip pat nenurodė. L. P. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad kelios dienos kelionę mamos prašymu vežė M.i į namus širdies lašų, nes ji skundėsi, kad skauda galvą, sakė, kad kaip pripilta vandens, didelė, po to sode, M. pasiteiravo kodėl ji tokia balta, į tai ji atsakė, kad saulės negavo, bei ji tas kelias dienas jautėsi prastai. Tokie šios liudytojos parodymai leidžia daryti išvadą, kad tuo metu R. P. motina L. G. dar nežinojo M. K. galvos skausmo priežasties ir kad ji buvo sumušta E. K., nes logiška, kad būtų apie tai dukrai R. P. pasakiusi. Tačiau, tuomet nesuprantami G. K. parodymai, iš kurių galima spręsti, kad L. G. tuo metu jau turėjo žinoti apie sesers sumušimą, nes G. K. tokį jų pokalbį nurodė girdėjusi. Liudytojas G. G. iš dukros R. P. sužinojo, jog kai ji slaugė M. ligoninėje pastaroji sakė, kad vyras su ją rankšluosčiu mušė, be to G. G. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad pats girdėjo, kaip M. sakė, kad ją mušė E. ir kad jai labai skauda galvą. Tačiau R. P. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad apie M. K. mušimą rankšluosčiu sužinojo ne iš nukentėjusios M. K. tuomet kai ją slaugė, o iš motinos L. G.. Kreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusi savo parodymuose niekada nenurodė aplinkybių, jog buvo mušama rankšluosčiu per galvą, ji visose apklausose teigė, jog smūgis buvo suduotas ranka į galvos sritį, paskui ranką ties kakta ir nosimi, nors sutiko, kad galėjo būti mušama rankšluosčių per galvą, jei taip nurodo jos sesrys. Tokie nukentėjusios ir prieštaringi liudytojų parodymai neleidžia padaryti išvados, kad ji buvo mušama rankšluosčiu per galvą bi nustatyti faktinių aplinkybių, kurios iš tikrųjų buvo, nes L. G., V. K., R. P.,G. K. ir G. G. parodymai dėl M. K. sumušimo yra labai skirtingi ir prieštaringi. Tai, kad E. K. pripažino, jog nukentėjusiajai sudavė rankšluosčiu į petį ir vieną kartą į galvą delnu liepos 21-22 d. prieštaravimų nepašalina, nes vis tiek lieka neaiškus M. K. galvos skausmo atsiradimo laikas ir jo priežastis. Kreiptinas dėmesys ir į tai, jog L. G. ir V. K. yra nukentėjusios M. K. seserys, o G. K. dukra, todėl lieka šių liudytojų suinteresuotumas duoti nukentėjusiajai palankesnius parodymus, be to ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal L. G. pareiškimą ginant sesers interesus, todėl vadovautis šių liudytojų parodymais besąlygiškai, jei jų nepatvirtina kiti įrodymai negalima. Liudytoja R. U., nukntėjusios motina, apie liepos 21-22 d. įvykius iš viso nieko reikšimingo neparodė, teigė, jog dukrą galėjo sumušti jos vyras E., kadangi pastoviai ją mušdavo, M. išvakarėse jai parodė savo rankas, kurios buvo nusėtos mėlynėmis, nors nieko nesakė, bet iš jos elgesio suprato, kad tai jos vyro darbas.

Aptarti įrodymai nepatvirtina, kad 2010-07-24 M. K. nustatyta ir gydytojo S. Š. operuota trauminė subdurinė hematoma virš kairio smegenų pusrutulio yra priežastiniu ryšiu susijusi su E. K. neteisėtais veiksmais kaltinime nurodytu laikotarpiu 2010m. liepos 15-23 dienomis. Teismas laiko įrodyta, kad E. K. aptariu laikotarpiu 2010-07-21 vakare, tiksliau nenustatytu laiku sudavė nukentėjusiajai smūgį rankšluosčiu į petį ir delnu į galvą, ką kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pripažino, bet, kad būtent jo šitie suduoti smūgiai sukėlė sunkias nukentėjusios sužalojimo pasekmes nepatvirtina objektyvūs bylos įrodymai. Specialistas S. F. 2010-08-27 išvadoje Nr.G275/10(08), nurodė, jog M. K. serga hipertonine liga, traukuline epilepsija, o dėl šių susirgimų galimi kraujo išsiliejimai po galvos smegenų dangalais, tarp dangalų, smegenyse, t.y. nebuvo paneigtas kitoks M. K. patirto sužalojimo atsiradimo būdas, dėl jos turimų ligų. Iš kitos specialistų išvados Nr. KG 61(141)/11 matyti, kad M. K. ligoninėje nustatyta subdurinės hematomos diagnozė yra trauminės kilmės, o trauma įvyko daugiau nei prieš savaitę iki jos diagnozavimo dienos, tačiau šioje išvadoje neatsakyta į klausimą, koks nukentėjusios traumos atsiradimo mechanizmas, išvadoje tik konstatuotas faktas, kad subdurinė hematoma yra trauminės kilmės, nepaneigta, kad trauma galėjo įvykti ir epilepsijos priepuolio metu daugiau nei prieš savaitę iki jos diagnozavimo dienos. Žinant, kad M. K. operuota 2010-07-24, t.y. tokiu atveju pagal šią specialistų išvadą, trauma galėjo įvykti ne anksčiau kaip 2010-07-17 d. arba dar vėliau. Išvadoje kategoriškai atmestas kaltinime E. K. inkriminuotas M. K. sužalojimo laikas 2010-07-21 ir 22 dienomis, t.y. tomis dienomis kai pats kaltinamasis prisipažino būtent šiomis dienomis M. K. sudavęs smūgius rankšluosčiu į petį ir delnu į galvos sritį. Specialistai V. K. ir R. patvirtino, kad M. K. trauma, dėl kurios susidarė kraujosrūvos smegenyse buvo patirta daugiau kaip savaitė iki jos diagnozavimo dienos, nes nebuvo matyti minkštųjų audinių sumušimų, kas patvirtintų traumą buvus 1-3 dienų laikotarpyje. Specialistas V. K. kritiškai vertino gydytojo S. Š. parodymus ir nurodė, kad gydytojas apie traumos laiką, kad ji įvyko 3-5 dienų laikotarpyje sprendė tik pagal krešulį, o specialistai tyrė visą M. K. medicininių ir ikiteisminio tyrimo duomenų visumą, specialistas taip pat neatmetė abejonės, kad M. K. trauma galėjo įvykti ir epilepsijos metu, nes nukentėjusioji panašią traumą turėjo prieš metus. Nors išvadoje nurodė, kad trauma įvyko daugiau kaip prieš savaitę, tačiau patvirtino, kad ji galėjo būti ir prieš 10-12 dienų bei paneigė, kad savaitės bėgyje M. K. patirti nedideli smūgiai rankšluosčiu ar kitokiu būdu per galvą kurie nepaliko jokių išorinių pėdsakų, galėjo sukelti tokias pasekmes dėl kurių jį liepos 24 d. buvo hospitalizuota, nes tokiam sužalojimui reikalingas ypač stiprus smūgis, kuris palieka minkštųjų audinių sumušimus. Specialistas V. K. užtikrino, kad 2009 metais M. K. patirta trauma neturėjo įtakos 2010 metų traumos vystymosi sunkumui, nes nieko bendra šios traumos neturi, kadangi buvo pažeisti skirtingi smegenų pusrutuliai.

Liudytojas G. S. parodė, kad nepamena įvykio (duomenys neskelbtini), dėl M. K. sumušimo. Gavo pranešimą, kad į Utenos ligoninės priėmimo skyrių galimai atvežta moteris, ligoninės laukiamajame jos vyras paaiškino, kad ji labai dažnai vartoja alkoholį, sirgo epilepsija, grįžęs iš darbo rado visą mėlyną, greitąją kvietė, atvežė ją į ligoninę. Apklausiant gydytojus nė vienas nepatvirtino, kad ji sumušta, sakė, kad reikia, kad tuos sumušimus nustatytų. Nepavyko išsiaiškinti, ar nuo sumušimo, ar nuo epilepsijos griuvimo sumušimai, konkrečiai niekas nepasakė, kad ji sumušta.

Ikiteisminio tyrimo metu G. S. parodė, kad 2020-10-05 nuo 19.00 val., iki 2020-10-06 07.00 val. dirbo kartu su vyr. patruliu M. B.. Apie 20 val. Utenos apskrities VPK buvo gautas pranešimas, kad į Utenos ligoninę, buvo pristatyta M. K. gim. (duomenys neskelbtini), pranešime buvo nurodyta "kad ji yra sumušta, galvos trauma. Viskas įvyko vakar, įtaria, kad sumušė vyras, bet vyras sakė, kad vakar ji krito". Nuvykus į ligoninės priėmimo skyrių, juos pasitiko budinti gydytoja neurologė kuri paaiškino, kad M. K. smarkiai sutrenkta galva ir galvoje yra susidariusi hematoma. Taip pat M. K. buvo apžiūrėta reanimatologo, kuris jiems paaiškino, kad ant M. K. kūno yra daugybiniai viso kūno sumušimai, visame kūne yra matomos mėlynės, kurios yra padarytos vienu metu. M. K. buvo nesąmoninga, todėl su ja susikalbėti, išsiaiškinti įvykio, kurio metu ji buvo sužalota aplinkybes, nebuvo galimybių. M. K. matė tik iš tolo, pastebėjo, kad ant jos kūno, tiek ant rankų, tiek ir ant kojų buvo mėlynės, galvos sužalojimo nematė. M. K. po apžiūros buvo paguldyta į Utenos ligoninės reanimacijos skyrių ir netrukus išvežta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Utenos ligoninės priėmimo skyriuje buvo vyras E. K. kuris paaiškino, kad M. K. visą savaitę girtavo viena namuose ir dėl savo neblaivumo ne vieną kartą griūdama susižalojo visą kūną. Taip pat E. K. minėjo, kad dienos metu visą savaitę jis dirbo sodyboje esančioje adresu (duomenys neskelbtini) sen., ir tik vakarais grįždavo namo. Pasiteiravus ar pas M. K. lankydavosi pašaliniai ir kiti asmenys, E. K. paaiškino, kad pašalinių asmenų bute niekada nebuvo pastebėjęs, niekada namuose nebuvo radęs ne sau priklausančių daiktų, kurie leistų manyti, kad bute lankėsi pašaliniai asmenys. Bendraujant su E. K., ant jo matomų kūno vietų akivaizdžių sužalojimų nematė. Po pokalbio, jie kartu su E. K. nuvyko į butą esantį (duomenys neskelbtini). Bute buvo netvarka, koridoriuje ant grindų buvo kelios raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Paklausus ar M. K. turi vaikų jis nurodė, kad turi dukrą G. K., kuri gyvena Vilniuje ir ji žino, kad jos mama M. K. visą savaitę girtauja, tačiau bandant telefonu susisiekti su M. K. dukra, su ja susisiekti nepavyko, ji neatsiliepė. Pasiskambinus M. K. dukterėčiai R. P. ji paaiškino, kad E. K. ankščiau yra smurtavęs prieš E. K., kadangi buvo vėlus paros metas, R. P. daugiau informacijos nesuteikė. Kadangi M. K. sužalojimo ar susižalojimo aplinkybės buvo neaiškios, todėl pradėjo įvykio aplinkybių patikslinimą, buvo surinkta pirminė medžiaga. ( 3t. b.l. 91-92).

Liudytoja A. M. parodė, kad dirbo Molėtų rajono greitosios medicinos pagalbos išvažiuojamoje brigadoje. 2020 m. gruodžio 9 d. 12.30 val. iš Vilniaus perduotas pranešimas ir 12.30 val. išvyko į Uteną. Iškvietime buvo pasakyta, kad moteris 55 metų, nereaguoja, yra be sąmonės yra po galvos operacijos, miršta. Įvykio vietoje buvo 12.52 val., moteris buvo mirusi, ten buvo mirusios moters sesuo. Paskambino šeimos gydytojai. Moteriai niekuo padėti nebegalėjo, konstatavo mirtį 12.52 val. Paklausė sesers dėl ko buvo operuota galva. Sesuo pasakė, kad stipriai buvo sumušta vyro. Išorinių sužalojimų nesimatė ant kūno. Su šeimos gydytoja nekalbėjo, tik pasakė registratūrai toje gydymo įstaigoje apie asmens mirtį. Po to pranešė policijai, konstatavo apie žmogaus mirtį, nes tai privaloma jei žmogus namuose miršta.

Nukentėjusioji M. K. 2020-11-11 parodė, kad tikslios datos pasakyti negali, tačiau buvo išvežta į ligoninę Vilniuje. Dėl ko buvo ligoninėje nežino, nieko negali papasakoti, nes visiškai neprisimena, serga epilepsija, vartoja vaistus. Priepuolių dažnumo įvardinti negali. Apie epilepsijos priepuolius nieko negali pasakyti, nes nežino. Dėl ko atsidūrė ligoninėje ji nežino, buvo kažkas negerai. Iš ankstesnio laiko prisimena, kad su savo sutuoktiniu E. K. abu vartodavo alkoholinius gėrimus. Gyveno tik dviese, dukra Gabrielė gyvena Vilniuje. Vyras E. būdamas neblaivus kartais ją mušdavo. Mušdavo tik rankomis, griuvusi nėra. Kiek prisimena tai ir apako dėl savo sutuoktinio kaltės, jis galėjo ją sumušti dėl to ji ir apako. Aplinkybių paaiškinti negali, nes nieko neprisimena. Nori papildyti, kad vyras prieš ją smurtaudavo labai dažnai. Mušdavo ją kumščiais. Kumščiais ją daužydavo į įvairias kūno vietas, tiek veidą, krūtinę, galvą ir visur kitur. Viskas vyko vakare, laiko neprisimena. Vyrui šaukė, kad nemuštų. (2t. b.l. 103-104).