- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-09
- Bylos Nr.
- 2S-1169-657/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- D. Ū., J. Ū.
- Atsakovas
- R. J.
- Kategorijos
- 94.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. Ū. ir J. Ū. atstovo advokato VytautoTučkaus atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-382-358/2012 pagal ieškovų D. Ū. ir J. Ū. ieškinį atsakovams R. J. ir R. J. dėl skolos, netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovai D. Ū. ir J. Ū. kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą dokumentinio proceso tvarka prašydami priteisti iš atsakovų R. J. ir R. J. solidariai 24000,00 Lt skolos, 8640,00 Lt netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-5). Kauno rajono apylinkės teismas 2011-08-29 preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas (b.l. 38-40). 2011-09-13 atsakovė R. J. teismui pateikė prieštaravimus dėl 2011-08-29 preliminaraus sprendimo, kurie 2011-09-19 buvo priimti ir paskirtas bylos nagrinėjimas teismo posėdyje (b.l. 59-60).
Šalies argumentai
2012 m. vasario 8 d. R. J. kreipėsi į teismą prašydama perduoti bylą nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui, kadangi šiame teisme nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos tarp atsakovų R. J. ir R. J. nutraukimo, kurioje prašomą ieškovų prašomą priteisti skolą pripažinti atsakovo R. J. asmenine skola, todėl ieškovai D. Ū. ir J. Ū. yra kreditoriai ir jų reikalavimas nagrinėtinas santuokos nutraukimo byloje (b.l. 124-126).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi 2012 m. vasario 29 d. nutartimi teismas nutarė perduoti bylą nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui atsakovų R. J. ir R. J. santuokos nutraukimo byloje (b.l. 143-144). Teismas, remdamasis CPK 34 str. 2 d. 4 p., nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką, reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nagrinėjimas skyrium yra esminis proceso teisės normų pažeidimas, todėl būtina spręsti bylų sujungimo ir nagrinėjimo santuokos nutraukimo byloje klausimą. Kadangi reikalavimai susiję su kreditorių reikalavimais, jie turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje, todėl byla perduotina Kauno miesto apylinkės teismui, nagrinėjančiam santuokos tarp atsakovų nutraukimo bylą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovų D. Ū. ir J. Ū. atstovas prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nutarties dalį dėl bylos perdavimo Kauno miesto apylinkės teismui (b.l. 146-147). Nurodo, kad spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas turėjo įsitikinti (ex officio patikrinti), ar ieškovų pateiktas ieškinys (konkreti byla) yra jam teisminga (pagal rūšinį, teritorinį ir funkcinį teismingumą). Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.) ir nutartyje nurodyti kitą bendrosios kompetencijos pirmosios instancijos teismą, kuriam byla teisminga (CPK 34 str. 2 d. 4 p.). Ieškovai atsakovams ieškinį pareiškė pagal vieno iš atsakovų - R. J. gyvenamąją vietą Kauno rajono apylinkės teismui (pagal bendrą teritorinio (paprasto) teismingumo principą). Teismas, priimdamas ieškinį, patikrino ir nenustatė, kad ieškovų ieškinys buvo pateiktas šiam teismui, pažeidžiant rūšinį, teritorinį ar funkcinį teismingumą, todėl negalėjo perduoti bylos Kauno miesto apylinkės teismui, kaip priimtą pažeidžiant teritorinį teismingumą. Apeliantų atstovas pažymi, kad teismo skundžiamoje nutartyje nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (teismo precedentas) neatitinka nei šioje civilinėje byloje, nei esančioje Kauno miesto apylinkės teismo R. ir R. J. santuokos nutraukimo byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyko, kadangi šiose bylose nėra pareikšto teismo nutartyje nurodomo sandorio pripažinimo negaliojančiu reikalavimo. Atsikramame skunde, taip pat nurodoma, kad byloje yra sprendžiamas skolos priteisimo reikalavimas, o santuokos nutraukimo byloje yra reiškiamas skolos pripažinimo vieno iš atsakovų R. J. asmenine prievole ieškovams, t.y. pagal savo esmę ir pobūdį šie reikalavimai yra skirtingi - viename sprendžiamas reikalavimas dėl skolos priteisimo, kitame - dėl jau neginčijamos skolos pripažinimo vieno iš sutuoktinių asmenine skola. Perdavus nagrinėti šią bylą kitam teismui nebus užtikrintas proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principas, kadangi ieškovai turės dalyvauti santuokos nutraukimo bylos procese, kuri gali trukti ilgesnį laiką nes jame yra sprendžiami kiti klausimai, susiję su santuokos nutraukimu ir niekaip nesusiję su ieškovų reikalavimu, o bylose dėl santuokos nutraukimo šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus numatytus CPK 385 str. 1 d. (CPK 383 str.). Dėl šio reikalo buvo pareikštas ieškovų prašymas šią civilinę bylą stabdyti, iki bus išspręsta santuokos nutraukimo byla ir įsiteisės sprendimas, tačiau teismas skundžiama nutartimi šį prašymą atmetė.
Atsiliepimas
Atsakovė R. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą, skundą atmesti (b.l. 152-153). Nurodo, kad nėra ginčo, kad D. ir J. Ū. yra R. J. kreditoriai, nors ir jie siekia ir ją pripažinti kreditore, todėl jų reikalavimas nagrinėtinas pagal CK 3.109-3.112 str. nuostatas santuokos nutraukimo byloje. Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2005; 2008 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2008) atsakovė R. J. teigia, kad santuokinio turto padalijimo bylose vienam iš sutuoktinių ginčijant kito sudarytą sandorį dėl jų bendro turto perleidimo pažeidžiant įstatymo reikalavimą sandorį sudaryti abiem sutuoktiniams arba turint vieno jų įgaliojimą, teismas turi nagrinėti šį reikalavimą kaip susijusį su pagrindiniu reikalavimu padalyti santuokoje įgytą turtą (CPK 383 str.). Reikalavimas dėl konkretaus sandorio pripažinimo negaliojančiu, kiti kreditorių reikalavimai jeigu jie yra susiję su santuokos nutraukimo byloje dalinamu turtu, turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje ir negali būti išskirtas į atskirą bylą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje sprendžiama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas, bylą dėl skolos, netesybų, palūkanų priteisimo, nagrinėjamą dokumentinio proceso tvarka, perdavė nagrinėti pagal teismingumą Kauno miesto apylinkės teismui, nagrinėjančiam atsakovų santuokos nutraukimo bylą.
Dėl galimybės sutuoktinių turtinius klausimus nagrinėti kitoje nei santuokos nutraukimo byloje
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 str. 1 d., 3 d.). Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatytas bylose, kuriose ginamos itin reikšmingos subjekto teisės ir interesai, todėl ieškovui numatytos lengvatos, kad jis ekonomiškiau ir lengviau galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis teisinės gynybos. Teisę pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, ieškovas gali įgyvendinti tik tuomet, jeigu konkreti proceso įstatymo norma įtvirtina ieškovui tokią galimybę (CPK 30 str. 12 d.).
Pažymėtina, kad CPK 34 str. 1 d. numato, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus CPK 35 str. nustatytus atvejus bei pasikeitus rūšiniam teismingumui. Šios teisės normos tikslas – išvengti bylos vilkinimo, pasiekti teisinį rezultatą per įmanomai trumpiausią laiką ir atitinka CPK įtvirtintus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmęs bylą turėjo ją išspręsti iš esmės. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla dėl atsakovų R. J. ir R. J. santuokos nutraukimo. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, kuri remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK29 str.).
Tačiau turto padalijimo byloje bendros sutuoktinių skolos, kurių įvykdymo terminai yra suėję, iš sutuoktinių priteisiamos tais atvejais, kai į bylą trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais įstoja sutuoktinių kreditoriai (CK 3.109 str., 3.126 str. 1 d., CPK 266 str., 383 str.). Bendros dalinės sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminai yra suėję, tačiau reikalavimai dėl jų priteisimo byloje nėra pareikšti, taip pat bendros dalinės prievolės, kurių įvykdymo terminai dar nėra suėję, padalijamos tarp sutuoktinių, jeigu yra pareikštas toks sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) reikalavimas. Visos teismo padarytos išvados dėl bendro turto padalijimo turi būti nurodytos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Teismas turi taip organizuoti procesą, kad nesusidarytų kliūčių padalyti visą sutuoktinių turtą santuokos nutraukimo byloje: jis turi šalims išaiškinti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo padalytas turtas, užkirs kelią reikšti tapatų reikalavimą ateityje; nustatęs, kad reikalavimai, susiję su sutuoktinių turto padalijimu, pareikšti kitoje byloje, turi spręsti klausimą dėl šių bylų sujungimo CPK 136 str. 4 d. nustatyta tvarka. Bendroji taisyklė yra tokia, kad jeigu vienas iš sutuoktinių ar kitas suinteresuotas asmuo atskiroje byloje pareiškia pretenzijas į sutuoktinių turtą, ši byla turi būti sujungiama ir nagrinėjama kartu su santuokos nutraukimo byla.
Tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. P. ir kt. pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, bylos Nr. 3K-3-403/2011).
Atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla būtų išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tikslinga ją toliau nagrinėti Kauno miesto apylinkės teisme. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog iš byloje esančio ieškovo ieškinio matyti, kad ieškovai siekia solidariai prisiteisti skolos atlyginimą iš atsakovų ir savo reikalavimus grindžia CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d. 1p. nuostatomis. Todėl, darytina išvada, kad ieškinio dalyką sudaro kreditorių reikalavimas į sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę faktas. R. J. yra pareiškusi reikalavimą šią skolą pripažinti asmenine atsakovo R. J. skola. Teismo nuomone, toks ieškinys negali būti traktuojamas, kaip ieškinys nesusijęs su santuokinio turto padalijimu, kuris suteiktų galimybę ieškovui pasirinkti teismą į kurį kreiptis. (Lietuvos Apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 21 d. civilinė byla Nr. 2-1172/2011).
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno rajono aplinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartį palikti nepakeistą.