- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-21
- Bylos Nr.
- 2-1172/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius
- Ieškovas
- K. B.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei ,,Lietuvos paštas“
- Trečiasis asmuo
- A. M.
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo K. B. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,Lietuvos paštas“, trečiajam asmeniui A. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas K. B. 2011 m. sausio 4 d. ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir prašė priteisti iš atsakovo AB ,,Lietuvos paštas“ 120 000 Lt turtinės žalos, 10 000 Lt neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 6 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
Teismas nutartyje nurodė, kad įrodymų, kad ieškovo turtui padaryta žala nėra, o iš ieškinio nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad ieškovas prašo priteisti nuostolius, kurie atsirado praradus galimybę dalyvauti aukcione. Teismas konstatavo, jog tokiu atveju netaikomas alternatyvusis teismingumas, todėl ieškovas ieškinį turi reikšti vadovaudamasis teritorinio teismingumo taisykle, pagal atsakovo buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 str.), t.y. į Vilniaus apygardos teismą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartį ir klausimą dėl ieškovo K. B. ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad, jeigu nebūtų atsakovo kaltų veiksmų, ieškovas būtų laimėjęs aukcioną ir įsigijęs 1380,85 kv. m. fermą, (duomenys neskelbtini). Apelianto nuomone, taip būtų įvykę, nes aukcione būtų dalyvavę tik du pirkėjai, o ieškovo pasiūlyta kaina būtų buvusi didesnė. Ieškovas vertina, kad dėl atsakovo kaltės jis šio turto (fermos) neteko. Remiantis CK 6.249 str. 1 d. nuostatomis ir atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad žalos ieškovo turtui nepadaryta ir kad dėl to ieškinys yra neteismingas Klaipėdos apygardos teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti įstatymo garantuotą teisę kreiptis į teismą. Teismas bylos teismingumą konkrečiam teismui nustato spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą (CPK 137 str.).
Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 str.). Tam tikrais proceso įstatyme numatytais atvejais ieškovui suteikiama teisė pasirinkti, į kurį teismą kreiptis su ieškiniu, t.y. įtvirtintas alternatyvusis teismingumas (CPK 30 str.). Alternatyvusis teismingumas paprastai nustatomas bylose, kuriose ypač reikšmingos ieškovo teisės bei interesai. Tokiu būdu ieškovui patogiau įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Tačiau, kaip minėta, teisę pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, ieškovas gali įgyvendinti tik tuomet, jeigu konkreti proceso įstatymo norma įtvirtina ieškovui tokią galimybę (CPK 30 str. 12 d.).
Iš byloje esančio K. B. ieškinio (b. l. 13-15) matyti, kad apeliantas siekia žalos, kuri atsirado dėl neteisėtų atsakovo AB ,,Lietuvos paštas“ (atsakovo darbuotojos) veiksmų, atlyginimo ir savo reikalavimus grindė CK 6. 246 str. 2 d., 6.248 str. 3 d., 6.251 str. 1 d., 6.264 str. nuostatomis. Taigi, akivaizdu, kad reikalavimo dalyką sudaro nuostolių padarymo faktas. Priešingai nei teigia apeliantas, ieškinys dėl nuostolių atlyginimo negali būti traktuojamas, kaip ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, kuris suteiktų galimybę ieškovui pasirinkti teismą į kurį kreiptis. Kadangi ieškiniams dėl nuostolių atlyginimo civilinio proceso įstatymas nenumato alternatyvaus teismingumo galimybės, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį ir nurodė ieškovui kreiptis su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų CPK 329, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartį nepakeistą.