- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- e2YT-3304-964/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08120-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Pareiškėjas
- A. R., F. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas, F. Š., A. R.
dalyvaujant pareiškėjų (suinteresuotų asmenų pagal kitą pareiškimą) M. R. ir S. R. atstovei pagal įstatymą jų motinai A. R.,
pareiškėjų (suinteresuotų asmenų pagal kitą pareiškimą) M. R., S. R. ir A. R. atstovei advokatei B. K.,
suinteresuotam asmeniui (pareiškėjai pagal kitą pareiškimą) F. Š., jos atstovei advokato padėjėjai R. D.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjo A. R., pareiškėjų nepilnamečių S. R. bei M. R., atstovaujamų A. R., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, F. Š., ir pagal pareiškėjos F. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. R., nepilnamečiai S. R. ir M. R., atstovaujami A. R., Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjai A. R., S. R. ir M. R., atstovaujami A. R., kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė jos sūnus (pareiškėjų tėvas) M. R., faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Nurodė, kad pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini) bei M. R. anūkai. Jų tėvas M. R. mirė (duomenys neskelbtini). Po savo motinos mirties jis į notarų biurą nesikreipė, mamos palikimą priėmė faktiniu valdymu, t.y. perėmė asmeninius jos daiktus, rūpinosi ir prižiūrėjo likusiu butu (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalis priklausė motinai, mokėjo buto mokesčius. Sužinojęs apie motinos mirtį jis paskambino savo pilnamečiam sūnui A. R. ir paprašė pasirūpinti laidotuvėmis, kol grįš į (duomenys neskelbtini). Turtu rūpinosi ir būdamas užsienyje (kreipėsi į savo pusbrolį K. S., kad jis sumokėtų mokesčius už butą, o vėliau mokesčių sumą jam grąžino).
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo F. Š. nurodė, kad jos brolis M. R. žinojo, jog jo motina sudarė testamentą, kuriuo ginčo butą paliko savo sutuoktiniui - M. R. tėvui, o jam paliko (duomenys neskelbtini).
3. Po tėvo mirties M. R. kartu su suinteresuotu asmeniu kaip pirmos eilės įpėdiniai turėjo paveldėti likusį ginčo turtą - butą. Kuomet mirė M. R. motina, jis į notarus dėl paveldėjimo bylos nesikreipė, nes, kaip ir minėta, jam buvo žinoma, kad motina jam jau buvo palikusi turtą, o butą paliko jo tėvui. M. R. sutiko su tokia motinos valia ir jokių pretenzijų ar ginčo dėl to šeimoje nebuvo. Suinteresuoto asmens ir M. R. tėvas po savo žmonos mirties nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, kadangi visi šeimos nariai, t.y. suinteresuotas asmuo, miręs brolis M. R. ir miręs tėvas M. R. manė, jog sudarytu testamentu jau yra viskas sutvarkyta ir turtas tėvui automatiškai priklauso, dėl to nei vienas iš mirusiųjų po (duomenys neskelbtini) mirties nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Po sutuoktinės mirties tėtis ir toliau gyveno tame bute, tik kai jo sveikata pablogėjo, jam teko gultis į gydymo įstaigą. Nepaisant to, su tėčiu tiek suinteresuotas asmuo, tiek ir brolis M. R. palaike šiltus artimus santykius. Mirus tėvo sutuoktinei, jam buvo labai sunku tai išgyventi, todėl šeimoje buvo sutarta, jog žmonos laidotuvėmis rūpinsis sūnus. Kadangi jis buvo užsienyje, todėl brolis laidotuves organizavo savo artimų giminaičių pagalba. Brolis niekuomet nesiekė prieštarauti mamos valiai ir iš tėvo "atimti" tai, ką jam buvo palikusi sutuoktinė. M. R. ir suinteresuotas asmuo žinojo, kad po tėvo mirties jie turės teisę paveldėti šį butą lygiomis dalimis. Dėl to ginčo tarp jų nebuvo. (duomenys neskelbtini) sutuoktinė elgiasi ypač nesąžiningai, t.y. siekdama gauti didesnę turto dalį, ji sugalvojo istoriją apie tai, kad neva M. R. buvo išreiškęs valią priimti savo mamos palikimą, šiuo atveju ginčo butą. Pareiškėjai ne tik nepagrindė brolio valios, t.y. siekio mamos turtą įgyti faktiškai valdant, bet ir šio turto įgijimo faktiniu valdymu. Pareiškėjų argumentai, kad neva brolis rūpinosi mamos turtu, mokėjo mokesčius, pasiėmė daiktus ir rūpinosi jos laidotuvėmis, nepagrindžia ir neįrodo aplinkybės, jog M. R. valia buvo paveldėti mamos turtą. M. R. po motinos mirties padėjo tėvui rūpintis turtu, jo prašomas apmokėjo mokesčius, kai to padaryti negalėdavo suinteresuotas asmuo, tačiau visi mokėjimai buvo atlikti iš tėvo gaunamų pajamų. M. R. buvusios sutuoktines noras (jo vaikų noras) prisiteisti didesnę turto dalį, neatitinka mirusiųjų valios, yra nepagristas, nesąžiningas ir neteisingas.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja F. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. R. priėmė palikėjos Liudos I. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti . Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos, F. Š., tėvas M. R.. Jis buvo sudaręs santuoką su (duomenys neskelbtini). Po jos mirties tėvas toliau gyveno ir valdė jų santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą (butą), jį prižiūrėjo, saugojo, mokėjo mokesčius, nors dėl teisinių žinių stokos ir sveikatos būklės į notarus dėl palikimo priėmimo nesikreipė. M. R. po palikėjos mirties naudojosi ir valdė kaip savo paliktą turtą (jį palikėja vyrui buvo palikusi ir testamentu), taigi, išreiškė valią, nepraleisdamas 3 mėnesių termino, priimti palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo S. R. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad turtą po močiutės mirties pradėjo valdyti jo tėvas M. R.. Pareiškėjos pateikti įrodymai dėl palikimo priėmimo nepatvirtina pareiškime nurodytų aplinkybių, jog pareiškėjos tėvas faktiniu valdymu priėmė palikimą.
6. Valstybės įmonė Turto bankas pareiškimui neprieštaravo. Nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį (duomenys neskelbtini) paliktojo turto priėmimą valdyti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu M. R., S. R. ir A. R. atstovė advokatė B. K. palaikė jų pareiškimą, o F. Š. pareiškimui nepritarė. Paaiškino, kad mirus motinai M. R. dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau ėmė turtą (dalį buto) valdyti. Mokesčius mokėjo pusbrolis, nes M. R. dirbo užsienyje, be to, nebuvo labai išprusęs, tačiau vėliau su juo atsiskaitė (atidavė skolą grynais). Praėjus maždaug mėnesiui po motinos mirties M. R. grįžo į Lietuvą ir apsigyveno tėvų bute, perėmė mamos daiktus. Vos mirus L. R., jos vyras (M. R.) buvo išvežtas į ligoninę. Tik į butą grįžus M. R., grįžo ir (duomenys neskelbtini). Grįžęs į Lietuvą M. R. susilaužė koją, jo sveikatos būklė buvo bloga (greit ir mirė), todėl kurį laiką mokesčių už butą galėjo ir nemokėti. Nesutiko, kad palikimą priėmė tėvas, nes visi F. Š. atlikti mokėjimai yra vėlesni nei terminas palikimui priimti ((duomenys neskelbtini))
8. Teismo posėdžio metu M. R. ir S. R. atstovė pagal įstatymą jų motina A. R. jos vaikų vardu reiškiamą pareiškimą palaikė, o F. Š. pareiškimui nepritarė. Paaiškino, kad su vyru M. R. buvo išsiskyrę. Į Lietuvą jis grįžo (duomenys neskelbtini). Grįžęs susilaužė koją, gydėsi, po to staigiai mirė. Grįžęs į Lietuvą apsigyveno tėvų bute. Jis mokėjo buto mokesčius. Su vyro mama ji sutarė labai gerai. Būtent ji, mirus L. R., išvežė M. R. į ligoninę (jis sirgo Covid-19 virusu), pranešė buvusiam vyrui apie motinos mirtį. Pastarasis paprašė jos padėti organizuoti laidotuves. M. R. ligoninėje buvo apie savaitę. Po to buvo perkeltas į slaugą. Namo grįžo apie (duomenys neskelbtini). Jis negalėjo ne tik mokėti, bet net ir spręsti dėl buto mokesčių, nes sirgo demensija, beveik nekalbėjo. Nežinojo, kad L. R. buvo sudariusi testamentą. Apie tai sužinojo po M. R. (buvusio sutuoktinio mirties) ėmus tvarkyti dokumentus. Po ištuokos M. R. turėjo teikti vaikams išlaikymą, tačiau to nedarė. Skolą padengė pardavęs namą. Už L. R. laidotuves taip pat mokėjo ji, o M. R. vėliau atidavė jai 3000 Eur grynais.
9. Teismo posėdžio metu F. Š. atstovė advokato padėjėja R. D. palaikė F. Š. pareiškimą, o kitam pareiškimui nepritarė. Paaiškino, kad M. R. su seserimi buvo sutarę, kad turtu rūpinsis jis. Jis mokėjo mokesčius padėdamas tėvui, bet ne siekdamas priimti motinos palikimą. Testamentai atskleidžia sutuoktinių valią, t.y. jie norėjo palikti turtą vienas kitam. M. R. objektyviai negalėjo priimti palikimo, nes buvo išvežtas į ligoninę, sirgo. Vaikai suvokė, kad yra tėvo turtas. (duomenys neskelbtini) Ignitis raštas rodo, kad buvo mokama ir grynais. Pareiškėja neįrodė M. R. valios priimti palikimą. Jis galėjo tai padaryti be kliūčių, kreipdamasis į notarą, bet to nepadarė.
10. Teismo posėdžio metu F. Š. jos pareiškimą palaikė, kitam pareiškimui nepritarė. Paaiškino, kad visada velioniai (duomenys neskelbtini) kalbėjo, kad butas liks pergyvenusiam sutuoktiniui. L. I. sesuo paskambino pasakyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė. Siūlė į laidotuves nevažiuoti, nes velionė sirgo Covid-19 virusu. Iš A. R. sužinojo, kad po žmonos mirties jos vyras (F. Š. tėvas) buvo išvežtas į ligoninę, tačiau (duomenys neskelbtini) siūlė pas tėvą nevažiuoti, nes jis taip pat sirgo Covid-19 virusu. Po to jis buvo perkeltas į slaugą, sakė, kad mokesčius už butą sumokės grįžęs. Grįžo (duomenys neskelbtini). Su juo buvo sunku susikalbėti. Ji ėmė ruošti dokumentus dėl tėvo globos. Kai brolis grįžo į Lietuvą, sutarė su juo, kad jis mokės mokesčius už butą, o grįžęs iš ligoninės tėvukas su juo atsiskaitys. Gali būti, kad brolis prašė mokesčius sumokėti pusbrolio. Brolis nesakė, kad nori priimti motinos palikimą. Jis žinojo apie motinos testamentą, žinojo, kad tėvai buvo sutarę, kad butas liks tam, kuris pergyvens kitą. Kai atvažiavo į tėvo butą, pamatė, kad ten landynė. Jame jau gyveno brolis, jis buvo invalido vežimėlyje. Po brolio mirties ji atvyko į butą, sutvarkė, kažkiek sumokėjo mokesčių.
11. Liudytojas K. S. parodė, kad yra pareiškėjo ir suinteresuoto asmens šioje byloje A. R. krikštatėvis. V. L. I. R. buvo jo teta (mamos sesuo). Apie tetos mirtį jam pranešė mama. Jos laidotuvėmis rūpinosi (duomenys neskelbtini). Bendravo su (duomenys neskelbtini). K. M. tėvų šeimoje mokesčius administruodavo mama, be to, (duomenys neskelbtini) buvo išvykęs į užsienyje ir nežinojo, kaip sumokėti mokesčius, paprašė jo (pusbrolio) pasidomėti skolomis. Jis (liudytojas) skolas už butą apmokėjo, o grįžęs į Lietuvą (duomenys neskelbtini) jam skolą grąžino. (duomenys neskelbtini) manė, kad mokės mokesčius ir butas liks jam. Prašydamas sumokėti mokesčius už butą, siekė juo rūpintis ir tvarkyti reikalus dėl jo. (duomenys neskelbtini) mokesčių niekada nemokėjo ir nežinojo kaip tai padaryti. Skolomis domėjosi ir (duomenys neskelbtini), ir jis, liudytojas. (duomenys neskelbtini) niekada nekalbėjo, kad priims palikimą. Grįžęs į Lietuvą gana greitai (duomenys neskelbtini) apsigyveno tėvų bute. Jis grįžo tvarkyti reikalų dėl buto, kapų.
12. Pareiškėjų A. R., S. R. ir M. R., atstovaujamų motinos A. R., pareiškimas tenkintinas, pareiškėjos F. Š. pareiškimas atmestinas
13. Mirties įrašai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) mirė jos vyras (duomenys neskelbtini). Prieš pastarojo mirtį, t.y. (duomenys neskelbtini), mirė jų sūnus (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad pareiškėjai A. R., S. R. ir M. R. yra M. R. vaikai. Gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad pareiškėja F. Š. yra velionio M. R. dukra. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po (duomenys neskelbtini) mirties jos palikimo nieks nepriėmė. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) vardu registruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju abiem pareiškimais siekiami nustatyti faktai turi juridinę reikšmę, nes tik juos nustačius, įpėdiniams galės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į atitinkamą buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį. Pareiškėjai neturi dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turinčius faktus ir negali kitokia tvarka, t.y. ne teismo, gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.
16. Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po (duomenys neskelbtini) mirties jos palikimo nieks nepriėmė, vadinasi, į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir nėra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikimas priimtas.
17. CK 5.51 str. 1 d. nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
18. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).
19. Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civ. byloje NR. 3K-3-382/2010).
20. Santuokos sudarymo įrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įgytas (duomenys neskelbtini), vadinasi, santuokos metu, dėl ko jis, nepaisant kieno vardu registruotas, laikomas įgytu (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Taigi po (duomenys neskelbtini) mirties liko santuokoje su M. R. įgytas butas adresu (duomenys neskelbtini), kurio ½ priklausė velionei.
21. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), vadinasi, nepažeidžiant įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino, palikimas turėjo būti priimtas iki (duomenys neskelbtini).
22. Ginčo nėra, kad iš karto po (duomenys neskelbtini) mirties jos vyras M. R. buvo išvežtas į ligoninę, o iš jos į slaugos įstaigą, kur buvo iki (duomenys neskelbtini). Visą šį laiką, kuris apima laiką, per kurį turėjo būti priimtas palikimas, jis ne tik negyveno aukščiau nurodytame bute, bet ir juo nesirūpino, jo nesaugojo ir neprižiūrėjo, jokių mokesčių už butą nemokėjo. Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos F. Š. argumentais, kad tėvas, būdamas slaugos įstaigoje, sakė, kad mokesčius už butą sumokės grįžęs, nes pati pareiškėja patvirtino, kad su juo buvo sunku susikalbėti ir ji ėmė ruošti dokumentus dėl tėvo globos. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad F. Š. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama pripažinti jos tėvą neveiksniu įvairiose turtinių ir neturtinių santykių srityje, tarp jų ir paveldėjimo teisių srityje, asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje. Ji pateikė teismui Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini) išvadą, kurioje nurodyta, kad M. R. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienų sprendimų įvairiose turtinių ir neturinių santykių srityse, tarp kurių ir asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, paveldėjimo teisiniai santykiai. Pareiškėja minėtą pareiškimą, be kitų įrodymų, grindė ir (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašu (jį pridėjo ir prie pareiškimo šioje byloje), iš kurio matyti, kad M. R. jau nuo (duomenys neskelbtini) diagnozuota nepatikslinta demensija. Šie duomenys sudaro pagrindą tikėti A. R. paaiškinimais, kad M. R., (duomenys neskelbtini) gulėdamas ligoninėje, o vėliau slaugos įstaigoje negalėjo ne tik mokėti mokesčių už butą, bet net ir spręsti dėl jų, nes sirgo demensija, beveik nekalbėjo. Vadinasi, jis ne tik neprižiūrėjo buto adresu (duomenys neskelbtini), bet ir negalėjo to padaryti. Jis negalėjo priimti palikimo nei faktiniu valdymu, nei kreipdamasis į notarą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą, kurį prieš mirtį buvo sudariusi jo sutuoktinė. Kaip parodė liudytojas K. S., jis niekada ir nekalbėjo, kad priims žmonos palikimą. Remdamasis šiais duomenimis, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, kad M. R. priėmė savo mirusios žmonos (duomenys neskelbtini) palikimą faktiniu valdymu.
23. Ginčo nėra, kad (duomenys neskelbtini) į Lietuvą grįžo M. R. sūnus M. R. ir apsigyveno tėvų bute adresu (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė pareiškime pareiškėjų (jo sūnų) atstovė bei papildomai tai patvirtino liudytojas K. S., M. R., mirus motinai, iš karto ėmė rūpintis mokesčiais už butą. Būdamas užsienyje jis paskambino pusbroliui K. S., prašydamas sumokėti skolas už butą. Iš K. S. Luminor banko sąskaitos išrašų matyti, kad (duomenys neskelbtini) jis atliko mokėjimus už dujas, elektrą, komunalines paslaugas (iš sąskaitos išrašų pagal buto adresą arba mokėjimo kodą matyti, kad mokėjimai atlikti būtent už paveldėjimo objektu esantį butą (duomenys neskelbtini)). Liudytojas patvirtino, kad grįžęs į Lietuvą M. R. jam skolą už šių mokesčių sumokėjimą padengė perdavęs pinigus grynais. Minėtų mokėjimų datos rodo, kad jie atlikti būtent 3 mėnesių laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) mirties. Tuo metu pareiškėjos F. Š. pateikti mokėjimai yra gerokai vėlesni ((duomenys neskelbtini)), kai buvo praėjęs terminas palikimui priimti.
24. Be to, liudytojas K. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) manė, jog mokės mokesčius ir butas liks jam, prašydamas sumokėti mokesčius už butą, siekė juo rūpintis ir tvarkyti reikalus dėl jo. Pareiškėjų (M. R. vaikų) atstovė nurodė, kad apsigyvenęs tėvų bute M. R. perėmė mamos daiktus.
25. Paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civ. byloje NR. 3K-3-382/2010).
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. R. ne tik per tris mėnesius nuo motinos mirties apsigyveno tėvų bute, perėmė motinos daiktus, bet ir rūpinosi turtu, mokėjo mokesčius, taigi vykdė paveldėto turto savininko pareigas bei įgyvendino teises į turtą. Kaip parodė liudytojas K. S., M. R. (duomenys neskelbtini) manė, jog mokės mokesčius ir butas liks jam, prašydamas sumokėti mokesčius už butą, siekė juo rūpintis ir tvarkyti reikalus dėl jo. Taigi nustatyta ir jo valia palikimą priimti.
27. Teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai yra pakankami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė jos sūnus (pareiškėjų tėvas) M. R., faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
28. Teismo vertinimu aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi testamentą, pagal kurį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį paliko savo vyrui M. R., nesudaro pagrindo kitaip vertinti bylos aplinkybes ir pareiškėjų A. R., S. R. ir M. R., atstovaujamų A. R., pareiškimo netenkinti, nes palikimas pagal testamentą nebuvo priimtas, o minėto pareiškimo tenkinimas nepažeidžia M. R. vaikų interesų, nes ir tenkinus pareiškimą, M. R. abu vaikai lygiomis dalimis galės paveldėti M. R. priklausiusio turto dalį. Pareiškėja F. Š. nėra (duomenys neskelbtini) dukra, todėl nesutiktina su jos argumentu, kad pareiškėjų siekis priimti jų močiutės palikimą (nustačius, kad jį pirmiau priėmė jų tėvas) prieštarauja mirusios valiai, kad jos palikimas atitektų jos įstatyminiams įpėdiniams (anūkams).
29. Pareiškėjams teisinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti palikimą.
30. CPK 443 str. 6 d. numato, kad nagrinėjant ypatingosios teisenos bylas, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų M. R., S. R. ir A. R. interesas buvo priešingas pareiškėjos F. Š. interesui, todėl, tenkinus M. R., S. R. ir A. R. pareiškimą, jiems atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Jas sudaro 55 Eur žyminio mokesčio ir 850 Eur atstovavimo išlaidų. Iš viso 905 Eur. Šias išlaidas patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Atstovavimo išlaidos, įvertinus suteiktų paslaugų apimtį ir bylos sudėtingumą, laikytinos objektyviomis, jos atitinka LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad bylinėjimosi išlaidas faktiškai patyrė pareiškėjų mama A. R., todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos jai.
32. Atmetus pareiškėjos F. Š. pareiškimą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
33. Pašto išlaidos sudaro 6,66 Eur. Jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nauja redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl valstybei nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 straipsniu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjų A. R., S. R. ir M. R., atstovaujamų A. R., pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė jos sūnus M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą po (duomenys neskelbtini) mirties ir įregistruoti jos palikimą.
Priteisti A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos F. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 905 Eur (devynis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.