Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2012-09-04 · Civilinė byla Nr. 2A-2680-392/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaSprendimas · 2012-09-04Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2013-04-19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2013-07-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-09-04
Bylos Nr.
2A-2680-392/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-15473-2009-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Ieškovas
UAB „Naujamiesčio būstas“, AB „City Service“
Atsakovas
D. Č.
Trečiasis asmuo
(duomenys neskelbtini)
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2680-392/2012Proceso Nr. 2-01-3-15473-2009-7Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2012 m. rugsėjo 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ (buvęs ieškovas AB „City Service“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1904-600/2012 pagal ieškovo AB „City Service“ ieškinį atsakovei D. Č. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija ir UAB „Liaras“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, nustatė:

Ieškovas AB „City Service“ pareikštu ieškiniu ir vėlesniu jo patikslinimu teismo prašė priteisti iš atsakovės D. Č. 1.628,61 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius ir teikia šių objektų administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas. Atsakovė yra dalies negyvenamųjų patalpų nurodytame name savininkė, todėl ji privalo išlaikyti namo bendrojo naudojimo objektus ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Nepaisant to, atsakovė iki šiol neatsiskaitė už 2007 ir 2008 metais atliktus namo šildymo sistemos atstatymo bei lauko šilumos tinklų remonto ir atstatymo darbus.

Atsakovė D. Č. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas privalėjo suderinti savo veiksmus su namų bendrija ir negalėjo nurodytus darbus atlikti savo iniciatyva. Ieškovo pateikti darbų atlikimo aktai nepasirašyti nei namų bendrijos pirmininko, nei kito bendrijos nario, juose nėra nurodytos surašymo datos, o vienas iš aktų nepasirašytas ir ieškovo atstovo, kas leidžia teigti, kad darbai nepriimti iki šiol. Be to, darbų kaina yra nepagrįstai padidinta.

Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija palaikė atsakovės poziciją.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovei, kuriai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos ir t.t., pareiga apmokėti proporcingai savo daliai išlaidas namui išlaikyti kyla ne tik įstatymo pagrindu, bet ir tarp ieškovo bei namų gyventojų įsteigtos bendrijos pasirašytos sutarties pagrindu. Ieškovas šia sutartimi su namų bendrija susitarė dėl konkrečių paslaugų teikimo ir tokių paslaugų tarifų – administravimo, eksploatavimo, šildymo sistemos priežiūros, elektros bendriems poreikiams, buitinių šiukšlių išvežimo. Dėl kitų paslaugų ieškovas kiekvienu konkrečiu atveju turėjo pasirašyti papildomus susitarimus (sutarties 3.3 punktas). Sutarties 4.2.5 punktu šalys susitarė, kad jeigu papildomų darbų kaina yra didesnė nei 1.000 Lt, namų bendrija privalo pateikti bendrijos narių susirinkimo protokolą (nuorašą), kuriuo yra nutarta pritarti tokių darbų atlikimui. Ieškovo pateikti atliktų darbų aktai – 2007 m. lapkričio mėn. 4.957,27 Lt sumai ir 2008 m. spalio mėn. 10.013,35 Lt sumai – nebuvo pasirašyti bendrijos atstovo, todėl teismas pripažino, kad jie nebuvo suderinti sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovo paaiškinimus, jog bendrijos pirmininkas atsisakė aktus pasirašyti, teismas vertino kritiškai. Ieškovas, kilus ginčui dėl paslaugos apmokėjimo, privalėjo įrodyti, kad dėl ginčijamų paslaugų, t. y. remontų darbų, buvo susitarta pagal sutartį, ko šiuo atveju nepadarė. Teismo vertinimu, atsakovės prašymu atlikta teismo ekspertizė leidžia daryti išvadą, kad ieškovo atlikti remonto darbai, kurie nebuvo suderinti su bendrija ir kuriems vėliau bendrija nepritarė, negali būti pripažinti ieškovo atlikti naudingiau nei iš jo buvo reikalaujama. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad remonto darbams turėjo pakakti esminiai mažiau lėšų. Ieškovas, nesutikdamas su eksperto išvadomis, papildomos ekspertizės neprašė, kitokių įrodymų neteikė, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovas tokius darbus atliko savo rizika, kadangi tai yra jo profesinė veikla, o darbai atlikti viršijus suteiktus įgaliojimus. Ieškovas neįrodė, kad remonto darbai buvo būtini atlikti nedelsiant, nes įvyko avarija. Ieškovas pats savo veiksmais patvirtino, kad fiksuotas tik gedimas, kurį reikėjo šalinti sutartinių įsipareigojimų su bendrija rėmuose, nes būtinybės veikti savo veiksmų nesuderinus su bendrija nebuvo. Tokie ieškovo veiksmai negali būti pripažinti kaip atlikti apdariai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad paslaugos turėjo būti skaičiuojamos 3.721,70 kv.m. plotui, o ieškovo buvo skaičiuojamos 3.362,02 kv.m. plotui.

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“ prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės 1.628,61 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Sprendimo dalies, kuria nepriteisti delspinigiai, neskundė. Ieškovo teigimu, teismo priimtas sprendimas yra iš esmės nepagrįstas ir neteisėtas dėl to, jog teismas netinkamai, remdamasis vien tik žodiniu aiškinimo metodu, aiškino ir taikė sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir namų bendrijos, nuostatas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog 2007 m. spalio mėn. bei 2008 m. spalio mėn. atlikti darbai yra papildomi darbai, kaip tai numatyta sutarties 3.3 punkte. Šis sutarties punktas apima tik tokias paslaugas ir darbus, kurie nesusiję su gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu. Tuo tarpu 2007 m. spalio mėn. šildymo sistemos atstatymo darbai buvo organizuoti ir būtini atlikti po 2006 m. lapkričio mėn. įvykusios avarijos po buto, esančio (duomenys neskelbtini), grindimis tam, kad atstatyti namo šildymo sistemą ir į ją pajungti butus. Tuometinė šildymo sistema neatitiko priežiūros privalomųjų reikalavimų, nes buvo nevientisa ir nesaugi naudojimui. 2008 m. spalio mėn. lauko šilumos tinklų remonto ir atstatymo po inžinerinių tinklų remonto darbais ieškovas taip pat likvidavo avarinę lauko šilumos sistemos būklę, kuri buvo nustatyta UAB „Vilniaus energija“ 2008-09-10 aktu Nr. 08-90-10. Vykdydamas imperatyvių teisės aktų reikalavimus, ieškovas turi teisę savarankiškai priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo bei pareigą, nustačius ar gavus informaciją apie statinio konstrukcijų griūties pavojų, kritinę inžinerinės įrangos būklę, imtis priemonių, apsaugančių žmones, aplinką ir pastatą nuo galimų pasekmių, tačiau teismas šias aplinkybes ignoravo. Tiek 2007 m., tiek 2008 m. atlikti remonto darbai yra susiję su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimu, todėl, nepaisant to, jog atsakovė nėra davusi sutikimo apmokėti šiuos darbus, jai tokia pareiga kyla kaip bendrųjų inžinerinių sistemų bendraturtei. Šiuo atveju visiškai nereikšmingos aplinkybės dėl atliktų darbų akto pasirašymo ir/arba nepasirašymo. Ieškovas taip pat nurodė, kad teismas, vertindamas UAB „Vilniaus energija“ 2008-09-10 aktu užfiksuotą avariją, nepagrįstai konstatavo, kad tai buvo ne avarija, o gedimas. Ieškovas avariją pašalino ją lokalizuojant ir vėliau likviduojant, tačiau teismas nevertino šių paaiškinimų. 2007 m. ir 2008 m. inžinerinių sistemų remonto darbai buvo atlikti ir esamomis sąlygomis, t. y. namų bendrijos pirmininkui nebendradarbiaujant, ieškovas pasielgė pagal protingumo standartus, darbus organizavo tinkamai. Avarija buvo likviduota, o lauko šilumos tinklai 2008/2009 šildymo sezono metu veikė, taip pat buvo atstatyta namo šildymo ir karšto vandens sistema. Ieškovas išsamiai pasisakė dėl byloje esančio ekspertizės akto nepagrįstumo, nurodydamas pagrindinius argumentus, tačiau teismas jų taip pat nevertino, tik nurodė, kad, neva, ieškovas netinkamai įgyvendino įrodinėjimo pareigą, nes neprašė pakartotinės ekspertizės. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas neprašė pakartotinės ekspertizės, nereiškia, jog atlikta ekspertizė ir ekspertizės akte padarytos išvados yra teisingos ir patvirtintos. Ieškovas neteikė prašymo atlikti pakartotinę ekspertizę tik dėl to, jog šalys ketino šį ginčą išspręsti taikiai. Ieškovas taip pat nurodė, kad už 2008 m. spalio mėn. lauko šilumos tinklų remonto darbus išlaidos buvo paskirstytos (duomenys neskelbtini) gyventojams proporcingai butų (patalpų) plotui pagal faktinį centralizuoto šildymo vartotojų skaičių, todėl tai atitinkamai nulėmė, jog bendras visų namų plotas buvo gautas mažesnis nei nurodyta sutartyje su namų bendrija, tiek derybose su atsakove. VĮ „Registų centras“ duomenys patvirtina, kad tie gyventojai, kuriems nebuvo paskaičiuoti mokėjimai už atliktus darbus, yra teisėtai atsijungę nuo centralizuoto šildymo sistemos, kuria naudojasi atsakovė ir įsirengę kitokias sistemas, todėl pagrindo abejoti dėl paskirstytų sumų nėra.

Atsakovė D. Č. prašė ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimą. Atsakovė, nesutikdama su darbų atlikimo kainomis, kurios nebuvo derintos su namų bendrijos atstovu, prašė skirti byloje ekspertizę. Atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad 2007 m. lapkričio mėn. atliktų darbų priėmimo akto 4.957,27 Lt kaina neatitiko vidutinių rinkos kainų, kurios tuo metu sudarė apie 2.749,01 Lt, 2008 m. spalio mėn. atliktų darbų priėmimo akto 10.013,35 Lt kaina taip pat neatitiko vidutinių rinkos kainų, kurios tuo metu sudarė apie 4.691,18 Lt. Taigi, atsakovė byloje įrodė, jog ieškinys yra nepagrįstas, nes ieškovas prašo priteisti iš jos įsiskolinimą už atliktus darbus, kurių kaina nebuvo suderinta su namų bendrijos atstovu ir yra ženkliai didesnė nei vidutinės rinkos kainos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad namų bendrijos atstovui būtų pranešta apie atliekamus darbus ir/ar būtų siūloma atliktus darbus priimti, todėl teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovas, viršydamas jam su namų bendrija sudaryta sutartimi suteiktus įgaliojimus, savo prievolę atliko neekonomišku būdu ir todėl turi prisiimti verslo rizika. Atsakovė neturi pareigos atlyginti išlaidas, kurias ieškovas patyrė pažeisdamas sutartį. Dėl šildymo sistemos avarijos ir jos likvidavimo skubotumo 2008 m. spalio mėn. teismas padarė teisingą išvadą, kad tai buvo ne avarija, o gedimas, kuris buvo šalinamas praėjus daugiau nei mėnesiui po UAB „Vilniaus energija“ 2008-09-20 akto surašymo. Todėl yra nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad jis veikė išskirtinio būtinumo sąlygomis, dėl ko nespėjo ar neprivalėjo suderinti darbų sąmatos su namų bendrija. Atsakovės teigimu, ieškovas, paskirstydamas bendrijos nariams mokėjimus už atliktus darbus, bendrą namo plotą nurodė 3.362,02 kv.m., tačiau bendrijos su ieškovu pasirašytoje sutartyje nurodyta, kad aptarnaujamų namų plotas sudaro 3.721,70 kv.m. Taigi, dalinant už atliktus darbus priskaičiuotą sumą iš mažesnio bendro ploto nei turi aptarnaujami namai, vienam kvadratiniam metrui tenka didesnė mokėtina suma nei priklausytų, jei būtų skaičiuojamas tikras bendras plotas. Atsakovė savo argumentus grindė ieškovo sudaryta sutartimi su bendrija, o pats ieškovas neįrodė, jog bendriją sudarančių namų plotas yra sumažėjęs po sutarties sudarymo. Ieškovo teiginiai, kad jis vadovavosi VĮ „Registro centro“ duomenimis, nepagrįsti, nes tokio ploto kaip skaičiavo ieškovas (3.362,02 kv.m.) registro duomenyse nėra nurodyta.

Ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y., tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2005-11-21 tarp AB „Rubicon City Service“ (vėliau – AB „City Service“), kurios teises ir pareigas perėmė ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“, bei Užupio g. DNSB „Užupio bendrija“ buvo sudaryta sutartis Nr. 05-11-217 (t. I, b.l. 5-10), kuria AB „Rubicon City Service“ įsipareigojo teikti gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, o patalpų savininkai – atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Viename iš šių namų, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovei D. Č. nuosavybės teise priklauso 105,80 kv.m. bendro ploto negyvenamosios patalpos (prekybos patalpos) (t. I, b.l. 12-13).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad atsakovė neturi pareigos proporcingai jai nuosavybės teise priklausančių patalpų plotui atsiskaityti su AB „City Service“ už šios bendrovės 2007 m. spalio mėn. atliktus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos atstatymo darbus bei 2008 m. spalio mėn. atliktus gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) lauko šilumos tinklų remonto ir jų atstatymo darbus. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada grindžiama tuo, kad ieškovas dėl nurodytų darbų nesusitarė su šių daugiabučių namų savininkų bendrijos atstovu, kuris vėliau atliktiems darbams nepritarė, taigi, ieškovas darbus atliko savo rizika, be to, neekonomiškai.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nagrinėjamos bylos medžiaga, sprendžia, kad aukščiau nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei surinktiems įrodymams.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad vykdant su (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija sudarytos sutarties įsipareigojimus, 2007 m. spalio mėn. AB „City Service“ organizavo ir atliko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šildymo sistemos atstatymo darbus. Šie darbai buvo būtini po 2006 m. lapkričio mėn. įvykusios avarijos tam, kad būtų atstatyta nurodyto namo šildymo sistema ir į ją pajungti name esantys butai Nr. 1 ir 3 (t. I, b.l. 96-97, 151). Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2006 m. lapkričio mėn., pastebėjus termofikacinio vandens nutekėjimą po buto Nr. 1 grindimis, ieškovas kreipėsi į šio buto savininką dėl vamzdyno įtrūkimo vietos nustatymo išardant buto grindis, tačiau pastarasis nedavė sutikimo tokių darbų atlikimui, dėl ko buvo laikinai atjungta dalis šildymo sistemos ir nutrauktas šilumos tiekimas į butus Nr. 1 ir 3. Dėl šių darbų atlikimo ieškovas patyrė 785 Lt išlaidų (t. I, b.l. 109). Prašymą atlyginti šias išlaidas ieškovas pirmiausia pateikė nurodyto buto Nr. 1 savininkui, tačiau pastarasis nesutiko su šiuo prašymu motyvuojant tuo, kad šildymo sistema yra bendroji dalinė nuosavybė, todėl išlaidas turi apmokėti visi šios sistemos savininkai, t. y. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai. Atsižvelgiant į tai, nurodytos išlaidos 2007 m. rugpjūčio mėn. buvo paskirstytos šių patalpų savininkams, tame tarpe ir atsakovei, bei jų atlygintos (t. I, b.l. 86-87, 108-114). 2007 m. rugsėjo mėn. nurodyto buto Nr. 1 savininkas jau leido ieškovui patekti į savo butą ir atlikti minėtus šildymo sistemos atstatymo darbus, kas buvo padaryta 2007 m. spalio mėn. (t. I, b.l. 14, 82-83, 85-91, 115-116, 177, t. II, b.l. 154).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas taip pat nurodė, kad 2008 m. spalio mėn. AB „City Service“ atliko visų gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), lauko šilumos tinklų remonto ir jų atstatymo po šio remonto darbus. Šie darbai buvo atlikti įgyvendinant 2002-07-01 Aplinkos ministro įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ IV dalies 11.1. punktą, Vilniaus miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050, 6.1. ir 7.1. punktus bei UAB „Vilniaus energija“ įpareigojimą, išreikštą 2008-09-10 akte Nr. 08-90-10 (t. I, b.l. 97, 151).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje reikšminga ta aplinkybė, kad nei atsakovė D. Č., nei (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos atstovas pirmininkas V. A. nepaneigė fakto, jog aukščiau nurodyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos atstatymo darbai bei gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), lauko šilumos tinklų remonto ir jų atstatymo darbai buvo būtini bei faktiškai AB „City Service“ atlikti. Byloje nėra duomenų, kad šias aplinkybes ginčytų kiti gyvenamųjų namų bendraturčiai. Ginčo šalys nesutarė tik dėl to, ar nurodytų darbų atlikimą AB „City Service“ tinkamai suderino su daugiabučių namų savininkų bendrijos įgaliotu atstovu, taip pat ar šių darbų kaina yra pagrįsta. Tuo tarpu ieškovas pateikė teismui pakankamai įrodymų, jog AB „City Service“ faktiškai organizavo bei atliko nurodytus darbus, taip pat pagrindė šių darbų būtinumą. Tai patvirtina byloje esantis 2008-09-10 UAB „Vilniaus energija“ aktas (t. I, b.l. 53), 2008-10-27 rangos sutartis (t. I, b.l. 54-61, t. II, 1-11), 2008 m. spalio – lapkričio mėn. atliktų darbų priėmimo aktai (t. I, b.l. 62-63, 175-176), AB „City Service“ ir (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos susirašinėjimas (t. I, b.l. 78-81, 108, 114), 2007-12-14 informacinis pranešimas bei po jo sekęs AB „City Service“ ir atsakovės susirašinėjimas (t. I, b.l. 83-92), 2007 m. lapkričio mėn. atliktų darbų priėmimo aktas (t. I, b.l. 115-116), ginčo šalių ir (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos atstovo paaiškinimai, duoti bylos nagrinėjimo metu (t. II, b.l. 22-23, 35-37, 146-150). Atsakovė savo ruožtu nepateikė jokių įrodymų, kad AB „City Service“ atlikti darbai buvo nereikalingi ar kad iš viso jie nebuvo atlikti, atsakovė net nebandė to įrodinėti. Tas pats pasakytina ir apie (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos atstovą.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad vien tai, jog dėl aukščiau nurodytų darbų nebuvo atskiro rašytinio susitarimo tarp AB „City Service“ bei (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad faktiškai dėl tokių darbų apskritai nebuvo susitarta ir kad tokie darbai nebuvo būtini. Pirmiausia pažymėtina tai, kad bylos nagrinėjimo metu bendrijos pirmininkas V. A. paaiškino, jog atitinkami sprendimai dėl tokio pobūdžio darbų atlikimo bendrijoje yra priiminėjami žodžiu, nes pati bendrija yra maža (t. I, b.l. 204), be to, kaip minėta, nei atsakovė, nei bendrijos pirmininkas neginčijo nurodytų darbų atlikimo fakto ir jų būtinumo. Kita vertus, kaip matyti iš 2007 m. lapkričio mėn. atliktų darbų priėmimo akto (t. I, b.l. 115-116), kuriame užfiksuoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos atstatymo darbai, šį aktą pasirašė AB „City Service“ atstovas bei bendrijos administratorė A.Fomina. Teismo posėdžio metu bendrijos pirmininkas nenurodė, kad bendrijos administratorė neturėjo įgaliojimo pasirašyti nurodytą aktą, šis klausimas net nebuvo analizuojamas nagrinėjant bylą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog nurodytą darbų priėmimo aktą pasirašė neįgaliotas asmuo. Atitinkamai nėra pagrindo pripažinti, kad bendrija nebuvo informuota apie 2007 m. atliktus šildymo sistemos atstatymo darbus bei šiems darbams nepritarė. Teismo posėdžio metu bendrijos pirmininkas taip pat patvirtino, kad buvo ieškovo informuotas apie būtinumą 2008 m. atlikti gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), lauko šilumos tinklų remonto ir jų atstatymo darbus bei derino su ieškovu šių darbų sąmatas (t. I, b.l. 203-204). Visos šios aplinkybės leidžia pripažinti, kad tarp AB „City Service“ bei (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos buvo faktinis susitarimas dėl aukščiau nurodytų darbų atlikimo bei tam bendrija neprieštaravo. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia ir tai, kad bendrija, žinodama apie AB „City Service“ atliekamus darbus, privalėjo aktyviai domėtis tiek šių darbų eiga, tiek ir kainomis, o nesutikdama su vienu iš šių aspektų, – sušaukti bendrijos narių susirinkimą ar kitaip ginti bendrijos narių interesus, jeigu tai buvo būtina. Kadangi šiuo atveju tai nebuvo padaryta, nei bendrija, nei atsakovė neturi teisės atsikirsti į ieškovo reikalavimus remiantis tariamu sutikimo atlikti darbus nebuvimu ar šių darbų kainų nepagrįstumu. Kita vertus, byloje nepaneigta aplinkybė, kad aukščiau nurodyti darbai buvo susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o būtent su reikalavimu išlaikyti gyvenamųjų namų inžinerinių sistemų savybes (Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 11.1-11.1.6 papunkčiai). Tokiu atveju nėra būtinas atsakovės sutikimas nurodytų darbų atlikimui ir ji šių darbų įtakoti negali (CK4.83 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad AB „City Service“ teisėtai ir pagrįstai atlikus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos atstatymo darbus bei gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), lauko šilumos tinklų remonto ir jų atstatymo darbus, atsakovei kyla pareiga proporcingai jai nuosavybės teise priklausančių patalpų plotui atsiskaityti už šiuos darbus. Tokia pareiga numatyta CK 4.83 straipsnio 3 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. DNSBĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad nurodytų patalpų savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003; 2009-11-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Taigi, atitinkama prievolė atsakovei kyla tiesiogiai iš įstatymo (CK 6.2 straipsnis) ir ji šioje byloje nebuvo paneigta. Konkrečiu šioje byloje nagrinėjamu atveju būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga (CK 1.5 str.) kitų bendraturčių sąskaita atsakovę atleisti nuo pareigos tinkamai prižiūrėti ir remontuoti bendrąją nuosavybę bei proporcingai prisidėti prie su šiuo susijusių išlaidų atlyginimo, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovė net neginčija bendrosios dalinės nuosavybės pagerinimo fakto ir darbų apimties.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas aukščiau nurodytus darbus privalėjo atlikti už žymiai mažesnę kainą negu šie darbai faktiškai buvo atlikti. Ieškovo teigimu, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos atstatymo darbai kainavo 4.957,27 Lt. Siekdamas pagrįsti šią kainą, ieškovas pateikė teismui jau aukščiau aptartą 2007 m. lapkričio mėn. atliktų darbų priėmimo aktą, kuris buvo pasirašytas (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos atstovo (t. I, b.l. 115-116). Jau minėta, kad byloje nėra duomenų, kad šis aktas pasirašytas bendrijos neįgalioto asmens. Ieškovas taip pat nurodė, kad gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), lauko šilumos tinklų remonto ir jų atstatymo darbai kainavo 12.344,52 Lt, ką patvirtina 2008 m. spalio – lapkričio mėn. atliktų darbų priėmimo aktai 10.013,35 Lt ir 2.331,17 Lt sumai (t. I, b.l. 62-63, 175-176). Pabrėžtina, kad atsakovė su 2008 m. lapkričio mėn. atliktų darbų priėmimo aktu 2.331,17 Lt sumai sutiko ir šio akto neginčijo, todėl yra visiškai nesuprantama kodėl pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė visiškai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nesutiko tik su 2007 m. lapkričio mėn. ir 2008 m. spalio mėn. atliktų darbų priėmimo aktuose nurodytomis darbų kainomis. Savo nesutikimą atsakovė grindė byloje pateikta UAB „KPRS“ išvada (t. II, b.l. 83) bei bendrijos pirmininko V. A. paskaičiavimais (t. II, b.l. 56-57, 59-60). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai yra nepakankami pripažinti ieškovo nurodytas darbų kainas per didelėmis. Nors UAB „KPRS“ išvadoje bei bendrijos pirmininko paskaičiavimuose nurodytos darbų kainos nesutampa su ieškovo nurodytomis kainomis, tačiau tuo pačiu šios kainos nesutampa ir tarpusavyje. UAB „KPRS“ išvadoje nurodyta, kad 2007 m. lapkričio mėn. atliktų darbų priėmimo akto 4.957,27 Lt kaina neturėtų viršyti 2.749,01 Lt, o 2008 m. spalio mėn. atliktų darbų priėmimo akto 10.013,35 Lt kaina – 4.691,18 Lt. Tuo tarpu pagal bendrijos pirmininko V. A. paskaičiavimus 2007 m. lapkričio mėn. atliktų darbų priėmimo akto 4.957,27 Lt kaina neturėtų viršyti jau 3.364,18 Lt, o 2008 m. spalio mėn. atliktų darbų priėmimo akto 10.013,35 Lt kaina – 2.789,52 Lt. Kita vertus, teismo posėdžio metu bendrijos pirmininkas nurodė, kad 2008 m. atliktiems lauko šilumos tinklų remonto ir jų atstatymo darbams buvo nutarta skirti apie 6.000 Lt (t. I, b.l. 203). Esant tokiems esminiams prieštaravimams aptarti rašytiniai įrodymai vertintini kritiškai ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais besąlygiškai remtis. Negana to, teismas nepagrįstai UAB „KPRS“ išvadą pripažino teismo ekspertizės aktu. Pagal CPK 212 straipsnio 2 dalį teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti Teismo ekspertizės įstatyme. Kiti asmenys gali būti skiriami ekspertais byloje tik tuomet, kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų, arba jie negali būti skiriami ekspertais konkrečioje byloje. Šiuo atveju UAB „KPRS“ išvadą parengusi M. K. nėra įtraukta į teismo ekspertų sąrašą ir neturi teisės teismo pavedimu atlikti teismo ekspertizės, taigi, jos pateikta išvada laikytina tik paprastu rašytiniu įrodymu, kuris turi būti vertinamas neatsiejamai nuo kitų byloje esančių įrodymų. Be to, ši išvada neatitinka teismo ekspertizės aktui keliamų reikalavimų, kurie yra nustatyti Teismo ekspertizės įstatyme.

Taigi, byloje nėra patikimų įrodymų, kurie suteiktų pagrindą teismui abejoti ieškovo nurodytomis atliktų darbų kainomis. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog ieškovas atliko ne visus aukščiau nurodytus darbus. To neįrodė ir atsakovė bei bendrijos atstovas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo abejoti ieškovo atliktu 2008 m. lauko šilumos tinklų remonto darbų išlaidų paskirstymu (duomenys neskelbtini) namų gyventojams proporcingai jų turimų butų ir kitų patalpų plotui. Šis paskirstymas buvo atliktas atsižvelgiant į tuometinę faktinę situaciją, susijusia su centralizuoto šildymo vartotojų skaičiumi, kurią pagrindžia byloje esantys VĮ „Registrų centras“ duomenys.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas bei bendrojo naudojimo objektų administravimą reglamentuojančius teisės aktus. Tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, išskyrus jo dalį, kuria nebuvo priteisti delspinigiai, nes ši teismo sprendimo dalis neapskųsta (skundu ginčijama suma 1.628,61 Lt) ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pagrindinės skolos ir palūkanų priteisimo dalyje.

Kadangi ieškinys yra patenkintas tik iš dalies, abi šalys patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurių atsakovė, būdama silpnesniąja šalimi, turėjo kelis kart daugiau, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos šalims vienai iš kitos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą.

Priteisti iš atsakovės D. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Naujamiesčio būstas“ (į. k. 121452091) 1.628,61 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt aštuonis litus 61 ct) skolos bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-09-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teisėjas Virginijus Kairevičius