- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-18
- Bylos Nr.
- 2A-2358-590/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-15473-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- UAB „Naujamiesčio būstas“, AB „City Service“
- Atsakovas
- D. Č.
- Trečiasis asmuo
- Užupio
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ (buvęs ieškovas AB „City Service“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „City Service“ ieškinį atsakovei D. Č. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys Užupio g. 2, 4, 6, 8 daugiabučių namų savininkų bendrija ir UAB „Liaras“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 1628,61 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir 66 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovas yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius ir teikia šių objektų administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas. Atsakovė yra negyvenamųjų patalpų – prekybos patalpų adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Kadangi atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, atsakovė privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Pažymėjo, kad atsakovės skola yra susidariusi už 2007 ir 2008 metais atliktus atitinkamai šildymo sistemos remonto ir lauko šilumos tinklų remonto ir atstatymo po inžinerinių tinklų remonto darbus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2006 m. lapkričio mėn. pastebėjus termofikacinio vandens nutekėjimą po buto (duomenys neskelbtini), grindimis, ieškovas nepagrįstai nesivadovavo CK 4.83 str. 5 d. nuostata, numatančia, kad buto ir kitų patalpų savininkas privalo leisti įgaliotiems asmenis remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą, kas leistų išvengti nurodytų išlaidų. Be to, ieškovė, išrašydama sąskaitą, neskaidė patirtų išlaidų už atliktus bendrosios šildymo sistemos remonto darbus visų bendrijos namų patalpų savininkams. Pažymėjo, kad ieškovo pateikti darbų atlikimo aktai nepasirašyti nei namų bendrijos pirmininko, nei kito bendrijos nario, juose nėra nurodytos surašymo datos. Nors 2008 m. spalio mėnesį ieškovas organizavo lauko šilumos sistemos tinklų remonto ir atstatymo darbus šių skubių darbų atlikimo priežastimi įvardindamas susidariusią sistemos avarinę situaciją, tačiau ieškovo pateikti įrodymai paneigia būtinumą šiuos darbus atlikti skubiai, kadangi termofikacinio vandens nutekėjimas buvo nustatytas 2008-09-10 UAB „Vilniaus energija“ raštu, tuo tarpu sutartis dėl realių remonto darbų su UAB „Liaras“ buvo sudaryta tik 2008-10-27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kyla abejonių, ar ieškovas neturėjo derinti savo veiksmų su namų bendrija ir galėjo tokius darbus atlikti savo iniciatyva.
Trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija palaikė atsakovės poziciją.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-03-27 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovei, kuriai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos ir t.t., pareiga apmokėti proporcingai savo daliai išlaidas namui išlaikyti kyla ne tik įstatymo pagrindu, bet ir tarp ieškovo bei namų gyventojų įsteigtos bendrijos pasirašytos sutarties pagrindu. Ieškovas šia sutartimi su namų bendrija susitarė dėl konkrečių paslaugų teikimo ir tokių paslaugų tarifų – administravimo, eksploatavimo, šildymo sistemos priežiūros, elektros bendriems poreikiams, buitinių šiukšlių išvežimo. Dėl kitų paslaugų ieškovas kiekvienu konkrečiu atveju turėjo pasirašyti papildomus susitarimus (sutarties 3.3 punktas). Sutarties 4.2.5 punktu šalys susitarė, kad jeigu papildomų darbų kaina yra didesnė nei 1000 Lt, namų bendrija privalo pateikti bendrijos narių susirinkimo protokolą (nuorašą), kuriuo yra nutarta pritarti tokių darbų atlikimui. Ieškovo pateikti atliktų darbų aktai – 2007 m. lapkričio mėn. 4 957,27 Lt sumai ir 2008 m. spalio mėn. 10 013,35 Lt sumai – nebuvo pasirašyti bendrijos atstovo, todėl teismas pripažino, kad jie nebuvo suderinti sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovo paaiškinimus, jog bendrijos pirmininkas atsisakė aktus pasirašyti, teismas vertino kritiškai. Ieškovas, kilus ginčui dėl paslaugos apmokėjimo, privalėjo įrodyti, kad dėl ginčijamų paslaugų, t. y. remontų darbų, buvo susitarta pagal sutartį, ko šiuo atveju nepadarė. Teismo vertinimu, atsakovės prašymu atlikta teismo ekspertizė leidžia daryti išvadą, kad ieškovo atlikti remonto darbai, kurie nebuvo suderinti su bendrija ir kuriems vėliau bendrija nepritarė, negali būti pripažinti ieškovo atlikti naudingiau nei iš jo buvo reikalaujama. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad remonto darbams turėjo pakakti esminiai mažiau lėšų. Ieškovas, nesutikdamas su eksperto išvadomis, papildomos ekspertizės neprašė, kitokių įrodymų neteikė, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovas tokius darbus atliko savo rizika, kadangi tai yra jo profesinė veikla, o darbai atlikti viršijus suteiktus įgaliojimus. Ieškovas neįrodė, kad remonto darbai buvo būtini atlikti nedelsiant, nes įvyko avarija. Ieškovas pats savo veiksmais patvirtino, kad fiksuotas tik gedimas, kurį reikėjo šalinti sutartinių įsipareigojimų su bendrija rėmuose, nes būtinybės veikti savo veiksmų nesuderinus su bendrija nebuvo. Tokie ieškovo veiksmai negali būti pripažinti kaip atlikti apdariai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad paslaugos turėjo būti skaičiuojamos 3 721,70 kv. m. plotui, o ieškovo buvo skaičiuojamos 3 362,02 kv. m. plotui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-27 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo priimtas sprendimas yra iš esmės nepagrįstas ir neteisėtas dėl to, jog teismas netinkamai, remdamasis vien tik žodiniu aiškinimo metodu, aiškino ir taikė sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir namų bendrijos, nuostatas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog 2007 m. spalio mėn. bei 2008 m. spalio mėn. atlikti darbai yra papildomi darbai, kaip tai numatyta sutarties 3.3 punkte. Šis sutarties punktas apima tik tokias paslaugas ir darbus, kurie nesusiję su gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu. Tuo tarpu 2007 m. spalio mėn. šildymo sistemos atstatymo darbai buvo organizuoti ir būtini atlikti po 2006 m. lapkričio mėn. įvykusios avarijos po buto, esančio (duomenys neskelbtini), grindimis tam, kad atstatyti namo šildymo sistemą ir į ją pajungti butus. Tuometinė šildymo sistema neatitiko priežiūros privalomųjų reikalavimų, nes buvo nevientisa ir nesaugi naudojimui. 2008 m. spalio mėn. lauko šilumos tinklų remonto ir atstatymo po inžinerinių tinklų remonto darbais ieškovas taip pat likvidavo avarinę lauko šilumos sistemos būklę, kuri buvo nustatyta UAB „Vilniaus energija“ 2008-09-10 aktu Nr. 08-90-10. Vykdydamas imperatyvių teisės aktų reikalavimus, ieškovas turi teisę savarankiškai priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo bei pareigą, nustačius ar gavus informaciją apie statinio konstrukcijų griūties pavojų, kritinę inžinerinės įrangos būklę, imtis priemonių, apsaugančių žmones, aplinką ir pastatą nuo galimų pasekmių, tačiau teismas šias aplinkybes ignoravo. Tiek 2007 m., tiek 2008 m. atlikti remonto darbai yra susiję su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimu, todėl, nepaisant to, jog atsakovė nėra davusi sutikimo apmokėti šiuos darbus, jai tokia pareiga kyla kaip bendrųjų inžinerinių sistemų bendraturtei. Šiuo atveju visiškai nereikšmingos aplinkybės dėl atliktų darbų akto pasirašymo ir/arba nepasirašymo. Ieškovas taip pat nurodo, kad teismas, vertindamas UAB „Vilniaus energija“ 2008-09-10 aktu užfiksuotą avariją, nepagrįstai konstatavo, kad tai buvo ne avarija, o gedimas. Ieškovas avariją pašalino ją lokalizuojant ir vėliau likviduojant, tačiau teismas nevertino šių paaiškinimų. 2007 m. ir 2008 m. inžinerinių sistemų remonto darbai buvo atlikti ir esamomis sąlygomis, t. y. namų bendrijos pirmininkui nebendradarbiaujant, ieškovas pasielgė pagal protingumo standartus, darbus organizavo tinkamai. Avarija buvo likviduota, o lauko šilumos tinklai 2008/2009 šildymo sezono metu veikė, taip pat buvo atstatyta namo šildymo ir karšto vandens sistema. Ieškovas išsamiai pasisakė dėl byloje esančio ekspertizės akto nepagrįstumo, nurodydamas pagrindinius argumentus, tačiau teismas jų taip pat nevertino, tik nurodė, kad, neva, ieškovas netinkamai įgyvendino įrodinėjimo pareigą, nes neprašė pakartotinės ekspertizės. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas neprašė pakartotinės ekspertizės, nereiškia, jog atlikta ekspertizė ir ekspertizės akte padarytos išvados yra teisingos ir patvirtintos. Ieškovas neteikė prašymo atlikti pakartotinę ekspertizę tik dėl to, jog šalys ketino šį ginčą išspręsti taikiai. Ieškovas taip pat pažymi, jog už 2008 m. spalio mėn. lauko šilumos tinklų remonto darbus išlaidos buvo paskirstytos (duomenys neskelbtini) gyventojams proporcingai butų (patalpų) plotui pagal faktinį centralizuoto šildymo vartotojų skaičių, todėl tai atitinkamai nulėmė, jog bendras visų namų plotas buvo gautas mažesnis nei nurodyta sutartyje su namų bendrija, tiek derybose su atsakove. VĮ „Registų centras“ duomenys patvirtina, kad tie gyventojai, kuriems nebuvo paskaičiuoti mokėjimai už atliktus darbus, yra teisėtai atsijungę nuo centralizuoto šildymo sistemos, kuria naudojasi atsakovė ir įsirengę kitokias sistemas, todėl pagrindo abejoti dėl paskirstytų sumų nėra.
Atsiliepimas
Atsakovė D. Č. atsiliepimu į ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė, nesutikdama su darbų atlikimo kainomis, kurios nebuvo derintos su namų bendrijos atstovu, prašė skirti byloje ekspertizę. Atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad 2007 m. lapkričio mėn. atliktų darbų priėmimo akto 4 957,27 Lt kaina neatitiko vidutinių rinkos kainų, kurios tuo metu sudarė apie 2 749,01 Lt, 2008 m. spalio mėn. atliktų darbų priėmimo akto 10 013,35 Lt kaina taip pat neatitiko vidutinių rinkos kainų, kurios tuo metu sudarė apie 4 691,18 Lt. Taigi, atsakovė byloje įrodė, jog ieškinys yra nepagrįstas, nes ieškovas prašo priteisti iš jos įsiskolinimą už atliktus darbus, kurių kaina nebuvo suderinta su namų bendrijos atstovu ir yra ženkliai didesnė nei vidutinės rinkos kainos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad namų bendrijos atstovui būtų pranešta apie atliekamus darbus ir/ar būtų siūloma atliktus darbus priimti, todėl teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovas, viršydamas jam su namų bendrija sudaryta sutartimi suteiktus įgaliojimus, savo prievolę atliko neekonomišku būdu ir todėl turi prisiimti verslo riziką. Atsakovė neturi pareigos atlyginti išlaidas, kurias ieškovas patyrė pažeisdamas sutartį. Dėl šildymo sistemos avarijos ir jos likvidavimo skubotumo 2008 m. spalio mėn. teismas padarė teisingą išvadą, kad tai buvo ne avarija, o gedimas, kuris buvo šalinamas praėjus daugiau nei mėnesiui po UAB „Vilniaus energija“ 2008-09-20 akto surašymo. Todėl yra nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad jis veikė išskirtinio būtinumo sąlygomis, dėl ko nespėjo ar neprivalėjo suderinti darbų sąmatos su namų bendrija. Atsakovės teigimu, ieškovas, paskirstydamas bendrijos nariams mokėjimus už atliktus darbus, bendrą namo plotą nurodė 3.362,02 kv. m., tačiau bendrijos su ieškovu pasirašytoje sutartyje nurodyta, kad aptarnaujamų namų plotas sudaro 3.721,70 kv. m. Taigi, dalinant už atliktus darbus priskaičiuotą sumą iš mažesnio bendro ploto nei turi aptarnaujami namai, vienam kvadratiniam metrui tenka didesnė mokėtina suma nei priklausytų, jei būtų skaičiuojamas tikras bendras plotas. Atsakovė savo argumentus grindė ieškovo sudaryta sutartimi su bendrija, o pats ieškovas neįrodė, jog bendriją sudarančių namų plotas yra sumažėjęs po sutarties sudarymo. Ieškovo teiginiai, kad jis vadovavosi VĮ „Registro centro“ duomenimis, nepagrįsti, nes tokio ploto kaip skaičiavo ieškovas (3.362,02 kv. m.) registro duomenyse nėra nurodyta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
2013 m. balandžio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi civilinė byla buvo perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
2005-11-21 Užupio g. DNSB „Užupio bendrija“ ir AB „Rubicon City Service“ (vėliau – AB „City Service“), kurios teises ir pareigas perėmė ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“, sudarė sutartį Nr. 05-11-217 (t. 1, b. l. 5-10), kuria AB „Rubicon City Service“ įsipareigojo teikti gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, o patalpų savininkai – atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Viename iš šių namų, esančiame (duomenys neskelbtini) atsakovei D. Č. nuosavybės teise priklauso 105,80 kv. m. bendro ploto negyvenamosios patalpos (prekybos patalpos) (t. 1, b.l. 12-13).
Vykdant su (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija sudarytos sutarties įsipareigojimus, 2007 m. spalio mėn. AB „City Service“ organizavo ir atliko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) šildymo sistemos atstatymo darbus už 4.957,27 Lt (t. 2, b.l. 54-55 ).
2008 m. spalio mėn. AB „City Service“ atliko visų gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) lauko šilumos tinklų remonto darbus už 10013,35 Lt (t. 2, b.l. 58, ) ir jų atstatymo po šio remonto darbus už 2331,17 Lt (t. 1, b.l. 175).
Kasacinis teismas 2013 m. balandžio 19 d. nutartyje išaiškino, kad pagal ginčo teisinių santykių metu galiojusį reglamentavimą (CK 4.82–4.85 straipsnių redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia savininkų bendriją, sudaro jungtinės veiklos sutartį arba pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009).
Kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad ieškovo atlikti šildymo sistemos atstatymo ir lauko šilumos tinklų remonto darbai įeina į šalių sudarytos sutarties dalyką (administravimo, eksploatavimo paslaugas), nes jie susiję su bendrojo naudojimo objektų privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu – 2006 m. lapkričio mėn. įvyko avarija, kuri santykinai likviduota, todėl 2007 m. spalio ir 2008 m. spalio mėn. buvo būtini atlikti šildymo sistemai atstatyti darbai. Atsižvelgdamas į šalių sutarties nuostatas ir pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, kasacinis teismas padarė išvadą, kad ieškovo darbai atlikti įgyvendinant privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, būtent reikalavimu išlaikyti gyvenamųjų namų inžinerinių sistemų savybes. Tokiu atveju nėra būtinas bendrijos narių sutikimas nurodytiems darbams atlikti (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Todėl atsakovės D. Č. argumentus, kad ji neturi pareigos atlyginti ieškovo nurodytas išlaidas, nes ieškovas atliko darbus iš anksto nederinęs jų atlikimo sąlygų ir kainų, kasacinis teismas pripažino teisiškai nepagrįstais.
Kasacinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 str. 2 d.).
Atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus ir išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė D. Č. turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti šildymo sistemos atstatymo ir lauko šilumos tinklų remonto darbų išlaidas (CK 4.82 str. 3 d.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad iš atsakovės turi būti priteista 1628,61 Lt išlaidų suma. CK 4.82 str. 5 d. nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingo ploto ir gyvenamojo namo naudingo ploto santykiui. Iš 2005-11-21 sutarties Nr. 05-11-217 priedo Nr. 1 matyti, kad gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) bendras naudingas plotas yra 3721,70 kv.m. (2 ir 3 punktai), todėl ieškovas, apskaičiuodamas butų ir patalpų savininkams mokėtinas išlaidas nepagrįstai nurodė mažesnį - 3362,02 kv.m. plotą, tokiu būdu neteisėtai padidindama iš atsakovės reikalaujamų priteisti išlaidų dalį (t. 1, b.l. 170-174).
Be to, ieškovo nurodytą 2007 m. spalio mėn. AB „City Service“ atliktų gyvenamojo namo, esančio Užupio g. 6, Vilniuje, šildymo sistemos atstatymo darbų kainą - 4957,27 Lt (2007 m. lapkričio mėn. atliktų darbų priėmimo aktas, t. 2, b.l. 54-55 ) ir 2008 m. spalio mėn. AB „City Service“ atliktų visų gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) lauko šilumos tinklų remonto darbų kainą - 10013,35 Lt (2008 m. spalio mėn. atliktų darbų priėmimo aktas, t. 2, b.l. 58) paneigia ekspertės M. Kasparavičiūtės išvada (t. 2, b.l. 83). Kasacinis teismas konstatavo, kad minėta išvada negali būti laikoma eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme, tačiau joje nurodyti duomenys priskirtini kitai įrodinėjimo priemonių grupei rašytiniams įrodymams. Kasacinis teismas nurodė, kad esant skirtingiems rašytiniams duomenims apie remonto darbų kainas, be to, atsakovei ginčijant darbų kainą, teismas turėjo pašalinti tokį prieštaravimą, nustatydamas vidutinę tokių darbų rinkos kainą ir spręsdamas dėl ieškovo atliktų darbų kainos atitikties vidutinei rinkos kainai. M. Kasparavičiūtės išvadose yra pateikti atsakymai į pirmosios instancijos teismo suformuluotus klausimus dėl 2007 m. lapkričio mėn. 2008 m. spalio mėn. atliktų darbų priėmimo aktuose nurodytų kainų atitikimo kainoms pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintus statybos techninius reglamentus bei rekomendacijas. Nesant kitų įrodymų, patvirtinančių remonto darbų vidutinę rinkos kainą, apeliacinės instancijos teismas, ieškovo atliktų darbų vidutinę rinkos kainą nustato pagal M. Kasparavičiūtės išvadas. Šiose išvadose nurodyta, kad 2007 m. lapkričio mėn. atliktų darbų priėmimo akte išvardintų darbų kaina yra 2749,01 Lt, o 2008 m. spalio mėn. atliktų darbų priėmimo akte – 4691,18 Lt. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bendra ieškovo patirtų išlaidų suma sudarė 9771,36 Lt (2749,01 Lt + 4691,18 Lt +2331,17 Lt = 9771,36 Lt). Iš ieškovės proporcingai jos daliai priteistina suma sudaro – 278,25 Lt (9771,36 Lt : 3721,70 kv. m. x 105,80 kv. m. = 278,25 Lt).
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bendrojo naudojimo objektų administravimą reglamentuojančias materialines teisės normas, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 278,25 Lt skola (CK 4.82 str. 3 d.) ir 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-09-07 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 6.210 str.).
Kadangi ieškinys yra patenkintas iš dalies (16 proc.), kitoje dalyje (84 proc.) atmestas, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 2 d. ). Ieškovas už ieškinį sumokėjo 66 Lt, o už apeliacinį skundą – 50 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovės ieškovo naudai proporcingai priteistina žyminio mokesčio suma už ieškinį ir apeliacinį skundą sudaro 18,56 Lt. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose sumokėjo 3500 Lt. Atsakovės išlaidos advokatui neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Atsakovė taip pat patyrė 999,46 Lt ekspertizės išlaidų ir 50 Lt už kasacinį skundą, viso – 4549,46 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovo atsakovės naudai proporcingai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 3821,54 Lt (CPK 93 str., 98 str.). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 136 Lt. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, valstybės naudai iš ieškovo priteisiama 114 Lt, o iš atsakovės - 22 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).
Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti iš atsakovės D. Č. ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ naudai 278,25 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos skolos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-09-07 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,56 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ atsakovės D. Č. naudai 3821,54 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ valstybės naudai 114 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš atsakovės D. Č. valstybės naudai 22 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Kitoje dalyje pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą.