- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-02
- Bylos Nr.
- eB2-943-1041/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00147-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Tikras“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tikras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti atsakovei bankroto bylą.
2. Ieškovė nurodo, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. balandžio 9 d. duomenimis atsakovės mokestinė nepriemoka sudaro 53 506,65 Eur. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d. buvo atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo (užtikrinimo) veiksmai, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Atsakovė turi hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Atsakovės įmonėje darbuotojų nėra. Atsakovė yra nemoki, nes nevykdo ir negali laiku vykdyti turtinių prievolių, neturi turto, kurio pakaktų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti bei nevykdo veiklos. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su pranešimu apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovė per trisdešimties dienų terminą prievolės neįvykdė, nebuvo sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime prašo ieškovės pareiškimą atmesti. Atsakovė nurodo, kad vykdo tarpininkavimo paslaugų parduodant ir/ ar įsigyjant nekilnojamąjį turtą veiklą. Nuo atsakovės veiklos pradžios jos veikla pelninga, o nuosavas kapitalas teigiamas. Atsakovės balanse nurodyto ilgalaikio materialusis turto vertę pagal 2024 m. balandžio 17 d. UAB „Inreal“ Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 24-1177 sudaro 253 000 Eur. Šį nekilnojamąjį turtą atsakovė įsigijo iš UAB „Kingstonas LT“ 2024 m. balandžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovė ir UAB „Kingstonas LT“ 2024 m. gegužės 28 d. sudarė susitarimą pakeisti sutartį, kuriuo pratęsė 2024 m. balandžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą atsiskaitymo terminą, kuriuo UAB „Kingstonas LT“ įsipareigojo iki 2024 m. lapkričio 30 d. atlikti konkrečius pastato vidaus ir lauko darbus, nereikalaudamas atlygio, jei atsakovė sumokės notarinėje sutartyje nurodytą kainą. UAB „Kingstonas LT“ atlikus pastato vidaus ir lauko darbus, atsakovė planavo 2024 m. pabaigoje – 2025 m. pradžioje parduoti šį nekilnojamąjį turtą už ne mažesnę nei 300 000 Eur sumą ir iš gautų piniginių lėšų atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi S. V. bei ieškove. Atsakovė savo įsipareigojimus UAB „Kingstonas LT“ atžvilgiu įvykdė tinkamai ir atsiskaitė už nekilnojamąjį turtą, tačiau UAB „Kingstonas LT“ atliko tik dalį numatytų pastato vidaus darbų, dėl ko atsakovė neturėjo galimybės numatytu laikotarpiu parduoti šio nekilnojamojo turto ir atsiskaityti su kreditoriais. Likusius pastato vidaus ir lauko darbus UAB „Kingstonas LT“ planuoja užbaigti ir pastatą įregistruoti 100 proc. baigtumu iki šių metų rugpjūčio pabaigos. Pardavus atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, atsakovė padengs savo mokestinę nepriemoką ieškovei ir atsiskaitys su hipotekos kreditoriumi. Taip pat, atsakovė turės galimybę padengti savo mokestinę nepriemoką ieškovei, jei UAB „Sveikatos labui“ (atsakovės debitoriui) grąžinus 120 000 Eur paskolą, grąžintiną ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 15 d. Atsakovės turimų 244 175 Eur dydžio įsipareigojimų pradelstą sumą sudaro tik 53 674,51 Eur (įsiskolinimas ieškovei), likusi įsipareigojimų dalis 190 500 Eur sumai nepradelsta: hipotekos kreditoriui paskola kartu su priskaičiuotomis palūkanomis grąžintina iki 2026 m. liepos 10 d; kreditorei UAB „Jatas“ 35 000 Eur dydžio paskola kartu su priskaičiuotomis palūkanomis – iki 2029 m. birželio 6 d. Vykdomojoje byloje Nr. 0137/25/00458 antstolio Valdo Zubino iš atsakovės išieškomą 166,56 Eur dydžio skolą kreditorės UAB „Inreal“ naudai atsakovė padengė mokėjimo pavedimais 2025 m. balandžio 8 d. (150 Eur sumai) ir 2025 m. gegužės 13 d. (16,56 Eur sumai). Atsakovės turimo turto visiškai pakanka padengti visus kreditorinius įsipareigojimus, kadangi atsakovės turimas turtas 832 389 Eur sumai viršija jos įsipareigojimus 244 175 Eur sumai, iš kurių 53 674,51 Eur pradelsti. Atsakovė dėl apyvartinių lėšų trūkumo šiuo metu susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau artimiausiu metu tikisi juos įveikti parduodant atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą ir/ ar atgavus paskolą iš debitoriaus UAB „Sveikatos labui“, kas leis atsakovei padengti savo mokestinę nepriemoką ieškovei. Mano, kad atsakovė yra moki.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė kreditorė, kuriai tokią teisę nustato Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata. Šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – juridinio asmens nemokumas.
5. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas yra būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021). Tačiau kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).
6. Teismų praktikoje pažymėtina, kad nemokumo samprata atitinka du nemokumo kriterijus: likvidumo ir balanso testus. Likvidumo testas siejamas su skolininko negalėjimu įvykdyti prievolių, o balanso testas – su įmonės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio vertinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-451-567/2023). Taigi, sprendžiant dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo, reikšmingas vertinti, kokia yra atsakovei priklausančio turto vertė, kokia mokėtinų sumų ir įsipareigojimų apimtis, ar atsakovės turimo turto pakaktų jos įsipareigojimams padengti.
7. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taip pat turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima būtų spręsti apie įmonės mokumą ar nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1372-330/2016).
8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2020 m. rugsėjo 9 d., jos vadovas nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. A. J.. Iš 2025 m. kovo 31 d. atsakovės balanso nustatyta, kad atsakovės turtą 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 166 621 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 22 740 Eur (materialus turtas), trumpalaikis turtas – 143 881 Eur (per vienerius metus gautinos sumos); mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 18 054 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, atsakovės grynasis pelnas 2023 metais sudarė 67 974 Eur, o pardavimų pajamos siekė 99 174 Eur. Atsakovės turtą 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė 831 252 Eur suma, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 253 000 Eur (materialus turtas), trumpalaikis turtas – 578 252 Eur (per vienerius metus gautinos sumos – 564 392 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 13 860 Eur); mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 243 038 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, atsakovės grynasis pelnas 2024 metais sudarė 360 201 Eur, o pardavimų pajamos siekė 448 260 Eur. Iš 2025 m. gegužės 13 d. atsakovės balanso nustatyta, kad atsakovės turtą 2025 m. gegužės 13 d. sudarė 832 389 Eur suma, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 253 000 Eur (materialus turtas), trumpalaikis turtas – 579 389 Eur (per vienerius metus gautinos sumos – 564 392 Eur, trumpalaikės investicijos – 14 997 Eur); mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 244 175 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, iki 2025 m. gegužės 13 d. pajamų negavo.
9. Atsakovė pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad ji nuosavybės teise vado nekilnojamąjį turtą, kurio vertė 253 000 Eur. VĮ Regitra duomenimis, atsakovės vardu nėra registruota transporto priemonių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė turi vieną darbuotoją.
10. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1825‑370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2‑1938/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2‑1473-407/2015). Nesant byloje konkrečių įrodymų, pagrindžiančių realias atsakovės galimybes atgauti debitorių skolas, debitorių skolos negali būti vertinamos kaip bendrovės turimas realus turtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-902-370/2018).
11. Iš atsakovės 2025 m. gegužės 13 d. debitorių sąrašo matyti, kad atsakovės debitoriniai įsiskolinimai sudaro 564 392 Eur („Amilda“ UAB – 56 442 Eur, UAB „Sveikatos labui“– 120 000 Eur, „Profilmeta“ UAB – 330 000 Eur, „RK MEdicus“ UAB – 57 950 Eur). Atsakovė nurodė, kad debitoriui UAB „Sveikatos labui“ suteikė paskolą pagal 2024 m. sausio 15 d. paskolos sutartį, pagal kurią paskola turi būti grąžinta ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 15 d. Tačiau byloje jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų visų debitorinių skolų (per vienerius metus gautinų sumų) susigrąžinimo / gavimo realumą, nėra, todėl toks turtas nelaikomas realiu atsakovės turtu. Teismo vertinimu, iš atsakovės 2025 m. gegužės 13 d. balanse nurodomo turto vertės 832 389 Eur eliminavus debitorinius įsipareigojimus, įmonės realią turto vertę sudarytų 267 997 Eur.
12. Įvertinus atsakovės turto ir įsipareigojimų dinamiką 2023-2025 metais, matyti, kad 2025 m. įmonės turtas padidėjo nuo 2023 m., 2024 m. įmonės grynasis pelnas ir pardavimo pajamos taip pat padidėjo lyginant su 2023 m. Atsakovė 2023-2024 m. veikė pelningai. Duomenų apie 2025 metų pelną ar nuostolius nėra, atsakovė paaiškino, kad einamaisiais metais pajamų kol kas negavo (rangovui neatlikus remonto darbų, negali parduoti turimo nekilnojamojo turto). Atsakovės įsipareigojimai kreditoriams padidėjo 2024 m., o pradelsti įsipareigojimai sudaro 53 674,51 Eur. Net ir eliminavus debitorinius įsipareigojimus, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (53 674,51 Eur) neviršija įmonės turimo turto vertės (267 997 Eur). Taigi, balanso testo prasme atsakovės veikla stabili. Teismo vertinimu, šiuo metu atsakovės turimo turto pakaktų turimiems įsipareigojimams padengti, o atsakovė nelaikoma nemokia JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme.
13. Taip pat, svarbu įvertinti juridinio asmens (ne)mokumą likvidumo testo aspektu, t. y. patikrinti, ar skolininkė laiku vykdo savo prievoles. Taip pat aktualu įvertinti kaip sistemingai ir kiek ilgai atsakovė laiku neatsiskaito su kreditoriais, ar turtinių prievolių nevykdymas laiku neteikia pagrindo konstatuoti atsakovės nemokumo būsenos.
14. Iš atsakovės 2025 m. gegužės 13 d. kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovės kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 244 174,51 Eur. Tačiau iš pateiktų atsakovės duomenų nustatyta, kad atsakovės 190 500 Eur įsipareigojimų nėra pradelsti: pagal 2024 m. liepos 11 d. paskolos sutartį, kreditoriui S. V. paskola turi būti grąžinta iki 2026 m. liepos 10 d.; pagal 2024 m. birželio 6 d. paskolos sutartį, kreditorei UAB „Jatas“ paskola turi būti grąžinta iki 2029 m. birželio 6 d. Viešais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis atsakovės skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės, kaip skolininkės, atžvilgiu pradėti išieškojimai pagal ieškovės ir kreditorės UAB „Inreal“ pateiktus vykdomuosius dokumentus. Atsakovė pateikė duomenis, kad kreditorės UAB „Inreal“ reikalavimą dėl 166,56 Eur skolos padengė. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu nėra užvesta bylų dėl skolų priteisimo. Darytina išvada, kad šiuo metu atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 53 674,51 Eur dydžio mokestinė nepriemoka ieškovei. Be to, kaip nurodo atsakovė, užbaigus turimo nekilnojamojo turto remontą bei registraciją iki šių metų rugpjūčio pabaigos ir jį pardavus, atsakovė padengs savo mokestinę nepriemoką ir ieškovei. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė vykdo įsipareigojimus kreditoriams, nevengia su jais atsiskaityti, tačiau šiuo metu turi trumpalaikius finansinius sunkumus, dėl ko negali atsiskaityti su visais kreditoriais. Teismas pažymi, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Nustatytos aplinkybės neteikia pagrindo spręsti, kad atsakovė sąmoningai vengia atsiskaityti su kreditoriais, kadangi, kaip minėta aukščiau, įmonė turi pakankamai turto įsipareigojimams padengti.
15. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-693-854/2024).
16. Atsakovė paaiškino, kad ji vykdo tarpininkavimo paslaugų parduodant ir/ ar įsigyjant nekilnojamąjį turtą veiklą. 2024 metais atsakovės nuosavas kapitalas ženkliai padidėjo ir sudarė 588 214 Eur (2023 m. – 148 567 Eur), atsakovės veikla pelninga. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė turi vieną darbuotoją, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neskolinga. Teismo vertinimu, aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tokia juridinio asmens būsena leis jam vykdyti savo prievoles ateityje, kadangi įmonės pajamos iš vykdomos veiklos gali padengti įsipareigojimus kreditoriams su jais atsiskaitant palaipsniui. Nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovė yra gyvybinga ir iš vykdomos veiklos gaus pakankamas pajamas, kurios padės mažinti/ padengti įsiskolinimus kreditoriams.
17. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto (nemokumo) procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus bei kitus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).
18. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas atsakovės veiklos išsaugojimui. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvados, jog atsakovė būtų patyrusi tokių rimtų finansinių sunkumų, dėl kurių negalėtų tęsti veiklos. Bankroto bylos iškėlimas atsakovei, kuri šiuo metu vykdo veiklą, būtų neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui, o taip pat ir kreditorės interesui gauti jos finansinio reikalavimo patenkinimą. Įmonei vykdant veiklą yra didesnė tikimybė kreditorei atgauti visą skolos dydį.
19. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, teismas sprendžia, kad pareiškimo nagrinėjimo metu nėra teisinio pagrindo iškelti atsakovei bankroto bylą, atsakovė turi realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovės pateikti paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji yra gyvybinga, vykdo veiklą, iš jos gauna pajamas, todėl nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad atsakovė yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme. Tuo vadovaujantis, teismas atsisako iškelti bankroto bylą atsakovei, nes pastaroji nėra nemoki (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tikras“, juridinio asmens kodas 305620759.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties priėmimo dienos nutarties kopiją išsiųsti šalims, antstoliams, Turto arešto aktų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutarčiai įsiteisėjus, atšaukti nemokumo administratoriaus atrankos procedūras Audito, vertinimo ir nemokumo informacinėje sistemoje.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.