- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-03
- Bylos Nr.
- ATP-193-557/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-04683-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarimo, kuriuo A. M. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. 720 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. M. 2016-11-29 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30P-79002564-16 už tai, kad jis 2016-11-29, apie 12.41 val., Šilutės pl. – Jūrininkų pr., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (1,69 prom). Tuo jis pažeidė KET 14 p. reikalavimus. Tokie A. M. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 24 d. nutarimu pripažino A. M. kaltu padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad pažeidimo padarymo faktas ir A. M. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnės tarnybiniu pranešimu, alkotesterio parodymų kvitu (nustatytas 1,69 prom. girtumas), patikros sertifikatu Nr. 0436447, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, R. J. paaiškinimu, liudytojų S. V., V. S. parodymais bei kita bylos medžiaga. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti liudytojo R. J. parodymais, kadangi jis neturi jokio asmeninio suinteresuotumo dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn ir nenustatytas joks motyvas liudytojui R. J. apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti pažeidimo padarymu A. M.. Teismas taip pat nurodė, jog liudytojų D. B. ir V. J. parodymai vertintini kritiškai, kadangi jie, būdami pažeidėjo A. M. draugai, turi pagrindą būti suinteresuoti bylos baigtimi, o pažeidėjo A. M. paaiškinimai vertinami kaip gynimosi taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. M. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo nutarimu, nes jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Pagal ATPK 248 str., administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str. organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir ekspertų išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas paminėtų reikalavimų nesilaikė, nes bylą išnagrinėjo neobjektyviai, visapusiškai ir pilnutinai nenustatęs visų reikšmingų bylos aplinkybių. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, dėl kurio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-24 nutarimas naikintinas. Pabrėžia, kad jo kaltė dėl ATPK 126 str. 4 d. numatyto nusižengimo padarymo grindžiama išimtinai vieno jį kaltinančio liudytojo paaiškinimu net neapklausus jo teisme, netiriant ir nevertinant teisinančių duomenų. Be to, nebuvo pašalintos abejonės, tokiu būdu grubiai pažeistas in dubio pro reo principas, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo atsakomybėn asmens naudai. Pažymi, jog byloje neginčijamai nustatyta (liudytojų D. B., V. J. parodymai teisme), kad jis iki atvykstant policijos pareigūnams su D. B. automobilyje „Ford Galaxy” vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau būdamas neblaivus šio automobilio nevairavo. Šioje vietoje Šilutės pl., prie garažų kooperatyvo, jis visada po darbo stato savo automobilį. Nurodo, kad teismas savo išvadą, kad jis būdamas neblaivus vairavo automobilį, grindė liudytojų policijos pareigūnų S. V. ir V. S. parodymais, tačiau jie abu patvirtino, kad vairuojant transporto priemonę jo nematė, ir A. M. jiems tvirtino, kad išgėręs automobilio nevairavo, be to, jų duoti parodymai teisme skyrėsi nuo paaiškinimuose nurodytų aplinkybių. Abu pareigūnai tik vieningai patvirtino, kad apie transporto priemonės vairavimą jiems tvirtino R. J.. Teismas prieštaravimų tarp šio asmens paaiškinime nurodytų aplinkybių ir kitų liudytojų parodymų nepašalino ir neapklausė R. J. teisme.
Pabrėžia, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika (LVAT nutartis Nr. N12-344/2004). Be to, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose gali būti skiriama administracinė nuobauda, savo griežtumu prilygstanti kriminalinei bausmei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suteikiamos iš esmės tokios pat teisės, kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje (pavyzdžiui, LVAT nutartis Nr. 259/2003). Šios teisės inter alia garantuojamos ir tarptautinės teisės aktais. Viena iš tokio asmens teisių – apklausti kaltinimo liudytojus, užduoti jiems klausimus (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. d p.; LVAT nutartis Nr. N3-16/2005). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. d p. nustato, kad kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi teisę pats apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad tie liudytojai būtų apklausti ir kad gynybos liudytojai būtų iškviesti ir apklausti tomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams. Pabrėžtina, kad rašytinių asmenų paaiškinimų negalima prilyginti liudytojų parodymams, nes liudytojų parodymai ir kiti bylos dokumentai yra savarankiškos įrodinėjimo priemonės (Administracinių teismų praktika Nr. 2, 320 p.) (LVAT nutartis Nr. N3-1928/2006). Pabrėžia, kad šioje administracinėje byloje jam nebuvo suteikta galimybė užduoti klausimus vieninteliam jį kaltinančiam liudytojui, kuris, apelianto manymu, apkalba jį pykdamas dėl konflikto, susijusio su siuntinio pristatymu į Londoną.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 31 str. numato, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta BK, skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos ATPK tvarka. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusi BK 281 str. 7 d. redakcija numato, jog tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (2016 03 25 įstatymas Nr. XII-2277 (TAR, 2016, Nr. 2016-06428). Kaip matyti iš pateikto reglamentavimo, už veiką, kurios padarymu buvo kaltinamas ir už ją nubaustas A. M., nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta BK, todėl, vadovaudamasis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 31 str., apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.
Pagal ATPK 257 straipsnį administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai turi būti vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014, 2AT-65-303/2015). Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įvertinęs įrodymus, teismas daro išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Išvados daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Sprendimą dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti lemia daug faktorių: įrodymų kiekis, rūšis, patikimumas ir pan. Teisingam teismo baigiamojo akto priėmimui svarbu ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (LAT nutartis Nr. e2AT-18-648/2017).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. M. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus – teismo išvados padarytos pripažįstant pažeidėją kaltu pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus. A. M. versija, neva jis būdamas neblaivus automobilio nevairavo, tiesiog sėdėjo automobilyje su draugu ir vartojo alkoholinius gėrimus, yra visiškai paneigta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3-4), policijos pareigūnės S. V. 2016-11-29 tarnybiniu pranešimu, piliečio R. J. pareiškimu dėl neblaivaus vairuotojo dalyvavimo eisme (b. l. 11-12), liudytojų policijos pareigūnų S. V. ir J. S. parodymais pirmos instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 46-47), iš dalies alkotesterio parodymų kvitu ir alkotesterio patikros sertifikatu (b. l. 7, 8).
Apeliantas skunde neneigia, jog įvykio metu sėdėjo prie automobilio vairo ir vartojo alkoholinius gėrimus, jog buvo neblaivus, tačiau kategoriškai nesutinka su tuo, kad jis vairavo automobilį. Teigia, jog jis iki atvykstant policijos pareigūnams su D. B. automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus. Tokią A. M. dėstomą versiją patvirtino liudytojas V. J., kuris paaiškino, kad 2016-11-29 išvažiuodamas iš garažų kooperatyvo, Šilutės pl. pamatė stovintį A. M. automobilį, sustojęs priėjo prie automobilio, jame sėdėjo A. M. su draugu, jie išgėrinėjo, pasiūlė jam išgerti, tačiau jis turėjo važiuoti, todėl atsisakė (b. l. 37-38). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją, jog jis vairavo būdamas blaivus, patvirtino ir liudytojas D. B., kuris paaiškino, kad tą dieną buvo išgėręs, nuvažiavo į Akropolį atsigerti alaus, ten sutiko A. M., kuris pasiūlė jį parvežti namo, nes gyvena šalia. Važiavo Kauno g., pasuko į Šilutės pl., automobilyje jis atsidarė alaus ir išgėrė porą gurkšnių. Nuvažiavo iki Šilutės plento galo, ten sustojus automobilyje išgėrė alaus, paskui A. M. iš kažkur ištraukė šampano, išgėrė ir šampaną. Tuomet prie jų priėjo vaikinukas, atidarė automobilio dureles ir iš užvedimo spynelės ištraukė automobilio raktelius. A. M. išlipo ir paklausė, ką jis daro, vaikinukas pasakė, kad jie važiavo girti, jie atsakė, kad girti nevažiavo. Matydamas, kad gali įvykti konfliktas, jis išlipo iš automobilio. Vaikinas pasakė, kad neduos raktelių, kad kvies policiją. A. M. paklausė, prie ko čia policija, tada vaikinas pasakė, kad gali susitarti. Jie dar kažką pasikalbėjo, vaikinas raktelių neatidavė. A. M. atsisėdo į automobilį, o jis nuėjo nusipirkti cigarečių. Kiek pamena, jie išgėrė po du butelius alaus ir šampano, degtinės negėrė, jos neturėjo ir iš viso degtinės jie negeria. A. M. važiavo normaliai, kad būtų vingiavęs nepasakytų (b. l. 37-38).
Žemesnės instancijos teismas
Tuo tarpu A. M. kaltinančią versiją patvirtina teismo posėdžio metu perskaitytas pareiškėjo R. J. pareiškimas dėl neblaivaus vairuotojo dalyvavimo eisme (b. l. 11-12), liudytojų policijos pareigūnų S. V. ir J. S. teismo posėdžio metu duoti parodymai ir S. V. tarnybinis pranešimas (b. l. 46-47, 5), iš dalies alkotesterio parodymų kvitas ir alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 7, 8). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos byloje esančius A. M. kaltinančius įrodymus sutinka, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi R. J. teismo posėdžio metu perskaitytu pareiškimu, kuris kartu su policijos pareigūnų parodymais, tarnybiniu pranešimu ir alkotesterio parodymų rezultatais vienareikšmiškai paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliamą versiją. Netikėti ar abejoti nešališko pilietiškai pasielgusio asmens pranešimu ir jame nurodytomis įvykio aplinkybėmis, atitinkančiomis byloje surinktus objektyvius duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, šio asmens pranešime išdėstytos aplinkybės kartu su kitų liudytojų parodymais, skirtingai nei administracinėn atsakomybėn traukiamo A. M. ir jo draugų D. B. ir V. J. parodymai, susijungia į vientisą ir logišką įvykių grandinę, jie yra neprieštaringi ir nuoseklūs.
Iš įspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų teikimą pareiškėjo R. J. pareiškimo dėl neblaivaus vairuotojo dalyvavimo eisme, kuris buvo perskaitytas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, matyti, kad jis nurodė, jog 2016-11-29 apie 12.30 val. važiuodamas savo automobiliu Šilutės pl. Jūrininkų pr. link, ties Baltijos pr. pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Ford Galaxy“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris šlaistėsi kelio juostomis. Įtaręs, kad vairuotojas galimai yra neblaivus, skubiai paskambino į pagalbos centrą ir pranešė policijai apie galimai neblaivų vairuotoją. Vairuotojas, sustojęs prie Jūrininkų – Smiltelės g. sankryžos šviesoforo, matomai jį pastebėjo, todėl pravažiavęs sankryžą, sustojo Jūrininkų prospekte. Sustojęs už sekamo automobilio, nuėjo prie automobilio ir iš vairuotojo atėmė raktelius, pasakė, kad iškvietė policiją. Keleivis išėjo namo. Vairuotojas iš jo akiračio dingęs nebuvo. Laukiant, kol atvyks policijos pareigūnai, vairuotojas jo labai prašė, kad jį paleistų ir dėl savo poelgio labai gailėjosi (b. l. 11-12). Iš policijos pareigūno J. S. parodymų pirmos instancijos teismo posėdžio metu matyti, jog įvykio dieną per pagalbos centrą buvo gautas pranešimas, kad Šilutės pl. nuo Baltijos pr. link Jūrininkų pr. važiuoja galimai girtas vairuotojas, pavojingai manevruodamas. Nuvykę į Rimkų gyvenvietę, minėto automobilio nepastebėjo, tuomet budėtojas jiems pranešė, kad automobilis stovi Šilutės pl. - Smiltelės g. sankryžoje. Nuvykus į nurodytą vietą, juos pasitiko liudytojas, kuris nurodė vairuotoją, kuris vairavo automobilį. Vyriškis paaiškino, kad automobilio nevairavo, kad su draugu jame gėrė tik alų. Kodėl liudytojas prie jo prisikabino, nežino, paaiškino, kad gal dėl to, kad ant jo automobilio yra užrašas, kad veža krovinius į Angliją, ir galimai buvo kažkada konfliktas. Liudytojas nurodė, kad tas vyriškis tikrai vairavo automobilį, liudytojas pasirašė dėl atsakomybės už melagingą pranešimą ir surašė pareiškimą. Vyriškio paklausus, kas vairavo automobilį, šis nurodė, kad vairavo jo draugas, kuris išėjo. Nuo gauto pranešimo į įvykio vietą nuvyko per 10 minučių, tuomet pažeidėjui buvo nustatytas girtumas ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 46-47). Iš policijos pareigūnės S. V. parodymų pirmos instancijos teismo posėdžio metu matyti, jog patruliuojant iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gautas pranešimas, kad Klaipėdoje, Šilutės pl. Rimkų link važiuoja neblaivus vairuotojas automobiliu „Ford Galaxy“, o pranešėjas važiuoja iš paskos. Vykstant nurodytu adresu, iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gavo patikslintą informaciją, kad minėtas automobilis sustojo Šilutės pl./Jūrininkų pr. ir pranešėjas atėmė iš neblaivaus vairuotojo raktelius. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko liudytojas, kuris paaiškino, kad pamatė pavojingai manevruojant automobilį, įtarus, kad vairuotojas galimai neblaivus, važiavo jam iš paskos, o automobiliui sustojus, atėmė iš vairuotojo raktelius. Liudytojo nurodytas vairuotojas teigė, kad automobilio nevairavo, kad buvo su draugu, kuris išėjo. Paties vairavimo fakto jie nematė, nurodytas vairuotojas sėdėjo keleivio pusėje ir ieškojo automobilio dokumentų. Iš liudytojo buvo gautas pareiškimas, pažeidėjui buvo nustatytas girtumas ir surašytas protokolas (b. l. 46-47). Šiais parodymais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareigūnė S. V. patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas analogiškas aplinkybes, jog 2016-11-29 patruliuojant, 12.41 val. gavo pranešimą, kad asmuo seka įtartinai vairuojantį automobilį, vėliau gavo pranešimą apie automobilio stovėjimo vietą, privažiavus rado automobilį sekusį pranešėją ir automobilį vairavusį asmenį, kuriam nustatytas 1,69 prom. girtumas (b. l. 5).
Sistemiškai vertinant minėtą R. J. pareiškimą ir policijos pareigūnų parodymus, pareigūnės tarnybinį pranešimą akivaizdu, jog šie asmenys nuosekliai, be jokių esminių prieštaravimų nurodė įvykio aplinkybes. A. M. vairavimo faktą patvirtina ne tik R. J. pareiškimas, kuriame jis nurodo iš akiračio nepaleidęs A. M. vairuoto automobilio, bet ir policijos pareigūnų parodymai, jog jie gavo pranešimą apie gatve važiuojantį neblaivų vairuotoją. Iš aptartų duomenų matyti, jog R. J. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą dar tada, kai jis sekė gatve važiuojantį A. M. automobilį, tai patvirtino abu policijos pareigūnai. Akivaizdu, jog bendruoju pagalbos telefonu paskambinęs R. J., sekdamas įtartinai vairuojantį automobilį, negalėjo žinoti, po kiek laiko ir iš kurios pusės atvyks policijos pareigūnų ekipažas, dėl to būtų visiškai nelogiška, jog jis, stebėdamas vietoje stovintį automobilį (kaip teigia pažeidėjas), būtų pranešęs, kad automobilis „Ford Galaxy“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja Šilutės pl. link Rimkų. Pastebėtina ir tai, jog R. J. pareiškime nurodė tikslų A. M. maršrutą, kad jis automobilį pradėjo sekti važiuojant Šilutės pl. ties Baltijos pr., kad po to automobilis buvo sustojęs prie šviesoforo ties Šilutės pl. ir Smiltelės g. sankryža. Remiantis internetu prieinamomis duomenų bazėmis (www.maps.lt ir www.maps.google.com) matyti, kad nuo Baltijos pr. iki Jūrininkų pr., kur vairuojamą automobilį sustabdė A. M., yra 3 km. Tai, jog į sustojimo vietą, esančią Šilutės pl./Jūrininkų pr., A. M. važiavo Šilutės pl. nuo pat Kauno g. (taigi ir kirsdami Baltijos pr.) pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atskleidė ir kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu važiavęs liudytojas D. B., ir pats A. M., nurodęs, kad jie važiavo nuo Akropolio, esančio Taikos pr. ir Kauno g. sankirtoje. Aptartos aplinkybės parodo, jog tuo atveju, jei jis nebūtų iš paskos sekęs A. M. vairuoto automobilio, R. J. nebūtų galėjęs nurodyti tikslaus net 3 km miesto gatvėmis besitęsusio pažeidėjo ir su juo kartu važiavusio asmens patvirtinto kelionės automobiliu maršruto. Taigi aplinkybę, jog R. J. matė ne stovintį, o važiuojantį ir būtent A. M. vairuojamą automobilį, iš dalies patvirtina ir paties pažeidėjo, ir jo versiją patvirtinančio liudytojo D. B. parodymai.
Pareiškėjo R. J. pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina, ir tuo pačiu A. M. versiją paneigia chronologinė įvykio analizė. Iš policijos pareigūnės S. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos ekipažas pranešimą dėl asmens vairavimo esant neblaiviam gavo 2016-11-29 12.41 val. (b. l. 5). Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad A. M. blaivumas buvo patikrintas 12.56 val. (b. l. 7). Taigi nuo R. J. pranešimo bendruoju pagalbos telefonu apie pastebėtą Šilutės pl. po kelią vinguriuojantį automobilį, judantį Rimkų link, iki to momento, kai policijos pareigūnai alkotesteriu patikrino A. M. blaivumą, praėjo 15 minučių. Pastebėtina, kad R. J. pranešimo policijos pareigūnams metu jis važiavo automobiliu A. M. iš paskos, taigi šis dar nebuvo sustojęs, ir pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinę versiją alkoholio dar buvo visiškai negėręs. Kaip jau minėta, nuo vietos, kurioje R. J. pastebėjo A. M. vairuojamą automobilį, iki šio sustojimo Šilutės pl. gale ties Jūrininkų pr. buvo nuvažiuotas 3 km atstumas, kuris judria miesto gatve, dienos metu įveikiant šviesoforais reguliuojamas sankryžas ir nereguliuojamas pėsčiųjų perėjas, po kelią įtartinai vinguriuojančio automobilio turėjo būti važiuojamas ne trumpiau kaip 5 minutes. Taigi pažeidėjo vairuotas automobilis turėjo sustoti Šilutės pl. ne anksčiau kaip 12.46 val. Be to, akivaizdu, jog atvykus policijos pareigūnams, A. M. neblaivumas nebuvo patikrintas iškart – policijos pareigūnai išklausė pareiškėjo R. J. paaiškinimo apie asmenį, kuris vairavo automobilį (atvažiavus policijos pareigūnams pažeidėjas sėdėjo keleivio pusėje), ir A. M. versijos, jog jis automobilio nevairavo, taigi iki pažeidėjo patikrinimo alkotesteriu praėjo mažiausiai pora minučių. Iš to, kas aptarta, matyti, jog A. M. nuo jo sustojimo Šilutės pl. iki policijos pareigūnų atvykimo stovėjo ne ilgiau kaip 8 minutes. Be to, per šį laiką prie jo vairuoto automobilio buvo priėjęs R. J., kuris ištraukė raktelius taip užtikrindamas, kad A. M. toliau nevažiuos, po ko pažeidėjas išlipo iš automobilio ir dar aiškinosi su R. J., o tai dar bent 2 minutėmis sutrumpina laiko tarpą, per kurį A. M. galėjo vartoti alkoholinius gėrimus.
Akivaizdu, jog chronologiškai analizuojant įvykių seką, matyti, jog per šį trumpą (iki 6 minučių) laiko tarpą A. M. nebūtų turėjęs pakankamai laiko pasišnekučiuodamas su D. B. kartu išgerti po du butelius alaus, butelį šampano ir dar degtinės (gėręs degtinę patvirtina pats A. M.), todėl ši aukščiau aptartais įrodymais visiškai paneigta jo versija atmetama kaip aiškiai neatitinkanti tikrovės. Minėtą apelianto versiją (alkoholio vartojimą tik sustojus kelkraštyje) paneigia ne tik trumpas laikas ( iki 6 min.), per kurį jis būtų turėjęs išgerti 1 litrą alaus, trečdalį litro šampano bei nenustatytą kiekį degtinės iš nugerto butelio, bet ir fiziologinės organizmo alkoholio rezorbcijos galimybės – net ir tuo atveju, jei iki 12.56 val. A. M. būtų suspėjęs išgerti minėtą alkoholio kiekį, per 6 minutes nuo alkoholio vartojimo jo koncentracija A. M. kraujyje nebūtų siekusi 1,69 promilės. Teismo medicinos teorijoje žinoma, kad alkoholio įsisiurbimo į kraują ir paplitimo audiniuose periodas (rezorbcijos fazė) trunka 1-3 val., tuo metu alkoholio koncentracija kraujyje didėja („Teismo medicina“, Vilnius, 2000, psl. 267). Iš to seka, kad praėjus 6 minutėms po alkoholio vartojimo, A. M. kraujyje buvęs alkoholio lygis nebūtų spėjęs pasiekti 1,69 promilių. Remiantis išvardintu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. M. versija, kad jis vairavo visiškai blaivus ir tik sustojęs Šilutės pl. išgėrė 1 litrą alaus, trečdalį litro šampano bei degtinės, yra paneigta byloje esančiais įrodymais.
Nors apeliantas skunde nurodo, neva policijos pareigūnų parodymai ir R. J. pareiškimas yra prieštaringi ir nenuoseklūs, tačiau akivaizdu, jog būtent administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija ir jo nurodomos įvykio aplinkybės yra nenuoseklios ir prieštaringos, taip pat neatitinkančios jo versiją palaikančių liudytojų D. B. ir V. J. parodymų. Visų pirma pastebėtina, jog A. M. tiek pirminiame savo paaiškinime policijai, tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek ir savo apeliaciniame skunde nurodo skirtingas galimo R. J. suinteresuotumo jį apkalbėti priežastis. 2016-11-29 paaiškinime A. M. nurodo, kad jo automobilis yra apklijuotas reklaminiais lipdukais (Lietuva – Anglija), todėl jis supranta, kad su juo nori susidoroti konkurentas (b. l. 13). Duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, A. M. nurodė, jog jis suprato, kad R. J. norėjo gauti pinigų ir iš jo pasipelnyti, nes sakė, kad kitu atveju iškvies policiją (b. l. 46-47). Apeliaciniame skunde A. M. jau nurodo, kad jį kaltinantis liudytojas jį apkalba dėl konflikto, susijusio su siuntinio pristatymu į Londoną. Akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesilaiko nuoseklios pozicijos dėl jį kaltinančią versiją palaikančio asmens galimo suinteresuotumo priežasčių. A. M. teiginiai dėl galimo R. J. suinteresuotumo yra išimtinai deklaratyvūs, visiškai neargumentuoti ir nedetalizuoti, pateikiamos versijos neatitinka byloje esančių duomenų. Kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, jog R. J. policijai apie girtą vairuotoją pranešė dar sekdamas automobilį, todėl būtų visiškai nelogiška, jei jau pranešęs apie neblaivų vairuotoją kelyje, jis priėjęs prie sustojusio automobilio reikalautų susimokėti už nepranešimą policijai, kaip tai pirmosios instancijos teisme nurodė A. M.. Kaip galima spręsti iš R. J. pareiškimo, su A. M. R. J. anksčiau nebuvo pažįstamas ir matė jį pirmą kartą, liudytojas D. B. taip pat nenurodė, kad A. M. būtų jam minėjęs apie kokius nors asmeninius jo ir R. J. tarpusavio santykius ar pažintį. Pažeidėjas nebuvo nuoseklus ir dėstydamas girtavimo automobilyje aplinkybes: 2016-11-29 paaiškinime A. M. nurodo, kad jis su draugu tiesiog sėdėjo jam priklausančiame automobilyje ir klausėsi muzikos, nenurodė, jog prieš tai būtų kur nors važiavę (b. l. 13). Tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pažeidėjas jau nurodo, kad jis su D. B. turėjo nusipirkę alaus, šampano, buvo neseniai atvykę iš Akropolio, ir stovinčiame automobilyje sėdėjo ir gėrė tik apie pusę valandos. Beje, pasak liudytojo V. S., kurio parodymais netikėti nėra jokio pagrindo, pažeidėjas jam nurodė, kad automobilį neva vairavo jo draugas, kuris prieš atvykstant policijai išėjo namo (t. y. D. B.).
Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, visi A. M. teisinančią versiją tvirtinantys asmenys yra pažeidėjo draugai, vienaip ar kitaip suinteresuoti A. M. bylos baigtimi, jie yra pakviesti gynybos, todėl jų parodymai gali būti suderinti iš anksto, siekiant padėti išvengti atsakomybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui: D. B. yra jo draugas, kuris kartu važiavo su neblaiviu pažeidėju, o V. J. yra pažeidėjo bendradarbis. Apygardos teismas pažymi, jog analizuojant asmenų parodymus, kurie galėjo būti suderinti dėl esminių įvykio aplinkybių, itin svarbu nustatyti, ar egzistuoja prieštaravimai dėl detalių, kurių asmenys, laikydami jas nesvarbiomis, galėjo neaptarti, tačiau jos buvo pakankamai reikšmingos, kad asmenys turėtų jas atsiminti. Šiuo atveju iš pateiktos liudytojų parodymų analizės akivaizdu, jog aptartuose liudytojų parodymuose gausu tiek tarpusavio prieštaravimų, tiek ir neatitikimų kitiems byloje esantiems duomenims, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl šių parodymų netikslumo. Liudytojas D. B. pirmosios instancijos teismo posėdyje užtikrino, jog sėdėdami automobilyje su A. M. jie degtinės negėrė, kad jie jos apskritai niekuomet negeria, tačiau A. M. nurodė, jog jie automobilyje gėrė degtinę. D. B. nurodė, kad jis su A. M. susitiko jam jau išeinant iš Akropolio, tačiau A. M. nurodė, kad jie kartu vaikščiojo po prekybos centrą, nuėjo į jame esančią parduotuvę. Liudytojas D. B. nurodė, kad jis pirko alų vienas, žadėdamas išgerti grįžęs namo, tačiau A. M. nurodė, kad jie kartu su D. B. nuėjo į prekybos centre esančią parduotuvę, kurioje visą alkoholį nupirko jis už savo pinigus. Liudytojas V. J. nurodė, kad jam priėjus prie A. M., jie pasikalbėjo apie darbus, šis pasiūlė išgerti, tačiau jis negali pasakyti, kokie alkoholiniai gėrimai buvo vartojami automobilyje ir ką jam siūlė išgerti. Šie administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį teisinančią versiją pagrindžiančių liudytojų parodymų neatitikimai ir tarpusavio prieštaravimai atskleidžia, jog asmenys davė nenuoseklius parodymus. Akivaizdu, jog tuo atveju, jei R. J. nepagrįstai būtų atėmęs iš A. M. raktelius ir nepagrįstai jį kaltinęs vairavimu esant neblaiviam, A. M. draugas D. B. nebūtų pasišalinęs iš įvykio vietos iki atvykstant policijai, o būtų siekęs padėti draugui įrodyti tiesą. Gi duotu atveju D. B. pasišalinimą kaip tik ir galima paaiškinti nenoru pakenkti draugui duodant pareigūnams teisingus paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, ar nenoru pačiam užsitraukti atsakomybę tuo atveju, jeigu duos pareigūnams melagingus, tačiau palankius draugui parodymus. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad A. M. teisinančią versiją tvirtinančių asmenų parodymai yra visiškai paneigti aukščiau aptartų A. M. kaltinančių įrodymų visumos, tinkamai juos įvertino kaip A. M. pasirinktą gynybos būdą ir pagrįstai atmetė kaip neatitinkančius tikrovės.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad pirmos instancijos teismas jo kaltę grindė išskirtinai tik pranešėjo R. J. 2016-11-29 pareiškimu policijos pareigūnams, kuris teisme nebuvo apklaustas ir kuriam nebuvo galimybės užduoti klausimų, ir tokiu būdu neva buvo pažeistos jo procesinės teisės.
Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos (pavyzdžiui, byla Balsytė-Lideikienė prieš Lietuvą - Balsytė-Lideikienė v. Lithuania, Judgment of 4 November 2008, Ap. No 72596/01) darytina vienareikšmiška išvada, kad bylose dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo turi būti laikomasi iš 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kylančių reikalavimų, t. y. turi būti taikomi pagrindiniai baudžiamajame procese galiojantys principai (viešumo, teisingo (sąžiningo) bylos nagrinėjimo, nekaltumo prezumpcijos ir kt.), administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamojo proceso metu gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. d p. ir BPK 44 str. 7 d. imperatyviai nenustatyta proceso stadija, kurioje asmeniui, kaltinamam nusikaltimo padarymu, turi būti sudaryta galimybė pačiam apklausti kaltinimo liudytojus arba reikalauti, kad tie liudytojai būtų apklausti. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ši teisė vertinama kaip teisės į teisingą, sąžiningą procesą sudėtinė dalis; tuo atveju, kai kaltinamasis jokioje proceso stadijoje neturėjo galimybės apklausti asmenų, kurių parodymai perskaitomi proceso metu ir naudojami kaip įrodymai, gali būti konstatuotas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto pažeidimas. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, taip pat kasacinėse nutartyse formuojama praktika, kad tokia situacija, kai apkaltinamajame nuosprendyje remiamasi parodymais asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis būtų apklaustas ikiteisminio tyrimo stadijoje arba nagrinėjant bylą teisme, pati savaime nebūtinai lemia gynybos teisių apribojimą su Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis nesuderinama apimtimi. Tokiose situacijose būtina vertinti, ar liudytojo nedalyvavimo teismo procese arba atsisakymo duoti parodymus (ar atsakyti į gynybos klausimus) priežastis yra svarbi ir ar yra pakankamų garantijų (procesinių galimybių), leidžiančių kompensuoti tokio įrodymo keliamus nepatogumus ir tinkamai bei teisingai įvertinti tokio asmens parodymų patikimumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-295-507/2016). Atsižvelgiant į proceso, kaip visumos, teisingumo vertinimą, patikrinti, ar yra pakankamų kompensuojančių garantijų, privalu ir tokiose bylose, kuriose negalima padaryti vienareikšmės išvados, ar tokie parodymai buvo vieninteliai ar lemiami, tačiau matyti, kad buvo pakankamai reikšmingi, ir jų pripažinimas įrodymu galėjo sukelti kliūčių gynybai (EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimai bylose Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę § 147, Schatschaschwili prieš Vokietiją § 116).
Visų pirma pažymėtina, jog iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas dėjo pastangas teismo posėdyje apklausti šį liudytoją: R. J. siųsti šaukimai atvykti į teismo posėdį (b. l. 25, 44), teismo nutartimi jam buvo paskirtas atvesdinimas į teismo posėdį (b. l. 50), tačiau 2017-02-21 buvo gautas raštas iš policijos, kad R. J. yra išvykęs į užsienį ir jo atvesdinti nepavyks (b. l. 56). Priemonių apklausti šį liudytoją ėmėsi ir apeliacinės instancijos teismas, buvo susisiekta su R. J. motina, kuri pranešė sūnui, jog jį norima apklausti teismo posėdyje, po ko buvo gautas R. J. elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad jis vis dar yra užsienyje (b. l. 74). Taigi liudytojo nedalyvavimo teisme priežastis laikytina svarbia. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiojo R. J. parodymai yra svarus A. M. kaltinantis įrodymas, ir tai, kad negalėjo užduoti jam klausimų, sukėlė gynybai sunkumų. Tačiau apygardos teismas, atidžiai įvertinęs skundžiamo administracinio proceso teisingumą sprendžia, kad gynybos teisės vis dėlto nebuvo pažeistos iš esmės, nes pakako procesinių priemonių R. J. pareiškimo patikimumui patikrinti. Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad šį pareiškimą R. J. parašė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Nors nagrinėjamos A. M. administracinio teisės pažeidimo bylos proceso metu nepavyko užtikrinti gynybos galimybės apklausti R. J., šio liudytojo tapatybė yra žinoma, taigi gynyba turėjo galimybę ginčyti jo paties ir jo parodymų patikimumą bei pateikti savąją įvykių versiją ir ją patvirtinančius įrodymus. Gynyba šia galimybe pasinaudojo ir pateikė argumentų dėl liudytojo galimo suinteresuotumo apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį: dėl nesąžiningos konkurencijos ir noro susidoroti, dėl noro pasipelnyti grasinant iškviesti policiją, dėl konflikto, kilusio pristatant siuntinį į Angliją, tačiau nepateikė jokių konkrečių duomenų, kurie patvirtintų šias keliamas versijas.
Tiek pirmos instancijos teismas, tiek ir šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas minėtus gynybos argumentus ir versijas detaliai išanalizavo, tačiau byloje nesant jas patvirtinančių duomenų, ir surinkus pakankamai jas paneigiančių įrodymų, jos buvo atmestos kaip nepagrįstos. Kaip minėta anksčiau, R. J. pareiškime išdėstyti parodymai laikytini patikimais, juos patvirtina kiti išnagrinėti įrodymai, kuriuos gynyba galėjo ginčyti. Taip pat pastebėtina, kad analizuojant byloje surinktų įrodymų visetą matyti, kad R. J. pareiškime policijai nurodytos aplinkybės yra pakankamai svarus jį kaltinantis įrodymas, tačiau jis nelaikytinas lemiančiu, ar, juo labiau, vieninteliu įrodymu, kuriuo grindžiama visa kaltinimo A. M. apimtis. Pažeidėjo kaltė grindžiama ir liudytojų policijos pareigūnų S. V., V. S. parodymais pirmosios instancijos teismo posėdyje, administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnės S. V. tarnybiniu pranešimu, alkotesterio parodymų kvitu (nustatytas 1,69 promilių girtumas), patikros sertifikatu Nr. 0436447, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo bei kita bylos medžiaga. Anksčiau šia nutartimi aptariant A. M. kaltės klausimą R. J. pareiškime nurodytos aplinkybės buvo detaliai patikrintos ir sulygintos su kitais byloje surinktais įrodymais (policijos pareigūnų parodymai patvirtina, kad R. J. į pagalbos centrą skambino A. M. dar vairuojant, A. M. ir D. B. parodymai patvirtino R. J. nurodytą pažeidėjo kelionės maršrutą, alkotesteriu užfiksuoti rodmenys patvirtino, jog A. M. buvo neblaivus). Byloje nenustatyta ir objektyvių priežasčių, dėl kurių R. J. galėtų apkalbėti A. M., apkaltindamas šiurkštaus administracinio teisės pažeidimo padarymu – priešingai, byloje nėra duomenų, kad šis liudytojas būtų pažįstamas su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad ta aplinkybė, jog A. M. negalėjo užduoti klausimų pareiškėjui R. J., nepažeidė BPK 44 str. 5 ir 7 d. bei Konvencijos 6 str. 3 d. d p., taikomo kartu su šio straipsnio 1 dalimi, nuostatų.
Tuo būdu byloje surinktais įrodymais patikimai nustatyta, kad A. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o tai jam užtraukia atsakomybę pagal ATPK 126 str. 4 d. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog A. M. kaltė visiškai įrodyta. Teismo nutarime aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina A. M. kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., padarymo. Apeliacinio skundo argumentai A. M. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Apeliacinio skundo ribose nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.