- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-19
- Bylos Nr.
- A-964-261/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01297-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gagys (pirm.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- P. B.
- Atsakovas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. B. (P. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. B. (P. B.) skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas P. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 3R-45(AG-7/01-2018); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA, Agentūra) 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą; 3) įpareigoti NMA skirti paramą pagal pateiktą paraišką.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2012 m. sausio 9 d. sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį su seneliu P. G. (P. G.) dėl bendro turimų sklypų apdirbimo. Tuo metu registruotą valdą turėjo tik P. G., o vėliau savo valdą įregistravo ir pareiškėjas, tačiau žemės plotai buvo dirbami tos pačios jungtinės veiklos partnerystės pagrindu, apjungiant visas šeimos narių pajėgas ir resursus. Pareiškėjas teigė, kad pateikė visus paraiškoje deklaruotus laukų žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus ir žemės dirbimo faktą įrodančius dokumentus, be to, visas deklaracijas savivaldybėje pildė kartu su specialistais.
3. Pareiškėjas nurodė, kad NMA neteisingai vertino jaunojo ūkininko teisę į išmokas, pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, 4 ir 50 straipsnių nuostatas. NMA sprendimas taip pat neatitinka Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – Taisyklės), 4.20 punkto nuostatų. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad NMA neturėjo teisėto pagrindo atsisakyti skirti paramą už 113,82 ha. Tai, kad P. G. suteikė teisę dalį jo valdomų plotų jungtinės veiklos partnerystės sutartimi valdyti pareiškėjui, atitinka Reglamento Nr. 1307/2013 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, o ši teisė NMA negali būti paneigta. Pateikta jungtinės veiklos partnerystės sutartis, kaip nurodė pareiškėjas, yra tinkamas žemės valdymo faktą jungtinėje veikloje patvirtinantis dokumentas.
4. Pareiškėjas paaiškino, kad teisėtai ir pagrįstai valdoje įregistravo partnerio nuomojamus valstybinės žemės sklypus bei deklaravo laukus paramai gauti. Nuomos sutartyse nuomininkui nebuvo draudžiama nuomojamus valstybinės žemės sklypus įtraukti į valdą, taip pat įtraukti juos į valdą jungtinės veiklos pagrindu kartu su partneriu. Sutartyse valstybinės žemės patikėtinis neįtraukė jokių nuostatų, apribojančių nuomininko galimybę nuomojamus sklypus dirbti jungtinės veiklos pagrindais, taip pat jose nenustatyta, kad nuomininkui privalomas rašytinis nuomotojo sutikimas norint nuomojamus valstybinės žemės sklypus įtraukti į valdą jungtinės veiklos pagrindu kartu su partneriu.
5. Pareiškėjas tvirtino, kad NMA sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes yra netikslus, neaiškus, motyvai išdėstyti neadekvačiai bei nepakankamai, o sprendimo turinys neatitinka teisės normų reikalavimų. Iš ginčijamo NMA sprendimo nėra aišku, ką reiškia kodas „bllb“, kodėl jis taikomas neišmokant išmokos už žemdirbystei neskirtus plotus. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas taip pat naikintinas kaip nepagrįstas ir priimtas nuodugniai neišnagrinėjus ginčo, nesivadovavus Reglamento Nr. 1307/2013 nuostatomis.
Atsiliepimas
6. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 30 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. 16-1012175668-1) (toliau – Paraiška). Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Taisyklėmis, 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL2013 L 347, p. 549), 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (OL 2014 L 181, p. 48) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 640/2014) ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – MPŪV taisyklės).
8. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Taisyklių 74.2.4, 74.2.5 ir 74.2.7 papunkčiais, plotai (1,96 ha (t. y. 0,76 ha (bl3 plotas), 0,15 ha (bl6 plotas), 1,05 ha (bl9 plotas)) buvo pripažinti netinkamais paramai gauti, todėl parama už šiuos plotus pareiškėjui nemokama. Taip pat, administruojant 2016 m. Paraišką, kontrolinių žemės sklypų (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 buvo nustatytas neatitikimas – „kito pareiškėjo paraiškoje deklaruotas analogiškas laukas“ (susikirtimo plotas – 0,01 ha). Kadangi šis plotas mažesnis nei 0,10 ha, todėl, pagal Taisyklių 68.3 papunktį, iš pareiškėjų, kurių plotai dengiasi, nebuvo prašoma pateikti persidengiančių plotų žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentų ir parama už šį persidengiantį plotą (0,01 ha) pareiškėjui neskirta.
9. NMA 2016 m. lapkričio 28 d. pranešimu Nr. 1427869 prašė pareiškėjo pateikti visus 2016 m. Paraiškoje deklaruotų laukų žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus su žemės sklypo planu. NMA, išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktus dokumentus ir vadovaudamasi valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas neįrodė teisėto 113,82 ha ploto, deklaruoto Paraiškoje, žemės valdymo teisės.
Atsiliepimas
10. Atsakovas nurodė, kad NMA sprendime aiškiai ir išsamiai nurodyti laukai, kuriuose nustatyti pažeidimai. Taip pat išaiškinta, kas yra bl3, bl6 ir bl9 ir kodėl už šiuos plotus neskirta parama. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie paneigtų VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) duomenis, kad jis 2016 m. Paraiškoje neišskyrė paramai skirti netinkamų plotų ar jų neišskyrė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Atsakovas, be kita ko, pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė valdymo teisę patvirtinančių dokumentų 113,82 ha Paraiškoje deklaruotam plotui, o valdymo teisę grindė netinkamais dokumentais (buvo pernuomota valstybinė žemė). Pareiškėjas nepateikė nei NMA, nei Lietuvos administracinių ginčų komisijos sutikimo, iš kurio būtų matyti žemės savininko valia leisti pareiškėjui naudotis Paraiškoje deklaruotais sklypais, nors teisės aktuose įtvirtintos imperatyvios nuostatos, draudžiančios be valstybinės žemės savininko sutikimo pagal nuomos sutartis įgytas teises ir pareigas perleisti kitam asmeniui.
11. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad NMA 2017 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. BR6-11938 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), prašydama pateikti informaciją dėl pareiškėjo deklaruotų valstybinės žemės sklypų. NŽT 2017 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 43SD-3660 (14.43.137E) „Dėl informacijos pateikimo“ atsakė, kad pareiškėjui ar kitiems asmenims nebuvo išduotas leidimas subnuomoti nurodytus valstybinės žemės sklypus.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškėjo P. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Taisyklių 73 punkte nustatyta, jog naudmenų laukų įbraižymai, kai jų ribos kerta KŽS, kurių GKODAS – bl1b, bl2, bl3, bl6, bl9, yra negalimi tiesioginėms išmokoms gauti. Iš sprendimo turinio teismas nustatė, kad NMA, taikydama sankcijas dėl minėto pažeidimo, rėmėsi VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktais duomenimis, kuriais nėra pagrindo abejoti, juolab kad pareiškėjas šių duomenų neginčijo. Taigi, kaip nurodė teismas, nustačius, kad atitinkami deklaruoti plotai patenka į bl3, bl6 ir bl9, parama už juos neskiriama.
14. Teismas iš ginčijamo sprendimo turinio nustatė, kad Paraiškoje deklaruotame KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 nustatytas susikirtimo plotas (0,01 ha), t. y. mažesnis kaip 0,10 ha, o iš pareiškėjų, kurių plotai dengiasi, nebuvo prašoma pateikti persidengiančių plotų žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentų. Šios aplinkybės, kurių pareiškėjas nepaneigė, patvirtina, kad parama jam už persidengiantį plotą (0,01 ha) neskirta vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, sprendime nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas, o pateiktas aplinkybių vertinimas aiškus ir suprantamas. Teismas, be kita ko, iš ginčijamo NMA sprendimo turinio nustatė, kad NMA paskyrė sankcijas, nes pareiškėjas nepateikė atitinkamų žemės sklypų/laukų valdymo teisę pagrindžiančių dokumentų – valstybės įgalioto atstovo (NŽT) rašytinio sutikimo dėl valstybinės žemės sklypų subnuomos ir kitų dokumentų.
15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog valstybinės žemės nuomotojas (Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT) būtų davęs išankstinį rašytinį sutikimą įnešti valstybinės žemės sklypų, kuriuos pareiškėjas išsinuomojo valstybinės žemės nuomos sutartimis, nuomos teisę, kaip turtinį įnašą į pareiškėjo veiklą. Taigi, teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėjas neįrodė valstybinės žemės sklypų, kuriuos deklaravo Paraiškoje, valdymo teisės, nes buvo pažeista tvarka, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.491 straipsnyje, t. y. negautas rašytinis sutikimas iš nuomotojo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT. Teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjas Paraiškoje deklaravo didesnį žemės ūkio naudmenų ar kitą plotą, negu valdė, todėl toks deklaravimas laikytinas neteisingu Taisyklių atžvilgiu ir sankcija už neteisingą plotų deklaravimą jam pritaikyta teisėtai ir pagrįstai.
Šalies argumentai
16. Pareiškėjas teigė, kad asmenys, perduodami jų žinioje esantį sklypą be atskiro leidimo, netinkamai jį informavo apie turimą teisę disponuoti sklypu, ir tai negali būti pagrindas uždrausti jam pretenduoti į paramą. Teismas, vadovaudamasis Taisyklių 97 punktu, kuriame įtirtinta, kad už paraiškos bei kitus duomenis atsako juos pateikę pareiškėjai, sutiko su Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo argumentu, jog pareiškėjas, būdamas atsakingas už tai, kad sklypai būtų deklaruoti (valdomi) teisėtai, pats turėjo pareigą tuo įsitikinti sudarydamas sutartis.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas konstatavo, kad NMA sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, motyvai aiškūs ir pakankami, sankcijos apskaičiuotos vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 640/2014 nuostatomis, nurodytas sankcijų apskaičiavimas, kuriuo teismas neturi pagrindo abejoti, todėl nėra pagrindo sprendimo naikinti remiantis pareiškėjo ar kitais argumentais Lietuvos administracinių ginčų komisijos, kuri pareiškėjo skundą dėl NMA sprendimo išnagrinėjo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, ginčijamu sprendimu pritarė NMA pozicijai, sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
III.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2018 m. lapkričio 29 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 3R-45(AG-7/01-2018) ir NMA 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde paaiškina, kad NMA sprendime nurodė tris pažeidimus, dėl kurių pritaikytos sankcijos, t. y. pareiškėjo deklaruotų kontrolinių žemės sklypų atitinkami plotai patenka į KŽS b13, b16 ir b19 ploto ribas (toliau – ir Pirmas pažeidimas), KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 nustatytas neatitikimas – ,,kito pareiškėjo paraiškoje deklaruotas analogiškas laukas“ (susikirtimo plotas – 0,01 ha) (toliau – ir Antras pažeidimas) ir pareiškėjas neįrodė teisėto žemės valdymo teisės į 113,82 ha deklaruoto ploto (toliau – ir Trečias pažeidimas).
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas, nagrinėdamas bylą, nurodė, kad NMA nustatė, jog atitinkami pareiškėjo deklaruoti plotai (1,96 ha (t. y. 0,76 ha (b13 plotas), 0,15 ha (b16 plotas), 1,05 ha (b19 plotas)) pripažinti netinkamai paramai gauti, nes patenka į b13, b16 ir b19 ribas, todėl, vadovaujantis Taisyklių 74.2.4, 74.2.5 ir 74.2.7 papunkčiais, parama už šiuos plotus pareiškėjui nemokama. NMA šiuos duomenis nustatė vadovaudamasi VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro elektroniniu formatu pateiktais duomenimis. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas duomenų neginčija, tačiau pareiškėjas su tokia teismo išvada nesutinka ir pabrėžia, jog pateikdamas teismui skundą ginčijo VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenis ir pabrėžė, kad nesupranta, kokiu pagrindu buvo nustatytas plotų tinkamumas / netinkamumas paramai gauti, kai plotai nebuvo tikrinami fiziškai.
Šalies argumentai
21. Pareiškėjas pažymi, kad tarp esamų plotų NMA sprendimo lentelės 5 punkte ir jo paaiškinime nurodyta, jog pareiškėjas neįrodė KŽS 033583-8576 lauke Nr. 1((duomenys neskelbtini)) valdymo teisės (1 ha), tačiau neišaiškino, kokiais dokumentais tai turėjo būti įrodyta. Lietuvos administracinių ginčų komisija sprendime pažymėjo, kad pastarųjų trijų sklypų naudojimo paskirtis nustatyta kaip vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, todėl pareiškėjas negalėjo deklaruoti kaip dirbamus žemės ūkio paskirties sklypus. Taip pat nustatyta, kad žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta Žemės ūkio paskirtis, tačiau Paraiškos pateikimo metu šis sklypas pareiškėjui nebuvo išnuomotas, nes nuomos sutartis sudaryta tik 2016 m. rugsėjo 1 d. Teismas nurodė, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos minėtos išvados pareiškėjas nepaneigė. Pareiškėjas nurodo, kad tuo atveju, jeigu NMA sprendime būtų išdėsčiusi argumentus taip, kaip pirmosios instancijos teismas, nurodytas aplinkybes būtų ginčijęs. Tokiu būdu yra užkertamas kelias į objektyvią asmens gynybą, nes valdžios ir teisminė institucija atlieka tas pareigas už NMA.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas Paraiškoje deklaravo valstybinės žemės sklypus, kuriuos išsinuomojo iš fizinių asmenų arba kuriuos valdė pagal jungtinę veiklos sutartį. Ginčijamuose NMA ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimuose detaliai išanalizuota, kuris žemės sklypas yra valstybinė žemė ir kokiais dokumentais pareiškėjas įrodinėjo savo valdymo teisę į juos. Teismas nurodė, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija išaiškino, jog šie sklypai negalėjo būti deklaruoti, o pareiškėjas to neginčijo, tačiau pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokia teismo išvada nesutinka, teigia, jog teismas neįsigilino į esminius teisinius skundo argumentus dėl Reglamento Nr. 1307/2013 pažeidimo. Pareiškėjo vertinimu, teismas neteisingai vertino jaunojo ūkininko teisę į išmokas, nepasisakė dėl tiesioginio Reglamento Nr. 1307/2013 taikymo.
23. Pareiškėjas pažymi, kad valdoje gali būti įregistruotas nekilnojamasis daiktas: įregistruotas Nekilnojamojo turto registre daiktas (žemės sklypas, statinys ar butas); neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre žemės sklypas, jeigu šis Nekilnojamasis daiktas priklauso bet kuriam valdos nariui nuosavybės, nuomos, panaudos teise ar kitais pagrindais. Nurodo, kad Nuostatai nedraudžia į valdą įregistruoti vieno iš partnerių nuomos pagrindais valdomų valstybinės žemės sklypų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas prieina prie išvados, kad NMA pateikta jungtinės veiklos partnerystės sutartis yra tinkamas žemės valdymo faktą jungtinėje veikloje patvirtinantis dokumentas. NMA, priimdama sprendimą, klaidingai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, todėl priimtas NMA sprendimas yra nepagrįstas, neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl naikintinas. Be to, NMA, reikalaudama pateikti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą leisti subnuomoti perduoti panaudos pagrindais išnuomotus (Paraiškoje deklaruotus) valstybinės žemės sklypus, nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.969 straipsniu, jungtinės veiklos teisinius santykius prilygino nuomos (subnuomos) teisiniams santykiams, todėl pažeidė teisės aiškinimo ir taikymo principus.
24. Pareiškėjo vertinimu, teismas nesigilino į visus teisinius argumentus, Europos Sąjungos reglamentų nuostatas ir pareiškėjo paaiškinimus, todėl sprendimas yra naikintinas, nes priimtas nesigilinus į visus pareiškėjo prašymus ir argumentus, remtasi tik Agentūros sprendimu ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos išvada.
Atsiliepimas
25. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
26. Atsakovas teigia, kad NMA 2017 m. gruodžio 4 d. sprendime yra aiškiai ir išsamiai nurodyti laukai, kuriuose buvo nustatytas Pirmas pažeidimas. Taip pat NMA 2017 m. gruodžio 4 d. sprendime yra nurodyta, kad Pirmas pažeidimas 2016 m. Paraiškoje buvo nustatytas vadovaujantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 987 3.1.1 papunkčiu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 189 3.1 papunkčiu, yra atsakingas už pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą. Be to, 2017 m. gruodžio 4 d. sprendime yra išaiškinta, kas yra bl3, bl6 ir bl9, bei kodėl už šiuos plotus Pareiškėjui neskirta parama. Atsižvelgiant į tai, NMA 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimas šioje dalyje atitinka Viešojo administravimo įstatyme keliamus reikalavimus. Atsakovas pažymi ir tai, kad pareiškėjas NMA nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenis, jog pareiškėjas 2016 m. Paraiškoje neišskyrė paramai skirti netinkamų plotų ar jų neišskyrė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių.
27. NMA 2017 m. gruodžio 4 d. sprendime yra aiškiai nurodytas laukas, kuriame buvo nustatytas Antras pažeidimas bei išsamiai paaiškinta, kad 2016 m. Paraiškos KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 nustatytas susikirtimo plotas (0,01 ha) mažesnis kaip 0,10 ha, todėl vadovaujantis Taisyklių 68.3 papunkčiu, iš pareiškėjų, kurių plotai dengiasi, nebuvo prašoma pateikti persidengiančių plotų žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus (kartu su kadastro žemėlapiais) ir parama už KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 persidengiantį plotą (0,01 ha) Pareiškėjui nebuvo skirta. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. sausio 31 d. sprendime taip pat konstatuota, jog parama pareiškėjui už 0,01 ha persidengiantį plotą neskirta teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, o NMA 2017 m. gruodžio 4 d. sprendime nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas, o pateiktas aplinkybių vertinimas aiškus ir suprantamas.
28. NMA įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus ir VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro (toliau – Registrų centras) duomenimis nustatė, kad pareiškėjas neįrodė teisėto žemės valdymo teisės į 113,82 ha ploto, deklaruoto 2016 m. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė valdymo teisę patvirtinančių dokumentų į 113,82 ha 2016 m. paraiškoje deklaruotam plotui, nes iš pateiktų dokumentų ir Registrų centro duomenų vertinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas grindė valdymo teisę netinkamais dokumentais (buvo pernuomota valstybinė žemė) arba nepateikė jokių dokumentų pagrindžiančių valdymo teisę.
29. NMA pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. sausio 31 d. sprendime visiškai pagrįstai nurodyta, jog teisės aktuose yra įtvirtintos imperatyvios nuostatos, draudžiančios be valstybinės žemės savininko sutikimo pagal nuomos sutartis įgytas teises ir pareigas perleisti kitam asmeniui, t. y. tiek išnuomoto daikto subnuomai, tiek panaudai, tam, kad pastarieji būtų laikomi teisėtais, būtinas daikto savininko sutikimas. Šiuo atveju, pareiškėjas sutikimo, iš kurio būtų matyti valstybinės žemės savininko valia leisti pareiškėjui naudotis 2016 m. Paraiškoje deklaruotais sklypais, nepateikė nei NMA, nei Lietuvos administracinių ginčų komisijai, nei pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 3R-45(AG-7/01-2018) teisėtumo ir pagrįstumo.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
32. Pareiškėjas prašo prijungti prie bylos papildomus dokumentus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad jie negali būti priimti ir tiriami apeliacinės instancijos teisme kaip nauji įrodymai, nes neatitinka nė vienos iš ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nurodytų naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui sąlygų. Be to, pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teisme turėjo objektyvias galimybes pateikti teismui visus, jo manymu, nagrinėjamai bylai reikšmingus įrodymus. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija atsisako tirti prašomus dokumentus kaip įrodymus nagrinėjamoje administracinėje byloje.
33. Teisėjų kolegija, iš į bylą pateiktų duomenų nustatė, kad NMA 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjui skyrė galutinę paramos sumą – 30 573,93 Eur. NMA sprendime nurodė tris pažeidimus, su kuriais nesutinka pareiškėjas, t. y. pareiškėjo deklaruotų kontrolinių žemės sklypų (KŽS) atitinkami plotai patenka į KŽS bl3, bl6 ir bl9 ribas; KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 nustatytas neatitikimas – kito pareiškėjo paraiškoje deklaruotas analogiškas laukas, susikirtimo plotas – 0,01 ha; pareiškėjas neįrodė teisėto žemės valdymo teisės į 113,82 ha deklaruoto ploto. NMA sprendimas priimtas, vadovaujantis Taisyklėmis, Reglamentu (ES) Nr. 1306/2013, Reglamentu (ES) Nr. 640/2014 ir MPŪV taisyklėmis.
34. Pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, 4 straipsnio 1 dalies b punktą valda – visi žemės ūkio veiklai naudojami ir ūkininko valdomi vienetai vienos valstybės narės teritorijoje. Pagal Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 57.1.3 punktą pareiškėjas nuo paraiškos teikimo pradžios iki einamųjų metų birželio 6 d., seniūnijoje pagal pareiškėjo valdos centro adresą dirbančiam seniūnijos darbuotojui arba viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajono konsultavimo biuro (toliau – konsultavimo biuras) darbuotojui pateikia žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus (kartu su kadastro žemėlapiais (žemės sklypų planais), kai pareiškėjas praėjusiais metais neteikė paraiškos ir, jei pareiškėjo nurodytoje vietoje jau yra įbraižyti kito pareiškėjo laukai ir nepavyksta išspręsti dvigubo deklaravimo; minėtų dokumentų pateikimo faktas pažymimas paraiškos antrojo lapo lentelėje. Remiantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 7.13.4 punktu laikoma, kad yra deklaruojami didesni naudmenų plotai, nei deklaruoti reikalavimus atitinkantys plotai, kai prašoma paramos deklaruojant plotą, kuriame neužsiimama žemės ūkio veikla (nepateikiama žemės valdymo teisę įrodančių dokumentų). Darytina išvada, kad 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013 ir Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės aiškiai nustato pareigą turėti žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus.
35. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalį valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Galimybė sudaryti jungtinės veiklos sandorį, kurio objektas būtų valstybinė žemė, kituose įstatymuose nenumatyta.
36. Civilinio kodekso 6.491 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iš nuomos sutarties, įkeisti nuomos teisę ar perduoti ją kaip turtinį įnašą ar kitaip ją suvaržyti tik gavęs išankstinį rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje aiškiai įtvirtintas draudimas valstybės ir savivaldybių turtą perduoti kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims ar kitaip susieti su turtu jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai akcentavo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės, pagal kurią šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos (žr., pvz., 2014 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014). Taigi, ne tik Valstybinės žemės nuomos, bet ir subnuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos, ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.).
37. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių 18 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutarties projekte nurodoma, kad nuomininkas gali subnuomoti išnuomotą žemės sklypą tik gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą ir tik pagal šioje sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. Taigi, nuomininkas gali subnuomoti išnuomotą žemės sklypą tik gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą ir tik pagal šioje sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad NŽT būtų davusi sutikimą pareiškėjui subnuomoti ginčo žemės sklypus, todėl ginčo žemės sklypai negalėjo būti teisėtai naudojami.
38. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjas neįrodė valstybinės žemės sklypų, kuriuos deklaravo Paraiškoje, valdymo teisės, nes nebuvo gautas rašytinis sutikimas iš nuomotojo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, prieina prie išvados, kad sankcija už neteisingą plotų deklaravimą pritaikyta teisėtai ir pagrįstai.
39. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog iš NMA sprendimo neaišku, kokiu pagrindu Pirmas pažeidimas nebuvo tikrinamas fiziškai, tačiau NMA sprendime, vadovaudamasi Taisyklių 70 punktu, kuriame įtvirtinta, jog ,,pareiškėjus patikrai vietoje ar nuotolinei patikrai atrenka Agentūra atsitiktinės atrankos ar rizikos analizės būdu. Prireikus gali būti skiriamos užsakomosios patikros. Jei pareiškėjo įbraižyti laukai patenka į KŽS, kurių GKODAS yra bl1b, Agentūra deklaravimą šiuose plotuose įtraukia į rizikos analizės kriterijus ir atlieka atrinktų deklaruotų plotų planines patikras. Agentūra neatlieka patikrų vietoje tuose KŽS ar jų dalyse, kurie patenka į einamųjų metų palydovinių ir (arba) ortofotografinių žemėlapių teritoriją, taip pat ŽŪIKVC atliktų KŽS tikslinimo darbų vietose“, nurodė, kad pareiškėjo laukų patikra (dėl kurių nustatytas Pirmas pažeidimas) vietoje nebuvo atliekama.
40. Taisyklių 68.3 punkte numatyta, kad Agentūra, nustačiusi didesnio kaip 0,1 ha deklaruoto ploto persidengimą, pareikalauja pareiškėjų, kurių deklaruoti plotai dengiasi, pateikti persidengiančio ploto žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus (kartu su kadastro žemėlapiais (žemės sklypų planais). Jei pareiškėjas deklaruoja plotus, valdomus kelių bendraturčių, (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis) ir nėra notariškai patvirtinta bei viešajame registre įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka, tai jis privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kuriuose būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis. Jei, vadovaujantis pareiškėjų pateiktais dokumentais, dvigubas deklaravimas neišsprendžiamas, Agentūra atlieka patikrą vietoje. Esant mažesniam kaip 0,1 ha persidengiančiam plotui minėtų dokumentų nereikalaujama ir parama už šiuos persidengiančius plotus nėra mokama nė vienam pareiškėjui. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Paraiškoje deklaruotame KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 nustatytas susikirtimo plotas (0,01 ha) – mažesnis kaip 0,10 ha, todėl iš pareiškėjų nebuvo prašoma pateikti persidengiančių plotų žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjui parama už persidengiantį plotą neskirta vadovaujantis Taisyklių nuostatomis.
41. Pareiškėjas, be kita ko, teigia, kad ginčijamas NMA sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Teismas, susipažinęs su skundžiamo sprendimo turiniu, vertina, kad ginčijamame NMA sprendime yra aiškiai nurodyta, kokie buvo padaryti pažeidimai, nurodytos teisės normos ir motyvai, taikomos poveikio priemonės tinkamai motyvuotos, todėl jis atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus ir yra teisėtas bei pagrįstas.
42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. B. (P. B.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.