Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P.K., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 135 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. sunkiai sužalojo šeimos narį, o būtent jis 2016-01-03 apie 02.25 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,12 promilės), konflikto metu dūrė peiliu savo sūnui P. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), į pilvą, padarydamas kiauryminį durtinį pilvo sužalojimą su kepenų kairiosios skilties pažeidimu bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje - sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip sunkiai sutrikdė sveikatą P. K., tokiu būdu P. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamasis P. K. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, jog jis su savo žmona gyvena vieno kambario bute. Šventėms į namus iš Anglijos grįžo sūnus P. Su sūnumi jo santykiai buvo geri, jokių barnių ar pykčių nebuvo. 2015 m. sausio 2 d. kavinėje šventė sūnaus gimtadienį. Nusprendus važiuoti namo, apie 24 val., žmona jį įsodino į taksi automobilį, jam nusibodo laukti, dėl ko grįžęs į kavinę pareiškė pretenzijas, o vėliau vienas išvažiavo namo, nes sūnus su žmona laukė kol išsiskirstys kiti svečiai. Kadangi jis ilgai laukė taksi automobilyje savo šeimos narių, dar už taksi reikėjo sumokėti beveik 20 eurų, todėl grįžęs namo, kol į namus grįžo jo sūnus su žmona, jis dar išgėrė keletą „čierkų" degtinės. Kavinėje jis taip pat buvo gėręs degtinės. Grįžęs į namus sūnus jį užsipuolė žodžiais sakydamas, kad jis šiam padarė „sarmatos", kad išvažiavo pirmas iš kavinės, nepalaukęs jų. Sūnus jį įžeidinėjo, sakydamas, kad supūdys jį, kad „zonoje būsi gaidys". Kadangi sūnus buvo labai piktas, jis (P. K.) iškvietė policiją. Atvažiavus policijos pareigūnams jis pareiškimo nerašė, nes nenorėjo dėl sūnaus rašyti pareiškimo, teigė, kad šiam pretenzijų neturi. Išvažiavus policijos pareigūnams, sūnus vėl pradėjo namuose triukšmauti. Grįžęs vienas į namus, jis iš virtuvės pasiėmė virtuvinį peilį, dantytais ašmenimis, nusinešė į kambarį ir pasidėjo savo lovoje po pagalve. Kodėl jis peilį nusinešė į lovą - paaiškinti negali. Mano, taip jis padarė, nes buvo girtas, blaivas peilio tikrai nebūtų nusinešęs. Į namus grįžus žmonai su sūnumi, jis su sūnumi susistumdė, sūnus jį paėmęs rankomis už pečių, pastumdamas paguldė į jo lovą. Paguldęs jį į lovą - sūnus jį paleido. Tuomet jam „susišvietė", kad peilis po nosimi, ir jis, paėmęs iš po pagalvės peilį į ranką, dūrė peiliu sūnui į pilvą. Po dūrio, peilį ištraukė, išsigando tokio savo poelgio. Ar sūnui bėgo kraujas, nematė. Tuomet žmona išsivedė sūnų į koridorių, užrakino kambario duris, iškvietė policiją. Duris atrakino tik tada, kai atvažiavo policija. Atvažiavę policijos pareigūnai jį sulaikė. Jis prisipažįsta peiliu sužalojęs savo sūnų, dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Mano, kad šiai nusikalstamai veikai įvykdyti įtakos turėjo tai, kad jis buvo vartojęs alkoholinių gėrimų.

P. K. savo parodymus buvo patvirtinęs parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (b.l. 125-130 1 t.).

Tai, kad kaltinamais padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, teismo nuomone, patvirtina ne tik jo parodymai teisiamojo posėdžio metu, bet ir nukentėjusiųjų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

Iš nukentėjusiojo P. K. parodymų, pagarsintų teismo posėdžio metu BPK 276 str. 4 d. tvarka matyti, jog jis jau šešerius metus gyvena Anglijoje, ten dirba. 2015-12-23 jis grįžo į Lietuvą aplankyti tėvų. Jo tėvai gyvena vieno kambario bute. Iki 2016 m. sausio 2 d. vakaro jo su tėvais santykiai buvo geri, namuose jokių barnių nebuvo kilę. 2016 01-02 vakare jis kartu su tėvais kavinėje šventė savo gimtadienį, visi vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė po 300-400 g degtinės. Jau kavinėje tarp jo ir tėvo kilo lengvas konfliktas, nes tėvas ilgai laukė jų taksi automobilyje, o nesulaukęs atėjo į kavinę. Tuomet jis tėvui pasakė, jei šis nori važiuoti, tai gali važiuoti vienas. Tėvas į namus išvažiavo vienas. Maždaug po 40 min. ar 1 val. į namus grįžo ir jis su mama. Namuose tėvas pradėjo šaukti ant mamos, kad šis jų ilgai laukė taksi automobilyje. Jis pradėjo raminti tėvą, tačiau tėvas paskambino į policiją. Apie 2 val., atvykus policijos pareigūnams, tėvas pareiškimo nerašė. Kadangi tėvas niekam pretenzijų jokių neturėjo, policijos pareigūnai išvyko. Išvykus policijos pareigūnams, jis buvo trumpam išėjęs iš buto, nes norėjo susitikti su draugu. Su draugu jam susitikti nepavyko, todėl grįžo į namus, kuriuose labai garsiai ėjo televizorius. Tėvas, gulėdamas lovoje, žiūrėjo televizorių. Pagalvojo, kad tėvas tai darė tyčia, kad mama negalėtų išsimiegoti. Tėvas nemiegojo. Jis įėjęs į butą, pradėjo šaukti, kad tėvas patildytų televizorių. Tėvas patildė televizorių ir atsikėlė iš lovos. Jie su tėvu vėl pradėjo bartis dėl to, kad šis garsiai klausė televizorių, trukdė mamai ir kaimynams. Vykstant žodiniam konfliktui tarp jo ir tėvo kambaryje, tėvas iš lovos paėmęs peilį, dantyta geležte, dūrė juo jam vieną kartą į pilvą. Prisimena, kad prieš tai, kai jam tėvas įdūrė peiliu į pilvą, jis sakė tėvui eiti miegoti. Neprisimena, ar stūmė tėvą į lovą ar ne. Po dūrio, jis pajuto skausmą, o tėvas peilį ištraukė. Jis iš karto su mama išėjo iš kambario ir užrakino kambario, kuriame liko tėvas, duris. Mama paskambino į policiją. Kur tėvas padėjo peilį, kuriuo jam dūrė, nematė. Atvažiavę policijos pareigūnai sulaikė tėvą, o medikai jį išsivežė į ligoninę. Dėl šio įvykio jis civilinio ieškinio nereiškia. Jam mama pasakojo, kad po to, kai tėvas paleistas iš policijos grižo į namus, grasino mamai sakydamas, kad juos abu su mama papjaus ir užkas į vieną duobę (b.l. 26 1 t.).

Nukentėjusioji D. K. parodė, kad sūnus P. šventėms grįžo į namus iš Anglijos, kur šiuo metu dirba ir gyvena. 2016-01-02 jie restorane šventė sūnaus gimtadienį. Iš restorano jos vyras grįžo vienas, o po kurio laiko grįžo ji su sūnumi. Kai ji su sūnumi grįžo į namus, vyras P. K. namuose buvo papildomai išgėręs ir pradėjo reikšti jai priekaištus, kodėl jie taip vėlai su sūnumi grįžo į namus, kad jam reikėjo taksistui sumokėti 17 eurų. Sūnus tuomet paprašė tėvo nusiraminti, sakė, kad jis atiduos pinigus sumokėtus už taksi automobilį, liepė tėvui eiti miegoti ir netriukšmauti. Tuomet jos vyras paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr.112 ir išsikvietė policiją. Kai vyras skambino į policiją, sakė, kad sūnus prieš jį smurtauja, nors jis jokių grasinimų išsakęs nebuvo, tik ramino, kad pastarasis nusiramintų ir netriukšmautų. Netrukus į namus atvyko du policijos pareigūnai, vyras atsisakė rašyti pareiškimą, teigė, kad sūnui jokių pretenzijų neturi. Išvykus policijos pareigūnams buvo apie 2 val. 10-15 min., vyras pradėjo grasinti jai ir sūnui, sakydamas: „aš jus papjausiu, užkasiu abu į vieną duobę, o man nėra skirtumo kur būt - būsiu šiltai ir pavalgęs", sakė: „paimsiu peilį ir papjausiu jus“. Ji išėjo į virtuvę, paties įvykio nematė, tik pamatė, jog sūnus kruvinas. Ji labai išsigando, griebė už sūnaus ir išsivedė į koridorių. Išėjusi iš kambario, ji užrakino duris, kad vyras negalėtų išeiti ir dar ką nors sužaloti. Iš sūnaus telefono ji iškvietė policiją, atvyko medikai ir išsivežė sūnų į ligoninę. Vyras buvo sulaikytas ir išvežtas į policijos komisariatą. D. K. taip pat nurodė, kad jos vyras P. K. paprastai elgiasi normaliai, yra geras, tik ūmaus charakterio, neigiamai jį veikia alkoholis. Nemano, kad jo grasinimai buvo realūs. Ji civilinio ieškinio nereiškia. Ji ir sūnus atleido tėvui.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad virtuvinis peilis su užrašais; bendras ilgis 21 cm., rankena raudona, ilgis 9,5 cm.; geležtė baltos spalvos metalo, ilgis 11,5 cm., plotis 15 mm, ašmenys su dantukais. Ant geležtės vienoje pusėje matyti tamsiai raudonos spalvos dėmės, panašios į sudžiūvusį kraują (b.l. 55-59 1 t.).

P. K. medicinos dokumentų apžiūros protokole įrašytoje specialisto išvadoje specialistė J. M. Č. konstatavo, kad P. K., gim. (duomenys neskelbtini), diagnozuotas kiauryminis durtinis pilvo sužalojimas su kepenų kairiosios skilties pažeidimu bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aštriu, duriančių savybių turinčiu daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku ir kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktą. (b.l. 68-69 1 t.).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

P. K. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 135 str. 2 d. 3 p., nes jis sunkiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui – sūnui P. K..

Teismas praktikoje sveikatos sutrikdymo bylose apie kaltininko kaltės formą ir jos turinį sprendžia atsižvelgdamas ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, taip pat kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį prieš nusikaltimą, jo padarymo metu ir po jo.

Teismo nuomone, kaltinamasis P. K. nukentėjusiajam P. K. sunkų sveikatos sutrikdymą padarė suvokdamas savo veiksmų pavojingumą kito žmogaus sveikatai ir numatė galinčius kilti padarinius. Tokią išvadą patvirtina nusikaltimo padarymo aplinkybės. Teismo manymu, kaltinamasis iš anksto po pagalve pasidėjęs peilį, vėliau jį paimdamas ir juo sąmoningai durdamas į pilvą, nors ir nedetalizuodamas, į kurią vietą pataikys, savaime suvokė, kad tokiu būdu kelia grėsmę mažiausiai nukentėjusiojo sveikatai ir numatė tokių pasekmių galimybę.

Tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. BK 135 straipsnyje numatytas žmogaus sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant konkrečių padarinių, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama nesiekiant konkrečių padarinių. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius.

Kaltinamasis P. K., būdamas subrendęs ir normalaus protinio išsivystymo, suvokė, jog dūris peiliu nukentėjusiajam į pilvą ne tik gali pažeisti gyvybiškai svarbius P. K. kūno organus, bet ir kelia pavojų šio asmens sveikatai, t. y. numatė, kad gali nukentėjusįjį sužaloti, tačiau kokio sunkumo sveikatos sutrikdymą norėjo padaryti, jam akivaizdžiai nebuvo svarbu, jis veikė tiesiogine neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia. Todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal kilusias pasekmes. Toks vertinimas atitinka ir teisminę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-62/2014).

Tai patvirtina tiek kaltinamojo elgesys nusikalstamos veikos padarymo metu, tik po jo padarymo, taip pat padarytų sužalojimų kiekis, nusikalstamų veiksmų intensyvumas bei jų nutraukimo priežastys. Kartą įdūręs ir ištraukęs peilį, daugiau P. K. kaltinamasis nebepuolė, iš paties kaltinamojo parodymų matyti, jog inkriminuotai nusikalstamai veikai įvykdyti įtakos turėjo vartotas alkoholis.

P. K. veika pagrįstai kvalifikuota pagal kilusias pasekmes kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtino aukščiau paminėta teismo medicinos specialisto išvada. Atsižvelgus į byloje nustatytą aplinkybę, kad kaltinamajam P. K. nukentėjusysis yra sūnus, jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kaip sunkus šeimos nario sveikatos sutrikdymas.

P. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2016 01 03 5:58 – praėjus 4 val. po įvykio nustatyta 1,12 prom. – b.l.102 1 t.) ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui.

Kaltinamasis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 99-100 1 t. ), Gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 2001 metais, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė. Specialisto išvadoje nustatyta, kad skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b.l. 80, 83, 86, 88, 98 1 t.). P. K. yra neįgalus (darbingumas 35 procentai), serga 2-o tipo cukriniu diabetu, serga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, jam operuota širdis, darbe charakterizuojas teigiamai ( b.l. 174-202 1 t.).

P. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji nurodo, jog po įvykio iškvietus policiją, kaltinamasis buvo išvežtas į PK, o po kurio laiko paleistas, tačiau jo sulaikymo tikslų laiką patvirtinančių duomenų byloje - nėra, todėl priimant nuosprendį nėra galimybės pasisakyti dėl laikino sulaikymo laiko įskaitymo į bausmę, be to šis klausimas gali būti išspręstas ir nuosprendžio vykdymo eigoje BPK nustatyta tvarka.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str.), nors anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau yra neteistas, sūnus tėvui atleido (b.l. 140 1 t.), dėl padaryto nusikaltimo prisipažino, nuoširdžiai gailisi, su šeimos nariais susitaikė, dirba, kas rodo, jog jis yra integruotas visuomenėje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant minimalų.

Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas (BK 75 str.) negalimas, nes padarytas labai sunkus nusikaltimas. BK 62 str. ar BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymui pagrindų nėra. Nusikaltimo negalima laikyti spontanišku ar įvykdyto atsitiktinai nepalankiai susiklosčius aplinkybėms.

Valstybės garantuojamos pagalbos tarnyba pateikė 2016 06 06 pažymą dėl 86,85 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų advokatui Anatolijui Svilai teikiant antrinę teisinę pagalbą P. K. priteisimo.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 6 d. asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Ši konstitucinė įtariamojo ar kaltinamojo teisė į nemokamą teisinę pagalbą įtvirtinta ir baudžiamojo proceso įstatyme – šiuo konkrečiu atveju BPK 44 str. 8 dalyje, numatančioje, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o, neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014 m. sausio 1 d. numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 106 straipsnis). Tačiau šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai (2014 m. liepos 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-516-562/2014). Šiuo atveju kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas teismo, nustačius aplinkybes, dėl kurių gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (BPK 51 str. 2 d.). Šių išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo yra nesuderinamas su jo teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti teisę į gynybą asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją. Iš baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamasis gauna nedidelį uždarbį, todėl jo galimybės pasikviesti pasirinktą gynėją – yra pasunkintos, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš P. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.

Peilis, saugomas pagal kvitą Nr.LS001600 Vilniaus apskrities VPK (b.l. 62 1 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir sunaikintinas.

Išnagrinėjęs bylą bei vadovaudamasis BPK 297-305, 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

P.K. pripažinti kaltu pagal BK 135 str. 2 d. 3 p ir jam paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti nuosprendį dienos.

P. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti ir vykdyti nuosprendį.

Peilį, saugomą pagal kvitą Nr.LS001600 Vilniaus apskrities VPK (b.l. 62 1 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos prašymą dėl 86,85 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų advokatui Anatolijui Svilai teikiant antrinę teisinę pagalbą P. K. priteisimo – atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.