Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A.M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyventis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2020 m. balandžio 9 d., apie 07.10 val., prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kilus ginčui tarp jo ir E. L. dėl pastarojo atsisakymo surinkti vedžiojamų šunų ekskrementus, papurškė E. L. į dešinę akį dujų, taip nukentėjusiam padarė dešinės akies jungtinės paviršinį cheminį nudeginimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, parodė, kad pirmiausia nukentėjusįjį užkalbino iš balkono, o važiuojant į darbą, paskui vėl jį pamatė su šunimis prie santuokos rūmų. Matė, kad šunys atlikinėja gamtinius reikalus prie santuokos rūmų, netoli laiptų, kur žmonės vaikšto. Paprašė žmogaus susirinkti šuns ekskrementus ir į tai buvo visiškai nereaguota, netgi, ignoruota. Tas žmogus jo paklausė, ką baigęs, tai jį įžeidė. Mano, kad nėra svarbu, ką esi baigęs, t. y. spec. vidurinį, vidurinį ar aukštąjį, turi susitvarkyti po savo gyvūnu. Papurškė jam į veido sritį dujų, galėjo kliūti į dešinę akį ir kad galėjo būti padarytas konstatuotas sužalojimas. Norėjo būti pilietiškas, išėjo, kad tapo kaltu. Dabar būtų pasielgęs kitaip, galbūt, nufilmavęs. Mano, kad ekskrementų nesurinkimas yra teisės aktų pažeidimas. Už tai turėtų būti atsakingas šuns šeimininkas. Įvykio metu nuo alkoholio apsvaigęs nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu siūlė susitaikyti, bet nesusitaikė dėl pinigų sumos. Prašoma suma buvo du tūkstančiai su trupučiu, o jis tokios sumos neturi. Jam nesiūlė nieko, galėtų nebent kokius 400 eurų. Atlyginimas „į rankas“ – 800 eurų. Žmona dirba, išlaiko du nepilnamečius vaikus. Bendros šeimos pajamos yra apie 2 000 eurų. Moka paskolą už butą – 150 eurų per mėnesį.

Iš nukentėjusiojo E. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2020 m. balandžio 9 d., apie 07.10 val., lauke prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vienam vedžiojant du šunis, iš (duomenys neskelbtini), antros laiptinės antro aukšto balkone, kuris išeina į Puodžių g. pusę, buvęs vyras pradėjo šaukti priekaištaudamas dėl šunų vedžiojimo. Vyras šaukė, kad išmatos teršia aplinką ir pranašiai. Vyras šaukė su grasinimais, sakydamas "palauk išeisiu". Tarp jų gavosi žodinis konfliktas, kurį pradėjo jisai, tačiau nenorėdamas konfliktuoti tiesiog nuėjo. Vyrą matė apytiksliai iki 20 metrų atstumu, jį kažkiek įsidėmėjo. Tai buvo iki 50 metų amžiaus vyras, vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirptais, plaukais, kurio viršugalvis buvo pliktelėjęs, nesiskutęs, kelių dienų barzda. Viršutinė rūbų dalis buvo ryškiai mėlynos spalvos. Jam nuvedus šunis Puodžių gatve kiek toliau link Klaipėdos santuokos rūmų, prie jo privažiavo sidabrinės spalvos automobilis "(duomenys neskelbtini)", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už kurio vairo sėdėjo tas pats iš balkono šaukęs vyras, kuris sustabdė automobilį, išlipo ir kažko ieškodamas su savimi ant kaklo ilgos rankenos pakabintoje rankinės, tvirtu žingsniu priėjęs prie jo pasakė "daugiau čia šunų nebevedžiosi ". Jis vyro paklausė "ar jūs turit aukštąjį išsilavinimą, kad taip elgiatės", vyras atsakė "turiu" ir iš rankinės išsitraukęs dujų balionėlį papurškė iš jo dujų jam tiesiai į dešinę akį ir pasakė „platina čia visokias koronas“. Vyras dujų jam papurškė stovėdamas apytiksliai kokių 2 m atstumu, pakankamai iš arti. Didžiausia dujų srovė pataikė į dešinę akį, bet kliuvo ir į kairę akį. Dujos degino abi akis, pasidarė sunku kvėpuoti, duso, trūko oro, negalėjo atsimerkti. Tiesiog ištiko momentinis šokas ir instinktyvus noras pabėgti nuo vyro, nes nežinojo kaip jis elgsis toliau, tačiau negalėjo to padaryti, nes negalėjo atsimerkti. Be to, abiejuose rankose laikė po šunų pavadėlį ir savaime aišku jie taip pat išsigando situacijos. Negalėdamas visiškai atsimerkti, tiesiog retkarčiais tik prasimerkdamas ėjo link namų, kur nuėjo vyras jis tiesiog nematė. Kentėdamas didelį akių graužimą, skausmą, perštėjimą akyse bei dusinimą grįžo į namus ir jo draugė iškvietė greitąją pagalbą. Yra alergiškas pelėsiui ir šienligei, todėl mano, kad dėl šios priežasties dujų poveikis jo organizmui sukėlė didelį stresą, nes duso, burnoje kaupėsi gleivės, tąsios seilės, dusino. Dėl dujomis sužalotos akies juto stiprų skausmą dešinėje veido pusėje, išbėrė veidą, iki vakaro jautė stiprų fizinį skausmą dešinėje veido pusėje, kilo alerginė reakcija, ištino veidas, nuo karščio tiesiog skausmas buvo pulsuojantis ir matė neryškiai vaizdus. Fizinis skausmas tikrai nebuvo momentinis, jis tęsėsi apie dvi dienas. Veidą ir akis vėl degino vos tik sušlapinus, nurimdavo tik išgėrus prieš alerginių vaistų. Dėl akių ir veido perštėjimo teko ne vieną kartą prasibusti iš miego. Atvykę GMP medikai atkalbinėjo vykti į ligoninę, nurodydami, kad Klaipėdos ligoninės dėl viruso yra perpildytos, ir kad dėl to galimai teks vykti į Kretingos ligoninę. Vėliau kreipėsi į savo šeimos gydytoją. Kadangi jo darbas yra su kompiuteriu, o dėl skausmo akyse negalėjo žiūrėti į kompiuterio ekraną, todėl turėjo 2 dienų nedarbingumą, jo toliau netęsė, nes buvo ilgasis Velykų savaitgalis, o pas gydytoją nuvykti apžiūrai galimybės nebuvo dėl Coronos viruso. Nedarbingume buvo dvi dienas, tačiau dėl to jam atlyginimas nenukentėjo, nes jam pavestą darbą jis padarė pasveikęs, nedarbo valandomis. Kadangi pirmas dvi dienas nedarbingumą moka darbdavys, todėl iš Sodros išmokų negavo. Konkrečiai šio sužalojimo gydymui vaistų nepirko, nes nuo alergijos vaistus vartoja nuolat ir jų turėjo iš seniau. Dėl asmens tokių veiksmų jam ir jo šeimai buvo sugadintos Šv. Velykos, darbdaviui neatsiskaitė laiku su jam pavestu darbu ir be to patyrė didelį skausmą, dvasinį skausmą, padaryta didelė moraline žala ir nuo tada jaučiasi nesaugiai išvedęs šuniukus į kiemą. Vėliau per kaimynus susižinojo, kad jam dujų į akį pripurškęs vyras yra A. M. gyvenantis Puodžių g. 22 name 3 arba 4 bute. Jis gyvena jo kaimynystėje (duomenys neskelbtini), tačiau anksčiau jo matęs nebuvo. Iš nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotų papildomų parodymų matyti, kad dėl šio įvykio metu patirtų sužalojimų nedirbo dvi darbo dienas, todėl patyrė 447,68 eurų turtinę žalą, be to, kreipėsi dėl įvykio pas advokatą ir teisinės paslaugos jam kainavo 30 eurų, bei civilinio ieškinio surašymas kainavo 300 eurų. Viso dėl šio įvykio patyrė 777,68 eurų turtinę žalą. Dėl padarytos moralinės žalos reiškia 1 500 eurų civilinį ieškinį. Viso bendrai reiškia 2 277,68 eurų civilinį ieškinį (48-51, 52-54 b. l.).

Iš 2020 m. balandžio 9 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad pareiškėjas E. L. nurodė jo 2020 m. balandžio 9 d. 07.10 val. prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, sužalojimo aplinkybes (1-4 b. l.).

Iš 2020 m. balandžio 9 d. Klaipėdos AVPK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo D. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. balandžio 9 d., tikslinant įvykio ROIK (duomenys neskelbtini) aplinkybes, buvo susisiekta dar kartą su pareiškėju E. L., kuris paaiškino, jog dėl įvykio tikrai turi pretenzijų nepažįstamam asmeniui, kuris pripurškė jam dujų, teigė, kad nori, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, bei paaiškino, kad bendruoju pagalbos telefonu pranešė, kad pastebėjo užpuoliką, kuris grįžo į kiemą su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), matė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), pranešimo ROIK (duomenys neskelbtini). Pagal automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), duomenis nustatyta, kad tai A. M., susisiekus su juo telefonu, šis patvirtino, kad įvyko konfliktas su nepažįstamu kaimynu dėl to, kad jis paprašė, kad kaimynas surinktų savo šunų išmatas, tačiau jis jas atsisakė surinkti ir tuo metu jo šunys jį pradėjo pulti, todėl jis šunims ir kaimynui pripurškė dujų, po ko jis pasišalino (9 b. l.).

Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK (duomenys neskelbtini) (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad pranešėjas E. L. nurodė, jog buvo papurkšta dujų, kviesti policijos pareigūnai ir medikai. Pamatė užpuoliką, kuris grįžo į kiemą su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (24-25 b. l.).

Iš 2020 m. balandžio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. L. nustatytas dešinės akies jungtinės paviršinis nudegimas vertinamas kaip sužalojimas ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (29 b. l.).

Iš 2020 m. balandžio 9 d. greitosios medicinos pagalbos kortelės, forma Nr. 110/a matyti, kad 2020 m. balandžio 9 d. 07.56 val. E. L. buvo kviesta GMP, nes jam pripurškė ašarinių dujų į akis, sunku kvėpuoti, nekarščiuoja. Preliminari diagnozė – alkių gleivinės pakenkimas ašarinėmis dujomis (30-31 b. l.).

Iš 2020 m. birželio 4 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrosios pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas garso įrašas. Jame užfiksuotas nukentėjusiojo pranešimas apie įvykį (43-45 b. l.).

Iš 2020 m. gegužės 12 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. M. pateikė apžiūrai dujų balionėlį (77-78 b. l.).

Iš 2020 m. gegužės 12 d. daiktų apžiūros protokolo bei fotolentelės matyti, kad apžiūrėtas daiktinis įrodymas - dujų balionėlis, kuriuo buvo sužalotas E. L. (79-82 b. l.).

Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis A. M. 2020 m. balandžio 9 d., apie 07.10 val., prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kilus ginčui tarp jo ir E. L. dėl pastarojo atsisakymo surinkti vedžiojamų šunų ekskrementus, papurškė E. L. į dešinę akį dujų, taip nukentėjusiam padarė dešinės akies jungtinės paviršinį cheminį nudeginimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi kaltinamojo A. M. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. M. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, kita vertus, jis neteistas, jo pavartotas smurtas nebuvo itin intensyvus ir pavojingas bei nesukėlė sunkių ir ilgalaikių pasekmių, administracine tvarka nebaustas, augina du nepilnamečius vaikus, dirba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskiriant ne pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant artimą sankcijos vidurkiui jo dydį, kuris vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintinas trečdaliu.

Siekiant, jog nuteistasis A. M. suprastų ir pajustų savo poelgio neigiamus padarinius ir ateityje nebenusikalstų, jam skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. L. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 447,68 Eur turtinės žalos ir 1 500,00 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl streso, skausmo ir suaktyvėjusių alerginių procesų, atlyginimo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. L. apklausiamas dėl civilinio ieškinio nurodė, kad ieškinį palaiko, nes jis yra teisingas ir pagrįstas. Neturtinės žalos 1500,00 Eur dydį, pirmiausia, jis grindžia savo savijauta. Jis yra alergiškas, dujų papurškimas iššaukė labai didelę alerginę reakciją, kuri tikrai nesibaigė dviem dienomis nedarbingumo. Sakytų, tai truko septynias dienas. Po to sekė ilgasis Velykų savaitgalis, todėl negalėjo patekti pas gydytojus. Gėrė vaistus nuo alergijos, tai jam yra rutininis dalykas. Pasirodo, jo alergiją provokuoja ir ašarinės dujos. Nori atkreipti dėmesį, kad papurškus dujų, jo savijauta buvo niekinė. Kadangi jam gydytojai primygtinai rekomendavo nesiprausti, o jis yra su barzda, tai tris, keturias dienas iš barzdos tą visa alergija, kai atsiguli ant pagalvės, prisiliečia prie veido ir ji vėl provokuojasi. Antra yra tai, kad kai jam buvo papurkšta dujų, jis perėjo Puodžių gatvę visiškai nieko nematydamas, kas galėjo būti visiškai neprotingas žingsnis jo sveikatai, jei koks nors automobilis jį būtų partrenkęs. Trečia – tai yra panašių bylų nagrinėjimas kartu su advokatu ir, sakykime, tokio bendro vardiklio suradimas. Taigi neturtinę žalą įvertino dėl savijautos, rizikos ir teismų praktikos. Šiandien jaučiasi taip pat, t. y. nei geriau, nei blogiau, šiai dienai kažkokių nusiskundimų neturi. Turtinę žalą sudaro patirti nuostoliai dėl darbo, t. y. jis negavo 447,68 Eur pajamų, ką patvirtina jo pateikta darbdavio pažyma. Tiriant šios pažymos turinį, nukentėjusysis nurodė, kad joje nurodyta 447,68 Eur suma yra darbdavio išlaidos, o ne jo negautos pajamos, taip pat nurodė, kad kitų dokumentų, pagrindžiančių jo nurodytą turtinės žalos dydį, teismui jis neteiks.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. L. palaikė savo civilinio ieškinio dalį dėl negautų 447,68 Eur pajamų, tačiau, teismo nuomone, nepateikė tai pagrindžiančių dokumentų. Jo pateiktoje 2020 m. gegužės 27 d. JSC LIDO Marine pažymoje nurodyta, kad E. L. darbe nebuvo nuo 2020 m. balandžio 9 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. ir jo nedarbingumo laikotarpiu apskaičiuota 447,68 Eur suma. Teismui nekyla abejonių, kad minėta suma yra ne E. L. negautos pajamos, o jo darbdavio dėl jo nedarbingumo patirtos išlaidos. Tai pripažino ir pats nukentėjusysis, kuris taip pat nurodė, kad kitų dokumentų dėl turtinės žalos neturi ir teismui neteiks. Atsižvelgiant į išdėstytą, E. L. civilinio ieškinio dalis dėl 447,68 Eur turtinės žalos atmestina, kadangi nepagrįsta.

CK 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų (dujų papurškimo į veidą ir akis) nukentėjusiajam E. L. buvo sukeltas fizinis skausmas, nepatogumai, suaktyvėjo alerginiai procesai, tačiau, kaip nurodė ir pats nukentėjusysis, jam dėl to ilgalaikių pasekmių nekilo, šiai dienai kažkokių nusiskundimų neturi. Tuo būdu teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, nuteistojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, mano, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. L. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintina iš dalies, t. y. jam priteistina 400,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl proceso išlaidų

Anksčiau aptartame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis išdėstė prašymą priteisti jam 330,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš nukentėjusiojo pateiktų sąskaitų faktūrų (57-58 b. l.) matyti, kad šias išlaidas sudaro 30,00 Eur vertės teisinė konsultacija ir 300,00 Eur vertės dokumentų peržiūra ir civilinio ieškinio paruošimas. Teismo nuomone, šis nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis yra pagrįstas, šios išlaidos, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, išieškotinos iš nuteistojo A. M..

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktas – dujų balionėlis „Original TW1000“, saugomas Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje (2020 m. gegužės 29 d. kvitas B Nr. 038769 20/128), kaip nusikaltimo padarymo priemonė ir kaip menkavertis daiktas, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti galutinę šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250,00 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per penkis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. L. iš nuteistojo A. M. 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. L. iš nuteistojo A. M. 330,00 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų) jo turėtų proceso išlaidų advokato pagalbai atlyginimo.

Daiktą – dujų balionėlį „Original TW1000“ saugomą Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje (2020 m. gegužės 29 d. kvitas B Nr. 038769 20/128), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.