Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti turtą, nustatymo, suinteresuoti asmenys R. P., Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) mirusios Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus. Z. P. ir K. P. 1956 m. (duomenys neskelbtini) įregistravo savo santuoką (liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)). 1993 m. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buvo įgytas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), Klaipedos r. sav., K. P. vardu. Butas bei ūkiniai pastatai buvo įgyti galiojant senajam Santuokos ir šeimos kodeksui, kurio 21 straipsnis numatė, jog turtas įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Z. P. mirė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono trečiojo notarų biuro notarė pateikė informaciją, kad po Z. P. mirties įpėdinai nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo byla nėra užvesta. K. P. mirė (duomenys neskelbtini).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad K. P. po savo sutuoktinės Z. P. mirties gyveno ir mokėjo mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipedos r. sav. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjo tėvas K. P. po savo sutuoktinės Z. P. mirties, būdamas gyvas atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Klaipedos r. sav.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą apie pareiškėjo įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po sutuoktinės Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą ir jį valdė kaip savo, t. y. priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 279 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo A. P. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties faktiniu valdymu priėmė palikimą per įstatymo nustatytą terminą po palikėjos mirties pradėdamas faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą ir juo rūpintis kaip savo turtu.

Juridinę reikmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.