Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, - Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovui Donatui Vėlavičiui,

E. G., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), senatvės pensininko, dirbančio (duomenys neskelbtini), vedusio, neteisto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. 2014 m. rugsėjo 22 d., apie 9.30 val., Pakruojo mieste, Statybininkų g. 4, vairuodamas jam priklausantį automobilį RENAULT ESPACE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti automobilių stovėjimo aikštelėje, nepasirūpinęs, kad jis savaime nepradėtų riedėti, kuris nuriedėjęs atsitrenkė į stovintį automobilį PEUGEOT PARTNER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. A., ir jį apgadino. Nesant nukentėjusiojo, E. G. iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešęs policijai. Šiais savo veiksmais E. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 152, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

E. G. teismo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų prisipažino iš dalies, nurodydamas, kad Kelių eismo taisyklių 9, 152 punktų pažeidimus, t.y. pažeidimą pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį pripažįsta, nes eismo įvykio metu automobilio nevairavo, tačiau ši situacija patenka į eismo įvykio apibrėžimą. Tačiau, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos sąmoningai, t.y. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nepripažįsta todėl, kad nepastebėjo, jog tuo metu būtų apgadinta mašina, nebuvo sukėlęs žmonėms: nei sveikatai, nei gyvybei, pavojaus, nesuvokė, kad pasišalino iš įvykio vietos neteisėtai, nes nebuvo matoma sugadinimų, nesuveikė signalizacija, neiššovė oro pagalvės, nesislėpė nuo atsakomybės, nes aikštelė yra filmuojama, bet kuriuo momentu bus išaiškinta jo asmenybė, neslėpė savo mašinos, jo mašinai nebuvo jokių pažeidimų. Paaiškino, kad rugsėjo 22 dieną, apie pusė dešimtos, su mašina „R. E.“ atvyko prie „Maximos“ parduotuvės ir išlipęs nuėjo prie bankomato pasitikrinti kortelėje pinigų likučio. Tuo metu lijo lietus. Pasitikrinęs kortelę, apsisuko ir pamatė, kad nėra jo mašinos, iš karto toptelėjo mintis su mašinos pavogimu, tačiau apsidairęs pamatė, jog mašina yra pajudėjusi atgal ir stovi aikštelėje atsirėmusi į kitą automobilį. Priėjęs prie mašinos, apžiūrėjo iš vienos pusės, iš kitos pusės, nepastebėjo, kad būtų padaryta kokia žala kitam automobiliui, todėl sėdo į mašiną ir išvažiavo. Jo klaida yra ta, kad atvažiavęs nepaliko mašinos su įjungtu bėgiu, arba neužtraukė rankinio stabdžio. Tą klaidą jis pripažįsta. Savo automobilį pastatė šonu į parduotuvę ir ji pajudėjo atgal, pastatė visai prieš bankomatą, kadangi tuo metu lijo lietus. Kitas automobilis stovėjo aikštelėje prie gatvės. Jo automobilio galas atsitrenkė į kito automobilio priekį. Atėjęs nuo bankomato, pažiūrėjo iš vairuotojo pusės, apėjo iš priekio pusės į kitą šoną, nematė, kad būtų padarytų pažeidimų. Automobilį apžiūrėjo kaip stovėjo, nepatraukęs, iš įvykio vietos netraukė. Kito automobilio savininko ar vairuotojo nebuvo. Vairuotojo teises turi nuo 1964 metų ir nuo to laiko vairuoja automobilį. Žino, ką tokiu atveju reikia daryti: reikia sulaukti savininko ir surašyti pažymą įvykio vietoje. To nepadarė dėl to, nes nebuvo mašinai sužalojimo, o dabar aiškinama, kad sužalojimas yra. Kodėl taip padarė, gal tas susijaudinimas, kai iš karto pamatė, jog nėra mašinos. Apžiūrėjęs automobilį nematė pažeidimų, ir jeigu dar vertinat, kad jo mašinai įsirėmus į kitą automobilį nebuvo jokio garsinio signalo to kito automobilio, nebuvo iššovusios pagalvės. Automobilio neapėjo, tačiau tai matėsi vizualiai, nieko tokio nebuvo, todėl sėdo ir išvyko. Eismo įvykį pripažįsta, o kad pasitraukė iš įvykio vietos,- neturėjo jokių kėslų slėptis iš autoįvykio, aikštelė filmuojama ir bet kuriuo atveju būtų surastas, neturėjo jokio tikslo pabėgti iš įvykio vietos, nebuvo jokios prasmės. Vertina, kad jo pasitraukimas iš įvykio vietos sąmoningas ir apgalvotas. Policija jį surado, atvažiavo kitą dieną, mašiną apžiūrėjo jo namų kieme, kuriai nebuvo jokio pažeidimo. Kaip buvo apžiūrimas tas kitas automobilis (prie „Maximos“) jis nežino, nebuvo, nematė. Kai jis nuėjo prie savo nuriedėjusio automobilio, matė, kad abu automobiliai buvo susilietę. Susilietimo vietą apžiūrėjo iš vienos pusės, iš kitos pusės, pažeidimų nesimatė. Įvykio metu buvo blaivus. Atitraukęs automobilį, nebeapžiūrėjo to kito automobilio. Supranta, kad atsitrenkus į kitą automobilį gali būti sužalojimų, yra tokios galimybės, jis tik pažiūrėjęs matė, kad nėra padarytos žalos, todėl išvyko iš įvykio vietos. Mano, kad įvykio vietoje su nukentėjusiu būtų susitarę dėl žalos, bet to nedarė. Liudytoja K. parodė, kad ji būdama „Armelinos“ parduotuvėje girdėjo didelį garsą, tačiau jis pats, būdamas šalimais, to tikrai negirdėjo, tik atsisukęs pamatė, vietoje, kur paliko mašiną, jos nebuvo. Gaila, kad autoįvykio filmavimo medžiagoje nematyti, kaip jis apžiūri automobilį iš vairuotojo pusės, apeina iš priekio į kairę pusę ir apžiūri, tačiau filmavime tos vietos nematyti. R. K. teisme pasakė, jog nematė jo, ar jis žiūrėjo, ar nežiūrėjo, tačiau jos paaiškinime yra parašyta, kad matė, jog nebuvo apžiūrėta ir jo nuvažiuota. Prašė teismo atsižvelgti į jo veiksmus, kad išvažiavo neturėdamas jokio noro, sąmoningai pabėgo iš įvykio vietos. Jo prasta sveikata, mašina reikalinga dėl sveikatos, dėl važinėjimo pas gydytojus. Pagal teismų praktiką, t.y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, tokiose panašiose bylose yra tiesiogiai nurodoma, kad būtų taikytina ATPK 130 straipsnio 1 dalis turi būti įrodoma, jog buvo sąmoningas pabėgimas iš eismo įvykio vietos.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovas Donatas Vėlavičius E. G. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą palaikė ir nurodė, kad vairuotojo kaltė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, pažeidus Kelių eismo taisyklių 9, 152 ir 234 punktus, galiojusius akto redakcijos iki šių metų spalio 11 dienos, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, visa kita eismo įvykio bylos medžiaga, liudytojų, apklaustų teismo posėdyje, parodymais bei vaizdo įrašu, kuris buvo peržiūrėtas teismo posėdyje. Vairuotojas neįsitikino palikdamas automobilį, kad jis nepajudės ir jam nuriedėjus bei atsitrenkus į kitą automobilį, jį apgadino, be to, vairuotojas su automobiliu iš eismo įvykio vietos pasišalino neįsitikinęs, kad nepadarė žalos. Tą dieną filmuotos medžiagos nebuvo galima peržiūrėti, kadangi tuo metu nedirbo „Maxima“ parduotuvės apsaugos darbuotoja, kuri moka atsukti vaizdo įrašą. Kitą dieną nuvažiavo į parduotuvę ir apsaugos darbuotoja pagal laiką atsuko atgal kameras ir jis pažino vairuotoją, įrašė vaizdo įrašą, atsivežė kompaktinį diską. Žinojo vairuotoją, žinojo, kad jis turi tokį automobilį ir su M. Z. nuvažiavo pas E. G. į namus, rado jį kieme, stovėjo automobilis, apžiūrėjo, nufotografavo, surašė transporto priemonės techninės apžiūros aktą ir po to visi kartu atvažiavo į policijos komisariatą, kur baigė tvarkyti dokumentus, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, išaiškino ir įteikė administracinio teisės pažeidimo protokolo kopiją. Jis pats dalyvavo apžiūrint E. G. automobilį, peržiūrėjus vaizdo įrašą, tas automobilis aiškiai matėsi. G. automobilis nėra naujas, daug vietų yra pabraižyta, atsilupę dažai, apžiūrint automobilio galinį bamperį apgadinimo vietos nerado, nes dar prieš tai tas bamperis buvo pabraižytas, kažkokių naujų pažeidimų nesimatė. Automobiliui ant šonų buvo kažkokie „plėmai“, atsilupę seni dažai ar gruntas. Surašant protokolą, G. viską aiškino taip pat, kaip ir šiandien duodamas parodymus, aiškino, kad gailisi, kad nepasižiūrėjo, neįsitikino, sakė, kad žiūrėjo, bet iki galo nepasižiūrėjo, kad apgadinimų nematė, tačiau jie tuos apgadinimus matė iš nuotraukų, liudytojai matė. Surašant protokolą, G. neaiškino, kodėl nelaukė nukentėjusiojo, kodėl nepranešė policijai. G. jis išaiškino padarytų pažeidimų pasekmes. Filmuotoje medžiagoje matyti, kad nuo bankomato nubėga, paties įsėdimo į mašiną nesimato, tačiau išvažiuoja po labai mažo laiko tarpo, galima daryti išvadą, kad jeigu ir žiūrėjo, tai neatidžiai, nes labai jau greitai su automobiliu išvažiuoja. Siūlo E. G. skirti administracines nuobaudas sankcijos ribose.

Nukentėjusysis A. A. parodė, kad jam paskambino žmona ir pasakė, jog kažkas atsitrenkė į automobilį ir pasišalino. Po kokių 10 minučių jis atvažiavo į įvykio vietą, policijai jau buvo pranešta, buvo atėjusi iš kitoje gatvės pusės esančios parduotuvės pardavėja. Pardavėja sakė, jog jo žmona sėdosi į automobilį ir nieko nepastebėjusi būtų išvažiavusi. Pardavėja jo žmonai pasakė, jog kažkas atsitrenkė į automobilį ir išvažiavo. Atvažiavęs į vietą pamatė, kad automobiliui vienoje vietoje įplyšęs bamperis, pasislinkę tarpai, laukė policijos. Iki to laiko automobilis buvo sveikas, faktiškai naujai pirktas, nes jį naudojo tik dvi savaites, praeita techninė apžiūra, draustas privalomuoju draudimu. Automobilis „P. P.“ registruotas jo vardu, tačiau su žmona naudojasi abu. Žalą atlygino kaltininko draudimas, kadangi suradus kaltininką kreipėsi į kaltininko draudimą ir jam buvo atlyginta padaryta žala. Pretenzijų neturi. Negali atsakyti, kiek laiko parduotuvėje buvo žmona, tačiau ji nebūtų atkreipusi dėmesio, kad kažkas yra ne taip, būtų sėdusi ir išvažiavusi. Tačiau iš kitoje gatvės pusėje esančios parduotuvės pardavėja, išgirdusi garsą, išbėgo į lauką ir pamatė, kad jo žmona sėda į automobilį, atbėgusi žmonai ir pasakė, jog kažkoks automobilis atsitrenkė į automobilį, o tas žmogus pribėgęs prie automobilio sėdo ir nuvažiavo, suprato, jog pasišalino iš įvykio vietos, bandė užsirašyti mašinos numerį, spalvą. Jam atvykus į įvykio vietą automobilio apgadinimai matėsi aiškiai. Mano, kad vairuotojas galėjo matyti apgadinimus patraukus automobilį ir jo nepatraukus. Jis iš karto pastebėjo apgadinimus, pasislinkusius tarpus. Vizualiai matėsi apgadinimai, nes buvo nubyrėję dažai, buvo buferio įplyšimas.

Liudytoja R. K. parodė, kad dirba parduotuvėje „Armelina“, kuri yra priešais „Maximą“ ir tą rytą atėjusi į darbą turėjo susisiekti su klientu, nusisukusi kalbėjosi telefonu, išgirdo garsą metalo į metalą. Baigus pokalbį atsisukusi pamatė, kad mašina galu atsitrenkusi į kitą mašiną. Tuo metu labai lijo lietus, buvo šilta, jų parduotuvės durys buvo atidarytos ir pro atidarytas duris pamatė, kad mašina atsitrenkusi į kitą mašiną. Smalsumo vedama žiūrėjo, kas bus toliau. Pamatė, kad prie automobilio priėjo žmogus, atsisėdo į mašiną (kuri atsitrenkusi) ir pradėjo važiuoti, suprato, kad vyksta kažkas ne taip. Šovė mintis, kad reikia užsirašyti numerius, puolė prie prekystalio, pasiėmė „tušinį“ ir bandė užsirašyti numerius, lijo lietus, išbėgo ant šaligatvio, nebuvo užsidėjusi akinių ir rašė tai, ką matė, numerių neįžiūrėjo, nes mašina buvo tolokai. Grįžo į parduotuvę, atėjo jos dukra. Abi su dukra laukė ir pamatė, kad išėjusi iš parduotuvės moteris ateina prie mašinos, net nežiūrėdama sėda į mašiną, tada jos abi su dukra perbėgo gatvę ir pribėgę prie mašinos moteriai pasakė, jog kažkas į jos mašiną buvo atsitrenkę. Moteris paskambino vyrui ir iškvietė policiją. Ji grįžo į savo darbo vietą. Atvažiavus policijai, ji nuėjo ir policijai pasakė tai, ką matė. Viskas vyko „Maximos“ aikštelėje. Paties atsitrenkimo nematė, tik išgirdo garsą ir pamatė, kad mašina atsirėmusi į kitą mašiną. Žmogus atėjo (nuo kur atėjo nematė), įlipo į mašiną ir išvažiavo. Automobilis buvo atsitrenkęs galu į baltos mašinos priekį. Ar žmogus apžiūrėjo automobilį, negali pasakyti, ji tik užfiksavo momentą, kad žmogus sėdo ir nuvažiavo. Suprato, kad kažkas yra negerai, nes pati yra vairuotoja, turi mašiną, jai pačiai buvo panašus įvykis prie „Svajos“: nubrėžė ir niekas nežino, niekas nematė, todėl suprato, kad reikia kažką daryti. Policijai pasakė ir apibūdino vyriškį, kad buvo stambaus sudėjimo, su akiniais ir žilas, kad iš karto įšoko į savo automobilį, nieko nežiūrėjo, nesiaiškino ir išvažiavo. Tuo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau nei dabar, jos parodymai užrašyti teisingai.

Liudytoja E. A. parodė, kad įvykio dieną atvažiavo į parduotuvę „Maxima“ apsipirkti ir išėjus iš parduotuvės, prie jos priėjo moteris, kuri pasakė, kad į jos mašiną atsitrenkė kita mašina, kuri išvažiavo iš įvykio vietos. Pranešė policijai. Atvažiavusi į parduotuvę, automobilį pasistatė aikštelės pradžioje prie gatvės, priekiu į parduotuvę, ties parduotuvės durimis, ir nuėjo į parduotuvę, kur užtruko gal 15 minučių. Tuo metu aikštelėje buvo daugiau automobilių. Ji paties įvykio nematė, atėjus iš parduotuvės prie jos priėjo moteris ir pasakė, jog, išgirdusi didelį garsą, nesuprato, kas įvyko, išbėgusi pasižiūrėti pamatė, kad vyras išvažiuoja, užsirašė numerius. Automobiliui vizualiai matėsi apgadinimai, matėsi įlenkimas, nuėję dažai, akivaizdžiai viskas matėsi. Jeigu nebūtų pasakę, tikriausiai nebūtų pastebėjusi, nes nekreipia dėmesio, sėda ir važiuoja. Tą dieną lijo lietus, gal dėl to nežiūrėjo, skubėjo sėsti į automobilį. Moteris apibūdino tą vyrą, kad pagyvenęs, žilais plaukais, sakė, kad, jeigu reikėtų, jį atpažintų. Ji išsikvietė policiją, paskambino vyrui. Atvažiavo vyras, policija, apžiūrėjo automobilį, užfiksavo kas padaryta automobiliui, davė paaiškinimą. Iki įvykio jų automobilis nebuvo apgadintas, buvo sveikas, nes buvo neseniai pirktas.

Liudytojas M. M. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pažįsta iš matymo, nesieja jokie santykiai. Įvykio vietoje buvo kartu su kolega I. Š.. Gavo pranešimą, jog „Maximos“ aikštutėje yra eismo įvykis, iš kurio vienas automobilis pasišalino. Atvykus į vietą rado stovintį baltos spalvos automobilį, matėsi kairėje pusėje priekyje apgadintas bamperis, o kitas automobilis buvo pasišalinęs. Kolega apsiklausė parduotuvės „Armelina“ pardavėją, kuri paaiškino, jog tamsios spalvos automobilis, didesnis nei lengvasis, ant šonų kažkokios emblemos ir tas automobilis pasišalino iš įvykio vietos. Pardavėja paaiškino, jog matė, kaip atbėgo stambus, pražilęs žmogus, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jie surinko pirminę medžiagą, o toliau viską aiškinosi kolegos. Jie tik įvykio vietoje apžiūrėjo apgadintą automobilį, apklausė vairuotoją, „Armelinos“ parduotuvės pardavėją, kuri sakė, jog paties įvykio nematė, tik išgirdo garsą, apibūdino vyriškį, kad stambus, pražilęs, kad automobilis tamsios spalvos, kažkokiomis šviesiomis dėmėmis, numerio nepasakė, sakė, bet kažkokį netikslų. Įvykio vietoje, aikštelėje, apgadinimai automobiliui vizualiai matėsi, nereikėjo net pasilenkti, apgadinimai aiškiai matėsi. Tą kitą automobilį surado kiti kolegos.

Liudytojas I. Š. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pažįsta tik iš matymo, nesieja jokie santykiai. Prie „Maximos“ formino eismo įvykį. Iš ryto, laiko nepamena, gavo pranešimą, kad prie prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje yra apgadintas automobilis ir nuvykę į vietą pastebėjo moterį, kuri juos pasitiko prie baltos spalvos automobilio „Peugeot“ ir parodė apgadintą priekinį bamperį, o kito automobilio nebuvo. Moteris, kuri paliko stovėti automobilį, pasakė, kad nematė automobilio, kuris apgadino jos automobilį, o kitoje gatvės pusėje parduotuvės pardavėja paaiškino, jog išgirdo garsą, per langą pamatė nuvažiuojantį tamsios spalvos automobilį, lyg su baltais „plėmais“, pasakė, kad nuvažiavo link Rozalimo pusės. Jie važiavo ieškoti automobilio link Rozalimo pusės, tačiau nieko nerado. Įvykio vietoje braižė eismo įvykio schemą, fotografavo apgadintą automobilį, apklausė vairuotoją, pardavėją. Toliau viską aiškinosi kolegos, jie nebedalyvavo, surinko tik pradinę medžiagą. Automobiliui akivaizdžiai matėsi apgadinimai.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punktas eismo įvykį apibrėžia kaip įvykį kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. G. padaryta veika, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra tinkamai kvalifikuota ir jo kaltė, padarius šį administracinį teisės pažeidimą, yra įrodyta visa bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 b. l.), tarnybiniu pranešimu (2 b. l.), autoavarijos vietos schema (4 b. l.), foto lentelėmis (5-13 b. l.), transporto priemonių techninės apžiūros aktais (14, 15 b. l.), paties E. G. (16 b. l.), E. A. (17 b. l.), R. K. (18 b. l.), V. Ž. (19 b. l.) paaiškinimais, duotais ikiteisminio teisės pažeidimo tyrimo metu, informacijomis apie transporto priemonių registraciją, draudimą, techninę apžiūrą (20-23, 25-26 b. l.), išrašu iš vairuotojų registro (24 b. l.), vaizdo įrašo medžiaga (28 b. l.), o taip pat ir paties E. G. paaiškinimais bei liudytojų E. A. ir R. K. parodymais teismo posėdžio metu, nes E. G., vairuodamas jam priklausantį automobilį RENAULT ESPACE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti automobilių stovėjimo aikštelėje, nepasirūpinęs, kad jis savaime nepradėtų riedėti, kuris nuriedėjęs atsitrenkė į stovintį automobilį PEUGEOT PARTNER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punkto ir 152 punkto reikalavimus (KET redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu), kas nulėmė A. A. priklausančio automobilio apgadinimą: įskelti priekinis bamperis kairėje pusėje ir šio bamperio apdailos juostos apatinė dalis. Iš esmės byloje ginčo dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo nėra, o visa bylos medžiaga, taip pat ir paties E. G. paaiškinimai, duoti tiek ikiteisminio teisės pažeidimo tyrimo metu (16 b. l.), tiek ir teismo posėdžio metu, neginčijamai patvirtina, kad jis sustojęs paliko stovėti savo automobilį aikštelėje nepasirūpinęs, kad jis savaime nepradėtų riedėti, kuris nuriedėjęs ir atsitrenkė į kitam asmeniui priklausantį automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš vietos eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pažeidimo padarymo metu (2014 m. rugsėjo 22 d.) galiojusių Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) XXX skyriuje įtvirtintos eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui. Akcentuotina, kad šio skyriaus normos įpareigoja įvykus eismo įvykiui, kiekvieną su juo susijusį vairuotoją ar kitą eismo dalyvį ne tik kad pasilikti eismo įvykio vietoje, bet ir sustoti, ją pažymėti, imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti ir t.t. ((duomenys neskelbtini) p.). Būtent nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad Kelių eismo taisyklių 232 punkte įtvirtinta, jog jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. O pagal (duomenys neskelbtini) punktą,- jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Taigi, remiantis šiomis nuostatomis nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad E. G. automobiliui atsitrenkus į stovintį kitą automobilį - PEUGEOT PARTNER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadinus, tačiau nesant pastarojo automobilio vairuotojo (nukentėjusiojo) jo pareiga buvo pasilikti įvykio vietoje ir apie jį pranešti policijai, kaip tą numatė (duomenys neskelbtini) punktas. Nagrinėjamu atveju išanalizavęs byloje esančius įrodymus, įvertinus juos atskirai ir siejant juos į visumą, teismas daro išvadą, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog E. G. (duomenys neskelbtini) punkte įtvirtintą pareigą pažeidė ir padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje šiuo klausimu laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013 ir kt.). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Kaip matyti iš bylos duomenų, E. G. iš esmės neneigia, jog jis atvažiavęs jam priklausančiu automobiliu RENAULT ESPACE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo „Maximos“ parduotuvės aikštelėje ir paliko jį stovėti, nepasirūpinęs, kad jis savaime nepradėtų riedėti, dėl ko automobilis nevaldomas atbuline eiga nuriedėjo iš sustojimo vietos. Tačiau nurodė, kad jis įvykio vietoje nepasiliko ir iš jos pasišalino būtent dėl tos priežasties, jog apžiūrėjęs automobilių susidūrimo vietą nepastebėjo, kad apgadintas automobilis PEUGEOT PARTNER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), be to, jo paties automobilis taip pat nebuvo apgadintas, kad jokio atsitrenkimo garso jis neišgirdo, nebuvo „iššovusios“ pagalvės ir t. t. Tačiau teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, atmeta šiuos E. G. argumentus kaip nepagrįstus bei prieštaraujančius visai bylos medžiagai, o taip pat kaip pasirinktą gynybos taktiką. E. G. teiginius, jog jis neišgirdo jokio automobilių kontakto garso ir nebuvo jokių automobilio PEUGEOT PARTNER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų ir dėl to pasišalino iš eismo įvykio vietos, paneigia nukentėjusiojo A. A. ir liudytojų E. A., R. K. bei policijos pareigūnų M. M. bei I. Š. parodymai, o taip pat taip pat rašytiniai bylos duomenys: foto lentelė (5-9 b. l.), transporto priemonė PEUGEOT PARTNER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktas (15 b. l.), kurie neginčijamai patvirtina, kad automobiliui PEUGEOT PARTNER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo padaryti apgadinimai: įskelti priekinis bamperis kairėje pusėje ir šio bamperio apdailos juostos apatinė dalis, visiškai atitinkantys bylos medžiagą ir įvykusį įvykį. Be to, liudytojos R. K. parodymai, nors ji paties automobilių atsitrenkimo momento ir nematė, tačiau pavirtina, jog ji būtent dėl kalbant telefonu išgirsto gana didelio metalo susitrenkimo garso atkreipė dėmesį į įvykį. Šie duomenys suponuoja išvadą, kad, nevaldomai nuriedėjusio automobilio atsitrenkimo į kitą stovintį automobilį smūgis buvo pakankamai stiprus, ši liudytoja suprato įvykus kažką negero, įsidėmėjo vyriškį, atbėgusį ir įlipusį į automobilį, apibūdino šį vyrą policijos pareigūnams, užsirašė valstybinius numerius, šią informaciją perdavė policijos pareigūnams ir PEUGEOT PARTNER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai E. A. ir nukentėjusiajam A. A.. Teismas tai pat kritiškai vertina ir E. G. argumentus dėl susidūrusių automobilių apžiūrėjimo, nes šie jo teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais. Būtent liudytoja R. K. nuo pat įvykio pradžios nuosekliai ir vienareikšmiškai patvirtino priešingai, - kad vyriškis, kuris pribėgo prie nuriedėjusio automobilio, „iš karto įšoko į savo automobilį, nieko nežiūrėjo, nesiaiškino ir išvažiavo“. Taigi, ši liudytoja paneigia E. G. deklaratyvius teiginius dėl susidūrusių automobilių apžiūros. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog ši liudytoja būtų kaip nors susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, ar būtų suinteresuota duoti neteisingus parodymus, siektų kaip nors pakenkti E. G. ir pan. Kita vertus, byloje esantis vaizdo įrašas, nors jame ir neužfiksuotas pats transporto priemonių susidūrimo momentas ir mechanizmas, o taip pat ir E. G. veiksmai po susidūrimo, t. y. ar jis priėjęs prie savo automobilio apžiūrėjo susidūrusias transporto priemones, taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl pastarųjų E. G. teiginių ir šiuo atveju sutiktina su institucijos, surašiusios protokolą, atstovo pastebėjimu (abejone) teismo posėdžio metu, jog jis išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės po to, kai nuėjo prie savo nuriedėjusio automobilio, iš tiesų labai greitai, - po labai mažo laiko tarpo (apie 20 sek.), kas suponuoja išvadą, kad jeigu ir apžiūrėjo, tai neatidžiai, neįvertindamas atsiradusių padarinių, o taip pat tik patvirtina liudytojos R. K. parodymus šiuo klausimu.

Teismo vertinimu, narinėjamu atveju E. G. nepastebėti kito automobilio apgadinimai negali būti jo atsakomybę šalinančia aplinkybe. E. G. teisme nurodytas supratimas, kad tokioje situacijoje, kai nevaldomas jo automobilis atbuline eiga nuriedėjo iš sustojimo vietos ir atsitrenkė į kitą automobilį, kaip pats nurodė, jog „gali būti sužalojimų, yra tokios galimybės“, be to, matęs susidūrusius (atsirėmusius vienas į kitą) automobilius, t. y. supratęs įvykusį akivaizdų transporto priemonių susidūrimą, suteikia pakankamą pagrindą išvadai, jog jis suvokė esamą situaciją ir esant byloje nustatytiems PEUGEOT PARTNER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimams, teismo vertinimu, nepastebėti normalių gebėjimų asmeniui yra neįmanoma, tačiau E. G. situacijos ir kilusių pasekmių adekvačiai nevertino, o jo paskesni veiksmai rodo siekį sąmoningai pasišalinti iš eismo įvykio vietos: jis neįvykdė Kelių eismo taisyklėse nustatytų su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių pareigų: esant nukentėjusiajam ir sutariant dėl eismo įvykio aplinkybių užpildyti deklaraciją ((duomenys neskelbtini) p.), o tuo atveju, kaip ir šiuo atveju, nesant nukentėjusiojo, - kviesti į įvykio vietą policijos pareigūnus, kad įvykęs faktas būtų nustatyta tvarka užfiksuotas ir pilnai išsiaiškintas. Be to, nesant nukentėjusiojo bei neįvertinus ir neišsiaiškinus galimai padarytų sugadinimų, jo masto (žalos) ir pan., eismo įvykį sukėlęs asmuo negali pats nuspręsti: gali ar negali jis pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Teismas šiuo atveju laiko reikšminga ir tai, kad E. G., turėdamas, kaip pats nurodė, - 50 metų vairavimo stažą (vairuoja nuo 1964 metų), privalo ne tik gerai žinoti Kelių eismo taisyklų reikalavimus, bet ir privalėjo juos besąlygiškai vykdyti, o tuo pačiu suprasti, kad vienašališkai nuspręsdamas pasitraukti iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, pažeidžia KET reikalavimus.

Todėl byloje nustatytų duomenų pagrindu darytina išvada, kad E. G. sąmoningai ir tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, tikėdamasis apsunkinti eismo įvykio aplinkybių bei kaltininko nustatymą, išvengti atsakomybės už padarytą eismo įvykį, t.y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį ir, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos tai padarė tyčia. O kaip minėta aukščiau, byloje nustatyti ir užfiksuoti nukentėjusio automobilio apgadinimai nėra akivaizdžiai nežymūs, kurių E. G. galėjo nepamatyti (jeigu ir apžiūrėjo), o tuo pačiu paneigia jo versiją, kad automobilis PEUGEOT PARTNER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apgadintas ir kad jis galėjo nepastebėti tokių jo apgadinimų. Todėl teismo vertinimu, visuma byloje nustatytų duomenų pagrįstai leidžia teigti, kad E. G. iš eismo įvykio vietos pasitraukė nepranešęs policijai, kaip privalėjo tai padaryti šioje situacijoje pagal (duomenys neskelbtini) punkte nustatytus reikalavimus, o jo teiginiai, kad automobilių stovėjimo aikštelė filmuojama ir bet kuriuo atveju būtų surastas, neturėjo jokio tikslo pabėgti iš įvykio vietos ir pan., šiuo nagrinėjamu atveju nepaneigia jo kaltės ir tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Todėl jo padaryta veika, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, yra tinkamai kvalifikuota ir kaltė, padarius šį pažeidimą, pilnai įrodyta.

E. G. savo kaltę dėl padarytų teisės pažeidimų pripažino iš dalies, teisės pažeidimą padarė sulaukęs 71 metų amžiaus, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), administracine tvarka nebaustas (27 b. l.), neteistas (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), yra senatvės pensininkas, dirbantis Lietuvos Medžiotojų ir Žvejų draugijos valdybos pirmininku, pastarosios organizacijos charakterizuojamas teigiamai (32 b. l.), jo pajamos per mėnesį sudaro apie 1571,62 Lt (38, 39 b. l.), iš įvairių tyrimų rezultatų išrašų matyti, kad turi sveiktos sutrikimų (40-45 b. l.). Nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Todėl atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, E. G. asmenybę, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, E. G. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirtina 100 litų bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirtina 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Skirtosios administracinės nuobaudos subendrintinos Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, ir E. G. galutinė subendrinta nuobauda skirtina sankcijos už sunkesnį jo padarytą administracinį teisės pažeidimą (ATPK 33 str. 2 d., 130 str. 1 d.) ribose, t.y. jam skirtina galutinė subendrinta nuobauda – 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams (ATPK 27, 30, 30², 31, 32, 33 str.).

Nutarimas pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 27 straipsniu, 33 straipsniu, 224 straipsniu, 281 straipsniu, 286-288 straipsniais, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu, 324-326 straipsniais, teisėja

nutaria:

E. G. pripažinti kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 100 (vieno šimto) litų bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį - 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nuobaudas subendrinus Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, E. G. galutinai paskirti administracinę nuobaudą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sankcijos ribose – 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas – 6030.

Laiku nesumokėjus baudos ar nepaprašius mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.

Nutarimo vykdymą pavesti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.