Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Seslita“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-25705-896/2016, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Seslita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Finance Group“ dėl taikos sutarties pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti 2014 12 23 tarp UAB „Seslita“ ir UAB „Finance Group“ sudarytos taikos sutarties 4.4 punktą išdėstant jį ieškinyje nurodyta tvarka.

2. Nurodė, kad šalys, siekdamos užkirsti kelią teisminiam ginčui dėl skolos priteisimo, 2014 12 23 sudarė taikos sutartį dėl UAB „Seslita“ 193 382,32 Eur skolos. Taikos sutartį 2015 01 22 patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismas LR CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Ieškovė tinkamai vykdė taikos sutartį, tačiau, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, ieškovei pasiūlius atsakovei pakeisti sutarties 4.4 punktą, atsakovė nereagavo ir nebendradarbiavo su ieškove.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį dėl taikos sutarties pakeitimo.

4. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008, 2010 m. kovo 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-921/2014, kuriose laikomasi nuostatos, jog teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti nutraukta, pripažinta negaliojančia ar pakeista tik CPK III dalyje įtvirtintomis teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo kontrolės formomis bei taikant proceso atnaujinimo institutą, laikė, kad ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Nurodė, kad dėl taikos sutarties pakeitimo galima kreiptis proceso atnaujinimo instituto, o ne ginčo teisenos tvarka, todėl ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

II. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskirajame skunde ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti. Jos nuomone, nutartis nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina dėl šių argumentų:

5.1 Teismas, netinkamai taikydamas CPK 18 straipsnį, nepagrįstai sprendė, kad ieškovė pakartotinai kreipiasi su ieškiniu dėl tapataus ginčo išnagrinėjimo. Teikiamas ieškinys niekada nebuvo nagrinėtas ir dėl jo nėra priimtas teismo sprendimas. Apeliantė nesutinka, kad, pasikeitus aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo LR CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka patvirtinta taikos sutartis negali būti keičiama. Pasikeitusios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą šalims kreiptis į teismą dėl jau išnagrinėto klausimo, tačiau kitu pagrindu.

5.2 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, kuriomis teismas vadovavosi atsisakydamas priimti ieškinį, pasisakyta dėl taikos sutarčių, teismo patvirtintų nagrinėjant ginčą, o ne CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Kauno apygardos teismas 2016 11 29 gavo apeliantės ieškovės UAB „Seslita“ prašymą sustabdyti atskirojo skundo nagrinėjimą iki įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eA2-43063-868/2016. Prašyme nurodoma, kad ieškovė pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje buvo patvirtinta Taikos sutartis, dėl kurios teismas nepriėmė ieškinio šioje byloje. Mano, jog, atnaujinus procesą toje byloje, išnyktų vada, kuria remiantis Kauno apylinkės teismas atsisakė priimti ieškinį dėl Taikos sutarties pakeitimo. Prašymas netenkinamas. Atvirkščiai negu nurodo ieškovė, atnaujinus procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje, su Taikos sutartimi susiję klausimai būtų nagrinėjami būtent toje byloje, todėl proceso atnaujinimo ar neatnaujinimo klausimo išsprendimas jokios įtakos atskirojo skundo nagrinėjimui neturi.

8. Atskirajame skunde keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu atsisakė priimti ieškinį dėl šalių sudarytos taikos sutarties, patvirtintos įsiteisėjusia teismo nutartimi, sąlygų pakeitimo.

9. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB ,,Seslita“ ir UAB ,,Finance Group“, siekdamos užkirsti kelią teisminiam ginčui dėl skolos, sudarė taikos sutartį, kurią 2015 01 22 nutartimi patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.e2-7766-433/2015. Ieškovė ginčo teisena pateikė ieškinį, kuriame prašo pakeisti šios sutarties 4.4 punktą, kadangi: 1) dėl tokios sąlygos šalys nebuvo susitarusios, o į taikos sutartį, atsakovės pateiktą teismui tvirtinti, ji buvo įrašyta per klaidą; 2) šio punkto vykdymas ieškovei tapo neįmanomas, yra ekonomiškai nenaudingas, atsakovei suteikia perdėtą pranašumą ieškovės atžvilgiu.

10.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai vadovavosi skundžiamoje nutartyje nurodyta teismų praktika ir todėl neteisingai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą.

11.CK 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą arba užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Kasacinio teismo išaiškinta, kad taikos sutartis – šalių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Nepriklausomai nuo to, kokioje proceso stadijoje ar teisena patvirtinama taikos sutartis, ji turi reikšmę šalių subjektinių teisių ir pareigų nustatymui. Teismui patvirtinus šalių taikos sutartį ji įgyja res judicata galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 07 047 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008, nutartis 2008 01 31 priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-61/2008). Dėl taikos sutarties res judicata galios šalys neturi teisės vienašališkai atsisakyti vykdyti ar nutraukti teismo patvirtintą taikos sutartį. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 str. 3 d.).

12.Nepaisant to, ar taikos sutartis teismo patvirtinta nagrinėjamoje byloje, kuria šalys išsprendė tarp jų kilusį ginčą, ar ji teismo patvirtinta ne teisminiame ginče, ji šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) res judicata reikšmę, reiškiančią tokiu sprendimu (nutartimi) nustatytų aplinkybių prejudicialumą ir neleidžiančią pakartotinai kreiptis su ieškiniu dėl tapataus ginčo, pagrįstai sprendė, kad apibusiu susitarimu šalims nesutarus pakeisti sudarytą taikos sutartį, nauja byla negali būti iškelta. Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodomose kasacinio ir apeliacinio teismų nutartyse pateiktas būtent toks įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, res judicata reikšmės išaiškinimas, todėl nesutiktina su apeliante, kad teismas jomis vadovavosi nepagrįstai.

13.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti prašymą sustabdyti atskirojo skundo nagrinėjimą.

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.