Kauno apylinkės teismo nutarimas

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovėms N. Y., G. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. J. atstovo T. J. skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skunde nurodoma, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. Kauno savivaldybės administracija statytojai I. J. išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir leidimas) rekonstruoti statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojo mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, parengtą vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo į daugiabutį, (duomenys neskelbtini) projektą (duomenys neskelbtini). Institucija 2021 m. gegužės 13 d. surašė pareiškėjai savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 13 d. savavališkos statybos akte nurodyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) rekonstruojamas vieno buto gyvenamasis namas turint parengtą projektą „Vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo į daugiabutį, (duomenys neskelbtini), projektas“. Darbų metu nugriautos pastato antro aukšto sienos ir demontuota pirmo aukšto perdanga. Palikta išorinių sienų dalis yra apie 3,0–3,8 m aukščio (l a. išorinės namo sienos). Atlikti darbai pažeidžia Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimus, nes žaloja kultūros paveldo vietovės – (duomenys neskelbtini), vad. (duomenys neskelbtini) (unikalus objekto Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) vertingąją savybę – gatvių užstatymo išklotinę – (duomenys neskelbtini) nustatytą Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2014 m. spalio 8 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) – miesto vilos užstatymas (duomenys neskelbtini) pastatais (duomenys neskelbtini) kvartale ir nėra numatyti projekte. Statybos darbai vykdomi turint statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.“

Kartu su savavališkos statybos aktu nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad daugiabučio gyvenamojo namo rekonstravimas vyksta pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius dėl paveldosauginių reikalavimų nesilaikymo. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio 2021 m. gegužės 11 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl išvados“, kuris minimas savavališkos statybos akte, taip pat nepatvirtina, kad rekonstrukcijos metu buvo nukrypstama nuo esminių statinio projekto sprendinių. Pareiškėja visus rekonstravimo darbus pradėjo ir atlieka turėdama visus rekonstrukciją leidžiančius dokumentus. Pastatas, kuriame vykdomi rekonstravimo darbai, yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)), jam yra taikoma pradinė teisinė apsauga, kaip sudėtiniam (duomenys neskelbtini) elementui, tačiau pats pastatas nėra paskelbtas saugomu kultūros paveldo objektu ir neuri unikalaus identifikacinio kodo Kultūros vertybių registre. Paveldosaugine prasme vertingi ir saugotini yra fasadų elementai ir architektūrinės detalės. Rengiant statinio rekonstrukcijos projektą, tiek projekto aiškinamajame rašte, tiek sąlygose projekto rengimui buvo akcentuojama, jog rekonstruojant pastatą būtina išsaugoti pastato dalis, veikiančias į aplinką ir gatvės išklotinę (fasadus iki karnizų) kaip (duomenys neskelbtini) sudėtinį elementą. Derinant projektą buvo nurodyta, kad rekonstrukcijos metu privaloma saugoti pastato autentišką materialą. Vykdant rekonstrukciją ėmė ryškėti esminiai antro aukšto sienų defektai – lauko sienose atsivėrė kiauriniai mūro plyšiai, antro aukšto mūras tapo pažeistas vertikaliais ir horizontaliais rėžiais, todėl buvo kreiptasi į ekspertą. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ekspertas J. R. pateikė 2019 m. rugpjūčio 19 d. išvadą, kurioje nurodė, jog rekonstruojamo namo antro aukšto sienos dėl atsivėrusių kiaurinių mūro plyšių ir esamų sienų mūro pažaidų netenkina Reglamento (ES) Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyto Esminio statinių reikalavimo (duomenys neskelbtini) „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, sienų būklė yra avarinė. Atsižvelgiant į eksperto išvadą buvo reikalinga atlikti papildomus rekonstravimo darbus – išardyti antro aukšto sienas ir perdangą virš pirmo aukšto. Išardžius šias statinio dalis, būtų sustiprinti pamatai, kokybiškai atkurta perdanga bei permūrytos antro aukšto sienos, analogiškai atstatant ir atkuriant visus fasado elementus. Šių rekonstravimo darbų rezultate būtų užtikrinti pastato mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimai (Reglamento (ES) Nr. (duomenys neskelbtini) 1 priedas; Statybos techninis reglamentas (duomenys neskelbtini) „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“), nenukrypstant nuo parengto projekto, pagal kurį buvo išduotas leidimas.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio 2021 m. gegužės 11 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl išvados“ nurodyta, kad nėra pritarę namo (duomenys neskelbtini), projektui, kuriame būtų numatyti autentiškų antro aukšto sienų griovimo darbai. Su išvada pateikti tik (duomenys neskelbtini), vad. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) apibrėžtų teritorijos ribų plano 14 ir 31 lapai. Šie pateikti dokumentai patvirtina, kad rekonstruojamas statinys yra gatvių užstatymo išklotinėje bei yra vertingų savybių turintis objektas. Tačiau šie du planai ir pateiktos trys nuotraukos, pareiškėjos atstovų vertinimu, nepatvirtina pažeidimo fakto. Institucija kaip esminį pažeidimą vykdant statinio rekonstrukcijos darbus nurodo nugriautas pastato antro aukšto sienas ir demontuotą perdangą. Pareiškėjos vertinimu, Institucija klaidingai kvalifikuoja atliekamus darbus rekonstrukcijos metu, t. y. neteisingai kvalifikuoja, kad buvo atlikti sienų griovimo darbai. Kas yra statinio griovimas numatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 51 dalyje. Statybos įstatymas griovimo darbais nepripažįsta darbų, kai statinio rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto metu statinio laikančiosios konstrukcijos keičiamos kitomis, kas šiuo atveju ir bus daroma. Pareiškėjai iki šiol nėra surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje.

Rekonstrukcija vykdoma pagal 2015 m. rugsėjo 25 d. Kauno savivaldybės administracijos išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstruoti statinį pagal projektuotojo mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ parengtą vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo į daugiabutį (duomenys neskelbtini) projektą. Pagal šio projekto sprendinius rekonstruojamame statinyje yra išsaugomos visos vertingos fasado detalės, kurios išsaugo kultūros paveldo vietovės – (duomenys neskelbtini), vad. (duomenys neskelbtini) (unikalus objekto kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) vertingąją savybę – gatvių užstatymo išklotinę. Atsižvelgiant į tai, šių fasado detalių atstatymas į buvusią padėtį negali būti vertinamas kaip savavališkos statybos padarinių šalinimas, kadangi šie darbai numatyti rekonstrukcijos projekte. Institucija šioje rekonstrukcijos stadijoje negalėjo konstatuoti pažeidimų dėl nukrypimo nuo esminių statinio projekto sprendinių, kadangi rekonstrukcija dar nebaigta. Statinio dalies griovimo darbai buvo vykdomi tik siekiant išsaugoti statinį (1 t., b. l. 2–7).

Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 (toliau – ir STR 1.04.04:2017), kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir rengiamas naujos laidos projekto sprendinių dokumentas (-ai), turi būti atlikta pakeisto projekto ekspertizė (kai privaloma), pakeistas projektas patvirtintas (kai privaloma), pakeistam projektui gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Pareiškėjos keičiami esminiai projekto sprendiniai (griaunamos antro aukšto sienos, demontuojama pirmo aukšto perdanga, t. y. laikančiųjų konstrukcijų keitimas) galėtų būti įgyvendinti ir jais vadovaujamasi tik teisės aktų nustatyta tvarka parengus naują projekto (ar jo sprendinių) laidą, aprašant esminius pakeitimus, kaip tai numatyta STR 1.04.04:2017 8 priedo 9.1.1.5 papunktyje, atlikus pakeisto projekto ekspertizę, kaip tai numatyta Statybos įstatymo 34 straipsnyje ir statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 43 punkte bei gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, kaip tai numatyta STR 1.05.01:2017 48 punkte.

Taigi, Inspekcijos patikrinimo metu atlikta fotofiksacija akivaizdžiai patvirtina, kad buvo atlikti statybos darbai, nenumatyti projekte (projekto grafinėje dalyje (brėžinyje) aiškiai pažymėta, kad yra išsaugomos pirmojo ir antrojo aukšto sienos). Atsižvelgiant į tai, kad gyvenamojo namo rekonstravimas buvo vykdomas nesilaikant projekto sprendinių, kuriam išduotas statybos leidimas, laikytinas esminių projekto sprendinių keitimu, kaip tai reglamentuoja Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 punktas.

Nagrinėjamu atveju gyvenamojo namo sienos, kurios be savo svorio atlaiko dar ir kitų konstrukcijų svorį ir perduoda jį pamatams, t. y. laiko perdangą ir perdanga, kuri laiko savo pačios, žmonių, įrangos ir kitų daiktų, esančių pastate, svorį, nuo jos priklauso, ar pastato forma išliks nepakitusi veikiant įvairioms apkrovoms, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalį yra statinio laikančiosios konstrukcijos. Iš to seka, kad esminiu statinio projekto sprendinių pažeidimu, kuris leidžia Inspekcijai konstatuoti savavališką statybą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis), yra statinio laikančiųjų konstrukcijų (antro aukšto sienos ir pirmo aukšto perdangos) griovimas ir demontavimas, nes šie statybos darbai nebuvo numatyti projekto sprendiniuose (1 t., b. l. 127–140).

Savavališka statyba iš esmės konstatuota dėl to, kad antro aukšto sienos turėtų būti išsaugojamos, siekiant galutinio tikslo, o ne perstatomos į naujas, nes Kultūros paveldo departamentas laiko, kad jeigu tos sienos nugriaunamos, o ne atstatomos į naujas, pažeidžia gatvių išklotinę. Kultūros paveldo departamento sprendimas nėra pagrįstas ir objektyvus. Pagal Statybos įstatymo 14 straipsnį, savavališka statyba laikoma tokie nukrypimai nuo projekto, kurie pažeidžia esminius statinio projekto sprendinius. Šiuo atveju darbai buvo vykdomi pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą, nepažeidžiant esminių statinio projekto sprendinių. Pareiškėjos įsitikinimu, projekto sprendinių atitikimas paveldosauginiams reikalavimams įvertintas Kultūros paveldo departamento suderinant patį projektą su namo vizualizacijos ir techniniais sprendiniais, nes atskleidžia galutinį tikslą, kai rekonstrukcijos drabai bus užbaigti. Tai patvirtina, kad projekto fasado sprendiniai nepažeidžia gatvės užstatymo frontalinės projekcijos. Ekspertizės patvirtina, kad nėra galimybės įgyvendinti galutinio konstrukcijos tikslo pagal projekto aiškinamajame rašte nurodytą statybos darbų eigą, tačiau sprendimas vietoje senų sienų sumūrijant naujas negali būti vertinamas kaip specialiųjų paveldosauginių reikalavimų pažeidimas, nes neatitinka nei gyvenimiškos logikos, protingumo, teisingumo reikalavimų, Kultūros paveldo apsaugos įstatymo tikslo, esmės ir paskirties. Pats sienų medžiagiškumo keitimas negali būti vertinamas kaip savavališka statyba. Sienos bus nugriautos ir atstatytos lygiai tokios pat su tokiais pačiais fasado elementais tik iš kitų medžiagų. Tokių pačių sienų atstatymas neįtakoja ir negali įtakoti vietovės vertingųjų savybių. Saugoma vertybė yra gatvės užstatymo frontalinė projekcija, o ne vienokios ar kitokios medžiagos, iš kurių ta projekcija sukuriama. Statytojos pagal ekspertų nurodymus parinkti statybos darbai nėra statinio architektūriniai sprendiniai, kurie turi įtaką paveldosauginės vertybės apsaugai ir negali būti vertinama kaip savavališka statyba. Aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad būtina išsaugoti antro aukšto sienas su visais elementais, kurie turi įtakos gatvės išklotinei. Nėra ginčo dėl to, kad statytoja nukrypo nuo šios dalies, tačiau tai padaryta dėl to, kad nebuvo galimybės išsaugoti tų sienų. Kultūros paveldo departamentas atstovas teigė, kad tokiu atveju turėjo būti kreipiamasi į Kultūros paveldo departamentą, gaunamas naujas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau kokiu teisės aktu paremta tokia nuostata, negalėjo nurodyti. Nukrypimai nuo projekto galimi ir negali būti laikoma savavališka statyba. Tai nėra tvarkybos darbai. Išklotinė galutiniame rezultate bus tokia, kokia yra galutiniame projekte. Šiai dienai nei Kultūros paveldo departamentas, nei Istitucija negali įrodyti, kad nebus atkurtas tas rezultatas, koks numatytas projekte. Kultūros paveldo departamento pozicija būtų pagrįsta jei pats pastatas būtų saugotina vertybė – sienos, medžiagos, plytos. Neteisingai kvalifikuoja, kad buvo atliktas statinio griovimas. Statybos įstatymo 2 straipsnio 51 dalyje yra numatyta, kad statinio griovimas yra statybos rūšis, kurios tikslas – suardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus). Statybos įstatymas nepripažįsta griovimo darbais darbų, kai statinio rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto atveju statinio vykdomosios konstrukcijos keičiamos kitomis. Tai ir buvo daroma šios rekonstrukcijos metu. Statytojas ir turi tikslą statinį, kuris yra rekonstruojamas, atstatyti lygiai tokį patį, koks jis ir buvo. Nėra ginčo dėl to ir statytojas visiškai tą tikslą įgyvendins. Statytojo manymu, nėra kito būdo rekonstruoti pastato, neišardant tų atitinkamų konstrukcijų ar nepakeičiant tų konstrukcijų naujomis. Dėl to, tie atlikti darbai negali būti vertinami kaip savavališka statyba. Kultūros paveldo saugomas ne pats pastatas, o vietovė, kurioje tas pastatas yra. Jam yra taikoma pradinė apsauga kaip sudėtiniams (duomenys neskelbtini) elementams. Rekonstrukcijos projektas, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, buvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu ir vertindamas galutinę pastato išvaizdą, vizualizaciją Kultūros paveldo departamentas nelaikė, kad tokie sprendiniai prieštarautų vertingoms savybėms. Pats pastatas nėra paskelbtas saugomu kultūros paveldo objektu, neturi atitinkamo identifikacinio numerio kultūros vertybių registre, nėra saugomas ir pastato medžiagiškumas. Paveldosaugine prasme yra vertingi fasadų elementai ir architektūrinės detalės, t. y. pati teritorija yra atitinkanti saugomos teritorijos statusą, saugoma yra fasado išvaizda, tačiau statytojas ir neturi tikslo ją pakeisti, jo tikslas, pakeitus medžiagas kitomis, sutvirtinus konstrukcijas, atstatant antrą aukštą, išsaugoti fasado išvaizdą tokią, kokia buvo numatyta projekte. Pagrindinis nesutarimas kilęs dėl to, kad statybų inspekcija laiko, kad kultūros paveldas turėjo pritarti pačiam statybos darbų būdui. Pati statybų inspekcija savarankiškai pačiai statytojai jokių kitų pastabų ar pretenzijų neturi, apart to, kad statinys yra (duomenys neskelbtini) dalyje ir paties antro aukšto griovimo darbai pažeidžia nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimus, tačiau tie griovimo darbai ir yra atliekami tuo tikslu, kad būtų galima įgyvendinti statybos leidimą išduodančio dokumento sprendinius. Negalima įgyvendinti statybos tikslo nenugriaunant antro aukšto sienų. Tiek statytojas, tiek ekspertas sako, kad tos sienos yra visiškai suirę, ir nėra galimybės tęsti statybos darbų.

2023 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio metu advokatė Rasa Gradauskienė paaiškino, kad I. J. mirė (duomenys neskelbtini), ji nebeturi įgaliojimo atstovauti pareiškėją. Pagal ANK, mirus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teisena turi būti nutraukta, tačiau ginčijami aktai gali turėti įtakos įpėdiniams, todėl mano, kad byla turėtų būti sustabdyta iki teisių perėmimo.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti ir paaiškino, kad Institucijai nustačius, jog gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra statomas pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. demontuota, išgriauta pirmo aukšto perdanga, antro aukšto sienos, kas laikytini laikančiosiomis instrukcijomis, pagal projekte nenumatytą eigą ir darbus, surašytas savavališkas statybos aktas. Darbai dėl pirmo aukšto perdangos ir antro aukšto sienų griovimo nebuvo numatyti. Dėl to buvo kreiptasi į Kultūros paveldo departamentą, ir Kultūros paveldo departamentas nurodė, kad antro aukšto sienų griovimas pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Darbų vykdymo metu paaiškėjus, kad negalima jų toliau vykdyti, nenugriovus ir nepermontavus perdangos ir sienų, pareiškėja turėjo stabdyti statybos darbus ir parengti projekto korektūrą, tačiau tai nebuvo padaryta. Pažeidėjos atstovės nurodyta ekspertizė nėra statybą leidžiantis dokumentas. Šiuo atveju yra pažeisti esminiai projekto sprendiniai – tiek perdanga, tiek sienos yra laikančiosios konstrukcijos ir bet koks jų demontavimas, griovimas, didinimas ar mažinimas yra esminiai statymo projekto sprendiniai ir juos pakeitus būtų surašomas savavališkas statybos aktas. Statytojas turi pareigą atlikti tuos statybos darbus, kurie yra numatyti projekte. Nagrinėjamu atveju, projekte pirmo aukšto perdangos demontavimo ir antro aukšto sienų griovimo nebuvo, todėl Institucija pagrįstai surašė savavališkos statybos aktą. Bet kuriuo atveju koreguojant statinį reikalinga parengti projektą pagal Statybos įstatymo 27 straipsnį – statybos darbai turi būti atliekami pagal suderintą projektą. Jeigu nekeičiamas konstrukcijų išdėstymas, bet keičiamos pačios konstrukcijos, keitimas turi būti aptartas projekte, kadangi nežinoma, ar tai bus silpninamos konstrukcijos, ar stiprinamos konstrukcijos, esmė yra, kad būtų užtikrinamas namo stabilumas. Reikšmės ginčui spręsti be abejo turi ta aplinkybė, kad vertingoji savybė yra ne pats namas, o gatvių išklotinė, ir teismų praktika tą pripažįsta. Net jei statinys nėra saugomas ir nėra kultūros vertybė, tačiau statiniai, esantys kultūros paveldo teritorijoje, turi teisinę apsaugą, panašiai kaip ir kultūros paveldo statiniai.

Institucijos atstovė 2023 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai žinoma aplinkybė apie I. J. mirtį, todėl mano, kad administracinio nusižengimo teisena turėtų nutraukta arba pagal analogiją taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos ir sprendžiamas klausimas dėl bylos nagrinėjimo reabilituojančiais pagrindais.

Liudytojas T. J. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėja yra dalies pastato (duomenys neskelbtini) bendrasavininkė ir su bendrasavininkiais yra pradėjusi šio namo rekonstrukciją. Šiai dienai statyba sustabdyta. Pastato rekonstrukcijai jie leidimą turi. Kai kažkas apskundė, Institucija nustatė, kad statybos daromos neleistinai. Statybos darbai buvo vykdomi pagal leidimą. Pastatas senas, buvo darytos trys ekspertizės. Jis avarinės būklės, todėl buvo nuspręsta pastatą atstatyti nauju. Ekspertai rekomendavo po tam tikrų darbų įsivertinti galimybę, ar toliau galima vystyti darbus. Visada buvo gauta papildoma informacija iš J. R., kad pastato būklė bloga, kad perdangos neatlaikys krūvių ir pan. Statybos leidimas leidžia visus statybos darbus, o pastato savininkai priiminėjo sprendimus pagal pastato būklę. Kadangi pastatas buvo labai blogos būklės, buvo nuspręsta demontuoti. Leidime nebuvo draudimo griauti. Kai pastatas bus atstatytas, išklotinė nepasikeičia, atsiranda architektūriškai identiškas naujas pastatas. Jo manymu, leidimas suteikia teisę daryti tokius darbus, kokių reikės. Kai buvo pamatyta, kad būklė bloga, buvo nuspręsta demontuoti ir atstatyti naujomis medžiagomis. Visus darbus derino su architektais, o kad juos reikia derinti antrą kartą savivaldybėje, nežinojo. Savivaldybės skyrius sakė, kad griovimo darbams leidimas nereikalingas, tačiau toks atsakymas buvo tik žodžiu. Jie atstatys išklotinę identišką, kokia buvo, tik ji bus nauja. Atstatyta tokias pačias sienas tik naujai. Pats pastatas nėra saugomas, tik išklotinė. Bus identiškas namas, koks ir buvo, tik su naujomis sienomis. Kai įsigijo pastatą, jie žinojo, kad pastatas ne paveldosauginis, bet yra tik apsaugos zonoje. Kadangi neketino nieko keisti pagal projektą, todėl papildomai į savivaldybę dėl derinimo nesikreipė. Jam nesuprantama Kultūros paveldo departamento nuostata, kad nugriovimas žaloja išklotinę. Jie kaip statytojai stengiasi įgyvendinti tą tikslą, koks yra išduotame leidime. Tas namas atrodys taip kaip buvo, tik naujai. Kai buvo derinamas leidimas, iš Kultūros paveldo departamento jokių pastabų nebuvo gauta. Antro aukšto sienų nebuvo įmanoma išsaugoti, namo būklė buvo labai bloga. Visi pastato elementai išmatuoti, todėl juos atstatys. Sienos, skiedinio mišiniai yra apskaičiuoti konstruktorių.

Liudytoja G. S. teismo posėdžio metu parodė, kad parodė, kad Institucijoje buvo gautas skundas, kurio pagrindu buvo atliktas patikrinimas žemės sklype (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad buvo vykdomi statybos darbai, paprašyta statytojų įgalioto asmens pateikti dokumentus. Buvo peržiūrėti dokumentai, kurie yra „Infostatyboje“, t. y. statybos leidimas, projektas. Patikrinus dokumentus, buvo nustatyta, kad yra vykdomi gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai, tačiau darbai buvo vykdomi ne pagal projektą. Projekte buvo numatyta demontuoti stogo konstrukciją, atlikti kitus darbus, o patikrinimo metu jau buvo demontuota stogo konstrukcija (kaip buvo numatyta projekte) ir buvo nugriautos antro aukšto sienos. Projekte buvo numatyta nugriauti tik stogą ir po to užstatyti vietoje stogo trečią aukštą, o faktiškai patikrinimo metu buvo rastos nugriautos antro aukšto sienos ir stogas, pirmo aukšto sienos buvo dar likusios. Kadangi darbai buvo vykdomi ne pagal projektą, o tokie nukrypimai yra esminiai statymo projekto sprendinių nukrypimai, ką ir patvirtino paveldo departamentas, jie tirdami šį skundą dar papildomai kreipėsi į paveldo departamentą, kad šie patvirtintų arba paneigtų, kad tokie nukrypimai pažeidžia paveldo apsauginius reikalavimus. Kultūros paveldo departamentas tai patvirtino, todėl atsižvelgiant į jų išvadą ir teisės aktus buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Konstatuota savavališka statyba, kadangi darbai buvo vykdomi ne pagal projektą, t. y. pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Ne bet koks nukrypimas nuo projekto sąlygoja savavališkos statybos konstatavimą. Yra esminiai statinio projekto sprendinių nukrypimai ir neesminiai. Esant neesminiams, statyba nelaikytina savavališka, esant esminiams, statyba laikoma savavališka. Šiuo atveju buvo padaryti esminiai projekto sprendinių pakeitimai, todėl konstatuota savavališka statyba. Kaip apibrėžta Statybos įstatyme, vienas iš esminių statinio sprendinių yra paveldosauginių reikalavimų nesilaikymas. Dėl to jie ir kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, kurie savo išvadoje nurodė, kad atlikti darbai pažeidžia Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimus, nes žaloja kultūros paveldo vietoves (duomenys neskelbtini), vadinamos (duomenys neskelbtini), vertingąją savybę. Dėl to buvo priimtas sprendimas, kad šie atlikti darbai yra priskiriam prie esminių statinio projekto sprendinių. Projekto sąlygose ir architektūrinėse sąlygose buvo numatyta išsaugoti fasadus, o atstatymas nėra išsaugojimas. Išsaugoti reiškia juos palikti, o nugriauti ir atstatyti tuos pačius nėra išsaugojimas. Konstrukcijų pakeitimas kitomis yra esminis statinio projekto sprendinys. Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad „esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas“, todėl manytina, kad statinį laikančios konstrukcijos yra esminis sprendinys. Šiuo atveju laikoma, kad buvo keičiami esminiai statinio sprendiniai, nes buvo keičiamos konstrukcijos.

Liudytojas E. D. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėjai buvo paskirta bauda, nes buvo nustatyti esminiai nukrypimai nuo statinio projekto, kadangi minėta teritorija kultūros paveldo apsaugos zonoje. Kultūros paveldo apsaugos zona nėra šiaip sau sukurta teritorija, tai yra svarbi valstybei ir visuomenei teritorija, kuri yra saugoma valstybės institucijų. Teritorija yra kompleksiškai saugoma, todėl ir pastatai, ir jų statybos darbai turi būti derinami su atitinkamomis institucijomis. Šiuo atveju, statybos darbai nebuvo derinami su institucijomis ir buvo nukrypta nuo projekto. Buvo išgriautos sienos tos, kurių griauti negalima. Sienų griauti buvo negalima dėl to, kad buvo parengtas projektas, kuriame nebuvo numatyti tokie sprendiniai, kurie buvo suderinti su Kultūros paveldo departamentu. Pareiškėjos veika buvo kvalifikuota atitinkamai dėl esminių nukrypimų nuo statinio projekto, buvo paskirta minimalaus dydžio bauda. Buvo laikoma, kad pareiškėja atliko savavalę statybą, nes tiems darbams, kurie buvo padaryti, statybas leidžiantis dokumentas išduotas nebuvo. Buvo keičiami esminiai statinio sprendiniai. Tokia išvada grindžiama gauta paveldo departamento išvada. Paveldo apsaugos zona yra kompleksinė teritorija, viskas, kas ten pastatyta, turi būti derinama. (duomenys neskelbtini) teritorija, kurioje yra tas namas, yra saugoma. Eksperto ar bet kokio konstruktoriaus nuomonė, nurodymas, kad reikia tam tikrą darbą padaryti, nereiškia, kad nereikia jo suderinti, tai nėra leidimas griauti, kadangi tokiems statiniams keliami paveldosauginiai reikalavimai.

Liudytojas A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad jis parengė išvadą, kurią pateikė Kultūros paveldo departamento Kultūros ministerijos Kauno skyrius, kad (duomenys neskelbtini) yra kultūros paveldo vietovėje, (duomenys neskelbtini), vadinamoje (duomenys neskelbtini), galimai atlikus savavališkus statybos darbus buvo neatsižvelgta į Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimus dėl to, kad darbai buvo atlikti ne pagal projektą, kuriam pritarė Kultūros paveldo departamentas, ir neįvertintus, kad pastatas yra saugomos gatvės išklotinėje ir toje vietoje, kur yra saugomas pastato fasadas. Taip pat, galimai savavališkai atlikti statybos darbai buvo vykdyti vertingųjų savybių požymių turinčiame pastate, todėl jeigu vykdomi tokie darbai, kurių metu ardomos pastato konstrukcijos, jie priskiriami ne paprasto remonto darbams ir prieš vykdant tokius darbus būtina kreiptis į Vertinimo tarybą, kad ji priimtų sprendimą ar neverta to pastato įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Kultūros paveldo departamentas buvo pritaręs statybos darbams pagal projektą, kuriame nebuvo numatyta antro aukšto namo sienų ardymo elementai. Jo apžiūros aktu buvo nustatyta pastato antro aukšto dalis – išorinės sienos. Jos yra svarbios, saugomos, nes yra saugoma gatvės išklotinė. Vertinimo tarybos aktu, kuriame nustatyta, kas šioje vietovėje yra saugoma, yra numatyta, kad pastatas (duomenys neskelbtini) yra saugomoje gatvės išklotinėje, t. y. tuo pastatu yra saugomas gatvės fasadas, todėl tokie darbai, jeigu jis yra ardomas, nugriaunamas, jų nuomone, yra priskiriami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos nusižengimui ir taip yra žalojama gatvės išklotinė. Jeigu pastato fasadas yra saugomoje gatvės išklotinėje ir fasadas turi būti restauruojamas, tokiu atveju turi būti atliekami fasado tvarkybos darbai, tačiau to nebuvo padaryta. Tikrinimo metu, tos sienos nebuvo. Kultūros paveldo departamentas yra suderinęs projektą, kuriam 2015 m. yra išduotas statybos leidimas (duomenys neskelbtini). Pats pastatas yra saugomoje gatvės išklotinėje ir yra priskirtas vertingųjų savybių požymių turinčiam pastatui. Tai padaryta vertinimo tarybos aktu, kuris yra Kultūros vertybių registre. Pastatas (duomenys neskelbtini) priskirtas vertingųjų savybių požymių turintiems pastatams. Konkrečiai šiam pastatui vertingosios savybės nėra nustatytos, bet šis pastatas yra vietovės vertingoji savybė. Nustačius, kad sienos suirusios, statytojas turėjo koreguoti projektą, kreiptis į Instituciją, kad ji priimtų atskirą sprendimą dėl šio pastato suirusių plytų pakeitimo, permūrijimo naujomis plytomis, net jei sienų medžiagiškumas nėra saugoma savybė. Darbai buvo vykdomi ne pagal projektą. (duomenys neskelbtini) fasadas yra saugoma kaip vietovės vertingoji savybė. Šis pastatas su gretimai esančiais pastatais sudaro saugomą gatvės išklotinę. Kol kas šis pastatas Kultūros vertybių registre neįtrauktas kaip atskiras pastatas, nepaisant to, jis yra priskirtas prie vertingųjų savybių požymių turinčių pastatų ir kartu yra priskiriamas prie saugomų ypatingų pastatų. Tokią išvadą galima daryti iš apskaitos dokumentų.

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad I. J. 2021 m. birželio 28 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta, kad patikrinimo metu (2021 m. gegužės 5 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, jog žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rekonstruojamas vieno buto gyvenamasis namas turint parengtą projektą „Vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo į daugiabutį, (duomenys neskelbtini), projektas“. Darbų metu nugriautos pastato antro aukšto sienos, kurių griovimas nenumatytas projekto sprendiniuose, ir demontuota pirmo aukšto perdanga. Palikta išorinių sienų dalis yra apie 3,0–3,8 m aukščio (1 a. išorinės namo sienos). Atlikti darbai pažeidžia Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimus, nes žaloja kultūros paveldo vietovės – (duomenys neskelbtini), vad. (duomenys neskelbtini) (unikalus objekto Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) vertingąją savybę – gatvių užstatymo išklotinę – (duomenys neskelbtini), nustatytą Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2014 m. spalio 8 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) – miesto vilos užstatymas (duomenys neskelbtini) pastatais (duomenys neskelbtini) kvartale ir nėra numatyti projekte. Statybos darbai vykdomi turint statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio statybos sprendinius. Nurodyta, kad tuo buvo pažeisti Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas (iki 2016 m. gruodžio 31 d.), 18 straipsnio 7 dalies 3 punktas, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 27 straipsnio 22 dalis, 27straipsnio 1 dalies 8 punktas, 27 straipsnio 16 dalies 1 punktas (1 t., b. l. 42–43).

Iš nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad I. J. yra ½ žemės sklypo su statiniais, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Nekilnojamas daiktas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) (1 t., b. l. 8–10).

Iš leidimo rekonstruoti statinį nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė statytojai I. J. leidimą rekonstruoti statinį, esantį (duomenys neskelbtini) pagal mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ parengtą projektą „Vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo į daugiabutį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11–12).

Iš 2021 m. gegužės 5 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) rekonstruojamas vieno buto gyvenamasis namas turint parengtą projektą „Vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo į daugiabutį, (duomenys neskelbtini), projektas“. Darbų metu nugriautos pastato antro aukšto sienos, kurių griovimas nenumatytas projekto sprendiniuose, ir demontuota pirmo aukšto perdanga. Palikta išorinių sienų dalis yra apie 3,0–3,8 m aukščio (1 a. išorinės namo sienos). Atlikti darbai pažeidžia Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimus, nes žaloja kultūros paveldo vietovės – (duomenys neskelbtini), vad. (duomenys neskelbtini) (unikalus objekto Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) vertingąją savybę – gatvių užstatymo išklotinę – (duomenys neskelbtini), nustatytą Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2014 m. spalio 8 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) – miesto vilos užstatymas (duomenys neskelbtini) pastatais (duomenys neskelbtini) kvartale ir nėra numatyti projekte (1 t., b. l. 49–61).

Iš savavališko statybos akto nustatyta, kad statytojai I. J. 2021 m. gegužės 13 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 73–78).

Iš Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad panaikinta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 8 d. nutartis ir administracinio nusižengimo byla perduota iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (3 t., b. l. 34–42).

Iš 2023 m. rugsėjo 12 d. medicininio mirties liudijimo nustatyta, kad I. J. mirė (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 88).

ANK 565¹ straipsnio 9 punktas imperatyviai nustato, kad administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai mirė asmuo, kuriam buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena.

Iš medicininio mirties liudijimo nustatyta, kad pareiškėja I. J. mirė (duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis imperatyvia ANK 565¹ straipsnio 9 punkte įtvirtinta nuostata, skundžiamas nutarimas naikinamas ir administracinio nusižengimo teisena I. J. atžvilgiu nutraukiama. Priešingos išvados neleidžia daryti ir ta aplinkybė, kad viešojo administravimo subjektas I. J. atžvilgiu buvo priėmęs individualų administracinį aktą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 9 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną I. J. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.