- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-16
- Bylos Nr.
- AN2-92-888/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01638-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Laima Šeputienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- I. J.
- Institucija
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė
rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. atstovės advokatės Rasos Gradauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 8 d. nutarties, kuria netenkintas I. J. atstovo skundas ir paliktas galioti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinant perteklines nusižengimą apibūdinančias aplinkybes.
I. J. atstovės advokatės prašymas priteisti I. J. patirtas išlaidas teisinei atstovo pagalbai apmokėti atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) I. J. nubausta už tai, kad 2021 m. gegužės 1 d., adresu (duomenys neskelbtini), vykdė savavališką gyvenamojo namo rekonstrukciją kultūros paveldo vietovėje – (duomenys neskelbtini) miesto istorinėje dalyje, vad. (duomenys neskelbtini) (unikalus objekto Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)). Institucija 2021 m. gegužės 13 d. I. J. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatavo, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), rekonstruojamas vieno buto gyvenamasis namas turint projektą „Vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo į daugiabutį, (duomenys neskelbtini), projektas“. Darbų metu nugriautos pastato antro aukšto sienos ir demontuota antro aukšto perdanga. Palikta išorinių sienų dalis yra apie 3,0-3,8 m aukščio (1 a. išorinės namo sienos). Atlikti darbai pažeidžia Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimus, nes žaloja kultūros paveldo vietovės – (duomenys neskelbtini) miesto istorinės dalies, vad. (duomenys neskelbtini) (unikalus objekto Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) vertingąją savybę – gatvių užstatymo išklotinę – (duomenys neskelbtini), nustatytą Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2014 m. spalio 8 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) – miesto vilos užstatymas (duomenys neskelbtini) kvartale ir nėra numatyti projekte. Tokiais veiksmais I. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 352 straipsnio 7 dalyje ir jai paskirta 1 700 Eur dydžio bauda.
2. Nesutinkant su priimtu Institucijos nutarimu, I. J. atstovas pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 8 d. nutartimi netenkintas ir Institucijos 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarimas paliktas nepakeistas, pašalinant perteklines nusižengimą apibūdinančias aplinkybes, nurodant, kad I. J. rekonstravo (duomenys neskelbtini) vieno buto gyvenamąjį namą turėdama statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeisdama esminius statinio projekto sprendinius, numatytus projekte „Vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo į daugiabutį, (duomenys neskelbtini), projektas“ – darbų metu buvo nugriautos pastato antro aukšto sienos, kurių griovimas nebuvo numatytas projekto sprendiniuose. Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto reikalavimai. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad nors I. J. vykdė statybas turėdama statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidė esminius projekto sprendinius, t. y. statybos projekte buvo numatyta išsaugoti fasadines sienas, tuo tarpu trečias namo aukštas turėjo būti statomas ant esamo mūro, tačiau patikrinimo aktu nustatyta, kad namo antro aukšto sienos buvo nugriautos, tuo tarpu trečiojo aukšto ant esamo mūro nebuvo galima pastatyti, todėl buvo pažeisti ne tik projekto sprendiniai, tačiau ir nebuvo galima įgyvendinti kitų statinio projekto sprendinių. Kadangi statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas yra vienas iš esminių statinio projekto sprendinių, apylinkės teismas sprendė, kad sprendiniai, susiję su išorės sienomis yra esminiai. Įvertinęs šias aplinkybes, apylinkės teismas sprendė, kad Institucija pagrįstai antro aukšto sienų nugriovimą vertino kaip rekonstrukciją, pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, nes projekte buvo numatyta išsaugoti išorės sienas ir ant jų pastatyti trečią aukštą. Esminiai projekto sprendiniai buvo aptarti projekte ir buvo numatyti išsaugoti fasado sienas, ant antro aukšto sienų, t. y. jau esamo mūro, statyti dar vieną papildomą aukštą, tačiau statytoja I. J. statybų eigoje, paaiškėjus aplinkybėms, kad sienos yra prastos techninės būklės, savavališkai ėmėsi darbų, kurie pažeidžia esminius statinio projekto sprendinius ir antro aukšto sienas nugriovė, nors tai nebuvo numatyta projekte. Be to apylinkės teismas atkreipė dėmesį, kad rekonstruojamas pastatas buvo kultūros paveldo apsaugos zonoje. Pastato fasado sienos turėjo būti išsaugotos, nes jos turėjo kultūros paveldo prasme reikšmingų požymių, namas buvo priskirtas vertingųjų savybių požymių turintiems objektams ir kartu su kitais tos gatvės namais sudarė saugomą gatvės išklotinę.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. atstovė advokatė Rasa Gradauskienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 8 d. nutartį ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Taip pat I. J. naudai iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutartyje nepagrįstai atmestas pareiškėjos prašymas sustabdyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėta civilinė byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo teisėtumo. Pasak pareiškėjos atstovės, nors ANK nenumato administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo sustabdymo, tačiau šis klausimas sureguliuotas teisminėje praktikoje, pasisakant, kad tikslinga atsižvelgti į prejudicinę ar kitokią teisinę reikšmę turinčios kitos bylos nagrinėjimo eigą ir spręsti klausimą dėl pertraukos ne(darymo) administracinio nusižengimo byloje. Apylinkės teismas buvo informuotas, kad yra nagrinėjama civilinė byla dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo, kurių pagrindu I. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, teisėtumo, tačiau nors šis klausimas dar nėra išspręstas civilinėje byloje, apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje vadovavosi savavališkos statybos aktu ir privalomuoju nurodymu, kurių teisėtumas dar nėra patikrintas. Jeigu savavališkos statybos aktas bus pripažintas neteisėtu civilinėje byloje, administracinė teisena bus negalima. Skunde pažymima, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas skatina šalis – I. J. ir Instituciją bei trečiąjį asmenį ginčą baigti taikiai, todėl šiuo metu šalys dalyvauja teisminėje mediacijoje, tačiau civilinėje byloje kyla nemažai ginčytinų teisinių klausimų dėl rekonstrukcijos pripažinimo savavališka pagrįstumo, tuo tarpu administracinę bylą nagrinėjęs teismas neatliko išsamios teisės aktų analizės ir tik atkartojo Institucijos poziciją. Skundo autorės teigimu, nesustabdžius administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo, teismas pripažino I. J. kaltę, teisme ginčijamų administracinių aktų pagrindu, be to teismas vadovaudamasis šiais aktais juos pripažino teisėtais, nors jų teisėtumo klausimas yra sprendžiamas civilinėje byloje. Dėl šios priežasties gali susidaryti pareiškėjos interesus pažeidžianti situacija – nepaisant to, kad civilinėje byloje būtų panaikinti administraciniai aktai, pareiškėjos atžvilgiu liktų galioti administracinėje byloje taikyta atsakomybė, pritaikyta panaikinto akto pagrindu.
3.2. I. J. atstovės teigimu, pareiškėjai atsakomybė pritaikyta nesant visų ANK 352 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių. Pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės, apylinkės teismas savo sprendimą motyvavo ne ginčui taikytinomis teisės normomis ar rašytiniais įrodymais, tačiau formaliai atkartodamas Institucijos atstovo bei liudytojo A. L. parodymus, be to, nevertino aplinkybių dėl tariamų paveldosaugos reikalavimų pažeidimų, pripažindamas jas kaip neturinčias reikšmės bylai. Atstovės teigimu, nėra jokių duomenų, kad 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarime minimi rekonstrukcijos darbai pažeistų ar galėtų pažeisti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimus ar kitus paveldosaugos reikalavimus ir darytų žalą kultūros paveldo vietovės – (duomenys neskelbtini) miesto istorinės dalies, vadinamo (duomenys neskelbtini) vertingajai savybei – gatvės užstatymo išklotinei. Byloje apklausti Institucijų darbuotojai negalėjo paaiškinti, kuo konkrečiai pasireiškia specialiųjų paveldosaugos reikalavimų pažeidimas, ką konkrečiai pažeidė pareiškėja ir kokius veiksmus ji turėjo atlikti pamačiusi, kad statinio dalys yra avarinės būklės. Pasak atstovės, tai buvo administracinio nusižengimo objektas ir objektyvioji pusė, tuo tarpu apylinkės teismas padarė priešingas išvadas. Anot atstovės, šios aplinkybės rodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir netinkamai aiškino ANK 352 straipsnio 7 dalies nuostatas.
3.3. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas padarė prieštaringas išvadas konstatuodamas, kad I. J. padarė administracinį nusižengimą, nes nukrypo nuo esminio projekto sprendinio – išsaugoti fasadines pastato sienas, tuo tarpu akivaizdu, kad sienų išsaugojimo klausimas ir yra priskirtinas specialiesiems paveldosaugos reikalavimams, kurių nereikšmingumą tame pačiame sprendime konstatavo teismas. Atstovė skunde nurodo, kad skundžiamas institucijos nutarimas buvo priimtas savavališkos statybos akto surašymo pagrindu bei 2021 m. gegužės 11 d. KPD prie KM (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus raštu, kuriuose nurodyta, jog namo (duomenys neskelbtini), autentiškų antro aukšto sienų griovimo darbai pažeidžia Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo reikalavimus, nes žaloja kultūros paveldo vietovės – (duomenys neskelbtini) miesto istorinės dalies, vadinamos (duomenys neskelbtini) vertingąją savybę – gatvių užstatymo išklotinę – (duomenys neskelbtini) nustatytą Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2014 m. spalio 8 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) punktu – miesto vilos užstatymas (duomenys neskelbtini) kvartale. Pažymėtina, kad KPD Kauno skyrius nėra pritaręs namo (duomenys neskelbtini), projektui kuriame būtų numatyti autentiškų antro aukšto sienų griovimo darbai. Pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės, tiek Institucijos nutarimas, tiek savavališkos statybos aktas buvo parengti vadovaujantis 2021 m. gegužės 11 d. išvada, kad I. J. savo veiksmais tariamai pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo reikalavimus, nes rekonstrukcijos darbai žaloja kultūros paveldo vietovės – (duomenys neskelbtini) miesto istorinės dalies, vadinamos (duomenys neskelbtini), vertingąją savybę – gatvių užstatymo išklotinę. Atstovės nuomone, bylos esmė ir buvo patikrinti, ar I. J. atliktais rekonstrukcijos darbais iš tiesų pažeidė įstatymais saugomas vertybes kultūros paveldo vietovėje, jeigu taip – kokios teisės normos buvo pažeisto ir kokia žala padaryta. Apylinkės teismas esminių tirtinų administracinio nusižengimo aplinkybių nereikšmingumą konstatavo dėl to, kad administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kuo konkrečiai pasireiškia pareiškėjos specialiųjų paveldosaugos reikalavimų pažeidimas ir kokias teisės normas konkrečiai pažeidė pareiškėja.
3.4. Skunde akcentuojama, kad I. J. atlikdama papildomus rekonstrukcijos darbus nepažeidė įstatymu saugomų paveldo vietovės vertingųjų savybių, nes pats pastatas nėra paskelbtas saugomu kultūros paveldo objektu ir neturi unikalaus identifikacinio kodo Kultūros vertybių registre, tuo tarpu yra saugomoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) miesto istorinėje dalyje – (duomenys neskelbtini), kuriam yra taikoma pradinė teisinė apsauga, kaip sudėtiniam (duomenys neskelbtini) elementui (vietovei). Projektas, pagal kurį yra išduotas leidimas rekonstruoti statinį, buvo suderintas su KPD prie KM ir ši institucija sutiko, kad projekto sprendiniai atitinka Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo reikalavimus, taip pat nebuvo vertinama, kad projekto sprendiniai prieštarauja kultūros paveldo vietovės vertingosioms savybėms. Atstovės teigimu, apylinkės teismas neįvertino, kad Institucijos nutarimas buvo priimtas rekonstrukcijos darbų eigoje, kuomet I. J. pastato antro aukšto fasado sienos dalį demontavo ne dėl aplaidžių ar savavališkų veiksmų, o dėl rekonstrukcijos eigoje paaiškėjusių aplinkybių dėl avarinės statinio būklės ir būtinumo demontuoti antro aukšto sieną, pirmo aukšto perdangą ir stiprinti pamatus, tam kad statinys apskritai nenugriūtų ir būtų galima toliau vykdyti rekonstrukciją. Paaiškėjus pastato defektams, pareiškėja kreipėsi į ekspertą J. R., kuris išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad pastato sienų būklė yra avarinė, todėl tolimesnis rekonstravimo darbų vykdymas yra nesaugus. I. J. pakoregavo statybos darbų eigą atsižvelgusi į statybos eksperto rekomendacijas. Pasak atstovės, apylinkės teismas taip pat neįvertino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. balandžio 22 d. ekspertizės aktu konstatavo, kad statinio (duomenys neskelbtini), konstrukcijų fragmentų būklė netenkina esminių statinio reikalavimų ir turi avarinės būklės požymių bei neužtikrina statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo. Pasak atstovės, teismas neįvertino šių rašytinių įrodymų, kurie patvirtina, kad nebuvo jokių objektyvių galimybių išsaugoti esamą sieną ir ant jos statyti naują trečią aukštą, pagal projekto sprendinius, todėl buvo būtina atlikti papildomus rekonstravimo darbus – išardyti antro aukšto sienas ir perdangą virš pirmo aukšto. Atliekant visus būtinus rekonstrukcijos darbus, pastato antro aukšto siena būtų analogiškai atstatoma atkuriant visus fasado elementus nenukrypstant nuo parengto projekto, pagal kurį buvo išduotas leidimas, o priešingai – jį pilnai įgyvendinant. I. J. atstovės teigimu, statybos darbai buvo vykdomi pagal išduotą ir galiojantį statybą leidžiantį dokumentą ir nepažeidžiant esminių statinio projekto sprendinių.
3.5. Skunde nurodoma, kad projekto sprendinių atitikimas paveldosaugos reikalavimams ir 2014 m. spalio 8 d. akte įtvirtintoms vertingosioms savybėms buvo įvertintas KPD prie KM (duomenys neskelbtini) teritoriniam skyriui suderinant A. K. studijos parengtą projektą su jame nurodytais namo vizualizaciniais ir techniniais sprendiniais. Būtent šis projektas atskleidžia galutinį statytojo tikslą ir statinio charakteristikas tuomet, kai rekonstrukcijos darbai bus užbaigti. KPD prie KM pritarimas projekto sprendiniams neginčytinai patvirtina, kad projekte suprojektuoti fasado sprendimai nepažeis gatvės užstatymo, fasadų su stogais ir jų elementais frontalinės projekcijos, t. y. kai bus pilnai užbaigta rekonstrukcija, išklotinė nepasikeis, o bus atkurtas architektūriškai identiškas pastatas. Skundo autorės nuomone, tokios pačios sienos atstatymas vietoje buvusios neįtakos ir negali įtakoti vietovės vertingųjų savybių.
3.6. Skunde taip pat nesutinkama su apylinkės teismo padaryta išvada, kad pastato antro aukšto sienų nugriovimas laikytinas esminiu statinio projekto sprendinių pažeidimu, kuriam I. J. privalėjo gauti atitinkamų institucijų pritarimą ir leidimą. Pasak atstovės, ne visi nukrypimai nuo statybą leidžiančio dokumento laikytini esminiais nukrypimais, darančiais įtaką statinio atitikčiai esminiams statinių reikalavimams ir tokiais darbais, kuriems buvo būtina gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės, I. J., pagal statybos ekspertų nurodymus, atliko avarinės būklės antro aukšto fasado sienų rekonstravimo (permūrijimo tomis pačiomis plytomis) ir pirmo aukšto perdangos demontavimo darbus siekiant išvengti esamos konstrukcijos griūties. Statinio avarinė būklė tapo ne dėl I. J. kaltės, tačiau dėl ankstesnių statinio savininkų veiksmų. I. J. demontuotos laikančiosios fasadinės pastato sienos išdėstymas ar išorės matmenys nebuvo pakeisti daugiau nei vienu metru, nei apskritai jokia kita apimtimi. Atsižvelgiant į tai, atstovė daro išvadą, kad dėl paaiškėjusių defektų demontavus ir vėliau perstačius tą pačią sieną į pirminę išvaizdą, nėra esminis projekto sprendinys, kuriam atlikti būtų reikalingas naujas statybą leidžiantis dokumentas, tokiems darbams atlikti taip pat nereikėjo ir Kultūros paveldo departamento leidimo ar sutikimo, nes šiais papildomais sprendiniais nesikeis gatvės užstatymo frontalinė projekcija. Skunde taip pat pažymima, kad I. J. atliko rekonstrukcijos darbus, kuriems atlikti nebuvo reikalingas leidimas, o ne griovimo darbus, todėl šių darbų vykdymas negali būti laikomas savavališku. Pagal pastato projekto sprendinius, rekonstruojamame statinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), yra išsaugomos visos vertingos fasado detalės, kurios užtikrina kultūros paveldo vietovės vertingąją savybę – gatvių užstatymo išklotinę. Atstovės teigimu, I. J. iki šiol nėra surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kad pasak atstovės, patvirtina, jog nepadarytas realus pažeidimas.
3.7. Skunde teigiama, kad papildomi rekonstrukcijos darbai ir darbų eigos pakeitimas buvo atlikti siekiant įgyvendinti projektą ir nėra susiję su savavališka statyba, tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad I. J. atlikdama papildomus rekonstrukcijos darbus siekė tyčia pažeisti esminius projekto sprendinius. Neatlikus minėtų papildomų veiksmų, gali atsirasti grėsmė visai statinio būklei ir gali sąlygoti jo griūtį. Pasak atstovės, tai, kad I. J. veiksmuose nėra tyčios įrodo ir tai, jog statybas ji vykdė turėdama leidimą, o paaiškėjus pastato defektams, dėl tolimesnės darbų eigos kreipėsi į ekspertus.
3.8. Taip pat skunde nurodoma, kad tiek savavališkos statybos aktas, tiek nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas rekonstrukcijos darbų eigoje, o ne statybos užbaigimo metu, dėl ko buvo neteisingai įvertinta vykdyta rekonstrukcija. Pasak I. J. atstovės, šioje rekonstrukcijos stadijoje nebuvo galima konstatuoti pažeidimų dėl nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, kadangi rekonstrukcija nėra baigta. Skunde teigiama, kad tik užbaigus rekonstrukcijos darbus, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos turi patikrinti ir įvertinti ar statytojas tinkamai/netinkamai įgyvendino statybos leidime nustatytą statybos/rekonstrukcijos tikslą, t. y. ar rekonstrukcijos metu ne esminis nukrypimas nuo projektinių sprendinių demontuojant ir iš naujo sumontuojant fasadinę sieną, atitinka projekte ir nutarimuose numatytą saugotiną gatvės užstatymo frontalinę projekciją.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apygardos teisme 2023 m. balandžio 25 d. gautas I. J. atstovės advokatės Rasos Gradauskienės prašymas I. J. iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priteisti bylinėjimosi išlaidas (726 Eur), susidariusias dėl apeliacinio skundo parengimo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. atstovės advokatės Rasos Gradauskienės skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vidurio Lietuvos teisės skyriaus vedėja O. G. prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. atstovės advokatės Rasos Gradauskienės skundas tenkinamas iš dalies.
6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Apeliantė ir jos atstovė skunde apygardos teismui ginčija I. J. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 352 straipsnio 7 dalyje, prieštarauja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose yra objektyviųjų ir subjektyviųjų ANK 352 straipsnio 7 dalyje numatytų administracinio nusižengimo požymių, bei nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. atstovės skundo turinio matyti, kad vienas iš esminių skundo argumentų yra tai, jog I. J. nevykdė savavališkos pastato rekonstrukcijos, tačiau atliko būtinus papildomus rekonstrukcijos darbus, nes nebuvo objektyvių galimybių išsaugoti esamas pastato, adresu (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto sienas ir ant jų statyti naują trečiąjį aukštą. Be kita ko, dar vienas, apygardos teismo vertinimu, itin svarbus apeliacinio skundo argumentas yra siejamas su aplinkybe, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), yra sprendžiamas klausimas dėl 2021 m. gegužės 13 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. gegužės 13 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo.
8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs apylinkės teismo nutarties motyvus bei apeliacinio skundo argumentus sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti Institucijos nutarimas, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikina ir priimtinas nauja nutartis – administracinio nusižengimo byla perduotina iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.
9. ANK 352 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas savavališkai rekonstravo neypatingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje. Kaip teisingai nurodyta tiek skundžiamoje teismo nutartyje, tiek apeliaciniame skunde, ši teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės atkus, susijusius su statybos darbų reglamentavimu.
10. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas), galiojusio nagrinėjamos teisinės situacijos metu, 14 straipsnyje yra numatytos statytojo (užsakovo) pareigos, kurių 3 ir 4 punktuose įtvirtinta, kad statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva (draudžiama statinio projekto ekspertizę pavesti organizuoti statinio projektuotojui); šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Šio įstatymo 2 straipsnio 72 punkte numatyta, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punkte nustatyta, kad Savavališka statyba tai statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.
11. Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga matyti, kad VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, jog žemės sklypas kartu su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. M. (1/2 žemės sklypo) ir I. J. (1/2 žemės sklypo). Išraše taip pat nurodoma, kad nekilnojamasis daiktas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje) (1 t., b. l. 8–10). Statytojai I. J. 2015 m. rugsėjo 25 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą statinio projektą – „Vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo į daugiabutį (duomenys neskelbtini).“ rekonstruoti statinį, kurio paskirtis – gyvenamoji, kategorija – neypatingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11–12). Taigi, neabejotina, kad I. J. pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pradėjo atlikinėti turėdama tai leidžiantį dokumentą.
12. Nagrinėjamu atveju Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 5 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuota, kad patikrinimo metu buvo pateiktas 2020 metais parengtas „Vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo į daugiabutį, (duomenys neskelbtini)“ darbo projektas. Projekto sprendiniuose numatyta nugriauti rekonstruojamą pastatą, esamus pastato pamatus sustiprinti, įgilinti. Patikrinimo vietoje metu nugriautos pastato antro aukšto sienos ir demontuota pirmo aukšto perdanga, palikta pirmojo aukšto sienų dalis yra apie 3 – 3,8 m aukščio. Projektas nederintas su Kultūros paveldo departamentu. Pirminio pastato rekonstrukcijos projekto, kuriam yra išduotas leidimas, aiškinamajame rašte numatyti esminiai rekonstrukcijos darbai: esamos stogo konstrukcijos, visų vidinių sienų, laiptų ir perdangų demontavimas, laiptinės perplanavimas, pirmo ir antro aukštų perdengimas naujomis gelžbetoninėmis perdangomis (1 t., b. l. 49–71). Vėliau, šio faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, I. J. buvo surašyti ir išsiųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus 2021 m. gegužės 13 d. savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. gegužės 13 d. privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini). Savavališkos statybos akte konstatuota, kad įvertinus 2021 m. gegužės 5 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte užfiksuotas aplinkybes, I. J. pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimus, nes žaloja kultūros paveldo vietovės – (duomenys neskelbtini) miesto istorinės dalies, vadinamos (duomenys neskelbtini), vertingąją savybę – gatvių užstatymo išklotinę – (duomenys neskelbtini), nustatytą Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2014 m. spalio 8 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) p. – miesto vilos užstatymas (duomenys neskelbtini) kvartale ir atlikti darbai nėra numatyti projekte. Statybos darbai vykdomi turint statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (1 t., b. l. 73–78). Įvertinus šiuos administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, matyti, kad vienas iš pagrindinių įrodymų, kuriais byloje I. J. grindžiamas kaltinimas padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 352 straipsnio 7 dalyje, yra 2021 m. gegužės 13 d. savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini).
13. Apygardos teismas, sutikdamas su I. J. atstovės skundo argumentais, kad šios administracinio nusižengimo bylos eigai yra svarbus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtinas procesinis sprendimas, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019 yra sprendęs savo pobūdžiu ne analogišką, tačiau itin panašią teisinę situaciją. Nors ANK nėra numatyta galimybė atidėti arba sustabdyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą iki kol bus priimtas procesinis sprendimas kitoje byloje, kuris gali turėti tam tikrą reikšmę nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, tačiau paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje laikytasi pozicijos, kad iki kol civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas, kurio išnagrinėjimo rezultatas yra aktualus ir administracinio nusižengimo byloje, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas, nors to ir nėra numatyta ANK nuostatose, privalo sustabdyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą iki kol bus išspręsta byla, nagrinėjama civilinio proceso tvarka arba iki kol analogiško pobūdžio byloje bus suformuotas precedentas. Byloje, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo šią praktiką, apylinkės teismo nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalies nuostatas už šešis administracinius nusižengimus dėl to, kad nevykdė Vilniaus miesto administracijos direktoriaus įsakymų, nors jų teisėtumas buvo ginčijamas civilinio proceso tvarka tuo pat metu kai buvo nagrinėjama ir administracinio nusižengimo byla. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad teismas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, be kita ko, turėjo nustatyti ne tik tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalėjo vykdyti įsakymuose nustatytus įpareigojimus, tačiau ir tai, ar šie įpareigojimai yra teisėti. Nutartyje taip pat pabrėžiama, kad teismas tai turėjo nustatyti arba pats, arba jeigu tokių įgaliojimų neturėjo, sulaukti kol įsakymų teisėtumas bus konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka. Šį reikalavimą kasacinės instancijos teismas siejo su konstitucine teisingumo samprata, kuri įpareigoja teismą vykdyti ne formalų teisingumą. Be kita ko, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aptariamoje nutartyje konstatavo, kad teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, neturėjo įgaliojimų pats patikrinti įsakymų teisėtumo, nes šių įsakymų teisėtumas jau buvo tikrinamas civilinio proceso tvarka. Įvertinus tai, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs teismas turėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki kol bus išspręsta civilinio proceso tvarka nagrinėjama byla, o to nepadarydamas ir savarankiškai konstatuodamas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalėjo vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymuose nustatytus įpareigojimus, rizikavo priimti neteisėtą nutarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019).
14. Vertinamuoju atveju I. J. Institucijos 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarimu pagal ANK 352 straipsnio 7 dalį nubausta už neypatingo statinio, esančio kultūros paveldo vietovėje, savavališką rekonstravimą. Kaip jau minėta, vienas iš pagrindinių įrodymų šio pobūdžio bylose yra savavališkas statybos aktas, kurio teisėtumas ir yra ginčijamas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dar nuo 2021 metų. Apie tai buvo informuotas ir apylinkės teismas, nagrinėjęs I. J. atstovo skundą dėl Institucijos nutarimo (1 t., b. l. 160–161). Pažymėtina, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas skundus dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turi pareigą patikrinti Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, tuo tarpu Institucijos nutarimas laikomas pagrįstu kai išsiaiškintos visos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės ir jos yra pagrįstos išsamiu įrodymų, kurie turi būti pakankami, nuoseklūs, neprieštaringi, logiški bei patikimi, vertinimu. Nagrinėjamu atveju yra susidariusi tokia teisinė situacija, kuomet civilinėje byloje yra vertinamas vieno iš esminių įrodymų (savavališko statybos akto) šioje administracinio nusižengimo byloje patikimumas. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) susipažinus su civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) eiga, matyti, kad kaip apeliaciniame skunde ir nurodė I. J. atstovė, šiuo metu vyksta teisminės mediacijos procesas, šalims siekiant ginčą išspręsti taikiai. Apygardos teismas sprendžia, kad civilinio proceso tvarka neišsprendus kvestionuojamų 2021 m. gegužės 13 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. gegužės 13 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo klausimų, apylinkės teismas negali padaryti neabejotinos išvados, kad Institucijos 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarimas, kurio vienas iš esminių surašymo pagrindų būtent ir yra savavališkos statybos aktas, yra teisėtas ir pagrįstas, tuo tarpu tokios išvados padarymas sprendžiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 352 straipsnio 7 dalyje, klausimą yra būtinas.
15. Pažymėtina, kad nors kaip jau minėta, ANK tiesiogiai nėra įtvirtintos galimybės bylą nagrinėjančiam teismui atidėti ar sustabdyti jos nagrinėjimo susidariusioje teisinėje situacijoje, tačiau ANK 631 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjas turi taip pasirengti nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, kad ji būtų išnagrinėta paprastai per vieną teismo posėdį, tačiau, be kita ko, jeigu dėl administracinio nusižengimo tyrimo arba kitų objektyvių priežasčių per nustatytus terminus neįmanoma išnagrinėti administracinio nusižengimo bylos, ANK 631 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas pratęsiamas, bet ne ilgiau, negu nustatyta ANK 39 straipsnyje (ANK 631 straipsnio 2 dalis). Taigi, kaip matyti iš šio teisinio reglamentavimo, teismas, kilus klausimams, kurių negalima išspręsti per vieną teismo posėdį, turi teisę byloje padaryti pertrauką ar atidėti jos nagrinėjimą.
16. Įvertinus tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Siekiant užtikrinti objektyvų ir nešališką administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, perduodamas bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, apygardos teismas nepasisakys dėl kitų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės apeliacinio skundo argumentų.
17. Byloje yra gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės advokatės Rasos Gradauskienės prašymas I. J. atlyginti patirtas proceso išlaidas dėl apeliacinio skundo surašymo, kurias sudaro 726 Eur. ANK 666 straipsnio nuostatose įtvirtinta, kad asmeniui administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme metu patirtos išlaidos atlyginamos tuomet, kai jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukiama vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, siekiant neapriboti I. J. teisės ateityje reikalauti bylinėjimosi išlaidų priteisimo priklausomai nuo priimtino sprendimo rezultato, šiuo atveju I. J. atstovės advokatės Rasos Gradauskienės prašymas paliktinas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. atstovės advokatės Rasos Gradauskienės skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 8 d. nutartį, ir priimti naują nutartį – administracinio nusižengimo bylą perduoti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. atstovės advokatės Rasos Gradauskienės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo I. J. palikti nenagrinėtą.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.