Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Venteris“ atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui, atsakovams S. B., P. Š., atsakovų S. B., D. B. B., P. Š., J. Š. atstovei advokatei Vidai Šeikienei, atsakovo Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo atstovui A. P. D., ekspertui A. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Venteris“ ieškinį atsakovams S. B., D. B. B., P. Š., J. Š., Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarei Albinai Radavičienei ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų panaikinimo, deklaracijos apie statybos užbaigimą ir sandorio pripažinimo negaliojančiais, įrašo nekilnojamojo turto registre panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal 2005 m. (t.y. pastato - sandėlio įregistravimo viešajame registre metu) galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 (Aplinkos ministro 2004-07-27 įsakymo Nr. D1-420 redakcija) 12.3.6 p. I grupės nesudėtingiems statiniams neprivaloma atlikti: statinio kadastrinius matavimus, jo pripažinimą tinkamu naudoti ir šio statinio įregistravimą nekilnojamojo turto registre. Šios aikštelės teisinis registravimas buvo atliktas, kai ieškovė Šilutės rajono apylinkės teisme iškėlė bylą dėl nuosavybės teisės minimai aikštelei pagal įgyjamąją senatį fakto pripažinimo ir suinteresuotuoju asmeniu nurodė ne faktinius šio nekilnojamojo turto savininkus - atsakovus J. Š. bei P. Š., o Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Tai reiškia, kad ieškovė nesąžiningai, slapta nuo atsakovų siekė užvaldyti atsakovams priklausantį turtą. Šilutės rajono apylinkės teisme 2010-11-29 išnagrinėtoje byloje dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį pastatui - sandėliui nustatymo ieškovai nesuformulavo atskiro reikalavimo dėl nuosavybės teisės įgijimo į ginčo statinį, nors ir įrodinėjo, kad jie daugiau nei 15 metų naudojasi šia prieplauka bei sandėliu, t.y. sandėlį ir prie jo esančią rampą ieškovė laikė vienu nekilnojamojo turto objektu. Tuo ieškovė anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje pripažino, kad inžinierinis statinys, jos vadinamas „prieplauka – rampa“ yra pagrindinio statinio - sandėlio priklausinys. Ši aikštelė yra ne tik fiziškai susijusi su sandėliu tomis pačiomis betoninėmis plokštėmis, bet ir bendra paskirtimi. Pagal savo savybes ir paskirtį ginčo statinys yra nuolat susijęs su pagrindiniu daiktu – sandėliu ir skirtas jam tarnauti, jis pastato - sandėlio priklausinys (CK 4.19 str.).

Taip pat atsakovai nurodo, kad statinys, pavadintas prieplauka – rampa teismui pateiktame statinių išdėstymo plane, kurį parengė matininkė D. Z., neteisingai yra užfiksuotas kaip savarankiškai egzistuojantis nekilnojamojo turto objektas. Pagrindinis daiktas - pastatas – sandėlis matininkės sudarytame plane net nėra pažymėtas kaip egzistuojantis natūroje. Toks faktinio statinių išsidėstymo natūroje neatitinkantis planas yra ieškovės pateiktas ir šioje byloje.

Taip pat nurodo, kad ieškovė savo reikalavimus grindžia Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013-03-07 išrašu, skirtu tik vidiniam naudojimui ir nesukeliančiu teisinių pasekmių. Statinys prieplauka - rampa bei jo unikalus numeris nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, t.y. 2012-11-20 matininkės D. Z. nustatyti duomenys nebuvo įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą. Registro tvarkytojui nebuvo ir negalėjo būti pateikti dokumentai, numatyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje, nes ieškovė neturi teismo sprendimo ar kitų jos nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Todėl nekilnojamojo turto kadastre įrašant inžinierinio statinio - aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis, nebuvo pažeistas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punktas, numatantis, kad nekilnojamojo turto objekto unikalus numeris nekinta visą statinio buvimo laiką. Tiek pastato - sandėlio, tiek prie jo esančios ir neatskiriamai su šiuo pastatu susijusios aikštelės statytojas 1971 m. buvo atsakovas S. B.. Tai užfiksuota kadastro duomenų byloje ir nustatyta civilinėje byloje Nr. 2-10-204/2010, išnagrinėtoje Šilutės rajono apylinkės teisme.

Motyvuojamoji dalis

Pagal nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnį statiniai formuojami statybos įstatymo nustatyta tvarka. Nekilnojamasis daiktas yra laikomas baigtu formuoti kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. I grupės nesudėtingam statiniui įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą nereikia statybos leidimo, pakanka deklaracijos apie statybos užbaigimą. Nesudėtingiems statiniams neprivaloma atlikti statinio kadastrinius matavimus, jo pripažinimą tinkamu naudoti ir šio statinio įregistravimą nekilnojamojo turto registre. Todėl sandėlio savininkas neatliko veiksmų, kurie yra neprivalomi. Kitų dokumentų pateikti kadastro tvarkytojui statytojas neprivalėjo.

Iš Kadastro duomenų byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad ginčo statinys buvo pastatytas 1971 m., t.y. kartu su pagrindiniu statiniu. Tuo tarpu ieškovės pateiktuose kadastro duomenyse to paties statinio statybos data yra nurodyta 1985 m. Todėl ne atsakovai, o ieškovė turėtų pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ji šią aikštelę pastatė 1985 m.

Taip pat atsakovai nurodo, kad žemės sklypas, kuriame yra atsakovams R. Š. ir J. Š. priklausantis statinys – sandėlis, nuo 2012 m. lapkričio mėn. yra formuojamas kaip šio sandėlio eksploatacijai reikalingas žemės sklypas pagal parengtą sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Šis sklypo suformavimo projektas yra parengtas, sklypo suformavimo darbai praktiškai yra baigti. Šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, jo sprendinių derinimas reiškia, kad tokiais žemės sklypo formavimo veiksmais buvo išreikštas Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus, kaip institucijos patikėjimo teise valdančios valstybės nuosavybę, sutikimas suformuoti 0,0559 ha žemės sklypą prie atsakovams priklausančio pastato - sandėlio bei jam tarnaujančio priklausinio. Šilutės skyriaus vedėjo 2012-11-27 įsakymas „Dėl naudojamojo žemės sklypo prie esamo statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ ir kiti dokumentai buvo pateikti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui. Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyrius nereiškia pretenzijų dėl šio statinio įregistravimo. Nekilnojamojo turto registre pastatas - sandėlis, o taip pat ir nuosavybės teisė į jį buvo įregistruoti Šilutės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2005-05-06 pažymos Nr. V3-464 pagrindu. Toks pastato įregistravimas 2005 m. atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ 2 p. nuostatas. Jokių kitų dokumentų pastato - sandėlio, pastatyto 1971 m., įregistravimui 2005 m. pateikti nereikėjo. Atsakovai, supratę, kad ieškovė visais būdais stengiasi užvaldyti jų turtą, ėmėsi veiksmų įteisinti ginčo statinį. Paaiškėjus, kad tai gali padaryti ankstesnis turto savininkas, šiuos veiksmus atliko atsakovas S. B., kuris perleido ginčo statinį tikriesiems savininkams. Atsakovas S. B. (statytojas), įregistruodamas inžinierinį statinį - aikštelę, kuris yra nesudėtingas statinys, pasinaudojo įstatymo numatyta supaprastinta tokio statinio įregistravimo tvarka.

Taip pat atsakovai nurodo, kad ginčo statinio paskirtis iki jo įregistravimo 2013 m. nebuvo nustatyta, šis nekilnojamasis daiktas nebuvo įregistruotas viešajame registre, todėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro 8 straipsnio 3 dalies 10 punkto nuostata netaikytina, ji nebuvo pažeista. Šilutės rajono savivaldybės lėšomis toje pačioje vietoje, kur yra atsakovams priklausantis sandėlis bei prie jo esanti aikštelė, yra statoma 160 m. ilgio prieplauka, kuria galės naudotis ieškovė. Inžinierinis statinys - aikštelė, o taip pat ir daiktinės teisės į ją nekilnojamojo turto kadastre 2013-04-04 buvo įregistruoti teisėtai, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo naikinti registraciją bei pripažinti negaliojančia pirkimo - pardavimo sutartį.

Taip pat atsakovas nesutinka su ieškovės nuomone, kad aikštelės kadastro matavimus galėjo užsakyti tik P. Š.. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-679-265/2011 apeliacine instancija išnagrinėjęs bylą pagal ieškovų UAB „Venteris“, J. A. ir A. A. ieškinį, sprendęs sandėlio priklausomybės klausimą, konstatavo, kad sandėlį statė S. B.. Kaip matyti iš minėtoje civilinėje byloje surinktų įrodymų, aikštelė ir sandėlis yra savo paskirtimi ir konstrukcijomis neatskiriamai tarpusavyje susiję statiniai, jų kadastro duomenys užfiksuoti toje pačioje kadastrinių matavimų byloje ir yra pastatyti tuo pačiu metu – 1971 m. Todėl S. B., būdamas statytoju turėjo teisę užsakyti aikštelės kadastrinius matavimus.

Už atlikus kadastrinius matavimus parengtos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos atitikimą įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 dalimi, atsakingas matininkas. Pažymi, kad 2013-03-17 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje aikštelė, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), yra apmatuota prie pastato - sandėlio adresu (duomenys neskelbtini), todėl jos koordinatės atskirai nenustatomos.

Taip pat nurodo, kad 2013-03-17 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje užfiksuotas nekilnojamasis daiktas - kiti statiniai (inžineriniai) - aikštelė, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ yra priskirtas I grupės nesudėtingiems statiniams. Aikštelei, pastatytai 1971 m., neturi būti taikomi šiuo metu statomiems statiniams galiojantys statybos reikalavimai. Statytojas S. B. minėtos aikštelės įregistravimui registre pateikė prašymą, užpildytą 2013-04-03 Deklaraciją apie statybos užbaigimą ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ir pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ 6.9 punktas numato, kad seniems statiniams gali būti surašoma Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą. Žemės suteikimo klausimas atliekant registravimą nebuvo svarstomas, kadangi statiniai (inžineriniai) - aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priskirta prie S. B. priklausiusio sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodo, kad ieškovės pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas neturi teisinio pagrindo, nes jis skirtas vidiniam naudojimui, nesimato, kas jį atspausdino. Nesupranta, ką norima panaikinti. Matininko veiksmų panaikinimas vyksta pagal Nacionalinės žemės tarnybos įstatymus, o jei norima panaikinti statinio registravimą, reikalavimai taip ir formuluojami.

Mano, jog nėra teisinio ir faktinio pagrindo naikinti aikštelės registraciją, atliktus kadastrinius matavimus bei pripažinti negaliojančiais Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą ir pirkimo - pardavimo sutartį.

Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarė Albina Radavičienė atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad 2013-04-05 patvirtinta kitų statinių - aikštelės, pirkimo - pardavimo sutartis reg. Nr. 1370, tarp pardavėjų - S. B., D. B. B. ir pirkėjo - P. Š.. Pardavėjai notarui pateikė nuosavybės teises į parduodamą daiktą patvirtinantį dokumentą, įstatymo nustatyta tvarka įregistruotą VĮ Registrų centre, Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus sutikimą parduoti daiktą neregistruotame žemės sklype. Prieš sandorio sudarymą užsakytas parduodamo daikto duomenų sutikslinimas VĮ Registrų centre, pagal kurio duomenis Nekilnojamo turto registre registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo pastatas, priklausantis pirkėjui. Sutarties šalys, sudarydamos sutartį, patvirtino, kad jokių ginčų, teismo procesų dėl parduodamo daikto nėra. Patikrinus Areštų registrą, jokių apribojimų parduodamam daiktui nebuvo įregistruota. Sandoris sudarytas teisėtai. Sprendimą priimti palieka teismo nuožiūrai.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, nepateikusio atsiliepimo į ieškinį, atstovas ir Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarė Albina Radavičienė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, negauti prašymai atidėti bylos nagrinėjimą. Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarė Albina Radavičienė prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Byla nagrinėtina, nedalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 str. 2 d.).

Ieškinys atmestinas.

Dėl ieškinio reikalavimų: pripažinti negaliojančiu 2013-04-03 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, pateiktos S. B. dėl

inžinerinio statinio - aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), įregistravimą, ir panaikinti nekilnojamojo turto registre statinio (inžinerinio) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas S. B. 2013-04-03 pateikė Valstybės įmonei Registrų centrui Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, kuria patvirtino, jog užbaigta aikštelės, paskirtis kiti inžineriniai statiniai (kiemo) I grupės nesudėtingas statinys, (duomenys neskelbtini), statyba (1 t., 13, 14 b.l.).

Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nekilnojamasis daiktas: kiti statiniai (inžineriniai) - aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios ir pabaigos metai - 1971, adresu (duomenys neskelbtini), ir S. B. nuosavybės teisė į jį buvo 2013-04-04 įregistruoti pagal 2013-04-03 Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. l ir 2013-03-27 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą (1 t., 15-18 b.l.).

Ieškovė reikalauja pripažinti negaliojančiu šios deklaracijos įregistravimą ir ginčo daikto registraciją, nurodydama, kad: 1) įregistruojant ginčo statinį buvo pažeistas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies3 punktas. Ieškovės užsakymu buvo parengta prieplaukos - rampos kadastro duomenų byla ir kadastro tvarkytojas jai suteikė unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), kuris negalėjo kisti, tačiau atsakovas įregistravo ginčo statinį savo vardu ir jam buvo suteiktas kitas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) atsakovas S. B., norėdamas įregistruoti naują statinį, nepateikė valstybę atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo, kad jis valstybinėje žemėje galėtų statyti naują statinį; 3) ginčo statiniui nebuvo rengiamas supaprastintas statybos projektas, kuriam būtinas savivaldybės administracijos įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas ir valstybinės žemės savininko (patikėtinio) rašytinis sutikimas; 4) negalėjo būti įregistruotos atsakovo S. B. daiktinės teisės nekilnojamojo turto registre, nes jis nepateikė daiktines teises patvirtinančio dokumento; 5) negalėjo būti įregistruotas atsakovo S. B. vardu priklausinys pagrindinio daikto, kuris priklauso kitam asmeniui.

Daikto ar daiktinės teisės įregistravimas nekilnojamojo turto registre savo esme yra administracinis aktas, todėl ieškinio reikalavimas dėl deklaracijos įregistravimo, kurio pasekoje buvo įregistruotas daiktas ir daiktinės teisės į jį, pripažinimo negaliojančiu yra administracinio teisinio pobūdžio.

Deklaraciją priėmė ir jos pagrindu daiktą ir daiktines teises įregistravo teritorinis registratorius – Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas. Iš esmės patikslinto ieškinio reikalavimą panaikinti daikto registraciją galima laikyti išvestiniu iš reikalavimo pripažinti negaliojančiu deklaracijos įregistravimą. Šie reikalavimai tarpusavy tampriai susiję.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina ikiteisminę ginčo dėl teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų nagrinėjimo tvarką, pagal kurią teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 2 dalis numato, kad Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato vieno mėnesio terminą nuo skundžiamo akto paskelbimo terminą skundui paduoti.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 6 dalis numato galimybę kreiptis į teismą suinteresuotiems asmenims dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo, tačiau ieškovė tokio reikalavimo byloje nesuformulavo.

Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti niekine ir negaliojančia pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą 2013-04-05 tarp S. B., D. B. B. ir P. Š. dėl inžinerinio statinio - aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo

Pagal nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktą 2013-04-05 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2370 minėta aikštelė nuo 2013-04-08 bendrosios jungtinės nuosavybės teise įregistruota J. Š. ir P. Š.. Adresu (duomenys neskelbtini) (registro įrašo Nr.(duomenys neskelbtini)) taip pat yra įregistruotas pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2008-08-13 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3058 ir 2008-08-13 perdavimo - priėmimo aktą Nr. 3059 bendrosios jungtinės nuosavybės teise J. Š. ir P. Š. (1 t., 19-25 b.l.).

Žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame stovi registro Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti statiniai, nuo 2013-08-13 įregistruotas registre (registro įrašo Nr. 44/1626989) nuosavybės teise Lietuvos Respublikai, valdomas valstybinės žemės patikėjimo teise Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, įregistravimo pagrindas: Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas 2013-08-02 Nr. 17SK-(14.17.110.)-1029.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, ne kartą nutartyse yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (kasacinė 2008-09-30 nutartis Nr. 3K-3-432/2008).

Ieškovė nurodo, kad įregistruojant inžinerinį statinį - aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pažeistas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punktas, numatantis, jog į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomas patalpų, suformuotų kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, unikalus numeris, kurį kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteikia kadastro tvarkytojas ir kuris nekinta visą statinio buvimo laiką. Jos teigimu, jos užsakymu buvo parengta prieplaukos - rampos kadastro duomenų byla ir kadastro tvarkytojas jai suteikė unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), kuris negalėjo kisti, tačiau atsakovas įregistravo ginčo statinį savo vardu ir jam buvo suteiktas kitas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad šiuo atveju turi būti taikomas ne minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punktas, o 2 punktas, nustatantis, jog į nekilnojamojo turto kadastrą be kitų duomenų įrašomas unikalus statinio (taip pat nebaigto statyti) numeris, kurį Kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteikia kadastro tvarkytojas ir kuris nekinta visą statinio buvimo laiką. To paties įstatymo 13 straipsnis reglamentuoja nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimą ir 5 punktas nustato, kad kadastro tvarkytojas, įrašęs ar pakeitęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, prašymą padavusiam asmeniui įteikia arba išsiunčia (prašyme nurodytu adresu) Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatytos formos ir turinio išrašą iš nekilnojamojo turto registro, patvirtinantį nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo ar pakeitimo faktą.

Akivaizdu, kad visi minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyti duomenys įrašomi, priėmus kadastro tvarkytojui vieną iš šių sprendimų, numatytų įstatymo 13 straipsnyje.

Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad paieškoje pagal unikalų Nr. (duomenys neskelbtini) įrašų nerasta, o išraše su istorija matyti tik užfiksuotas statinys, registro Nr. 44/1559824, tačiau daugiau jokių privalomų statiniui identifikuoti įrašų nėra (2 t., 84, 85 b.l.). Ieškovės pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kaip teisingai pažymi atsakovai, yra skirtas tik vidiniam naudojimui, jo žymoje apie statusą nurodyta, kad tai nevisiškai sutvarkyti duomenys (1 t., 43 b.l.). Akivaizdu, kad prieplaukos - rampos, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys nėra įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Statinio prieplaukos – rampos paskirtis nėra įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą, todėl negalima teigti, kad kadastro tvarkytojas turėjo duomenis apie kitą statinio paskirtį, nepriklausomai nuo to, kas nurodyta žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ 2012-11-27 pažymoje (1 t., 42 b.l.). Ši aplinkybė daro nepagrįstu ieškovės argumentą dėl statinio paskirties, kuri, anot jos, negalėjo būti pakeista.

Atsakovės VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atstovas patvirtino, kad kadastro tvarkytojas matininkės D. Z. prašymu pagal jos pateiktus duomenis 2012-11-20 suformavo nekilnojamojo daikto: kitų statinių (inžinerinių) – prieplaukos - rampos, adresu (duomenys neskelbtini), su unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro įrašą ir pateikė matininkei duomenų paketą. Tačiau daikto savininko ar jo įgalioto asmens prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir dokumentai, kurie atitiktų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje išvardintus nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą teisinius pagrindus, bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla Kadastro tvarkytojui nebuvo pateikti.

Todėl ieškovės argumentai, kad jos prašymu ginčo statiniui buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir, kad atsakovas įregistravo ginčo statinį savo vardu ir jam buvo suteiktas kitas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nors negalėjo būti suteiktas, yra nepagrįstas, nenustatyta Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų pažeidimų.

Teismo vertinimu, nėra pažeistas ir Lietuvos Respublikos statybos 1996-03-19 įstatymo Nr. I-1240 (redakcijos, galiojusios ginčo registravimo metu) 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas, nes žemės sklypo savininko rašytiniu sutikimu laikytina tai, kad žemės sklypas, kuriame yra atsakovams R. Š. ir J. Š. priklausantis statinys – sandėlis, nuo 2012 m. lapkričio mėn. yra formuojamas kaip šio sandėlio eksploatacijai reikalingas žemės sklypas pagal parengtą sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Šis sklypo suformavimo projektas yra parengtas, sklypo suformavimo darbai yra baigiami (1 t., 155, 156 b.l.). Šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, jo sprendinių derinimas reiškia, kad tokiais žemės sklypo formavimo veiksmais buvo išreikštas Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus, kaip institucijos patikėjimo teise valdančios valstybės nuosavybę, sutikimas suformuoti 0,0559 ha žemės sklypą prie atsakovams priklausančio pastato - sandėlio bei ginčo statinio. Šilutės skyriaus vedėjo 2012-11-27 įsakymas „Dėl naudojamojo žemės sklypo prie esamo statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ ir kiti dokumentai (1 t., 191, 192 b.l., 2 t., 75, 76 b.l.), pateikti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui šį sutikimą patvirtina. Pažymėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyrius nereiškė ir būdamas informuotas apie bylą, nereiškia šiuo metu pretenzijų dėl šio statinio įregistravimo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 34 punktas nustato, jog rašytinių sutikimų forma nereglamentuojama.

Į ieškovės argumentą, kad ginčo statinys turėjo būti registruojamas ne pateikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 Nr. nutarimu Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ atsakytina, jog minėto teisės akto 6.9 puktas leidžia pateikti Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaraciją apie statybos užbaigimą.

Pritartina ir atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atstovo argumentui, kad atsakovas S. B., kuris statė sandėlį kartu su aikštele, būdamas ginčo statinio statytoju (1 t., 64-70 b.l.), turėjo teisę pateikti prašymą jį įregistruoti, remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi.

Nors ieškovė teigia priešingai, tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, aikštelė ir sandėlis yra savo paskirtimi ir konstrukcijomis neatskiriamai tarpusavyje susiję statiniai, jų kadastro duomenys užfiksuoti toje pačioje kadastrinių matavimų byloje ir yra pastatyti tuo pačiu metu – 1971 m. Jau 2005-05-06 atliekant kadastrinius matavimus šalia sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pavaizduotas ginčo statinys (1 t., 62, 63 b.l.).

Byloje pateiktas teismo statybinės ekspertizės 2014-08-25 aktas Nr. 14-08/01, kurio išvadose vienareikšmiškai nurodyta, kad inžinerinis statinys - aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastato - sandėlio priklausinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas tarnauti pastatui - sandėliui tikslu apsaugoti minėtą pastatą nuo galimos griūties dėl grunto po pamatais filtracinių deformacijų, kurias įtakoja kanale esančio vandens lygio svyravimas. Inžinerinio statinio - aikštelės ir pastato - sandėlio statybos laikas turėjo sutapti, kadangi pastato - sandėlio normali eksploatacija statybos ar naudojimo laikotarpiu be inžinerinio statinio - aikštelės yra negalima. Pastato - sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), funkcionavimas be inžinerinio statinio - aikštelės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - negalimas, kadangi patekimas į pastato vidų (vartai ir durys) yra nuo kanalo pusės. Panaikinus aikštelę, normalus patekimas į pastatą - sandėlį būtų neįmanomas. Be to, nurodyta, kad pastato - sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), funkcionavimas ir normali eksploatacija be inžinerinio statinio - aikštelės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - negalima. Kadangi panaikinus inžinerinio statinio - aikštelės konstrukcijas, būtų pažeistas Statybos techninio reglamento 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ punktai 8 ir 10 - tai yra dėl nevaldomos grunto geofiltracijos, pagrindai po pamatais prarastų atsparumą ir dėl netolygių konstrukcijų deformacijų, įvyktų pastato - sandėlio griūtis (2 t., 23-49 b.l.).

Liudytojas A. B. patvirtino, kad atlikdamas kadastrinius matavimus, matė, jog ginčo statinys nėra inžinerinis statinys – prieplauka, o aikštelė. Šį objektą pirmą kartą pamatė 1982 m. ir iki šiol jis visiškai nepasikeitęs.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas nenustatė imperatyvių teisės normų pažeidimų, dėl ko atsakovų sudaryta ginčo statinio pirkimo – pardavimo sutartis galėtų būti pripažinta niekine ir negaliojančia. Ieškovė neįrodė ir atsakovų – sandorio šalių nesąžiningumo. Esant šioms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas pripažinti niekine ir negaliojančia pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą 2013-04-05 tarp S. B., D. B. B. ir P. Š. dėl inžinerinio statinio - aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl patikslinto ieškinio reikalavimų panaikinti statinio (inžinerinio) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2013-03-27 atliktų kadastrinių matavimų metu, bei panaikinti statinio (inžinerinio) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2013-11-14 atliktų kadastrinių matavimų metu

Išanalizavus minėtų patikslinto ieškinio reikalavimų argumentaciją, akivaizdu, kad ieškovė ginčija kadastro duomenų įrašymą ir kadastro duomenų nustatymą, t.y. matininko veiksmus.

Pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 2 dalį matininkas - fizinis asmuo, turintis Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis. Šio įstatymo 15 straipsnis nustato, kad matininko veiklos kontrolę vykdo Vyriausybės įgaliota institucija, o 16 straipsnis, jog matininkas už neteisėtais veiksmais kitiems asmenims padarytą žalą nustatant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis atsako Darbo kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka.

Kalbant apie kadastro duomenų įrašymą, taikytina jau šiame sprendime nurodyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė ginčo dėl teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų nagrinėjimo tvarka bei jo centrinio registratoriaus priimtų sprendimų apskundimas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato vieno mėnesio terminą nuo skundžiamo akto paskelbimo terminą skundui paduoti.

Ieškovė nepateikė į bylą duomenų, kad būtų pasinaudojusi išankstine neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka dėl teritorinio registratoriaus sprendimų įrašyti statinio (inžinerinio) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2013-03-27 bei 2013-11-14 atliktų kadastrinių matavimų metu.

Reikalavimui panaikinti statinio (inžinerinio) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2013-03-27 atliktų kadastrinių matavimų metu, suėjęs senaties terminas, todėl, atsakovams reikalaujant taikyti ieškinio senatį, jis šiuo pagrindu atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 39 21 p.).

Sprendžiant reikalavimą panaikinti statinio (inžinerinio) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2013-11-14 atliktų kadastrinių matavimų metu (1 t., 107-111 b.l.), teismas atmeta ieškinio argumentą dėl ginčo statinio paskirties, nes šiuo klausimu šiame sprendime jau pasisakė.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnis leidžia pakeisti kadastro duomenis, todėl ieškovės argumentas, kad negalėjo būti atlikti 2013-11-14 kadastriniai matavimai, kurie tik tikslino prieš tai atliktus, yra nepagrįstas. Be to, tai, kad įregistruotas Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-04-11 nutarties pagrindu draudimas perleisti nuosavybės teisę (1 t., 26 b.l.), nereiškia, jog negalima tikslinti registro duomenų. Išdėstytų argumentų pagrindu, konstatuotina, kad nėra pagrindo panaikinti statinio (inžinerinio) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2013-11-14 atliktų kadastrinių matavimų metu. Juolab, kad teisines pasekmes, kaip teisingai pažymi atsakovų atstovė advokatė V. Šeikienė, sukelia ne duomenų nustatymas pats savaime, o jų įregistravimas, įrašymas viešajame registre.

Todėl minėtas reikalavimas atmestinas.

Atmetus ieškinį, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 2000 Lt ekspertizės atlikimo išlaidų, t.y. iš viso 5000 Lt atsakovams S. B., D. B. B., P. Š., J. Š. lygiomis dalimis, t.y. po 1250 Lt kiekvienam, bei 113,21 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 1 p., 6 p., 93 str., 96 str., 98 str.).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-01-10 teismo nutartimi šioje byloje paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Venteris“, juridinio asmens kodas 177150533, po 1250 Lt bylinėjimosi išlaidų S. B., gim. (duomenys neskelbtini), D. B. B., gim. (duomenys neskelbtini), P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), bei 113,21 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-01-10 nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.