Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-679-265/2011

(S)

NUTARTIS

2011 m. rugsėjo 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Alvydo Žerlausko, kolegijos Aušros Maškevičienės ir Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Jurgai Jasmontienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Venteris“ direktoriui M. G., ieškovų UAB „Venteris“, J. A. ir A. A. atstovui advokatui Audriui Stonkui, atsakovės VĮ „Registrų centras” įgaliotam asmeniui A. P. D., atsakovų S. B., Dianos B. B., R. M. ir E. M. atstovei advokatei Vidai Šeikienei, atsakovų J. Š. ir P. Š. atstovei advokatei Vitai Litinskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų UAB „Venteris“, J. A. ir A. A. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-11-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Venteris“, J. A. ir A. A. ieškinį atsakovams Šilutės rajono savivaldybei, VĮ „Registrų centras“, S. B., Dianai B. B., R. M., E. M., J. Š., P. Š., tretiesiems asmenims notarėms A. R. ir A. A., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pažymos, teisinės registracijos ir sandorių pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais bei nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas nustatė, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kintų seniūnijos seniūnas 2005-05-06 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui išdavė pažymą Nr.V3-464 „Apie turimus pastatus“, kurioje nurodė, kad S. B. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo mūrinį vieno aukšto sandėlį, kurio užstatymo plotas – 80,77 kv. m; tūris – 283 kv. m; statybos metai – 1971 m., remdamasis archyviniais 1980 m. Kintų apylinkės Liaudies deputatų tarybos ūkinės knygos Nr.4, 92 psl. duomenimis. Šioje ūkinėje knygoje nurodyta, kad 1980 m. S. B. šeimos ūkiui priklausantys pastatai yra: 1902 m. pastatyti 78 kv. m butas ir tvartas – daržinė bei 1971 m. pastatytas sandėlis (valčių garažas), skliaustuose nurodant – privatus. Teismas pažymėjo, kad ieškovų inicijuoti ikiteisminiai tyrimai dėl ginčo pastato–sandėlio įsigijimo ir įregistravimo teisėtumo, dėl S. B. sandėlio neteisėto įsigijimo, pasinaudojant Kintų seniūno galimai suklastota pažyma bei dėl dokumentų (1980 m. Kintų seniūnijos ūkinės knygos įrašo) suklastojimo buvo nutraukti, nenustačius nusikalstamos veikos. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo nustatyta, kad ginčo sandėlį 1971 m. galėjo pastatyti S. B.. Be to, kad S. B. pasistatė ginčo pastatą, parodė ir byloje apklausti liudytojai – A. P., L. B., L. Š., R. B., I. B.. Teismas taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu 1980 m. Kintų apylinkės ūkinės knygos Nr.4 (šios knygos 92 psl.) klastojimo faktų nebuvo nustatyta. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus seniūnas galėjo išduoti seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams šeimos sudėtį, gyvenamąją vietą ir kitokias faktinę padėtį patvirtinančias pažymas. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad Kintų seniūnas 2005-05-06 pažymą Nr.V3-464 išdavė pagrįstai, remdamasis Kintų apylinkės Liaudies deputatų tarybos 1980 m. ūkinėje knygoje Nr.4 92 puslapyje esančiu įrašu, todėl ją naikinti nėra jokio pagrindo. Teismas taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti ginčo pastato-sandėlio teisinę registraciją VĮ Registrų centre, kadangi ji atlikta teisėtai, laikantis tuo metu galiojusių įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimų. Teismui taip pat nekilo abejonių dėl ginčijamų pirkimų-pardavimo sandorių teisėtumo, nes jie sudaryti laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad ieškovų nurodyti sandorių negaliojimo pagrindai pagal CK 6.66 str. ir 6.67 str. šioje byloje netaikytini, nes tarp šalių nėra susiklostę sutartiniai ar kitokie prievoliniai santykiai. Padaręs išvadą, kad nuosavybės teisė į ginčo pastatą – sandėlį atsakovo S. B. vardu yra įregistruota teisėtai ir pagrįstai, teismas nusprendė, jog ta aplinkybė, kad ieškovai kurį laiką galėjo savo nuožiūra naudotis ginčo pastatu nuosavybės teisės nesukūrė, nes įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į kitam asmeniui priklausantį daiktą.

Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-11-29 sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad teismas nepagrįstai 1980 m. Kintų apylinkės Liaudies deputatų tarybos ūkinę knygą laikė rašytiniu įrodymu, kurios pagrindu buvo išduota Kintų seniūnijos seniūno 2005-05-06 pažyma Nr. V3-464. Nurodo, kad ši pažyma išduota remiantis 1980 m. Kintų apylinkės Liaudies deputatų tarybos ūkinės knygos Nr.4 92 puslapyje esančiu galimai suklastotu įrašu, kad neva S. B. ūkiui priklauso ir knygoje įrašytas valčių garažas. Pažymi, kad seniūnas negalėjo išduoti pažymos apie tai, kad S. B. valdo šį pastatą nuosavybės teise, nes ūkinėje knygoje nėra jokių duomenų, kokiu pagrindu S. B. priklauso valčių garažas, ar duomenų apie tai, jog šis objektas yra statytas S. B., ar įgytas sandorio pagrindu. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pasisakyta, jog ūkinių knygų pildymas nebuvo reglamentuotas, įrašai buvo daromi pagal asmenų parodymus ir remtis ūkinėje knygoje esančiu įrašu nustatant pastato valdymo faktą negalima.

Apeliantai teigia, kad teismas netyrė aplinkybių, susijusių su ginčo statinio statyba, tik formaliai pasirėmė atsakovo S. B. paaiškinimais ir jo kviestų liudytojų parodymais ir visiškai nesivadovavo ieškovo kviestų liudytojų parodymais, todėl pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą. Pažymi, kad atsakovo kviestų liudytojų parodymai neatitinka tikrovės, be to, liudytojai yra šališki ir jų parodymais negalima buvo remtis. Nurodo, kad teismas atsisakė skirti statinio dalinę ekspertizę, nepasisakė dėl statinio apžiūros 2010-11-10 akto įrodomosios reikšmės. Mano, kad byloje taip pat turėjo būti paskirta 1980 m. Kintų apylinkės Liaudies deputatų tarybos ūkinės knygos techninė ekspertizė, kuri atsakytų į klausimą, kokiu laiku buvo pildytas knygos 92 psl. esantis įrašas apie S. B. šeimą.

Atsakovai S. B., D. B. B., E. M. ir R. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-11-29 sprendimą, ieškovų apeliacinio skundo netenkinti, priteisti iš ieškovų atstovavimo išlaidas.

Atsakovė Šilutės rajono savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-11-29 sprendimą palikti nepakeistą, ieškovų apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kintų seniūnijos seniūnas 2005-05-06 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui išdavė pažymą Nr.V3-464 „Apie turimus pastatus“, kurioje nurodė, kad S. B. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo mūrinį vieno aukšto sandėlį, kurio užstatymo plotas – 80,77 kv. m; tūris – 283 kv. m; statybos metai – 1971 m., remdamasis archyviniais 1980 m. Kintų apylinkės Liaudies deputatų tarybos ūkinės knygos Nr.4, 92 psl. duomenimis. Šioje ūkinėje knygoje nurodyta, kad 1980 m. S. B. šeimos ūkiui priklausantys pastatai yra: 1902 m. pastatyti 78 kv. m butas ir tvartas – daržinė bei 1971 m. pastatytas sandėlis (valčių garažas), skliaustuose nurodant – privatus. Nekilnojamojo turto registro duomenimis pastatas-sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2011-05-09 įregistruotas S. B. nuosavybės teise pagal Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kintų seniūnijos 2005-05-06 pažymą Nr.V3-464.

Ieškovai ieškinyje ir apeliaciniame skunde įrodinėja, kad Kintų seniūnijos seniūno 2005-05-06 pažyma Nr. V3-464 išduota remiantis galimai suklastotu 1980 m. Kintų apylinkės Liaudies deputatų tarybos ūkinės knygos Nr.4, įrašu, esančiu knygos 92 psl., todėl yra ši pažyma yra neteisėta ir negaliojanti. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų teiginiais nesutinka ir pažymi, kad atmesdamas reikalavimą 2005-05-06 pažymą Nr. V3-464 pripažinti neteisėta ir negaliojančia, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino šalių pateiktus įrodymus, nutrauktų ikiteisminių tyrimų medžiagą bei teisingai taikė teisės aktus. Ieškovų ginčijamos pažymos išdavimo metu galiojusio Vietos savivaldos įstatymo buvo numatyta, kad seniūnijos išduoda šeimos sudėtį, gyvenamąja vietą ir kitas faktinę padėti patvirtinančias pažymas. Atsižvelgiant į tai pagrindo konstatuoti, kad Kintų seniūnas ginčijamą pažymą išdavė pažeisdamas savo kompetencijos ribas, nėra. Ikiteisminių tyrimų metu 1980 m. Kintų apylinkės Liaudies deputatų tarybos ūkinės knygos Nr. , 92 psl. esančio įrašo klastojimo faktų nebuvo nustatyta. Pažymėtina, kad ūkinių knygų pildymą reglamentuojančių dokumentų nebuvo, o pagal tuo metu galiojusią šių knygų pildymo praktiką, dėl kurios pirmosios instancijos teisme buvo apklaustos liudytojomis V. Š., S. V. ir J. M., ūkines knygas pildę asmenys neprivalėjo tikrinti turto įsigijimo teisinio pagrindo, o knygose fiksavo seniūnijos gyventojų faktiškai turimą (valdomą) turtą – žemę, pastatys, gyvulius ir pan. Todėl nepagrįstu laikytinas apeliantų teiginys, kad seniūnas negalėjo išduoti pažymos apie ginčo pastato valdymą nuosavybės teise todėl, kad ūkinėje knygoje nėra jokių duomenų apie tai, kokiu pagrindu S. B. priklauso šis pastatas, bei duomenų apie tai, kad sandėlis buvo jo statytas ar pirktas. Apeliantų nuomone, nagrinėjamoje byloje turėtų būti paskirta 1980 m. Kintų apylinkės Liaudies deputatų tarybos ūkinės knygos techninė ekspertizė, kuri atsakytų į klausimą, kokiu laiku buvo pildytas knygos 92 psl. esantis įrašas apie S. B. šeimą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai pirmosios instancijos teisme būtų teikę prašymą dėl tokios ekspertizės skyrimo, todėl šis jų teiginys laikytinas nepagrįstu, nes bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme nepriimami (CPK 314 str.).

Apeliantai teigia, kad teismas be pagrindo pripažino, jog VĮ Registrų centras pagrįstai ir teisėtai 2005-05-09 įregistravo nuosavybės teisę į ginčo pastatą S. B. vardu remdamasis Kintų seniūno 2005-05-06 pažyma Nr. V3-464 pažyma. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 4 d. nustato, jog kadastro tvarkytojui pateikiamų dokumentų sąrašą, kai prašoma įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įsigyti ar pastatyti iki 1991-07-25, nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 patvirtintas sąrašas dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., kurie įrašymo į ūkines knygas momentu buvo kaimo vietovėse. Šio nutarimo 2 straipsnis reglamentuoja, kokius dokumentus reikia pateikti registruojant senus statinius kaimo vietovėje ir nustato, kad statiniai, pastatyti iki 1989-01-01 įkaitytinai, registruojami Nekilnojamojo turto registre pateikus savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose (2 straipsnio 1 punktas). Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ginčo pastatas, kuris pastatytas 1971 m., Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kintų seniūnijos išduotos 2005-05-06 pažymos Nr.V3-464 pagrindu, galėjo būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre S. B. nuosavybės teise. Apeliantų teiginys, kad sprendžiant dėl ginčo pastato teisinės registracijos turėjo būti vadovaujamasi minėto Vyriausybės nutarimo 3 punktu, atmestinas, nes šis punktas taikomas ne pastatytų, o įsigytų senų statinių įregistravimui.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė aplinkybių, susijusių su ginčo statinio statyba, nepagrįstai neskyrė statinio ekspertizės, taip pat netyrė aplinkybių, susijusių su ieškovų valdymo teisių į ginčo pastatą įgyvendinimu ir nuosavybės teisių pagal įgyjamąją senatį pripažinimo. Pažymėtina, kad įrodinėjimo dalyką ir ribas apsprendžia pareikštas materialinis teisinis reikalavimas – ieškinio dalykas. Nagrinėjamu atveju vienas iš ieškovų pareikštų reikalavimų – nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymas. CK 4.69 str. 3 d. nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Taigi tuo atveju, kai yra reikalaujama įgyjamąja senatimi nustatyti nuosavybės teisę daiktui, kuris įregistruotas kito asmens (ne valdytojo) vardu, nėra tikslinga svarstyti kitų teikiamų įrodymų dėl tokio daikto valdymo atitikimo kitoms tokio fakto nustatymo sąlygoms, numatytoms CK 4.68-4.71 str., bei spręsti dėl pateiktų įrodymų leistinumo, tinkamumo bei sąsajumo. Todėl teismui konstatavus, jog ginčo pastatas nuosavybės teise yra įregistruotas kitų asmenų vardu ir nenustačius pagrindų panaikinti tokią registraciją, nėra būtina svarstyti ieškovų teikiamų įrodymų dėl ginčo pastato statybos, valdymo atvirumo, teisėtumo ir nepertraukiamumo. Apeliantų teiginiai dėl būtinumo skirti dalinę statinio ekspertizę įrodymų leistinumo prasme jokios reikšmės neturi.

Kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias sandorių negaliojimo institutą actio Pauliana pagrindu. Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 str. 1 d.). Šio instituto paskirtis – užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas. Tam, kad būtų galima taikyti actio Pauliana institutą, CK 6.66 str. nustatytos šios sąlygos: kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; skolininkas ir sandorį su juo sudaręs asmuo turi būti nesąžiningi. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šioje byloje tarp tarp šalių nėra susiklostę sutartiniai ar kitokie prievoliniai santykiai. Teisėjų kolegoja su šia nuostata sutinka ir pažymi, kad nėra jokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje ieškovus laikyti kreditoriais atsakovų atžvilgiu. Ieškovai neturi jokios galiojančios ir neabejotinos reikalavimo teisės. Joks kitas teisinis pagrindas pripažinti ieškovų ginčijamus pirkimo – pardavimo sandorius negaliojančiaias nagrinėjanu atveju taip pat nenustytas.

Pažymėtina, kad vertindamas įrodymus teismas laikosi laisvo įrodymų vertinimo principo, t.y. įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Jokie įrodymai teismui neturi išankstinės galios (CPK 185 str.). Lietuvos Aukėčiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu – išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi pagrindinių įrodymų vertinimo principų, sprendime įvardijo surinktus įrodymus, kurių pagrindu nustatė faktines bylos aplinkybes, kurias teisiškai įvertino, tinkamai nustatė tarp šalių susidariusius faktinius santykius dėl ginčo dalykų ir juos teisingai kvalifikavo.

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šilutės rajono apylinkės teismas, priimdamas 2010-11-29 sprendimą, nustatė ir įvertino svarbias faktines bei teisines bylos aplinkybes ir atskleidė bylos esmę, todėl šio sprendimo naikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, iš jų atsakovams J. Š., P. Š., S. B., D. B. B., R. M. ir E. M. priteistinos išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.). Iš kiekvieno ieškovo priteistina po 166 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei J. Š. ir po 166 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui P. Š., taip pat iš kiekvieno ieškovo priteistina po 83 Lt bylinėjimosi išlaidų kiekvienam iš šių atsakovų – S. B., D. B. B., R. M. ir E. M..

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų UAB „Venteris“, J. A. ir A. A. po 166 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei J. Š. ir po 166 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui P. Š., taip pat iš kiekvieno ieškovo priteisti po 83 Lt bylinėjimosi išlaidų kiekvienam iš šių atsakovų – S. B., D. B. B., R. M. ir E. M..