- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-15
- Bylos Nr.
- e2-878-820/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20044-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- AB „ESO“, S. K., akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams: akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau tekste – ESO), atsakovui S. K., dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybinei energetikos inspekcijai, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
1.1. Priteisti ieškovui iš atsakovų AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir S. K. solidariai 2 332,53 EUR žalos atlyginimą,
1.2. Priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki prievolės visiško įvykdymo.
1.3. Priteisti 52 EUR žyminio mokesčio.
2. 2015-07-04 Kaišiadorių r. (duomenys neskelbtini) kilusio gaisro metu sudegė ieškovo draudėjui priklausantis pagalbinis pastatas bei jame esantis namų turtas, kurie buvo apdrausti AB „Lietuvos draudimas" būsto ir namų turto draudimo sutartimi.
3. Kompensuodamas gaisro metu padarytą žalą ieškovas išmokėjo 2 332,53 EUR dydžio draudimo išmoką. Draudimo išmoka - 2 067,95 EUR išmokėta už sudegusį pastatą, 264,58 EUR už sudegusius ūkiniame pastate buvusius daiktus: vadeles, akėčias, dviračius, darbo įrankius, roges, kibirus.
4. AB „Energijos skirstymo operatorius" (toliau ESO) 2015-07-24 rašte nurodė, kad dėl ESO skirstomųjų tinklų įrangos gedimo, prie ESO transformatorinės užsidegė pieva. Nuo degančios pievos užsidegė draudikei priklausantis pagalbinis pastatas.
5. Asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas ginčus dėl neteisėtų veiksmų nustatymo bylose, kuriose kyla gaisru padarytos žalos atlyginimo klausimas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens neteisėti veiksmai turi būti patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų (įrengimų) savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų (įrengimų), o ne iš kitų šaltinių. Nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo įrengimuose. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. AB „Vilniaus grūdai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R, bylos Nr. 3K-3-215/2012).
6. ESO veikla, kaip asmens tiekiančio elektros energiją veikla, yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams ir remiantis šiuo straipsniu, toks asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tai specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis, jos pagrindas - rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą arba vykdo tokio pavojingumo veiklą, kurių jis nėra pajėgus visiškai kontroliuoti. Kasacinis teismas nutartyje 3K-3-446/2011 yra išaiškinęs, kad reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau yra esminis, nes net ir elgiantis maksimaliai saugiai, lieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tai reiškia, kad jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, tačiau asmuo, ją suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimąsi - žalos atsiradimą, net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Dėl to tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne.
7. Dėl atsakovo S. K. prievolės atlyginti padarytą žalą ieškovas nurodė, jog atsakovo ESO teigimu gedimas ESO tinkle atsirado bei kilo gaisras dėl to, kad atsakovo S. K. valdomas traktorius nulaužė elektros linijos atramą. S. K. pažeidė pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui. Žalą padariusio asmens kaltė ir neteisėti veiksmai preziumuojami. Kadangi dėl S. K. neteisėtų veiksmų padaryta žala tretiesiems asmenims, S. K. kartu su kitu atsakovu ESO yra atsakingas už gaisro metu padarytą žalą.
8. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos teisės normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Nagrinėjamu atveju ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką dėl draudėjo turto sugadinimo, perėmė šio asmens teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingų už žalą asmenų. Atsakingas už žalą asmuo šiuo atveju yra atsakovai ESO ir V. K.. Žala padaryta dėl atsakovo ESO valdomuose elektros tinkluose įvykusio gedimo ir vėliau kilusio gaisro, todėl jo atžvilgiu taikytinos CK 6.266 straipsnio nuostatos. Vadovaudamasis šiomis aplinkybėmis ieškovas prašė žalą atlyginusiam ieškovui iš atsakovų ESO ir S. K. solidariai priteisti 2 332,53 EUR.
II. Atsakovo atsikirtimų santrauka
9. Atsakovas ESO pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
10. Tarp ieškovo ir draudėjo buvo sudaryta Būsto ir namų turto draudimo sutartis, kuria apdraustas draudėjai priklausantis pastatas adresu Kaišiadorių r. (duomenys neskelbtini) ir šiame pastate esantis turtas.
11. Ieškovas 2015 m. liepos 17 d. kreipėsi į ESO su paklausimu Nr. 1600491, dėl galimų įvykių, susijusių su gaisru 2015 m. liepos 4 d. Atsakovas ESO 2015 m. liepos 24 d. raštu Nr. 42030-1589 informavo ieškovą, kad 2015 m. liepos 4 d. Atsakovo ESO eksploatuojamuose 10 kV įtampos skirstomuosiuose tinkluose buvo užfiksuotas gedimas, kurio metu prie transformatorinės Rg-306 (toliau - transformatorinė), esančios (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r., užsidegė pieva. Taip pat nurodė, kad dėl šio įvykio atliekamas tyrimas, apie kurio išvadas ieškovas bus informuotas.
12. Atsakovo ESO 2015 m. liepos 27 d. tyrimo aktu (toliau - Tyrimo aktas) nustatyta, kad 2015 m. liepos 4 d. 14.00 val. atsakovas ūkininkas S. K., dirbdamas žemės ūkio technika, kliudė 10 kV oro linijos L-400 (toliau - Oro linija) iš Ringailių TP atramą Nr. 400/80, ją nulaužė, tokiu būdu sukeldamas trumpąjį jungimą oro linijoje. Dėl šios priežasties 14.02 val. atsirado viršįtampiai 10 kV oro linijoje L-300 iš Ringailių transformatorinės pastotės. Kitų, viršįtampių ribotuvų gedimą galėjusių nulemti priežasčių, nenustatyta, todėl pripažinta, kad būtent trumpasis jungimas 10 kV linijoje (L-400) sukėlė viršįtampius 10 kV oro linijoje (L-300). Pereinamųjų procesų metu dėl iškrovos pažeisti stulpinėje transformatorinėje Rg-306 esantys du (iš trijų) viršįtampių ribotuvai POLIM 12 D. Iškrovos metu pažeisti viršįtampių ribotuvai sukėlė trumpąjį jungimą, todėl krentančios įkaitusios medžiagos sukėlė gaisro židinį ant išdžiūvusios / sausos žolės. Nuo žolės užsidegė už 100-150 m. esantis draudėjos ūkinis pastatas, kuris buvo visiškai sunaikintas.
13. Ištyręs visas faktines įvykio aplinkybes, atsakovas ESO 2015 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. 42030-1837 atsisakė atlyginti ieškovo prašomą žalą, nes žala padaryta ne dėl ESO kaltės. Įvykio atsiradimo priežastis - trečiųjų asmenų poveikis - atsakovo ūkininko S. K. nulaužta atrama Nr. 400/80 bei dėl to priežastiniame ryšyje kilęs gaisras. Bendrovė neatlygina vartotojui nuostolių, patirtų dėl trečiųjų asmenų veiksmų vadovaudamasi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-382 (toliau - Taisyklės), 152 ir 152.5 punktais.
14. Atsakovas ESO 2015 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 42030-1715 (Priedas Nr. 9) kreipėsi į Ieškovą dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Atsakovas 1 informavo Ieškovą apie tai, kad Atsakovas 2 vairuodamas traktorių JOHN DEER 7810, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apdraustą Ieškovo draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė minėtą įvykį bei dėl to patyrė 595,72 Eur žalą. Tačiau Ieškovas žalos neatlygino.
Atsiliepimas
15. Atsakovas ESO, būdamas įrenginių, kurie nurodomi kaip žalos šaltinis, savininkas ir prižiūrėtojas, veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Vadovaujantis EEĮ 2 straipsnio 25 punktu, transformatorinės yra priskiriamos prie lokaliųjų elektros tinklų. Vadovaujantis Tinklų eksploatavimo taisyklių 128 punktu, energetikos įmonės priklausomai nuo gamybos technologijos ir kitų aplinkybių savitumo šių taisyklių ir normatyvinių statybos techninių dokumentų pagrindu rengia ir tvirtina vietines statinių priežiūros ir eksploatavimo instrukcijas. Tinklų eksploatavimo taisyklių 130 punktas nustato, kad pagal šias instrukcijas sistemingai apžiūrimi eksploatuojamieji statiniai. Atsakovas ESO, vykdydamas pirmiau įvardytas pareigas, apžiūri elektros tinklus ir įrenginius, kartu atliekama transformatorinių apžiūros, kadangi jos priskiriamos prie lokaliųjų elektros tinklų. Transformatorinės Eksploatavimo žinių lapelio duomenys patvirtina, kad Transformatorinės priežiūra ir periodinės apžiūros buvo atliekamos nuolat nuo 1998 m. (1998 m. pastatyta naujo tipo stulpinė transformatorinė) laikantis teisės aktų reikalavimų. Paskutinė periodinė planinė Transformatorinės apžiūra buvo atlikta 2015 m. balandžio 29 d. Jokių defektų nebuvo pastebėta. Taigi, atsakovas ESO laikėsi teisės aktų nustatytų reikalavimų Transformatorinės apžiūrai ir techninei priežiūrai, tinkamai ją eksploatavo. Tai taip pat Įrodo, kad atsakovo ESO veiksmai nebuvo neatidūs, nerūpestingi, todėl niekaip neprisidėjo prie to, jog atsakovui S. K. vykdant darbus žemės ūkio technika ir nulaužus oro linijos atramą, tokiais veiksmais sukėlus gedimus oro linijoje dėl ko kilo gaisras atsakovo ESO aplaidžių veiksmų / neveikimo pasekmė. Taigi, šiuo atveju negalima kalbėti apie vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų / neveikimo - egzistavimą.
16. Ieškovas nepateikė nenuginčijamų įrodymų, kad atsiradusios žalos priežastis yra būtent atsakovo ESO valdomų elektros tinklų gedimas, o rėmėsi tik su ieškiniu pateiktu atsakovo ESO 2015 m. liepos 24 d. raštu Nr. 42030-1589, kuriame atsakovas ESO atsakė į ieškovo pretenziją informuodamas apie 2015 m. liepos 4 d. eksploatuojamuose skirstomuosiuose 10 kV elektros į renginiuose užfiksuotą gedimą, kurio metu prie transformatorinės užsidegė pieva ir kad dėl šio įvykio atliekamas tyrimas. Byloje neįrodyta, jog atsakovo ESO prižiūrimi ir valdomi tinklai galėjo savaime sugesti ir sukurti numanomą ir aiškiai išreikštą žalos atsiradimo pavojų, t. y. gaisro kilimą. Aplinkybė, kad gedimas įvyko atsakovo ESO valdomuose elektros tinkluose dėl trečiojo asmens veiksmų - šiuo atveju tik įrodo priežastinio ryšio tarp atsakovo ESO tiesioginių veiksmų/neveikimo ir nuostolių atsiradimo nebuvimą.
Atsiliepimas
17. Atsakovas S. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti.
18. Nurodė, jog ieškovas nepateikia konkrečių duomenų, kad buvo priežastinis ryšys tarp 2015-07-04 įvykusio gaisro ir įvykio. Įvykis kurio metu buvo pažeistas stulpas įvyko už daugiau nei 7 km. esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, kai tuo tarpu gaisras įvyko (duomenys neskelbtini) kaime.
19. Nukentėjusysis yra senas ir sunkiai begebantis savarankiškai apsitvarkyti asmuo, todėl žolė kieme dažnai būdavo nenupjauta, todėl mažiausia kibirkštis galėjo sukelti gaisrą. Kieme buvo galima rast nesaugiai paliktų daiktų. Teismas yra pasisakęs, kad draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką, neįsitikinęs draudiminio įvykio buvimu.
20. Įvykus įvykiui laukuose, kuomet buvo kliudytas elektros stulpas, aš kaip atsakingas pilietis ėmiausi visų atsargumo priemonių bei pats pirmas kreipiausi į ESO bei iškviečiau policiją, kad įvykis būtų užregistruotas ir būtų galima imtis visų saugumo priemonių. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, atsakovas nesutinka, kad įvykis įvykęs laukuose turi priežastinį ryšį su kilusiu gaisru.
21. Terminas reikalauti žalos atlyginimo jau yra pasibaigęs. Įvykis įvyko 2015-07-04, išmoką ieškovas nukentėjusiajai išmokėjo 2017-07-20. Ieškinio senatis subrogacijos atveju turi būti skaičiuojama nuo draudimo išmokos išmokėjimo, t. y. subrogacijos atveju ieškinio senaties skaičiavimas nesikeičia ir šio termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad ieškovas praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, kuris baigėsi 2018-07-20, todėl prašė atmesti ieškinį dėl suėjusio senaties termino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
22. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
23. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
24. Ieškovas buvo apdraudęs draudėjos pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajone (1 t., p. 7, 97-98).
25. 2015 m. liepos 4 d. buvo kilęs gaisras draudėjos ūkiniame pastate. Tai patvirtina Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2015 m. liepos 31 d. raštas (1 t., p. 14). Pranešimą apie gaisrą gaisrinė tarnyba gavo 14:40 val. (4 t., p. 12).
26. 2015 m. liepos 9 d. buvo surašytas Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas (1 t., p. 8-10). Iš akto matyti, jog 2015 m. liepos 04 d. kilo gaisras draudėjos ūkiniame pastate. Akte nurodyta, jog gaisras kilo nuo transformatorinės, esančios už 30 metrų.
Dėl ieškinio senaties
27. Atsakovas S. K. prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti šiuo pagrindu, todėl teismas nagrinėja ir pasisako dėl ieškinio senaties termino taikymo.
28. Ieškovas ieškinio reikalavimus atsakovui ESO pareiškė 2018 m. birželio 29 d. (1 t., p. 1), todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas iki šios datos.
29. Ieškovas ieškinio reikalavimus atsakovui S. K. pareiškė 2018 m. liepos 25 d. (1 t., p. 93), todėl senaties terminas skaičiuotinas iki šios datos.
30. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką - subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, t. y. subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis, ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto. <...> subrogacijos atveju ieškinio senaties skaičiavimas nesikeičia (CK 1.128 straipsnis) ir šio termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Draudiminis įvykis įvyko 2015 m. liepos 04 d., kai kilo gaisras ir sudegė ieškovo apdrausto asmens turtas. Apie sudegusį pastatą, t. y. padarytą žalą, žalą patyręs asmuo sužinojo nedelsiant – tą pačią dieną, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo šios datos. Pažymėtina, jog pagal ieškovo turimą informaciją, gaisras kilo dėl atsakovo ESO valdomos pastotės (kibirkščiavimo), todėl terminas šiam atsakovui skaičiuotinas nuo minėtos datos.
31. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas 3 metų senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.), tuomet ieškinio senaties terminas turėtų baigtis 2018 m. liepos 04 d. Ieškovui pareiškus reikalavimus atsakovui ESO 2018 m. birželio 29 d., ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
32. Minėta, jog ieškovas reikalavimus atsakovui S. K. pareiškė 2018 m. liepos 25 d., t. y. 20 dienų pasibaigus terminui, skaičiuojamam nuo žalos atsiradimo datos. Tačiau įstatymas nustato, jog ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). 2015 m. rugpjūčio 18 d. raštu (1 t., p. 46) atsakovas ESO informavo ieškovą, jog bendrovės komisija nustatė, kad gaisro kilimo priežastis – trečiųjų asmenų poveikis. Nustatė, jog ūkininkas, dirbdamas su žemės ūkio technika, kliudė 10 kV oro linijos L-400 iš Ringailių TP atramą Nr. 400/80, ją nulaužė ir sukėlė trumpą jungimą oro linijoje, todėl atsirado viršįtampiai 10 kV oro linijoje L-300 iš Ringailių TP. Iš pranešimo apie draudiminį įvykį (2 t., p. 68) matyti, jog ieškovas apie tai, jog buvo nulaužta elektros atrama sužinojo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iš atsakovo S. K. pranešimo. Ieškovas, nagrinėdamas įvykį dėl atramos nulaužimo, galėjo ir privalėjo nustatyti kokias pasekmes sukėlė atramos nulaužimas, todėl galėjo ir privalėjo sužinoti apie elektros atramos nulaužimu atsiradusias pasekmes. Pažymėtina, jog ieškovas domėjosi ir 2015 m. liepos 17 d. raštu iš atsakovo ESO siekė gauti informaciją kokios buvo gedimo priežastys (2 t., p. 27). Atsižvelgiant į sužinojimo apie savo teisės pažeidimą datą (CK 1.127 str. 1 d.), ieškinio senaties terminas žalai, padarytai nulaužus atramą skaičiuotinas nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d., todėl 3 metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2018 m. rugpjūčio 12 d. Ieškovui reikalavimus atsakovui S. K. pareiškus 2018 m. liepos 25 d., ieškinio senaties terminas nėra praleistas, o atsakovo prašymas taikyti ieškinio senaties terminą yra atmestinas.
Dėl reikalavimų
33. 2015 m. liepos 24 d. raštu (1 t., p. 15) atsakovas informavo ieškovą, jog 2015 m. liepos 4 d. skirstomuosiuose tinkluose 10 kV elektros įrenginiuose buvo užfiksuotas gedimas, kurio metu prie transformatorinės Rg-306 užsidegė pieva. Bendrovė atlieka tyrimą ir apie rezultatus praneš ieškovui.
34. Atsakovas sudarė komisiją gaisro priežastims nustatyti, kurią sudarė tik atsakovo darbuotojai (1 t., p. 53). 2015 m. liepos 27 d. komisija pateikė tyrimo aktą Nr. TA-34 (1 t., p. 51-52). Akte nurodyta, jog 2015 m. liepos 4 d. 14 val. 20 min. Kaišiadorių dispečerinės budintis dispečeris gavo pranešimą iš BPC (bendrojo pagalbos centro), kad (duomenys neskelbtini), nuo ST užsidegė žolė ir gaisras netoli ST, gaisrininkai vyksta į gaisro vietą. Akte taip pat nurodyta, jog 13 val. 12 min. dispečerinėje gautas UVIS pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), žemės ūkio technika kliudė ir nulaužė elektros stulpą. 14 val. 00 min. (duomenys neskelbtini)L-400 jungtuvas išjungtas. L- (duomenys neskelbtini) L-300 jungtuvas išjungtas – 14 val. 02 min. 14 val. 20 min gautas UVIS pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), nuo ST užsidegė žolė, gaisras netoli ST. Atsakovo komisija nenustatė kitų priežasčių viršįtampių ribotuvų gedimui, todėl buvo nuspręsta, jog įvykus trumpajam jungimui 10 kV linijoje (L-400), atsirado viršįtampiai 10 kV linijoje (L-300) ir pereinamųjų procesų metu pažeisti stulpinėje transformatorinėje Rg-306 esantys du iš trijų viršįtampių ribotuvai POLIM 12 D. Iškrovos metu pažeisti viršįtampių ribotuvai sukėlė trumpąjį jungimą, todėl atsirado įkaitusios medžiagos (kibirkštys), kurios nukritusios ant žolės sukėlė gaisro židinį. Pažymėtina, jog komisija nenustatė tiesioginio ryšio ir sąsajumo tarp nulaužtos atramos ir iškroviklių sudegimo, nes nurodė, jog nenustatyta kitų priežasčių, todėl priežastis galėjo būti nulaužta atrama ir dėl to atsiradęs trumpas jungimas, nors tiesioginių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę, komisija nenustatė.
35. 2015 m. rugpjūčio 18 d. raštu (1 t., p. 46) atsakovas informavo ieškovą, jog bendrovės komisija nustatė, kad gaisro kilimo priežastis – trečiųjų asmenų poveikis. Nustatė, jog ūkininkas, dirbdamas su žemės ūkio technika, kliudė 10 kV oro linijos L-400 iš Ringailių TP atramą Nr. 400/80, ją nulaužė ir sukėlė trumpą jungimą oro linijoje, todėl atsirado viršįtampiai 10 kV oro linijoje L-300 iš Ringailių TP. Pereinamųjų procesų metu pažeisti stulpinėje transformatorinėje Rg-306 esantys du iš trijų viršįtampių ribotuvai, kurių krentančios įkaitusios medžiagos sukėlė gaisro židinį ant išdžiūvusios žolės. Kadangi gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiklos, todėl atsakovas nėra atsakingas. Tokius teiginius savo rašte ieškovui pateikė atsakovas.
36. Iš atsakovo ESO duomenų (2 t., p. 113) matyti, jog linija L-400 atsijungė 14:00 val. Linija L-300 atsijungė 14:02 val. (2 t., p. 112).
37. Pastotėje Rg-306 stulpinės transformatorinės patikra buvo atlikta 2015 m. balandžio 29 d. (1 t., p. 48).
38. Ieškovas 2015 m. liepos 16 – 17 dienomis atlygino 2 332,53 EUR žalą nuo gaisro nukentėjusiam asmeniui (1 t., p. 83-84).
39. Ieškovas administravo žalos atlyginimo klausimą atsakovui AB „ESO“ už atsakovo S. K. galimai padarytą žalą, kuri galėjo būti padarytą nulaužus elektros atramą, nes atsakovas S. K. buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę pas ieškovą (2 t., p. 68-82). Ieškovas 2018 m. birželio 27 d. raštu (2 t., p. 89) atsisakė išmokėti žalos atlyginimą, nes atrama buvo nulaužta transporto priemonę naudojant darbui, o ne dalyvaujant eisme.
40. Iš atsakovo ESO Eksploatavimo žinialapio (2 t., p. 17) matyti, jog 2010 m. liepos 09 d. buvo pakeisti įtampos ribotuvai.
41. Iš dispečerinio žurnalo (1 t., p. 54-55) ir dispečerio paaiškinimų (1 t., p. 56) matyti, jog 13:55 val. dispečeris nurodė išsiaiškinti kuri atrama nulaužta. 14:43 val. nurodė atjungti oro liniją ir įžeminti ją. 14:53 val. atsakovo ESO darbuotojai įvykdė pavedimą – atjungė ir įžemino oro liniją, kur buvo nulaužta atrama.
42. Iš atramos nulaužimą dieną dirbusio dispečerio paaiškinimų (2 t., p. 24) matyti, jog 13:12 val. buvo gautas pranešimas, jog ūkininkas (atsakovas S. K.) traktoriumi nulaužė atramą. Išsiaiškinta, jog laidai nenutraukti, saugiame aukštyje, numauti du izoliatoriai, duota komanda atsakovui S. K. atsitraukti nuo įvykio vietos saugiu atstumu. Apie atsijungimus informacijos negauta. Ten pat nurodyta, jog 13:55 val. buvo užmaitinta 10 kV KL tarp KT-31 ir KT-38 gedimo, operatyvinei brigadai duota komanda išsiaiškinti situaciją prie nulaužtos atramos. 14:12 val. gautos užklausos iš vartotojų dėl dingusios elektros energijos iš Ringailių TP linijoje L-300. 14:00 val. jungtuvas buvo išjungtas (duomenys neskelbtini)L-400 ir L-300. 14:20 val. gauta užklausa iš Bendro pagalbos centro, kad užsidegė žolė prie TR. 14:43 val. operatyvinė brigada pranešė, kad nulaužta atrama (duomenys neskelbtini)iš Ringailių TP ir operatyvinei brigadai duota komanda atjungti elektros energiją ir atjungta buvo 14:53 val.
43. Iš atramos atstatymo Atliktų darbų akto (2 t., p. 32) matyti, jog buvo keista viršūnė, traversa ir atrama. Nei izoliatoriai, nei laidai keisti nebuvo.
44. Išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos inspekcija pateikė išvadą (3 t., p. 198-199), kurioje nurodė, jog nulaužus atramą galėjo būti trumpas sujungimas, kuris suskaldė iškroviklius mechaniškai, todėl jis nesuveikė kaip turi suveikti ir atsirado žiežirbos. Išvadoje nenurodoma, jog atramos nulaužimas buvo tiesioginė priežastis pradėti kibirkščiuoti iškrovikliams. Išvadoje nurodoma, jog atrama nulaužta 13:12 val., o trumpas jungimas įvyko tik 14:00 val., todėl, dėl laiko skirtumo, kuris yra per didelis būti tiesiogine priežastimi, neatmestina versija, kad 10 kV įtampos oro linijoje ESO vykdė perjungimo darbus, kurių metu atsirado viršįtampiai, kurie ir suskaldė iškroviklius. Taigi, išvadą teikianti institucija pateikė tikėtiną išvadą, jog viršįtampių priežastys galėjo būti dvi, arba atsakovo S. K. atramos nulaužimas ir dėl atsiradęs trumpas jungimas ir viršįtampiai, arba ESO vykdyti perjungimo darbai.
45. Taigi byloje yra nustatytos aplinkybės, kad atsakovas S. K. traktoriumi nulaužė atramą apie 13:00 valandą ir nedelsiant informavo apie tai valstybės institucijas. Atsakovas ESO informaciją, jog nulaužta atrama, gavo 13:12 val. Elektros energijos tiekimo oro linijos yra didesnio pavojaus šaltinis ir atsakovas ESO yra jo valdytojas (CK 6.270 str. 2 d.). Atsakovas ESO buvo informuotas ir žinojo, jog yra numauti du izoliatoriai. Atramos nulaužimas savaime jokių pasekmių nesukėlė, nes pas atsakovą ESO nebuvo gauta duomenų apie atsijungusias elektros oro linijas. Atsakovo ESO dispečeris atsakovui S. K. nurodė, jog jis pasitrauktų nuo įvykio vietos saugiu atstumu, t. y. atsakovo ESO darbuotojas suprato, jog gali kilti pavojus dėl nulaužtos atramos ir laidais tekančios elektros energijos. Apie 13:55 val. buvo paleista elektros energija per linijas po ESO atliktų remonto darbų. Apie 14:00 val. išsijungė jungtuvai oro linijose L-400 ir L-300. 14:12 val. gauta informacija, jog dingo elektros energija pas vartotojus. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad trumpas jungimas įvyko apie 14:00 val. 14:20 val. gauta informacija, jog užsidegė žolė prie transformatorinės pastotės. 14:43 val. operatyvinė brigada nuvyko į atramos nulaužimo vietą ir gavo nurodymą atjungti oro liniją ir ją įžeminti. Darbai atlikti 14:53 val.
46. Pats atramos nulaužimo faktas ir laidų su izoliatoriais nusimovimas jokių neigiamų padarinių nesukėlė. Trumpas jungimas ir viršįtampiai fiksuoti apie 14:00 val. Įvertinus, jog viršįtampiai kaip pasekmė atsiranda nedelsiant, o ne praėjus keliasdešimt minučių nuo jį sukėlusio veiksmo, darytina labiau tikėtina išvada, jog jie kilo iš atsakovo ESO veiksmų, t. y. elektros energijos paleidimo po remonto darbų 13:55 val.
47. Atsakovas S. K. elgėsi kaip sąžiningas ir protingas asmuo, apie įvykį informavo nedelsiant tinkamus asmenis. Atsakovas ESO, kaip didesnio pavojaus valdytojas (CK 6.270 str. 2 d.), gavęs informaciją, jog yra nulaužta atrama ir yra didelė trumpo jungimo grėsmė (nulaužus atramą ir žinant, jog yra nusimovę izoliatoriai su laidais nuo traversos, laidai galėjo susiliesti nuo bet kokio vėjo gūsio), galėjo ir privalėjo nedelsiant imtis priemonių šiai grėsmei išvengti. Atsakovas ESO iki 14:43 val. nesiėmė jokių veiksmų minėtai grėsmei išvengti ir šiuo metu buvo duotas nurodymas, kuris įvykdytas 14:53 val. Taigi atsakovas ESO 1 val. 40 minučių nesiėmė jokių veiksmų, kuriais būtų išvengta paprastai neišvengiamų pasekmių – trumpo jungimo atramos nulaužimo atvejais. Byloje nustatyta, jog trumpas jungimas įvyko 14:00 val. ir nuo kilo byloje nagrinėjamos pasekmės. Taigi, iš esmės iki trumpo jungimo atsakovas ESO turėjo apie 48 minutes laiko atlikti elektros energijos atjungimui, tačiau to nepadarė ir nesiėmė jokių veiksmų dar beveik valandą laiko. Atsakovui ESO nedelsiant atjungus elektros energijos tiekimą, nebūtų įvykęs trumpas jungimas ir nebūtų atsiradę viršįtampiai mechaniškai suskaldę ribotuvus ir nebūtų atsiradęs kibirkščiavimas juose, kuris ir sukėlė gaisrą. Atsakovo S. K. veiksmas – atramos nulaužimas nėra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis, nes pasekmės kilo ne tiesiogiai nuo atsakovo S. K. veiksmų (atramos nulaužimo), bet nuo nepagrįstai ilgo atsakovo ESO neveikimo. Kaip minėta, atsakovo ESO dispečeris atsakovui S. K. nurodė, jog jis pasitrauktų nuo įvykio vietos saugiu atstumu, t. y. atsakovo ESO darbuotojas suprato, jog gali kilti pavojus dėl nulaužtos atramos ir laidais tekančios elektros energijos, tačiau nesiėmė jokių veiksmų išvengti galimų padarinių, tik nurodė atsakovui S. K. atsitraukti saugiu atstumu. Atsakovui ESO imantis veiksmų nedelsiant ir atjungus elektros energiją, trumpo jungimo ir jo sukeltų viršįtampių nebūtų atsiradę, todėl tarp šių atsakovo ESO veikų (pasireiškusių neveikimu) yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.).
48. Atsakovas ESO atsikirtinėja, jog žala padaryta dėl trečiųjų asmenų (atsakovo S. K.) neteisėtų veiksmų, todėl jis negali būti atsakingas prieš ieškovą. Su šiais teiginiais nesutiktina. Kaip nurodyta aukščiau, pasekmes tiesiogiai lėmė ne atsakovo S. K. veiksmas – atramos nulaužimas, bet nepagrįstai ilgas atsakovo ESO neveikimas- elektros energijos neatjungimas. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas S. K. ar kokie nors kiti tretieji asmenys būtų trukdę atsakovui ESO atlikti veiksmus nedelsiant – atjungti elektros energijos tiekimą beveik 40 minučių. Todėl minėta atsakovo ESO aplinkybė neatleidžia jo nuo atsakomybės už neveikimą, sąlygojusį žalos atsiradimą.
49. Taigi byloje nustatyta atsakovo ESO neteisėta veika, kuri pasireiškė neteisėtu neveikimu (CK 6.246 str., 6.270 str.). Elektros energijos nenutraukimas buvo trumpo jungimo ir atsiradusių viršįtampių, sąlygojusių ribotuvų kibirkščiuojančius gedimus tiesioginė pasekmė. Atsakovo S. K. veiksmai - atramos nulaužimas nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, nes pasekmių atsiradimą lėmė atsakovo ESO neveikimas.
50. Ieškovas dėl padarytos žalos (sudegusio namo ir jame buvusių daiktų) dydis – 2 332,53 EUR yra pagrįstas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (1 t., p. 8-13, 14; CK 6.249 str.)
51. Teismas nenustatė, jog atsakovas S. K. būtų kaip nors įtakojęs atsakovo ESO neveikimą (galimybes atjungti elektros energiją) tiesiogiai sukėlusį žalą, todėl jis nėra atsakingas prieš ieškovą ir ieškinio reikalavimai jo atžvilgiu atmestini, kaip neįrodyti.
52. Atsakovas ESO, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, žinodamas apie jo didesnio pavojaus šaltinio keliamą grėsmę, nesiėmė veiksmų grėsmei pašalinti labai ilgą laiką, iš šio neveikimo kilo ieškovui pasekmės – buvo padaryta žala, todėl atsakovas ESO yra atsakingas prieš ieškovą ir iš atsakovo ESO ieškovui priteistina 2 332,53 EUR žalos atlyginimo (CK 6.270 str. 1 d.).
53. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistina 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).
54. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
55. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).
56. Ieškovas sumokėjo 52 EUR žyminio mokesčio (1 t., p. 4). Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovui iš atsakovo ESO priteistina 52 EUR bylinėjimosi išlaidų.
57. Teismas patyrė 10,62 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka.
58. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti ieškinį dalyje.
Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) iš atsakovo AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ (į. k. 304151376) 2 332,53 EUR (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt du euro ir 53 euro centų) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 2 332,53 EUR (dviejų tūkstančių trijų šimtų trisdešimt dviejų euro ir 53 euro centų) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2018 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 52 EUR (penkiasdešimt du euro) bylinėjimosi išlaidų.
Atmesti ieškinio reikalavimus atsakovui S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ (į. k. 304151376) 10,62 EUR (dešimt euro ir 62 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.