- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-27
- Bylos Nr.
- e2A-41-883/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00944-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė, Birutė Simonaitienė, Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- Z. B.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, L. Š., L. R., S. R.
- Trečiasis asmuo
- V. K., E. K., K. G., G. P.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Birutės Simonaitienės ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo apelianto (ieškovo) Z. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-295-941/2019 pagal ieškovo Z. B. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), L. Š. (Z. R. teisių perėmėja), L. R. ir S. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (tretieji asmenys byloje – V. K., E. K., K. G. bei G. P.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Z. B. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams NŽT, L. Š. (Z. R. teisių perėmėja), L. R. ir S. R. (tretieji asmenys byloje – V. K., E. K., K. G. bei G. P.), prašydamas pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) atsakovų susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo ir priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo Z. B. valstybei 83 Eur pašto išlaidų ir 173,56 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
3. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas, nebūdamas namo ir žemės (duomenys neskelbtini) bendrasavininku ir/ar teisėtu valdytoju, negali būti ir sutarties, kuria nustatoma naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, šalimi. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog ginčijama sutartimi yra pažeidžiamos ieškovo teisės ar nepaisoma jo interesų, kuriuos saugo įstatymas; taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad šalių sudaryta sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (LR CK 1.80 str.).Teismas konstatavo, kad ginčijamas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo yra teisėtas ir ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovas Z. B. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-06-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas peržengė reikalavimų ribas, nes sprendė dėl A. D. buto priklausomumo valstybei, nors tai nebuvo ginčo dalykas; teismas neteisingai sprendė, kad ieškovas negalėjo paveldėti buto ir naudotis ginčo sklypu; ginčijamas susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo neteisėtas, nes jį sudarė ne visi sklypo naudotojai, o tik savininkai, susitarimu aptarta ir ieškovui priskirtinos naudotis žemės sklypo dalies naudojimosi tvarka, nukrypta nuo naudojimosi tvarkos nustatymo principų
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti, nurodo, kad ieškovas Z. B. negali teisme kelti reikalavimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nes jis nėra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir jo priklausinių (duomenys neskelbtini) bedraturtis.
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė L. Š. nurodė, kad su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, nes ieškovas nebuvo ir neturėjo būti ginčo susitarimo šalimi, jo argumentai dėl susitarimo turinio neturi teisinės reikšmės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas Z. B. mirė (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad Z. B. nebuvo žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir jo priklausinių bendraturtis. 2018-06-12 pateiktu ieškiniu ieškovas ginčijo žemės sklypo bendrasavininkų Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, Z. R., L. R. ir S. R. Klaipėdos rajono pirmajame notarų biure sudarytą susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) tvarkos nustatymo. Klaipėdos apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2YT-2248-1025/2019 pagal pareiškėjo (ieškovo) 2019 m. sausio 21 d. pateiktą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įsigijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kuriuo Z. B. prašė nustatyti, kad jis įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į butus (duomenys neskelbtini) nutraukta 2019-08-12 nutartimi.
8. Civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas ir kt.), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje. Kadangi procesinis teisių perėmėjas pratęsia savo pirmtako pradėtą procesą, tai jam privalomi visi prieš įstojant į procesą pirmtako atlikti procesiniai veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies prieš tai atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis).
9. Pagal CPK 48 straipsnį, reglamentuojantį procesinių teisių perėmimą, procesinis teisių perėmimas yra nulemtas materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybės. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Juo gali būti fizinio asmens mirtis, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kt. Perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Procesinio teisių perėmimo apimtį taip pat lemia atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų, susijusių su atitinkamų materialiųjų teisių gynyba (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008). Sprendžiant klausimą, ar konkrečiame ginčo materialiajame teisiniame santykyje galimas teisių perėmimas, būtina išsiaiškinti ginčo teisinio santykio pobūdį ir nustatyti byloje pareikštų reikalavimų ryšį su iš bylos dėl mirties pasitraukusios šalies asmeniu. Tais atvejais, kai iš ginčijamo santykio viena iš šalių pasitraukia dėl fizinio asmens mirties, sprendžiant klausimą dėl procesinio teisių perėmimo, būtina nustatyti, ar materialiosios subjektinės teisės patenka į palikimo sampratą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties Nr. 3K-3-10-421/2017 24, 25 punktus).
10. Šiuo atveju darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovas pateikdamas ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu suformulavo ir apibrėžė savo neturtinį reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą ir dalyką, teisinius santykius, darytina išvada, kad šioje byloje reikalavimas neatsiejamai susijęs su ieškovo Z. B. asmeniu, todėl teisių perėmimas nėra galimas.
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 302 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK taisyklėms, nustatytoms XVI skyriuje. CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukia jeigu nustatomos šio Kodekso 293 straipsniuose nurodytos aplinkybės. CPK 293 straipsnyje numatyti bylos nutraukimo pagrindai, šio straipsnio 7 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas.
12. Kadangi nagrinėjamu atveju teisių perėmimas nėra galimas, ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 7 punkto pagrindu. Bylą nutraukus minėtu pagrindu, bylinėjimosi išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 5 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą Nr. e2-295-941/2019 nutraukti.