- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-04
- Bylos Nr.
- A-556-2582-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02258-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Artūras Drigotas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Corpus A“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Mindaugas Vadapalas
- Kategorijos
- 35.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Corpus A“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Corpus A“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Corpus A“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Corpus A“) kreipėsi į teismą (b. l. 1-4) prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento energetikos ir statinių skyriaus 2010-07-02 sprendimą Nr. A63-782-(41237)(3.2.1-BR4), kuriuo nuspręsta, kad 2010-04-26 rašte Nr. A51-9014(3.3.10.2-BR4) UAB „Corpus A“ gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratoriui pagrįstai nustatyti įpareigojimai nedelsiant lokalizuoti terasos-perdangos-pakabinamų lubų defektines vietas bei organizuoti defektų likvidavimą, kad konstrukcijų būklė tenkintų esminius statinio konstrukcijų reikalavimus; 2) priimti naują sprendimą ir pripažinti neteisėtu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento energetikos ir statinių skyriaus 2010-04-26 rašte Nr. A51-9014 (3.3.10.2-BR4) nustatytą įpareigojimą pareiškėjui nedelsiant lokalizuoti terasos-perdangos-pakabinamų lubų defektines vietas ir pripažinti neteisėtu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento energetikos ir statinių skyriaus 2010-03-10 akte Nr. A32-179 (2.9.2.9-UK1) nustatytą įpareigojimą pareiškėjui iki 2010-05-30 lokalizuoti terasos-perdangos-pakabinamų lubų defektines vietas ir likviduoti defektus; 3) priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad jis administruoja gyvenamąjį namą esantį (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento energetikos ir statinių skyrius 2010-03-10 surašė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atliekamos statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. A32-179 (2.9.2.9-UK1), kuriame nurodyta nedelsiant operatyviai lokalizuoti terasos-perdangos-pakabinamų lubų defektines vietas ir likviduoti defektus, kad konstrukcijų būklė tenkintų esminius statinio konstrukcijų reikalavimus iki 2010-05-30. 2010-04-28 pareiškėjas gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento energetikos ir statinių skyriaus 2010-04-26 raštą „Dėl informacijos“ Nr. A51-9014 (3.3.10.2-BR4), kuriame reikalaujama, jog pareiškėjas nedelsiant lokalizuotų terasos-perdangos-pakabinamų lubų defektines vietas bei organizuotų defektų likvidavimą, kad konstrukcijų būklė tenkintų esminius statinio konstrukcijų reikalavimus. Pareiškėjas šį raštą 2010-05-27 apskundė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Išnagrinėjus pareiškėjo skundą, 2010-07-02 buvo priimtas sprendimas Nr. A63-782-(41237)(3.2.1-BR4), kuriuo skundas buvo atmestas. Pareiškėjas su šiuo sprendimu nesutinka, mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Statybos įstatymo 36 straipsnyje nustatytas 10 metų garantinis terminas pastato paslėptiems trūkumams pašalinti nėra pasibaigęs, o statinio generalinis rangovas - UAB „Vilniaus kapitalo vystymo projektai“ ir perdangų darbus atlikęs rangovas UAB „Pajesta“ yra veikiančios įmonės, todėl administruojančios įmonės pareiga - sutinkamai su STR 1.12.05:2002 24, 27 straipsniais yra organizuoti defektų šalinimą. Tuo tarpu defektų pašalinimo pareiga ir išlaidos tenka pastato generaliniam rangovui bei rangovams. Tik tuo atveju jei rangovas atsisako pašalinti nustatytus defektus įstatymas numato pareigą administruojančiai bendrovei savo lėšomis pašalinti pastato defektus. Neatidėliotinų veiksmų (STR 1.12.05:2002 22 str., 23 str.) administruojanti bendrovė privalo imtis tik tuo atveju kai pastato konstrukcijų defektai kelia grėsmę žmonių sveikatai ar aplinkai arba neatidėliotinas jų nepašalinimas sukeltų didelių materialinių nuostolių. 2010-03-10 patikrinimo akte Nr. A32-179 (2.9.2.9-UK1) nustatyti terasos defektai (drėkstančios betoninės perdangos lubos) nekelia grėsmės žmonių sveikatai ar aplinkai ir vėlesnis terasos hidroizoliacijos defekto pašalinimas nesukels didelių materialinių nuostolių. Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija patikrinimo akte nepagrįstai rėmėsi pareiškėjo (2007-2009 m.) periodinės apžiūros aktuose nustatytais defektais kituose pastatuose ((duomenys neskelbtini)), nes šie defektai nėra susiję su terasos hidroizoliacijos defektais (duomenys neskelbtini). Nustatyti defektai pastatuose Nr. 5, 7 ir 9 ankščiau buvo pašalinti, generalinio rangovo UAB „Kapitalo vystymo projektai“ lėšomis. Drėkstančios lubos (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtos 2007 m., tačiau šis defektas buvo likviduotas ir 2008-2009 m. lubų drėkimas nebuvo registruotas. Defektas pakartotinai buvo pastebėtas tik po 2010 m. pradėjus tirpti sniegui. 2010-03-10 statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A32-179 (2.9.2.9-UK1) nustatyti defektai nėra kritiniai ir nereikalauja itin skubaus jų likvidavimo. Pareigos administruojančiai bendrovei savo lėšomis šalinti garantinius defektus, nekeliančius grėsmės asmenų sveikatai ir turtui, įstatymas nenustato. Patikrinimo akte nustatytas defektų likvidavimo terminas (iki 2010-05-30) yra nepagrįstai trumpas, kadangi per 57 darbo dienas suorganizuoti ir pašalinti paslėptus pastato defektus faktiškai yra neįmanoma. Pareiškėjas iki 2010-03-10 patikrinimo akto surašymo, 2010 m. ėmėsi aktyvių veiksmų: stebėjo ir registravo pastato elementų būklę sniego tirpimo metu, sudarė preliminarų privalomų atlikti darbų planą, informavo pastato statytoją apie defektų pašalinimą, statytojas savo ruožtu ėmėsi veiksmų ir apie defektų pašalinimą informavo pastato rangovą. Nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl nepagrįstai trumpo įpareigojimo pašalinti defektus termino į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir netinkamo teisės aktų taikymo pareiškėjui nepagrįstai ir neteisėtai buvo nustatyta pareiga patirti išlaidas dėl darbų, kuriuos pagal įstatymą privalo atlikti kiti asmenys, t. y. pastato rangovai atsakingi už pastato garantinį aptarnavimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 55-59) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas pagrįstai buvo įpareigotas nedelsiant operatyviai lokalizuoti terasos-perdangos pakabinamų lubų defektines vietas, nes buvo pastebėtas vandens pratekėjimas per konstrukcijas. Konstrukcijų drėkimas yra neleistinas, todėl defektus privalu likviduoti nedelsiant. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), defektai atsirado ne tuo metu (2010-03-10), kai buvo surašytas statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas, o žymiai anksčiau. Remiantis Statybos įstatymo 41 straipsniu „Statinių techninė priežiūra ir techninės priežiūros taisyklės“, administratorius vykdydamas statinio nuolatinius stebėjimus ir atlikdamas statinio sezonines apžiūras įvertina pastato būklę ir priima spendimą dėl defektų likvidavimo. Kadangi pareiškėjas vykdė pastato (duomenys neskelbtini), sezonines (periodines) apžiūras, defektai buvo užfiksuoti pačio pareiškėjo prieš keletą metų. Patikrinus techninės priežiūros dokumentaciją nustatyta, kad administruojanti įmonė sistemingai stebi ir aktuose fiksuoja pastebėtus defektus, bet defektų šalinimo darbų neatlieka, nors suinteresuoti asmenys yra informuoti. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, kad 2007 m. pastebėtas defektas likviduotas. Daugiau kaip 3 metus pareiškėjas nesiėmė konkrečių veiksmų, kad nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir jas likviduoti. Pastato (duomenys neskelbtini), laikančiosios konstrukcijos sistemingai drėko. Atsižvelgiant į tai, kad drėkstant perdangai gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), mažėja jos mechaninis atsparumas ir pastovumas, tokių defektų šalinimas yra priskiriamas prie privalomųjų reikalavimų - privalomųjų remonto darbų organizavimo, todėl administratorius privalėjo teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti garantiniu statinio eksploatavimo laikotarpiu nustatytų defektų šalinimo darbus. Jeigu garantiniu laikotarpiu rangovas nelikviduoja nustatytų defektų ir nenurodo, kodėl jis neįvykdo savo pareigos iki nurodytos datos, tada administruojanti įmonė turi teisę pati organizuoti defektų likvidavimą (informuodama rangovą raštu) ir pateikti sąskaitą apmokėti rangovui. Nesusitarus geruoju, ginčai yra sprendžiami teismo keliu, įstatymų nustatyta tvarka. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjui kaip gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratoriui 2010-03-10 akte pateikti reikalavimai nedelsiant lokalizuoti terasos-perdangos-pakabinamų lubų defektines vietas bei organizuoti defektų likvidavimą yra pagrįsti, nes tai yra administratoriaus pareiga. Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte pateiktų reikalavimų įvykdymo terminas (2,5 mėnesio) buvo pakankamas nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir jas likviduoti. Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė bylą nutraukti, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui pasekmes sukelia 2010-03-10 aktas, o informacinio pobūdžio raštas nėra priskiriamas administracinių teismų kompetencijai. Panaikinus 2010-07-02 atsakymą, galiotų nenuginčytas aktas, o akto apskundimo terminai praleisti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu (b. l. 108-112) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas UAB „Corpus A“ yra daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administratorė ir vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintomis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais atlieka šio namo techninę priežiūrą. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad šis ginčas dėl pareiškėjui paskirto įpareigojimo lokalizuoti terasos-perdangos-pakabinamų lubų defektines vietas ir likviduoti defektus yra išspręstas išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1363-189/2010. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-10-04 nutartyje nutaręs, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2010-06-23 nutarimu Nr. A10-1007(1.1.50-UK1) pagrįstai nustatė, jog UAB „Corpus A“ direktorius iki 2010-05-30 neįvykdė atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo 2010-03-10 akto Nr. A32-172(2.9.2.9-UK1) administruojančiai įmonei UAB „Corpus A“ pavesto reikalavimo operatyviai lokalizuoti terasos-perdangos-pakabinamų lubų defektines vietas ir likviduoti defektus (kad konstrukcijų būklė tenkintų esminius statinio konstrukcijų reikalavimus), todėl ši veika pagrįstai kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 189³ straipsnio 2 dalį, pasisakydamas dėl pareiškėjo direktoriui paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, tuo pačiu išsprendė atsakovo 2010-03-10 akte Nr. A32-179 (2.9.2.9-UK1) ir 2010-04-26 rašte Nr. A51-9014 (3.3.10.2-BR4) išdėstyto įpareigojimo teisėtumo bei pareiškėjo pareigos įvykdyti prievolę – pašalinti nustatytus statinio defektus, klausimą. Atsakovo 2010-03-10 aktas, jo pagrindu surašytas 2010-04-26 raštas bei jame išdėstytas įpareigojimas buvo pagrindu šiam ginčui kilti, tačiau Vilniaus apygardos administraciniam teismui nutartimi byloje Nr. II-1363-189/2010 pasisakius dėl minėtų sprendimų pagrindu priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumo, šioje byloje nagrinėjamas ginčas nebetenka prasmės, nes išnyko skundo dalykas ir pagrindas. Išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje išsprendus ginčo įpareigojimo neįvykdymo pasekmių ir atsakomybės už tai klausimą, teismas neturi teisinio pagrindo iš naujo tikrinti atsakovo administracinių aktų, kurių pagrindu atsirado minėtas įpareigojimas, teisėtumo. Aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento energetikos ir statinių skyriaus 2010-07-02 sprendimo Nr. A63-782-(41237)(3.2.1-BR4) panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo nepagrįsti, todėl skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d.).
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 114-116) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir skundą patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas.
2. Teismas, priimdamas sprendimą, nurodė faktines aplinkybes ir apelianto argumentus, tačiau byloje apelianto pateiktų įrodymų ir skundo argumentų nevertino ir dėl jų pagrįstumo nepasisakė. Teismas tokiais veiksmais pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnį. Teismas sprendime vadovavosi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-10-04 nutartimi byloje Nr. II-1363-189/2010. Ši nutartis yra neįsiteisėjusi, kadangi dėl jos 2010-10-12 Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui yra pateiktas apeliacinis skundas. Teismas netirdamas byloje pateiktų įrodymų neteisėtai pripažino neįsiteisėjusios teismo nutarties (nustatytų faktinių aplinkybių bei teisinių argumentų) pagrįstumą ir teisėtumą, tuo pažeisdamas ABTĮ 58 straipsnį.
3. Teismas šioje byloje turėjo taikyti ABTĮ 98 straipsnį ir sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas apelianto direktoriaus apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-10-04 nutarties byloje Nr. II-1363-189/2010 ir byloje bus nustatytas ne tik atsakovo nutarimo bet ir atsakovo įpareigojimų pagrįstumas. Teismui nesustabdžius bylos nagrinėjimo ir nagrinėjamoje byloje nevertinus apelianto pateiktų įrodymų ir argumentų, nebuvo atskleista bylos esmė, todėl buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas, o apeliantui buvo užkirsta galimybė apginti savo pažeistus interesus teisme.
4. Apelianto pateikti įrodymai patvirtina, kad hidroizoliacijos defektai atsirado tik 2010 m., kad jie nėra kritiniai ir nekelia pavojaus žmonėms, turtui ar pastato konstrukcijoms, kad defektai yra atsiradę dėl statybos/projektavimo broko ir prasto medžiagų parinkimo, kad defektai yra garantiniai ir apeliantas vykdydamas įstatymo nustatytą pareigą šiuos defektus lokalizavo ir ėmėsi operatyvių veiksmų organizuoti defektų pašalinimą.
5. Teismas, vadovaudamasis byloje pateiktais įrodymais bei STR 1.12.05:2002 22-24 straipsniais, 27 straipsniu, turėjo panaikinti 2010-07-02 sprendimą Nr. A63-782-(41237)(3.2.1-BR4), kadangi byloje neesant įrodymų dėl pastato (duomenys neskelbtini), defektų pavojingumo, sutinkamai su nurodytais STR reikalavimais apelianto pareiga buvo tik organizuoti defektų pašalinimą, o ne pašalinti juos nedelsiant savo lėšomis.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 122-125) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad teismas pagrįstai rėmėsi ne tik į šią bylą pateiktais apelianto ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktais įrodymais, tačiau ir administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1363-189/2010 esančiais įrodymais. Akcentuoja, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), defektai atsirado ne 2010 m. ir ne tuo metu (2010-03-10), kai buvo surašytas statinio (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros patikrinimo aktas, o žymiai anksčiau - 2007 m. Kadangi pareiškėjas vykdė pastato (duomenys neskelbtini), sezonines (periodines) apžiūras, defektai buvo užfiksuoti pačio pareiškėjo 2007 m. UAB „Cirpus A“, kaip administratorius, buvo pagrįstai įpareigotas nedelsiant operatyviai iki 2010 m. gegužės 30 d. (per 2,5 mėnesius) lokalizuoti terasos - perdangos pakabinamų lubų defektines vietas ir likviduoti defektus (Aktas surašytas 2010-03-10, pasirašytas 2010-03-15). Apelianto apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jos pareiga buvo tik organizuoti defektų pašalinimą, o ne pašalinti juos nedelsiant savo lėšomis. Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ nustato gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Minėto reglamento 11. punkte pateikiama privalomųjų reikalavimų visuma, kurią pagal 11.1 papunktį sudaro reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus. Prie tokių savybių priskiriamos - mechaninio atsparumo ir pastovumo (11.1.1. p.). Atsižvelgiant į tai, kad drėkstant perdangai gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), mažėja jos mechaninis atsparumas ir pastovumas, tokių defektų šalinimas yra priskiriamas prie privalomųjų reikalavimų - privalomųjų remonto darbų organizavimo, todėl administratorius privalėjo teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti garantiniu statinio eksploatavimo laikotarpiu nustatytų defektų šalinimo darbus. Akcentavo, kad Statybos techniniame reglamente STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ pabrėžiama, kad vienas pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (10.2 p.). O apeliantas daugiau kaip 3 metus nesiėmė konkrečių veiksmų, kad nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir jas likviduoti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas (apeliantas) skundžia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento energetikos ir statinių skyriaus 2010-07-02 sprendimą Nr. A63-782-(41237)(3.2.1-BR4), kuriuo nuspręsta, kad 2010-04-26 rašte Nr. A51-9014(3.3.10.2-BR4) UAB „Corpus A“ gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratoriui pagrįstai nustatyti įpareigojimai nedelsiant lokalizuoti terasos-perdangos-pakabinamų lubų defektines vietas bei organizuoti defektų likvidavimą, kad konstrukcijų būklė tenkintų esminius statinio konstrukcijų reikalavimus (b.l. 7-8).
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė iš esmės remdamasis tuo pagrindu, kad „šis ginčas dėl pareiškėjui paskirto įpareigojimo lokalizuoti terasos-perdengimo-pakabinamų lubų defektines vietas ir likviduoti defektus yra išspręstas išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1363-189/2010“ (b.l. 111 – 112).
Vilniaus apygardos administracinio teismo skundžiamame sprendime minima administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta tik pirma instancija. Priimant 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-10-04 nutartis dar nebuvo įgijusi teisinės galios (Liteko sistemos duomenys).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kurioje dalyvauja tie patys asmenys. Tai reiškia, kad tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir tik vykstant ginčui tarp tų pačių šalių, teismo nustatyti faktai iš naujo nebeįrodinėjami kitoje administracinėje byloje.
Apeliacinės instancijos teismo turima informacija, apskųsto sprendimo priėmimo metu, šio apeliacinio skundo nagrinėjimo ir sprendimo surašymo metu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-10-04 nutartis, kurios pagrindu buvo atmestas skundas, apeliacine tvarka nebuvo išnagrinėta. Vadinasi, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-10-04 nutartis nėra įgijusi teisinės galios ir joje nustatyti faktai negali būti pripažinti neginčytinais.
Kitų motyvų, kodėl atmestas pareiškėjo (apelianto) skundas, apskųstame pirmosios instancijos teismo sprendime nėra, kas suponuoja išvadą, jog sprendimas paremtas nepatvirtintais kitos bylos duomenimis, neatliekant savarankiškos turimų faktinių duomenų analizės, t.y. sprendimas - be motyvų, o tai vienareikšmiškai lemia sprendimo negaliojimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 str. 2 d. 5p.).
Kita vertus, net ir tuo atveju, jei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-10-04 nutartis jau būtų įsiteisėjusi, matomai turėtų būti vertinama bei argumentuotai paaiškinama, ar 2010-10-04 bylos asmenys ir 2010-12-20 bylos asmenys iš principo yra tie patys ir galima vadovautis tais faktais, kurie nustatyti 2010-10-04 byloje. Pastebėtina, kad šioje administracinėje byloje L. B. (asmuo 2010-10-04 administracinio teisės pažeidimo byloje patrauktas administracinėn atsakomybėn) į procesą net neįtrauktas.
Be to, įpareigojimas UAB „Corpus A“ pateiktas vadovaujantis Statybos įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, kuris viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statinio naudojimo priežiūrą, suteikia teisę paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jei būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jei reikia - ir statinio sklype ar teritorijoje). Taigi administracinėje byloje dar kyla klausimas ir, ar UAB „Corpus A“ patenka į statinio naudotojo sąvoką, ar buvo galima sutapatinti subjekto, privalančio įvykdyti įpareigojimą, požiūriu bendrovės direktorių su UAB „Corpus A“ bei padaryti išvadą apie privalomo patvarkymo teisėtumą.
Dėl išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Uždarosios akcinės bendrovės „Corpus A“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.