- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-16
- Bylos Nr.
- e2A-1648-265/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- I. Š.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui I. Š. (I. Š.) dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti atsakovą A. J., gim. Duomenys neskelbtini., tėvu, o A. J. - atsakovo dukra; 2) nustatyti K. Š. (K. Š.), gim. Duomenys neskelbtini ir A. J., gim. Duomenys neskelbtini., gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų K. Š., gim. Duomenys neskelbtini, ir A. J., gim. Duomenys neskelbtini, išlaikymui po 350,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoja; 4) priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susipažino 2011 metais, Duomenys neskelbtini gimė sūnus K. Š., kuriuo gimimo liudijime tėvu nurodytas atsakovas. 2016 m. gegužės 31 d. iš atsakovo namų persikėlė gyventi į Latviją. 2016 m. liepos 25 d. atsakovas pareiškė turintis kitą moterį Kazachstane ir išvyko iš namų. Nurodė, kad nors atsakovas keletą kartų ir buvo atvykęs, tačiau su sūnumi nebendravo. Dukters gimimo metu atsakovas buvo grįžęs į Lietuvą, tačiau iki šiol dukters nėra matęs. Nurodė, kad atsakovas vengė įregistruoti tėvystę, todėl dukra buvo įregistruota jos pavarde. Pažymėjo, kad vaikais rūpinosi viena, juos augino, lavino, iš atsakovo jokios pagalbos nesulaukė. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies, nesutiko su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Nurodė, kad niekada neginčijo, kad yra dukros A. J. tėvas ir artimiausiu metu planuoja tėvystę įregistruoti. Sutiko, kad vaikų gyvenamoji vietą būtų nustatyta su ieškove. Dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio nurodė, kad reikalaujamas išlaikymo dydis neatitinka vaikų poreikių, pažeidžia abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nurodė, kad tokio išlaikymo negali teikti ir dėl finansinės padėties. Pažymėjo, kad neginčija pareigos teikti išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui, šią pareigą vykdo gera valia, kiekvieną mėnesį pervesdamas į ieškovės sąskaitą 400,00 Eur. Nurodė, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis nėra pagrįstas, mano, kad vienam vaikui per mėnesį reikalinga 280,00 Eur suma. Pažymėjo, kad atsakovas esant galimybėms teiks vaikams ir papildomą paramą. Nurodė, kad pasibaigus terminuotai sutarčiai naujo darbo nepavyko rasti, todėl registravosi Darbo biržoje, pažymėjo, kad turi įsipareigojimų bankui, jam kiekvieną mėnesį moka po 583,00 Eur, šiuo metu gyvena iš santaupų. Sutinka mokėti po 200,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nepilnamečiai vaikai nėra Klaipėdos rajono gyventojai, duomenų apie vaikus, jų gyvenimo sąlygas, institucija neturi.Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino ir įregistravo savo tėvystę dukrai Arinai, todėl pasikeitė jos pavardė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Duomenys neskelbtini, išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. Š., Duomenys neskelbtini, gim. Duomenys neskelbtini, ir A. Š., a. k. Duomenys neskelbtini, gim. Duomenys neskelbtini, po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2016-12-22 iki jų pilnametystės. Nepilnamečių vaikų K. Š. ir A. Š. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę J. J.. Nustatė nepilnamečių vaikų K. Š. ir A. Š. gyvenamąją vietą su motina J. J.. Priteisė iš atsakovo I. Š. 108,00 Eur žyminį mokestį valstybei. Kitą ieškinio dalį atmetė. Bylą dalyje dėl tėvystės nustatymo nutraukė. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai.Įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes, teismo posėdžio metu duotus šalių paaiškinimus, nustatė, jog nepilnamečiai vaikai K. Š. ir A. Š. nuo gimimo gyvena kartu su mama – ieškove, ginčo dėl šio reikalavimo tarp šalių nėra, todėl sprendė, jog vaikų interesai bus maksimaliai apsaugoti jų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove.Atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, posėdžiu metu nurodytas aplinkybes, pripažino, kad atsakovo ir ieškovės finansinė padėtis nors nėra panaši, bet nėra ženkliai skirtinga. Sutiko su atsakovo atstovės posėdžio metu išsakyta pozicija dėl ieškovės turimų finansinių galimybių gyventi savęs ir vaikų neribojant, t. y. lankymosi kavinėse, automobilio lizingo, gydymosi privačiose gydymo įstaigose. Teismo vertinimu, ieškovė turi galimybių padidinti savo pajamas: išnuomoti antrąjį butą, atsisakyti automobilio lizingo, įsigyti ekonomiškesnę transporto priemonę, riboti ne pirmo būtinumo poreikius. Įvertinęs ieškovės teiginius, jog sūnui maistui per mėnesį išleidžia apie 250,00 Eur, vaikų vežiojimui –120,00 Eur, padarė išvadą, kad šios išlaidos yra per didelės. Pažymėjo ir tai, kad šių išlaidų ieškovė nepagrindė. Įvertinęs visas aplinkybes, šalių turtinę padėtį, atsižvelgęs į šalių nepilnamečių vaikų amžių bei vaikų minimalius poreikius, iš atsakovo priteisė išlaikymą, mokamą po 200,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo bylos iškėlimo dienos teisme iki vaikų pilnametystės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio ir priteisimo dienos — priteisti iš atsakovo I. Š. išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. Š. ir A. Š. po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-12-01 iki jų pilnametystės, bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis nėra ženkliai skirtinga. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantės mėnesines pajamas sudaro gaunami vaiko pinigai (2017 m. vidutiniškai per mėnesį 319,60 Eur) bei pagalba iš sesers ir tėvo. Tuo tarpu atsakovo pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis - 2016, 2017 metų laikotarpiu vidutiniškai 2 560,00 Eur per mėnesį.
9.2. Aplinkybės, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovas nebuvo sudaręs darbo sutarties, vertintos kritiškai. Apeliantei yra tiksliai žinoma, jog šiuo metu atsakovas toliau dirba jūreiviu, sudaręs naują kontraktą ir yra jūroje. Taigi, atsakovas dirbtinai sukūrė sąlygas, kad teismas priteistų kuo mažesni išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams atsižvelgiant į atsakovo nedarbą.
9.3. Atsakovas neturi kitokio išsilavinimo arba darbo patirties nei jūreivio profesija, todėl manytina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo laikotarpiu išimtinai savo iniciatyva nesudarė naujos darbo sutarties.
9.4. Apeliantė yra motinystės atostogose, todėl objektyviai šiuo metu neturi jokios galimybės pagerinti savo finansinės padėties, susirasti darbą ar kitokiu būdu gauti papildomų pajamų. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė turi galimybių padidinti savo pajamas — buto nuoma, automobilio lizingo atsisakymas, ekonomiškesnės transporto priemonės įsigijimas. Nors apeliantei nuosavybės teise ir priklauso butas, kuriame ji negyvena, tačiau dėl menkos butų nuomos paklausos Jelgavos mieste bei prastos buto būklės, siekdama išvengti didesnių nuostolių, apeliantė buvo priversta neatlygintinai leisti butu naudotis žmonėms. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog ieškovė galėtų atsisakyti automobilio lizingo, visiškai neįvertino, kad lizingo sutartis buvo sudaryta šalims gyvenant kartu, turint tik vieną bendrą vaiką. Be to, automobilis yra beveik 10 metų senumo, jo vertė nėra tokia didelė, kad apeliantė galėtų jį parduoti su pelnu ir, padengusi likusį lizingo įsiskolinimą, įsigyti pigesnį automobilį.
9.5. Atsakovas, pervesdamas sūnaus išlaikymui po 400-500 Eur per mėnesį iki antrojo vaiko gimimo, aiškiai pripažino ir sutiko, jog vaiko poreikių tenkinimui kas mėnesi reikalinga didesnė nei 200,00 Eur suma.
9.6. Apeliantei pagrindus, jog per mėnesi abiejų vaiku išlaikymui ji patiria 1 000 Eur išlaidas, bei įrodžius, jog jos turtinė padėtis yra ženkliai blogesnė nei atsakovo, pirmosios instancijos teismas turėjo nukrypti nuo lygiu proporcijų sprendžiant dėl tėvų galimybių tenkinti vaikų poreikius, t. y. nustatyti atsakovui didesnę vaiku išlaikymo naštą ir priteisti ieškovės prašomą bendrą 700,00 Eur išlaikymo sumą abiems vaikams, tokiu būdu nustatant, jog apeliantė turi galimybe prisidėti prie vaiku išlaikymo 300,00 Eur ribose.
9.7. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė išlaikymo įsiskolinimo klausimo. Kadangi atsakovas 2016 m. gruodžio 19 d. pavėluotai pervedė vaikams bendrą sumą 400,00 Eur už 2016 metų lapkričio mėnesį, todėl laikytina, kad teisė į išlaikymo įsiskolinimą sūnui Kirilui ir dukrai Arinai atsirado nuo 2016 metų gruodžio 1 dienos.
Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
10.1. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovo pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis - 2016, 2017 metų laikotarpiu vidutiniškai 2 560 Eur per mėnesį. Ieškovė taip pat klaidina teismą nurodydama, kad atsakovas dirbtinai sukūrė sąlygas, kad teismas priteistų kuo mažesnį išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams atsižvelgiant į atsakovo nedarbą.
10.2. Ieškovė nurodo, kad jos mėnesines pajamas sudaro gaunami vaiko pinigai (2017 m. vidutiniškai per mėn. 319,60 Eur) bei gaunama pagalba iš sesers (apie 400 Eur per mėn.) ir tėvo, tačiau nutyli, kad vyresniosios dukros A. J. išlaikymui iš mergaitės tėvo ji gauna apie 400-350 Eur per mėnesį, tad iš teisų ieškovės pajamos sudaro 1 500 Eur per mėnesį.
10.3. Ieškovei turint galimybių, tačiau nesiimant jokių realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, pagrįstai galima manyti, kad jos finansinė padėtis iš tiesų yra visiškai kitokia, negu nurodoma ieškinyje.
10.4. Atsakovas nevengia išlaikyti vaikų ir skiria tam visiškai pakankamą sumą, tačiau ieškovės siekis, kad atsakovui tektų visa finansinė vaikų išlaikymo našta, yra neteisingas ir neteisėtas atsakovo atžvilgiu.
10.5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikų poreikiai per pusmetį, t. y. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017-12-19) iki 2017-06-05 pateikto išlaidų detalizavimo išaugo apie 40 proc., tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių vaikų poreikių išaugimą, o tai leidžia teigti, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaikų poreikių tenkinimui yra išgalvotos, nepagrįstos, neatitinkančios tikrovės ir nepagrįstai didelės.
10.6. Ieškovei nepateikus įrodymų, leidžiančių teigti, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui yra reikalinga ieškovės nurodyta suma, nėra pagrindo laikyti pagrįstu ieškovės argumentą dėl tariamai prieštaringų teismo išvadų vertinant vaikų poreikius. Teismas pagrįstai sprendė, kad tokio amžiaus vaikų išlaikymui protinga ir pakankama suma yra 300 Eur per mėn., tad iš atsakovo priteisus po 200 Eur, atsakovui ir tenka didesnė vaikų išlaikymo našta.
10.11. Laikantis ieškovės pozicijos, kad išlaikymas vaikams yra sumokamas praėjus mėnesiui, nėra pagrindo teigti, kad šiuo metu yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Tai patvirtina atsakovo pateikiami mokėjimo nurodymai - išlaikymas vaikams yra teikiamas reguliariai.
10.12. Prideda naujus įrodymus: el. laiško su vertimu į lietuvių kalbą kopiją; informacijos iš internetinio puslapio http://www.vaikystes-sodas.lt/priemimas/mokejimu-tvarka/ kopiją; informacijos apie sauskelnių kainas kopiją; informacijos apie skalbimo miltelių kainą kopiją; informacijos iš Eurovaistinės internetinio puslapio kopiją, mokėjimo nurodymų kopijas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmestinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Apeliacinio proceso metu atsakovas pateikė naujus, šios nutarties 10.12. papunktyje nurodytus įrodymus. Šių įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui minėti įrodymai priimtini.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išaiškino ir pritaikė išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymą įtvirtinančias teisės normas. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Koks konkretus išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad esminiai nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvai susiję su netinkamai įvertintais šalių vaikų poreikiais ir jų dydžiu. Apeliantės teigimu teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, jog šalių turtinė padėtis panaši. Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas išsamiai ir detaliai ištyrė šalių turtinę padėtį, t. y. įvertino šalių turimą nekilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas bei turimus finansinius įsipareigojimus, išlaikytinių skaičių. Šias aplinkybes įvertinęs teismas pripažino, kad atsakovo ir ieškovės finansinė padėtis nors nėra panaši, bet nėra ženkliai skirtinga. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti minėtai pirmosios instancijos teismo išvadai. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas kiekvieną mėnesį moka 583 Eur įmoką už paimtą gyvenamojo būsto įsigijimui kreditą, taip pat turi finansinių įsipareigojimų A. M. (1 000 Eur), V. Š. (1 300 Eur). Iš gaunamų nereguliarių pajamų, kurios svyruoja nuo 1 400 Eur iki 2 560 Eur, atsakovas privalo išlaikyti vaikus, vykdyti įsipareigojimus bankui, atsiskaityti su kreditoriais, pasirūpinti gyvenamojo būsto išlaikymu bei savo asmeninių poreikių tenkinimu.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, jog teismas nepagrįstai neįvertino, jog automobilio Audi A6 lizingo sutartis buvo sudaryta šalims gyvenant kartu, ir kad automobilio vertė nėra tokia didelė, kad apeliantė galėtų jį parduoti su pelnu ir, padengusi likusį lizingo įsiskolinimą, įsigyti pigesnį automobilį. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus laiko deklaratyviais. Aplinkybė, jog automobilio lizingo sutartis buvo sudaryta šalims gyvenant kartu, nereiškia, kad ieškovė negali parduoti automobilio, atsiskaityti su banku ir įsigyti ekonominės klasės automobilio. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė, skunde nurodė, jog „<...> atsakovui palikus šeimą, apeliantė pagrįstai tikėjosi tinkamos finansinės paramos iš jo pusės, nes automobilis būtinai reikalingas ne tik jos pačios, bet ir vaikų poreikių tenkinimui“. Ši skundo nuostata leidžia daryti išvadą, kad ieškovė, prašydama priteisti išlaikymą vaikams, siekia, jog atsakovas teiktų tokio dydžio išlaikymą, kuris būtų pakankamas ne tik vaikų poreikių patenkinimui, bet ir įmokų bankui už automobilį sumokėjimui.Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina apeliantės argumentus, jog ieškovė buvo priversta jai nuosavybės teise priklausančiu butu leisti naudotis neatlygintai. Pažymėtina, kad šių aplinkybių ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais, o iš atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktos internetinio puslapio nuorodos matyti, kad už tokio, kaip ieškovės turimas butas Jelgavos mieste, nuomą ieškovė galėtų gauti iki 200 Eur per mėnesį.Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visetą sutiktina su atsakovo atsiliepimo argumentais, jog ieškovė turi galimybių ir privalo prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantės argumentus, jog atsakovas dirbtinai sukūrė sąlygas, jog teismas priteistų kuo mažesnį išlaikymą šalių vaikams. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2016 m. lapkričio mėn. pasibaigus atsakovo darbo sutarčiai, jis pradėjo ieškoti galimybių sudaryti kitą darbo sutartį, t. y. 2017 m. sausio 24 d. registravosi Darbo biržoje, kreipėsi į UAB „Duomenys neskelbtini“ dėl galimybės įsidarbinti, o atsiradus galimybei dirbti, 2017 m. balandžio 10 d. atsakovas sudarė darbo sutartį su kompanija „Duomenys neskelbtini“ ir buvo paskirtas dirbti laive „Duomenys neskelbtini“. Teisėjų kolegija mano, kad taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas niekada nevengė išlaikyti savo nepilnamečių vaikų. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai leidžia apeliantės argumentus dėl atsakovo sąmoningo savo finansinės padėties bloginimo atmesti kaip akivaizdžiai nepagrįstus. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių nepilnamečių vaikų poreikius. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 19 d. ieškovė ieškinyje nurodė, jog kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį yra reikalinga apie 400 Eur suma. 2017 m. birželio 5 d. pateiktame rašte dėl vaikų išlaidų detalizavimo ieškovė nurodė, kad sūnaus K. Š. poreikių tenkinimui per vieną mėnesį reikia 604 Eur, o dukros A. Š. poreikių tenkinimui - 400 Eur. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta įrodymų, dėl kokių priežasčių taip išaugo vaikų poreikiai.Akivaizdu, kad 9 mėnesių ir 2 metų vaikams, t. y. greitai augantiems vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau aplinkybę, kad K. Š. poreikių tenkinimui per vieną mėnesį nereikia 604 Eur, o dukros A. Š. poreikių tenkinimui - 400 Eur, įrodo apeliacine tvarka tikrinamoje byloje esanti vaikų poreikių lentelė. Akivaizdžiai padidintos išlaidos maistui (sūnaus -250 Eur, o dukros - 120 Eur) – įvertinus atsakovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus duomenis sutiktina, kad subalansuotai maitinantis namuose abiems vaikams užtenka 300 Eur per mėnesį. Sutiktina su atsakovu, kad abejonių kelia ir ieškovės detalizacija dėl išlaidų sauskelnėms (ieškovė nurodo, kad sūnaus sauskelnėms per mėnesį reikia išleisti 15 Eur, o dukros - 50 Eur). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus duomenis apie sauskelnių kainas, abejoja, ar dukros išlaidoms sauskelnėms per mėnesį reikalinga 50 Eur suma. Pažymėtina, kad ieškovė nepagrindė, kodėl reikalingos būtent 120 Eur išlaidos kurui (90 Eur sūnaus poreikių tenkinimui bei 30 Eur dukros poreikių tenkinimui). Byloje nėra duomenų nei apie turimo automobilio kuro sąnaudas, nei apie nuvažiuojamus atstumus, taip pat sutiktina su atsakovu, jog dažnai vienos kelionės metu galima patenkinti abiejų vaikų poreikius. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog byloje nėra įrodymų, kokia suma mokama už šalių sūnaus lankomą ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Išlaidų vaikams detalizacijoje ieškovė nurodė, kad abiems vaikams reikalingų vitaminų, vaistų pirkimui ir dukros buteliukų bei čiulptukų įsigijimui reikia po 110 Eur per mėnesį (sūnui - 50 Eur, dukrai - 60 Eur). Pažymėtina, kad ieškinyje buvo nurodyta, kad šioms išlaidoms reikia tik po 30 Eur per mėnesį (sūnui - 10 Eur, dukrai - 20 Eur). Bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kodėl minėtos išlaidos išaugo net 73 proc. Abejotina, ar vaikams, neturintiems jokių sveikatos sutrikimų, būtų reikalingi vitaminai ar vaistai, kuriems reikėtų išleisti ieškovės nurodytas pinigų sumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog ieškovės nurodytos išlaidos nepilnamečių vaikų išlaikymui yra nepagrįstai didelės, galima daryti išvadą remiantis ir minimalios mėnesinės algos dydžiu Latvijoje, kuri yra 380 Eur per mėnesį. Tokią pinigų sumą uždirba suaugęs žmogus, galimai turintis šeimą, būstą, nepilnamečių vaikų ir įvairių finansinių įsipareigojimų, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar tokia pinigų suma, skiriama 9 mėn. ir 2 metų vaikams, bus patenkinami tik minimalūs tokio amžiaus vaikų, neturinčių jokių ypatingų poreikių.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus bylos duomenų visumos kontekste, pagal vidinį savo įsitikinimą sprendžia, kad ieškovės nurodytos išlaidos nepilnamečių vaikų poreikiams yra nepagrįstai didelės, taip pat sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą dėl vaikų poreikiams kas mėnesį apytiksliai reikalingos sumos ir daro išvadą, kad, įvertinus vaikų amžių, tokio amžiaus vaikų galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį, galimybę vystyti savo gabumus ir t. t.) pakankamam vaikų poreikių tenkinimui per mėnesį reikėtų ne daugiau kaip 700 Eur: sūnaus poreikių tenkinimui - apie 348 Eur per mėnesį, dukros - apie 342 Eur per mėnesį. Be to, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė kiekvienam vaikui po 200 Eur, t. y. daugiau nei pusę nustatytos sumos.Darytina išvada, kad iš atsakovo priteista pakankamą išlaikymo lygį garantuojanti pinigų suma, didesnių vaikų poreikių ieškovė neįrodė, apeliaciniame skunde nepagrindė, kodėl vaiko poreikiai nustatyti neteisingai. Nagrinėjamoje byloje priteistas pakankamo dydžio išlaikymas, kurio didinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, jog teisė į išlaikymo įsiskolinimą sūnui ir dukrai atsirado nuo 2016 metų gruodžio 1 d., o ne nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, kadangi atsakovas 2016 m. gruodžio 19 d. pavėluotai pervedė vaikams bendrą sumą 400,00 Eur sumą.Iš bylos duomenų nustatyta, kad įprastai atsakovas išlaikymą vaikams perveda kiekvieno mėnesio viduryje, t. y. 2016-07-28 pervedė 220,00 Eur, 2016-08-02 – 200,00 Eur, 2016-09-20 – 300,00 Eur, 2016-10-24 – 400,00 Eur, 2016-12-19 – 400,00 Eur, 2017-01-21 – 400,00 Eur (du kartus po 200,00 Eur), 2017-03-21 – 400 Eur, 2017-04-20 – 400 Eur ir t.t. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, nes išlaikymas vaikams yra teikiamas reguliariai.
Dėl bylos procesinės baigties
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).Atsakovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.