Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovės Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo arba pakeitimo ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2023 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. 47TE-251 „Dėl V. J. atleidimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas iki (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) ir ėjo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) (statutinis valstybės tarnautojas, (duomenys neskelbtini)) pareigas.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno aps. VPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas 2023 m. balandžio 14 d. surašė pareiškėjui nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, jog V. J. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto sav., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis, t. y. (duomenys neskelbtini) promilės) ir taip padarė nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 20220 m. gruodžio 11 d. nutarimu, 14 punktą. Pareiškėjas paaiškinime pripažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo jį išsiaiškinti.

V. J. paaiškinimo pagal jam įteiktą pranešimą dėl galimo pareigūno vardo pažeminimo nepateikė.

Tarnybinis nusižengimas – Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (Statuto 2 straipsnio 6 dalis).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-700/2010). Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) – turinį. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, nustatyti visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas (pareigūnas), turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė valstybės tarnautojo (pareigūno) neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigūno), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (LVAT 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-3015/2012). Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą ir, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.

Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių statutiniam valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-62-2207/2011, 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-156/2012, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-346-492/2020).

Tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. birželio 28 d.) 22 punktas numato, kad tikrinamas pareigūnas jo gautame pranešime nurodytu laiku gali pateikti tikrintojui arba įstaigos, kurioje eina pareigas, vadovui rašytinį paaiškinimą. Jei tikrinamas pareigūnas paaiškinimą pateikė įstaigos vadovui, paaiškinimas nedelsiant persiunčiamas tikrintojui. Terminas pateikti paaiškinimą turi būti ne trumpesnis negu 5 darbo dienos.

Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas pateikė Išvadą 2023 m. gegužės 12 d. 11:08:54; Tarnybos vado pavaduotojas, atliekantis Tarnybos vado funkcijas, Išvadą patvirtino 2023 m. gegužės 12 d. 11:21:30; Išvada registruota 2023 m. gegužės 12 d. 11:49:35; pareiškėjas pateikė paaiškinimus 2023 m. gegužės 12 d. 14:04:19; pareiškėjo paaiškinimai registruoti (duomenys neskelbtini); tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas su paaiškinimais susipažino (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina, kad Tvarkos aprašo 22 punkte nustatyta tvarka ir terminu (pareiškėjas Tarnybos 2023 m. balandžio 12 d. pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame buvo nurodyta iki 2023 m. balandžio 20 d. pateikti paaiškinimą, gavo 2023 m. balandžio 12 d. ir 2023 m. balandžio 20 d. išsiuntė el. laišką atsakingam asmeniui, kad jam yra suteiktos atostogos nuo 2023 m. balandžio 17 d. iki 2023 m. gegužės 11 d. ir paaiškinimą pateiks pirmą darbo dieną po atostogų, t. y. 2023 m. gegužės 12 d.) tikrinamo pareiškėjo paaiškinimai (nurodytos su tiriamu nusižengimu susijusios aplinkybės) tarnybinio patikrinimo metu nebuvo patikrinti ir įvertinti.

Duomenų pateikimas Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos 17 punkto (Tvarkos aprašo 22 punktas) kontekste reiškia ne ką kita, o reikalavimą įrašyti tikrintojo turimus duomenis į tarnybinį pranešimą, kad tikrinamas pareigūnas galėtų suprasti, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu jis įtariamas, ir galėtų ginti savo teises, pateikdamas paaiškinimus, prašymus, įrodymus. Ar naudotis galimybe teikti paaiškinimus, įrodymus, yra tikrinamo pareigūno teisė, o ne pareiga. Kilus ginčui teisme, aplinkybės, kad tikrinamas pareigūnas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nesinaudojo savo teisėmis, kuriomis naudodamasis galėtų save ginti nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo, vertinamos įrodymų visumos kontekste (LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-395/2013).

Teismas, vadovaudamasis minėtu teisiniu reglamentavimu ir vertindamas skundo argumentus dėl šios procedūros pažeidimo, sprendžia, jog pareiškėjas nei skunde, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė ir neįrodė, kaip šis pažeidimas neužtikrino objektyvaus visų tarnybinio nusižengimo aplinkybių įvertinimo ir kaip pažeidė jo teisę gintis nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo, todėl vertintinas kaip neesminis.

Pareiškėjas teigia, kad Išvadoje nepagristai konstatuota, jog administracinio nusižengimo nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjo 2023 m. gegužės 4 d. ir pagal Statuto 39 straipsnio 9 dalį pareigūno vardo pažeminimo tyrimas turėjo būti sustabdomas, kai paaiškėjo, kad dėl šios pareigūno veikos yra pradėta bylos dėl administracinio nusižengimo teisena.

Statuto 39 straipsnio 9 dalis numato, kad jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardo pažeminimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinis patikrinimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo tyrimas sustabdomas ir tuo atveju, kai paaiškėja, kad dėl šios pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas arba bylos dėl administracinio nusižengimo teisena. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio nusižengimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisena, tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ar sprendimas dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šių sąlygų atsiradimo. Kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo veikos tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenos eigą.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal V. J. skundą dėl Kauno aps. VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2023 m. balandžio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) panaikinimo, 2023 m. birželio 16 d. nutartimi V. J. skundo nepatenkino ir Kauno aps. VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2023 m. balandžio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Teismas, be kita ko, konstatavo, kad V. J. kaltę dėl aptariamo nusižengimo padarymo patvirtina paties pareiškėjo prisipažinimas vartojus alkoholį, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, iš kurių matyti, kad tikrai (duomenys neskelbtini) V. J. būdamas neblaivus (nustatytas (duomenys neskelbtini) promilių girtumas) vairavo automobilį.

Teismas tokį savo manymą grindė tuo, kad policijos pareigūnai vairuotojų neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu, laikydamiesi numatytos tvarkos bei alkotesterio naudojimo taisyklėmis, ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais. Policijos pareigūnams (duomenys neskelbtini) sustabdžius V. J., jo neblaivumas buvo patikrintas bekontakčiu alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0383, nes pareiškėjas atsisakė būti tikrinamas. Pirmuoju tikrinimu ((duomenys neskelbtini)) buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) promilių neblaivumas, antruoju ((duomenys neskelbtini)) – taip pat (duomenys neskelbtini) promilių neblaivumas. Matavimo priemonė atitiko teisės aktų numatytus reikalavimus ir ja buvo galima atlikti atitinkamus tyrimus.

Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 16 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje, 2023 m. liepos 27 d. nutartimi paliko Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 16 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. apeliacinio skundo nepatenkino (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Teismas konstatavo, kad argumentas apie tai, jog V. J. savanoriškai pasitikrinus savo blaivumą gydymo įstaigoje, buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) promilių neblaivumas, taip pat nemažina jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, o tik parodo, kad jo neblaivumas mažėjo. Kaip teisingai nurodyta Kauno aps. VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepime, gydymo įstaigoje V. J. neblaivumas buvo patikrintas praėjus daugiau kaip 3 valandoms nuo pareigūnų nustatyto neblaivumo fakto. Be to, teismų praktikoje nurodoma, jog net ir asmeniui pasitikrinus neblaivumą gydymo įstaigoje, svarbus yra tas neblaivumo laipsnis, kuris buvo nustatytas vairavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39/2014). Neblaivumo patikrinimu sveikatos priežiūros įstaigoje V. J. bando įrodyti, kad jo padarytas administracinis nusižengimas yra mažiau pavojingas, tačiau įvertinus tai, kad neblaivumas gydymo įstaigoje buvo padarytas praėjus daugiau kaip trims valandoms po vairavimo fakto, tai nelaikytina pavojingumą mažinančia aplinkybe, nes natūralu, jog nebevartojant alkoholio, jo koncentracija gali mažėti (Nutarties 15 punktas).

Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog vidaus tarnybos pareigūno veiksmų įvertinimas pareigūno vardo pažeminimu nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, o sprendžiant dėl pareigūno atleidimo pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, turi būti tik įvertinama, ar pakanka faktinių duomenų atleisti pareigūną už pareigūno vardo pažeminimą (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-2746/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su administracinės atsakomybės jam taikymu, bet su pareiškėjo veiksmais, kuriais buvo pažeisti pareiškėjo tarnybą, jo pareigūno statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir šie veiksmai buvo įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą. Tarnybinis nusižengimas nuo administracinio teisės nusižengimo atribojamas pagal vieną iš pažeidimo sudėties elementą – objektą, nes tarnybinė atsakomybė pareigūnui taikoma, kaip ir buvo minėta anksčiau, už jo tarnybą bei statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Šie pažeidimai gali būti vertinami nepriklausomai nuo atliekamo tyrimo administracinio teisės nusižengimo byloje, neturi reikšmės ir aplinkybė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys, kurie šiuo atveju buvo nagrinėjami ir administracinio nusižengimo byloje. Toks vertinimas negali būti traktuojamas kaip asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, nes tarnybinio patikrinimo metu nėra sprendžiama dėl asmens administracinės atsakomybės, yra sprendžiama tik dėl pareigūno padarytų jo tarnybą bei statusą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų (LVAT 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-526/2013).

Taigi, šiuo atveju Statuto 39 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas nėra aktualus, nes pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo atsakovė nevertino kaip turinčio nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, taip pat nėra ir kitų šiame teisiniame reglamentavime nurodytų sąlygų.

Pareiškėjas teigia, kad neatliko veiklos, akivaizdžiai žeminančios vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančios pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojančios, nes atsitiktinio administracinio nusižengimo padarymas negali būti pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. Tai patvirtina ir kitos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo tarnyba ir asmeniu: administracinį nusižengimą pareiškėjas padarė ne darbo metu, nedėvėdamas tarybinės uniformos, nevairuodamas tarnybinės transporto priemonės, administraciniu nusižengimu nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, valstybės turtui, visuomenės saugumui, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai, tobulina profesinius įgūdžius.

Kaip jau nustatyta, pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos konstatavus, kad jis (duomenys neskelbtini), ne tarnybos metu, neuniformuotas vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatyta (duomenys neskelbtini) prom. girtumas), ir dėl to 2023 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra nubaustas 800 eurų dydžio administracine nuobauda. V. J. atlikti tyčiniai veiksmai, t. y. transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam (tai pripažino ir pareiškėjas), dėl ko buvo surašytas nutarimas ir skirta nuobauda, neatitinka vidaus tarnybos pareigūnui keliamų įstatymų reikalavimų, turi neigiamos įtakos Tarybos įvaizdžiui ir prieštarauja Etikos kodeksui. Tokie V. J. veiksmai akivaizdžiai prieštarauja jo 2020 m. spalio 9 d. duotai priesaikai, kurią davė pradėdamas tarnybą vidaus reikalų sistemoje ir kuria prisiekė gerbti bei vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Nėra pagrindo abejoti tyrimo metu surinktų faktinių duomenų teisingumu, atliktų veiksmų pavojingumu ir teigti, kad jie atitinka visuomenėje galiojančias moralės nuostatas bei visuomenės teisėtus lūkesčius, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

Vertindamas administracinėje byloje susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, teismas pažymi, kad ginčijamu įsakymu pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto numatytu pagrindu, t. y. dėl pareigūno vardo pažeminimo. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra numatytas kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Tokio pobūdžio priemonės taikymas, inter alia (be to, be kita ko), yra skirtas tam, kad būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 13, 20 straipsniai; LVAT 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-231/08, 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-3536/2011). Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, jog valstybės tarnyba – tai tarnyba Lietuvos valstybei ir pilietinei tautai, todėl valstybės tarnyba turi būti lojali Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Ji turi būti organizuota taip, kad valstybės ir savivaldybių institucijose sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir teikiant viešąsias paslaugas priimtų (arba dalyvautų tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą ir kt.) tik lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai žmonės. Konstitucija netoleruoja tokių situacijų, kai kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis, kuri nors valstybės ar savivaldybės institucija arba atskiri valstybės tarnautojai veikia priešingai nei reikalauja Lietuvos valstybės interesai ar pažeidžia Lietuvos valstybės konstitucinę tvarką. Valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinis imperatyvas valstybės tarnybai kelia ypatingus reikalavimus. Valstybės tarnautojai ne tik privalo patys nepažeisti Konstitucijos normų ir teisės, bet ir turi pareigą imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų, saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką.

Teismas pažymi, kad vidaus tarnybos sistemos įstaigų funkcijos yra susijusios su valstybės ir visuomenės saugumui svarbiomis sritimis (valstybės sienos apsauga ir kontrole, viešosios tvarkos užtikrinimu, nusikaltimų tyrimu, valstybės paslapčių apsauga ir pan.), jų pareigūnams suteikti specifiniai ir platūs įgaliojimai net ir jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Statutas pareigūnams nustato aukštesnius tarnybos, drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Todėl yra konstituciškai pagrįstas įstatymo leidėjo nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo keliami itin aukšti reikalavimai asmenims, einantiems pareigas vidaus tarnybos sistemoje ar į jas pretenduojantiems, o viešasis interesas šiuo atveju laikytinas prioritetiniu.

Sistemiškai vertindamas anksčiau aptartų teisės aktų nuostatas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjas savo veiksmais (būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę) pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, sugriovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją sukompromitavo. Tokie pareiškėjo (vidaus tarnybos pareigūno) veiksmai akivaizdžiai nesuderinami su anksčiau paminėtu jo statuso teisiniu reglamentavimu, taip pat ir su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių ji tikisi iš pareigūnų. Pareiškėjas dėl užimamų pareigų privalėjo šias nuostatas žinoti, tačiau atliko paminėtus veiksmus, todėl yra pagrindas išvadai, jog veikė tyčia ir sąmoningai. Pažymėtina, kad pareiškėjo veiksmai turėjo atgarsį visuomenėje. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. visuomenės informavimo priemonių paskelbta informacija, parodo, kad pareiškėjo veiksmai sukėlė didelį visuomenės dėmesį bei atitinkamai griovė pasitikėjimą Tarnybos autoritetu, menkino jos įvaizdį.

Visuomenėje netoleruotinas pareigūnų elgesys, kada jie būdami apsvaigę nuo alkoholio atlieka priešingus teisei veiksmus. Ypatingai kai tokie veiksmai susiję su padidinto pavojaus šaltinio (transporto priemonės) panaudojimu. Jos vairavimas apsvaigus nuo alkoholio laikytinas ypatingai pavojingu.

Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas įtakos neturi.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo atliktus teisės aktams prieštaraujančius veiksmus, daro išvadą, jog vidaus tarnybos sistemos autoriteto kompromitavimas buvo akivaizdus ir realus. Todėl atsakovė turėjo pakankamą pagrindą pareiškėjo veiksmus kvalifikuoti kaip pareigūno vardo pažeminimą ir atleisti iš vidaus tarnybos (LVAT teisėjų 2006 m. liepos 3 d pasitarime patvirtinto administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimo nuostatos). Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis (ABTĮ 13 straipsnis, 20 straipsnio 3 d.; LVAT 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-231/2008, LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-523/2005, 2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-193/2011). Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad tai savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą.

Teismo vertinimu, netinkamas pareiškėjo, kaip statutinio pareigūno, elgesys yra įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie yra pakankami pripažinti, kad pareiškėjas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Teismui nekyla jokių abejonių, kad paminėtas pareiškėjo elgesys akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą ja ir ją kompromituoja.

Pareiškėjas nurodė, jog 2023 m. balandžio 6 d. pateikė prašymą dėl atleidimo iš tarnybos, kuriuo prašė atleisti jį iš pareigų nuo 2023 m. balandžio 7 d., tačiau pareiškėjo prašymas nepagrįstai nebuvo išspręstas ir nebuvo patenkintas. Taigi ir dėl šios aplinkybės Įsakymas yra neteisėtas.

Statuto 74 straipsnio 1 dalis numato, kad pareigūnas turi teisę nutraukti vidaus tarnybą jo paties prašymu (šio statuto 72 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai), ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų jį į pareigas skiriančiam asmeniui pateikęs prašymą atleisti iš tarnybos. Pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo atliekamas tarnybinis patikrinimas, turi teisę nutraukti vidaus tarnybą, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų pateikęs prašymą jį į pareigas skiriančiam asmeniui, į šį terminą neįskaitant laiko, kurį pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas kitoks prašymo atleisti iš tarnybos pateikimo terminas, o pagal šio straipsnio 2 dalį pareigūnas turi būti atleistas kitą darbo dieną po šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pabaigos, o pareigūną į pareigas skiriančio asmens sutikimu – ir nesibaigus šiam terminui.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 6 d. pateikė prašymą Tarnybai dėl atleidimo iš tarnybos, kuriuo prašė atleisti jį iš pareigų nuo 2023 m. balandžio 7 d. Taigi pareiškėjas ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų turėjo pateikti prašymą jį į pareigas skiriančiam asmeniui, t. y. 2023 m. kovo 6 d., tačiau to nepadarė, todėl atsakovė, atlikusi tarnybinį patikrinimą, pagrįstai pareiškėją atleido Įsakyme nurodytu pagrindu.

Teismas, ištyręs bylos aplinkybes ir įrodymus, patikrinęs tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros atitikimą Tvarkos aprašui, konstatuoja, kad tarnybinis patikrinimas yra išsamus, atliktas nepažeidžiant Tvarkos apraše numatytų procedūrų ir terminų bei nekaltumo prezumpcijos (ABTĮ 56 straipsnis). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pripažintina, jog pareiškėjas, pažeminęs pareigūno vardą, ginčijamu įsakymu pagrįstai ir teisėtai atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, todėl naikinti ginčijamą įsakymą ar pakeisti švelnesne tarnybine nuobauda nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra (LVAT 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3746-968/2022). Taip pat nėra pagrindo grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas ir priteisti išmokas, susijusias su tarnyba, dėl prieš tai nurodytų teisinių argumentų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 straipsnis).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra tokio reikšmingumo ir svarbos sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. administracinė byla Nr. A-261-3555/2011).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo jo naudai iš atsakovės priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jis atmetamas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjo naudai, todėl jam patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.