Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Jonavos rajono ugniagesių savanorių draugijos patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys: Jonavos rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė Registrų centras, Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos įstatymai nenumatė privalomo garažų įteisinimo, įregistravimo, juo labiau, kai šiuos statinius valdė ir naudojo specialiosios tarnybos - gaisrinė, greitoji medicinos pagalba, policija, avarinė tarnyba, dujų tiekėjai ir gamintojai, elektros tiekėjai ir gamintojai, kt. Tuo metu išimtinė teisė į žemę priklausė valstybei.

Jonavos rajono ugniagesių savanorių draugija oficialiai juridinių asmenų registre buvo įregistruota tik 2013 m., nors realiai savanoriškai veikė ir naudojosi garažais jau 1990 m. (kuomet Lietuvoje dar galiojo LTSR įstatymai), dar prieš įregistravimą juridinių asmenų registre. Taip buvo todėl, kadangi tik 2014 m. lapkričio 13 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 1, 2, 7, 9, 10, 11, 14, 16, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo V-l skyriumi įstatymas, kuriame atsirado nauja sąvoka - „Savanoris ugniagesys“ bei V-l skyrius, skirtas būtent savanoriams ugniagesiams ir jų veiklos organizatoriams. Iki šio įstatymo priėmimo, ugniagesių savanorių veikla nebuvo oficialiai reglamentuota teisės aktuose ir jokie įstatymai nenumatė reikalavimo įregistruoti jų veiklą juridinių asmenų registre. Šiuo atveju draugijos įregistravimo faktas ir realus jos egzistavimas nesutampa laike.

Pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Šiuo atveju garažai, esantys (duomenys neskelbtini), Jonavos rajono ugniagesių savanorių draugijai nepriklauso nė vienu kitu iš CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu.

Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Pagal Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr. 44/2527615, kadastro duomenų ir vertės nustatymo datą 2020 m. birželio 12 d., matyti, jog duomenų apie tai, kad šie garažai priklauso valstybei ar savivaldybei, taip pat bet kuriam kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui nėra. Taip pat pažymėtina, jog tiek iš 2020 m. spalio 26 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo atsakymo „Dėl informacijos suteikimo“, tiek iš 2020 m. lapkričio 3 d. Kauno regioninio valstybės archyvo atsakymo „Dėl informacijos suteikimo“, tiek iš 2020 m. spalio 29 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos atsakymo „Dėl informacijos suteikimo“ matyti, kad jokių dokumentų, susijusių su garažais, esančiais (duomenys neskelbtini), dokumentų apie žemės sklypų paskyrimą 1979 m. jų statybai, statybos leidimų bei dokumentų apie garažų savininkus, archyvuose nėra. Pareiškėja ėmėsi visų galimų priemonių nustatyti, ar valdomas daiktas nepriklauso valstybei, ar kitiems asmenims, tačiau jokių duomenų, kaip jau minėta, apie tai nėra netgi archyvuose.

Šiuo atveju garažais, esančiais (duomenys neskelbtini), iki 1990 m. naudojosi Nežinybinė apsauga (LTSR organas prie Vidaus reikalų ministerijos), kai Nežinybinei apsaugai šie garažai tapo nereikalingi ir kai Nežinybinė apsauga nustojo naudotis šiais garažais, jie stovėjo tušti ir niekam nepriklausė, niekas garažais nesirūpino, jų nenaudojo, todėl Jonavos rajono ugniagesių savanorių draugijai buvęs Nežinybinės apsaugos viršininkas J. Ž. žodiniu susitarimu perleido šiuos garažus valdyti ir naudoti kaip savo. 2020 m. rugsėjo 29 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos atsakyme Nr. 6B-14-4655 taip pat nurodyta, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijos archyve nėra dokumentų, kuriais būtų leista statyti garažus (duomenys neskelbtini). Taigi, nei šių garažų paskirtis, nei kas juos pastatė, nei kieno iniciatyva jie buvo pastatyti, nėra ir nebuvo žinoma. Tai rodo, jog Jonavos rajono ugniagesių savanorių draugija sąžiningai įgijo daiktą, nes nei užvaldydama šiuos garažus, nei valdydama juos 30 metų nežinojo, kad kas kitas turėtų daugiau teisių už ją į daiktą, be to, jokių kliūčių nei valdyti, nei naudotis garažais kaip savo nebuvo. Archyvuose nei tuo metu, nei dabar nėra išsaugota jokių duomenų apie tai, kad garažai priklauso valstybei, savivaldybei ar kitiems asmenims, tai reiškia, jog ugniagesiai savanoriai tiek subjektyviai, tiek objektyviai buvo įsitikinę, kad niekas neturi daugiau už juos teisių į daiktą, nežinojo apie jokias kliūtis, kurios trukdytų įgyti jiems garažus nuosavybėn.

Garažai Jonavos rajono ugniagesių savanorių draugijos nebuvo užvaldyti nei per prievartą, nei slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus. Šiuos garažus, kurie niekam nepriklausė ir tapo apleisti bei nenaudojami, dėl pirmiau nurodytų priežasčių, t. y., kai Nežinybinei apsaugai šie garažai tapo nereikalingi ir kai Nežinybinė apsauga nustojo naudotis šiais garažais, ugniagesiai savanoriai, J. Ž. žodiniu perleidimu, pradėjo jos naudoti su tikslu laikyti gaisrininkams savanoriams nelaimės atvejais reikalingą techniką: gaisrinės automobilį, autobusą, gelbėjimo valtį su priekaba, variklius ir pan. Niekas nuo pat 1990 m. iki šiol į pastatus nepareiškė jokių pretenzijų, tai rodo, jog nebuvo nei prievartos, nei slapto užvaldymo, nei kitų neteisėtų veiksmų.

Visą valdymo laiką garažai buvo valdomi atvirai, kadangi buvo neslepiama ir daugeliui žinoma, jog juose savo veiklą vykdo Jonavos rajono ugniagesių savanorių draugija.

Per nurodytą laiką, garažai nebuvo atitekę nuosavybėn kitiems asmenims. Nuo pat 1990 m. iki šiol į pastatus niekas nepareiškė jokių pretenzijų, todėl visą laiką ir nepertraukiamai šiuos pastatus valdė ir jais naudojosi tik pareiškėja.

Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja visą laiką rūpinosi pastatų būkle bei juos prižiūrėjo kaip savo. Per visą laiką pareiškėja pakeitė medinius garažų vartus į metalinius, pakeitė garažų stogo dangą, įdėjo garažuose naujas duris, įrengė signalizaciją, atliko kadastrinius matavimus. Gera garažų būklė, kuri būtų neįmanoma praėjus ilgam laiko tarpui nuo jų pastatymo be pagerinimų yra matyti iš VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 44/2527615, pastato fotonuotraukų.

Motyvuojamoji dalis

Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (ne mažiau kaip dešimt metų). Pareiškėja garažus, esančius (duomenys neskelbtini), valdo nuo 1990 m., t. y. jau 30 metų. Jonavos rajono ugniagesių savanorių draugija (iki 2013 m. ugniagesiai savanoriai) visą šį laiką naudojo garažus ugniagesių savanorių poreikiams, t. y. laikyti pareiškėjos nariams, kaip ugniagesiams savanoriams, reikalingą techniką (gaisrinės automobilį, autobusą, gelbėjimo valtį su priekaba, variklius ir pan.).

Pareiškėjos atstovas advokatas V. M. teismo posėdyje pilnai palaikė pareiškime nurodytus reikalavimus ir dar papildomai paaiškino, kad Jonavos rajono ugniagesių savanorių draugija nuo 1990 m. valdo valstybinėje žemėje pastatytus garažus, jokių statybos leidimų prieš 30 metų nebuvo ir jų nereikėjo. Pareiškėja jokių dokumentų apie savo veiklą nerinko. Garažai buvo naudojami savanorių gaisrininkų reikmėms, garažai buvo remontuojami asmeninėmis lėšoms. Nuo 2013 m. Jonavos rajono ugniagesių savanorių draugija įregistruota.

Pareiškėjos atstovas V. K. teismo posėdyje pilnai palaikė pareiškime nurodytus reikalavimus ir dar papildomai paaiškino, kad jis 1989-1990 metais buvo sukarintos priešgaisrinės dalies, kuri buvo pavaldi departamentui, viršininkas ir dar dirbo visuomeniniais pagrindais. Apie 1993 m. ir 2000 m. vyko reorganizacija ir tuo metu jis buvo priešgaisrinės dalies viršininkas ir dar dirbo visuomeniniais pagrindais. Garažai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo statomi tuometinio milicijos viršininko A. ir jie buvo statomi milicijai. Iki 1990 m. šiais garažais naudojosi Nežinybinė apsauga, kurios administracija ir garažai buvo toje pačioje vietoje. 1990 m. Nežinybinė apsauga iš šių patalpų išsikraustė ir garažus paliko savanorių gaisrininkų draugijai, nes jis gerai sugyveno su Nežinybinės apsaugos vadu. Jis neturėjo jokių dokumentų, kad savanorių gaisrininkų draugija yra įkurta, nepasirašė jokių patalpų perdavimo dokumentų, nes tuo metu galioję įstatymai to nereikalavo. Savanoriai gaisrininkai buvo kaip būrelis ar kuopelė prie Priešgaisrinės tarnybos. Visą šį laiką savanorių gaisrininkų draugija naudojosi tais garažais, o 2020 m. pakeitė garažo vartus, stogą, įrengė signalizaciją. Draugija neturėjo jokių sąskaitų ir nemokėjo jokių mokesčių už garažus. Garažų elektros energija buvo prijungta prie Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, (duomenys neskelbtini). Jis jau trys metai nedirba priešgaisrinėje apsaugoje.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Registrų centras pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, į statinius, kurių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės nėra įregistruotos.

Pareiškime nurodoma, jog garažais, esančiais (duomenys neskelbtini), iki 1990 m. naudojosi Nežinybinė apsauga. Nežinybinei apsaugai nustojus naudotis garažais, buvęs Nežinybinės apsaugos viršininkas J. Ž. žodiniu susitarimu perleido garažus pareiškėjai Jonavos rajono ugniagesių savanorių draugijai valdyti ir naudoti kaip savo. Pareiškėja daugiau nedetalizuoja garažo įgijimo aplinkybių, taip pat nepateikia jokių rašytinių įrodymų. Valstybės įmonei Registrų centrui jokios faktinės aplinkybės, susijusios su minėtų nekilnojamųjų daiktų disponavimu, valdymu ir (ar) naudojimu nėra žinomos. Valstybės įmonė Registrų centras neturi įgaliojimų vertinti, ar daikto valdymas buvo prasidėjęs sąžiningai, taip pat, ar jis buvo valdomas kaip savas teisėtai, atvirai bei nepertraukiamai, ar nuosavybės teisės į daiktą nebuvo įgytos anksčiau ir t.t. Jeigu pareiškėjas teismui įrodys savo reikalavimo pagrįstumą, Valstybės įmonė Registrų centras neprieštarauja, kad jis būtų patenkintas.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba) pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad pareiškėja nurodo, kad ji nuo 1990 m. nepertraukiamai valdo minėtus garažus, nors ji pati kaip juridinis asmuo juridinių asmenų registre buvo įregistruota tik 2013 m. Pagal CK 2.62 straipsnio 1 dalį, juridinis asmuo turi būti įregistruotas juridinių asmenų registre. Juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre (CK 2.63 straipsnio 1 dalis). Įstatymas ar įstatymų numatytais atvejais kitas teisės aktas, kuriuo yra įsteigtas viešasis juridinis asmuo, gali nustatyti, kad juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo teisės akto dėl jo įsteigimo įsigaliojimo. Tokiu atveju tame teisės akte turi būti pateikti šio kodekso 2.66 straipsnyje nurodyti duomenys, o toks teisės aktas privalo būti viešai paskelbtas bei perduotas juridinių asmenų registrui (CK 2.63 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis pateiktu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad pareiškėja juridinio asmens statusą įgijo 2013 m., t. y. ją įregistravus juridinių asmenų registre. Vadinasi, pareiškėja garažus, esančius (duomenys neskelbtini), galėjo valdyti, tik nuo 2013 m. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja tik septynis metus galimai valdo minėtus garažus, darytina išvada, kad ji nėra įvykdžiusi vienos iš įgyjamosios senaties sąlygų, numatytos CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, t. y. nekilnojamąjį daiktą turi valdyti ne mažiau kaip dešimt metų. Todėl manytina, kad negali būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja minėtus garažus įgijo įgyjamąją senatimi.

Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, kad garažai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį, žemės plotas, ant kurio stovi minėti garažai, nesuformuotas statinių eksploatavimui ir iš valstybės neišpirktas, todėl šis žemės plotas nuosavybės teise priklauso valstybei.

Teismui konstatavus, esant CK nustatytoms daikto nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdų įgijimo sąlygų visetui bei nustačius, kad nėra teisės aktų pažeidimų, taip pat nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas.

Suinteresuoto asmens atstovė R. B. teismo posėdyje palaikė atsiliepimo argumentus ir papildomai paaiškino, kad 1990 m. galiojo Civilinis kodeksas, priimtas 1964 m., kurio 23 straipsnis numatė, kad juridiniai asmenys steigiami įstatymų nustatoma tvarka, o tos visuomeninės organizacijos, kurių steigimo tvarkos įstatymai nenustato, - jų įstatų (nuostatų) nustatoma tvarka. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad 1990 m. veikusi savanorių ugniagesių draugija veikė pagal įstatus ar nuostatus. Jonavos savanorių gaisrininkų draugija juridinių asmenų registre yra įregistruota tik 2013 m., todėl ji negali šių garažų valdyti 10 metų

Suinteresuotas asmuo Jonavos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad Jonavos rajono savivaldybės administracija neturi duomenų, kad nekilnojamasis turtas - garažai, esantys (duomenys neskelbtini), - būtų buvęs įtrauktas į bešeimininkio turto apskaitą, ar kad į jį būtų pareiškę pretenzijų kiti asmenys. Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 29 d. raštu Nr. 6B-22-5310 pareiškėją informavo, jog dokumentai apie garažus, (duomenys neskelbtini), kuriuos valdo ir naudoja Jonavos rajono ugniagesių savanorių draugija, archyve nesaugomi.

Teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtinus visoms CK 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytoms sąlygoms bei nesant duomenų, kad minėtą nekilnojamąjį turtą būtų perėmęs koks nors kitas asmuo, Jonavos rajono savivaldybės administracija neprieštaraus, kad būtų nustatytas pareiškėjos Jonavos rajono ugniagesių savanorių draugijos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad Jonavos rajono ugniagesių savanorių draugija pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo garažus lG1p ir 2G1p, (duomenys neskelbtini).

Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos jokių duomenų apie garažus lG1p ir 2G1p, esančius (duomenys neskelbtini), neturi. Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sutinka su pareiškėjos Jonavos rajono ugniagesių savanorių draugijos pareiškimu.

Suinteresuotas asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad jeigu pareiškėja įrodys savo reikalavimo pagrįstumą, o teismas konstatuos visų nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį sąlygų, numatytų CK 4.68-4.71 straipsniuose, visumą ir nustatys, kad nėra teisės aktų pažeidimų, taip pat, kad nėra pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai, departamento nuomone, galėtų būti nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas. Greta garažų esantys statiniai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantys valstybei, laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis yra perduoti departamentui, tačiau pareiškime minimų statinių - garažų 1G1p (duomenys neskelbtini) ir 2G1p (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), departamentas nevaldo ir neturi apie juos jokių duomenų.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad pareiškėjo pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas CK CK 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytas sąlygas. Šiuo atveju garažai nėra įregistruoti nei valstybės, nei kito asmens vardu ir nėra pripažinta savavališka statyba. Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.

Suinteresuotų asmenų - Jonavos rajono savivaldybės administracijos, Valstybės įmonės Registrų centras, Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės įmonė Turto banko - atstovai į teismo posėdį neatvyko, jiems apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, atsiliepime jie prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama šių suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant.

Liudytojas A. D. teismo posėdyje parodė, kad jis nuo 1991 m. iki 2012 m. dirbo Priešgaisrinėje tarnyboje Jonavoje ugniagesiu ir jo viršininkas buvo V. K.. Dirbdamas priešgaisrinėje tarnyboje jis kartu buvo ir savanoriu, tačiau jokių dokumentų 1991 m. jis nebuvo pasirašęs, nes tais laikais privalomų dokumentų nereikėjo. Jis mano, kad buvo savanoriu ir 1991 m., nes dalyvaudavo Priešgaisrinės tarnybos organizuotose sportinėse varžybose, galėjo ne tarnybos metu teikti pagalbą. Jo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), šioje vietoje buvo daug patalpų: buvo patalpos, kuriose jie būdavo budėjimų metu, buvo daug pagalbinių patalpų, kur stovėdavo technika. 1991 m. savanoriai automobilių neturėjo. Kas savanoriams suteikė ir kada suteikė patalpas, jis nežino. 1996 m. įvyko Priešgaisrinės tarnybos reorganizacija ir tada buvo įgytas automobilis, kuris priklausė priešgaisrinei apsaugai, bet ne savanoriams. Gal prieš tris metus jis įstojo į Jonavos rajono savanorių ugniagesių draugiją, dabartiniu metu turi pažymėjimą.

Teismas konstatuoja:

CK 4.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į daiktą pagal įgyjamąją senatį.

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jei yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2 ir 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013)

Pareiškėja Jonavos rajono ugniagesių savanorių draugija prašo nustatyti faktą, kad Jonavos rajono ugniagesių savanorių draugija pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo garažus lG1p ir 2G1p, esančius (duomenys neskelbtini), ir nurodo, kad šiais garažais naudojasi, juos valdo nuo 1990 m.

Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis nustatoma, kad Juridinių asmenų registre Jonavos rajono ugniagesių savanorių draugija įregistruota 2013 m. kovo 20 d., steigimo dokumento – steigiamojo susirinkimo protokolo data 2013 m. vasario 22 d.

Pareiškėjo atstovas V. K. teismo posėdyje nurodė, kad Jonavos rajono ugniagesių savanorių draugija veikė nuo 1990 m., jis šiai draugijai vadovavo, ši draugija veikė kaip būrelis ar kuopelė prie Priešgaisrinės tarnybos Jonavoje, tačiau jis neturi jokių įrodymų apie tokios draugijos buvimą iki 2013 m., nes anksčiau galioję įstatymai nereikalavo jokių dokumentų. Jis, būdamas Priešgaisrinės tarnybos Jonavoje, viršininku, vadovavo tuo pačiu metu ir savanorių draugijai, kuri nerinko mokesčių, neturėjo nariai pažymėjimų. Tuo metu, t. y. 1990 m. galioję įstatymai nenumatė tokių draugijų steigimo.

Lietuvos Respublikoje iki 2001 m. liepos 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (1964 m. redakcija su vėlesniais pakeitimais), kurio 27 straipsnis (šio straipsnio redakcija, galiojusi nuo 1990 m. liepos 12 d. iki 1994 m. birželio 10 d., 1994 m. gegužės 17 d. įstatymas Nr. I-459) numatė, kad juridiniai asmenys steigiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatoma tvarka, o tos visuomeninės organizacijos, kurių steigimo tvarkos įstatymai nenustato, – jų įstatų (nuostatų) numatoma tvarka.

Tokiu būdu paneigiamas pareiškėjo atstovų paaiškinimas, kad anksčiau galioję įstatymai nenumatė galimybės įregistruoti savanorišką gaisrininkų draugiją kaip juridinį asmenį, o taip pat nebuvo įstatymų reglamentuojančių savanoriškų organizacijų ar draugijų veiklą. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas V. K. pripažino, kad 1990 m. savanoriai gaisrininkai buvo tik kaip būrelis ar kuopelė prie Priešgaisrinės tarnybos Jonavoje, o ne draugija.

Viena iš sąlygų įgyti nuosavybės teisę į daiktą pagal įgyjamąją senatį yra numatyta CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Jonavos rajono ugniagesių savanorių draugija buvo įregistruota Juridinių asmenų registre tik 2013 m. kovo 20 d., šios draugijos steigimo dokumentas – steigiamojo susirinkimo protokolas yra 2013 m. vasario 22 d., todėl akivaizdu, kad ši draugija egzistuoja tik aštuonerius metus.

CK 4.71 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu.

Pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, kad nuo 1990 m. Jonavoje buvo susikūrusi savanorių gaisrininkų draugija, nepateikė įrodymų, kas valdė iki 2013 m. kovo 20 d. garažus, esančius (duomenys neskelbtini), nes tik 2013 m. kovo 20 d. pareiškėja buvo įregistruota Juridinių asmenų registre, todėl nėra įrodymų, kad garažų valdymas iš vieno asmens perėjo kitam asmeniui. Pareiškėjo atstovas V. K. teismo posėdyje nurodė, kad buvo kuopelė ar būrelis savanorių gaisrininkų, tai tokio susibūrimo negalima pripažinti ir laikyti susikūrusia savanorių gaisrininkų draugija pagal 1990 m. galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (1964 m. redakcija su vėlesniais pakeitimais) 27 straipsnio (šio straipsnio redakcija, galiojusi nuo 1990 m. liepos 12 d. iki 1994 m. birželio 10 d., 1994 m. gegužės 17 d. įstatymas Nr. I-459) reikalavimus. Be to tokia savanoriškoji organizacija, neturinti oficialaus juridinio asmens statuso, negalėjo būti teisėta nekilnojamojo daikto valdytoja ir praėjus įstatymo nustatytam terminui, tuo pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį (CK 4.22 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja teigia, kad ji garažus, esančius (duomenys neskelbtini), valdo nuo 1990 m., nuo tada jais rūpinasi ir juos remontuoja. Tačiau pareiškėja pateikia įrodymus, t. y. 2020 m. birželio 12 d. išankstinę sąskaitą Nr. 24042276-1, 2020 m. rugpjūčio 3 d. sąskaitą faktūrą serija STG Nr.025, 2020 m. kovo 24 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija LSA Nr. 0149829, kurie tik patvirtina, kad pareiškėja šiais garažais kaip sąžininga valdytoja rūpinasi tik nuo 2020 m.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos informacija į 2020 m spalio 13 d. prašymą nustatoma, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijos archyve nesaugomi dokumentai apie garažus, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuos valdo ir naudoja Jonavos rajono ugniagesių savanorių draugija.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020 m. spalio 26 d. informacija N. R2-88 nustatoma, kad dokumentų, susijusių su garažais, esančiais (duomenys neskelbtini), dokumentų apie žemės sklypų paskyrimą 1979 m. jų statybai, statybos leidimų bei dokumentų apie garažų savininkus, archyve saugomuose fonduose nerasta.

Kauno regioninio valstybės archyvo 2020 m. lapkričio 3 d. informacija Nr. (10.06)V10-2235 nustatoma, kad Jonavos rajono LDT vykdomojo komiteto Rajono architekto 1979-1990 metų leidimų valdinei ir kooperatinei statybai išdavimo registracijos žurnaluose žinių apie leidimo išdavimą garažų statybai (duomenys neskelbtini) nėra. Jonavos miesto LDT vykdomojo komiteto 1979-1990 metų protokoluose ir sprendimuose žinių apie žemės sklypų skyrimą garažų statybai (duomenys neskelbtini)taip pat nėra.

Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 5SD-1385-(14.5.104) nustatoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalimi atsisako išduoti sutikimą savavališkai pastatytų garažų, esančių (duomenys neskelbtini), įteisinimui.

Kadangi pareiškėja Juridinių asmenų registre įregistruota 2013 m. kovo 20 d. ir nepateikė įrodymų, kad per įgyjamosios senaties laiką garažų, esančių (duomenys neskelbtini), valdymas Jonavos rajono ugniagesių savanorių draugijai perėjo iš kito asmens ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko CK kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl nėra sąlygos, numatytos CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, t. y. dešimties metų daikto valdymo, nes Jonavos rajono ugniagesių savanorių draugija egzistuojanti tik septynerius metus negali valdyti nekilnojamųjų daiktų – garažų, (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip dešimt metų metai ir todėl pareiškėjos pareiškimas atmestinas.

Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šiuo atveju neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus priteistino jų dydžio, todėl iš pareiškėjos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–265, 268, 270, 533 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.