- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-09
- Bylos Nr.
- 2-37-844/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-01247-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Vasiliauskas
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- A. M.
- Advokatai
- Natalja Kuchareva
- Kategorijos
- 2.6.39.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Kristinai Mikalauskienei, dalyvaujant ieškovo A. K. atstovei advokatei Nataljai Kucharevai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovaujamo advokatės Nataljos Kucharevos, darbo vieta Statybininkų g. 24-213, Visagine, patikslintą ieškinį atsakovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dėl žalos atlyginimo, kurioje tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų yra AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, buveinė Viršuliškių skg. 34, Vilnius, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, buveinė Konstitucijos pr. 7, Vilnius ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, juridinio asmens kodas 125709291, buveinė Algirdo g. 38, Vilnius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. K. pradiniame ieškinyje (b. l. 1–2) ir pradinio ieškinio trūkumų pašalinime (b. l. 14–16) prašė priteisti iš atsakovo A. M. ieškovo naudai 518,65 Eur žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas – 20 Eur žyminio mokesčio, 36,30 Eur už sąmatos parengimą ir išlaidas už advokato pagalbą. Žalos atlyginimą ieškovas prašė priteisti iš atsakovo už ieškovui priklausančio automobilio apgadinimą atsakovo vairuojamu automobiliu. Žalos dydį (518,65 Eur) ieškovas nurodė remdamasis uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bavlas“ 2016 m. rugpjūčio 29 d. sudaryta automobilio remonto darbų sąmata Nr. 82 (b. l. 6–7).
Civilinėje byloje yra Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-300-1027/2016 (b. l. 3–4), kuriame yra nurodytas minimas eismo įvykis. Šiuo teismo nutarimu A. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, 2016 m. gegužės 8 d., apie 18.19 val., vairuodamas jam priklausantį automobilį Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo tarp stovinčios transporto priemonės Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančios A. K.), ir jo vairuojamo automobilio, dėl to atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę ir ją apgadino. Nutarimas įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 24 d.
Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų byloje akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ (toliau – ADB „Gjensidige“, atsakovo draudikas), kuris minimo eismo įvykio metu buvo atsakovo draudikas, pateikė 2016 m. lapkričio 17 d. rašytinius paaiškinimus (b. l. 56–57). Juose draudikas nurodė, kad apie eismo įvykį jis sužinojo tik prasidėjus civilinės bylos nagrinėjimui. Atsakovas neįvykdė pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ, TPVCAPD įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte, - pranešti apie eismo įvykį draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę. Draudikas nurodė, kad įvertinęs teismo pateiktą medžiagą, jis priėmė sprendimą eismo įvykį pripažinti draudžiamuoju ir išmokėti ieškovui 428,64 Eur draudimo išmoką, kurios dydis yra lygus UAB „Bavlas“ apskaičiuotai remonto darbų kainai be PVM, kadangi nukentėjęs trečiasis asmuo [ieškovas] turto neremontavo. Draudikas nurodė, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra sąlygotos jų teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymo. Draudikas pateikė teismui mokėjimo pavedimo, kuriuo ieškovui buvo pervesta 428,64 Eur draudimo išmoka, kopiją (b. l. 62).
Ieškovo atstovė pateikė teismui 2016 m. gruodžio 19 d. patikslintą ieškinį (b. l. 95–97), kuriame nurodė, kad jis teikiamas atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ iš dalies atlygino ieškovui žalą, padarytą atsakovo veiksmais. Patikslintame ieškinyje prašoma priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas – 20 Eur žyminio mokesčio, 36,30 Eur už sąmatos parengimą ir 350 Eur už advokato pagalbą. Ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovas geranoriškai neatlygino ieškovui žalos (už automobilio remonto darbus). Ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas kreipėsi į teismą, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę. Atsakovas nepranešė savo draudikui apie eismo įvykį. Ieškovo atstovė rėmėsi TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 6 punkto nuostatas. Nurodė, kad atsakovas teismo posėdžio metu administracinio teisės pažeidimo byloje informavo teismą, kad jo civilinė atsakomybė apdrausta, todėl ieškovas buvo įsitikinęs, kad atsakovas jam atlygins padarytą žalą, ir todėl ieškovas nesikreipė į Lietuvos transporto priemonių draudikų biurą (toliau – Draudikų biuras, Biuras), bet, atsižvelgdamas į atsakovo pageidavimą, kreipėsi dėl žalos dydžio nustatymo į UAB „Bavlas“ (kadangi atsakovas posėdžio metu administracinio teisės pažeidimo byloje nesutiko su padarytos žalos dydžiu ir išreiškė nuomonę, kad žalos dydį nustatytų būtent UAB „Bavlas“). Ieškovas ne kartą prašė atsakovą pranešti apie eismo įvykį savo draudikui arba pranešti ieškovui apie savo draudimo bendrovę, tačiau atsakovas nepranešė. Dėl atsakovo nesąžiningumo ieškovas buvo priverstas pats įvertinti savo automobilio remontą (kreipėsi į UAB „Bavlas“) ir kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, todėl iš atsakovo turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.
Procesiniai dokumentai (patikslintas ieškinys ir teismo pranešimas) atsakovui A. M. įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka 2017 m. sausio 5 d., o tretiesiems asmenims AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje ir ADB „Gjensidige“ – CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka 2016 m. gruodžio 22 d., tačiau atsakovas ir tretieji asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pradinį ieškinį (b. l. 21–22) teigė, kad jis pranešė savo draudikui kitą dieną po eismo įvykio. Teigė, kad ieškovas, norėdamas sužinoti, kas yra atsakovo draudikas, galėjo kreiptis į atsakovą arba į Draudikų biurą. Draudikų biuro tinklalapyje pagal transporto priemonės valstybinį numerį galima sužinoti, kuri draudimo bendrovė yra apdraudusi eismo įvykį sukėlusio vairuotojo civilinę atsakomybę. Prašė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu ADB „Gjensidige“, pradinį ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 100 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų byloje Draudikų biuras atsiliepime į patikslintą ieškinį pažymėjo, kad jis palaiko savo 2016 m. spalio 20 d. atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus bei pareikštus prašymus. Prašo teismą nelaikyti Draudikų biuro trečiuoju asmeniu byloje ir pašalinti iš proceso (b. l. 102–103). 2016 m. spalio 20 d. atsiliepime nurodė, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės duomenimis, minimo eismo įvykio metu atsakovo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ADB „Gjensidige“. Dėl tos priežasties Draudikų biuras neturi teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, ir dėl to jis turėtų būti pašalintas iš proceso (b. l. 50–51).
Į teismo posėdį, vykusį 2017 m. sausio 23 d., neatvyko ieškovas A. K., atsakovas A. M. ir visų byloje esančių trečiųjų asmenų atstovai. Jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai. Trečiasis asmuo Draudikų biuras pateikė prašymą šiame posėdyje bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Tretieji asmenys AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje ir ADB „Gjensidige“ procesiniuose dokumentuose prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Atsakovas prašymo teismui nepateikė, jo neatvykimo priežastys nėra žinomos. Ieškovo atstovės dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu ieškovo dalyvavimu (CPK 246 straipsnio 5 dalis). Byla išnagrinėta atsakovui ir minėtų trečiųjų asmenų, nepareiškusių savarankiškų reikalavimų byloje, atstovams nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė patikslintame ieškinyje pateiktą prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad žalą ieškovui atlygino atsakovo draudikas. Žala atlyginta visiškai, ir šiuo metu reikia išspręsti tik bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Teigė, kad ieškovas apie eismo įvykį pranešė savo draudikui, tačiau šis jam atsakė, kad draudikas neturi teisės pranešti ieškovui apie atsakovo draudiką. Ieškovas neturėjo informacijos apie atsakovo draudiką, todėl praleido įstatyme numatytą terminą pranešti jam apie eismo įvykį. Atsakovas pažeidė savo pareigas pranešti ir pateikti teismui arba ieškovui savo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, pažeidė TPVCAPDĮ, todėl ieškovas praleido terminą kreiptis į Draudikų biurą. Prašo iš atsakovo priteisti visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutraukiama. Ieškovo ir atsakovo prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintini ir atmetami.
Bylos nagrinėjimo teisme metu, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų byloje ADB „Gjensidige“, kuris yra atsakovo draudikas, ieškovui išmokėjo draudimo išmoką ir taip atlygino jam eismo įvykio metu padarytą žalą, dėl to ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo tik jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) yra nurodęs, kad „[...] išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku. [...] reikalavimai, reiškiami šio straipsnio pagrindu [senojo CPK, 113 straipsnio „Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas“] yra procesinio teisinio, bet ne materialinio teisinio pobūdžio.“ (LAT 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001). Patikslintame ieškovo ieškinyje nebeliko jokių materialinių teisinių reikalavimų atsakovui, prašoma priteisti tik bylinėjimosi išlaidas – už sąmatos parengimą, žyminį mokestį ir advokato pagalbą. Todėl toks ieškovo prašymas kvalifikuotinas kaip procesinis prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nesant savarankiško ieškinio dalyko, byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Kadangi ieškiniu reikalautą atlyginti žalą ieškovui atlygino atsakovo draudikas, o ne atsakovas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas materialiuoju teisiniu atžvilgiu pralaimėjo bylą, o ieškovas laimėjo. Dėl to teismas mano, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo abiem šalims.
Byloje nenustatyta ieškovo ir atsakovo nesąžiningumo, naudojantis procesinėmis teisėmis ar atliekant procesines pareigas, šios bylos nagrinėjimo metu. Dėl to teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad šalių procesinis elgesys buvo netinkamas.
Įvertinamos priežastys, dėl kurių susidarė ieškovo ir atsakovo bylinėjimosi išlaidos.
Byloje yra draudimo sutarties liudijimo (duomenys neskelbtini) kopija (b. l. 17), patvirtinanti, kad 2016 m. vasario 8 d. tarp draudiko AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje ir draudėjo A. K. buvo sudaryta Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria draudimo laikotarpiui nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2017 m. vasario 12 d. apdrausta transporto priemonės Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė.
Byloje yra draudimo sutarties liudijimo LT Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (b. l. 52–53, 61), patvirtinanti, kad 2015 m. gegužės 18 d. tarp draudiko UAB DK „PZU Lietuva“ (dabar vadinasi ADB „Gjensidige“) ir draudėjo A. M. buvo sudaryta Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria draudimo laikotarpiui nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2016 m. gegužės 17 d. apdrausta transporto priemonės Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė.
Eismo įvykis, kurio metu ieškovo automobilis buvo apgadintas atsakovo vairuojamu automobiliu, įvyko 2016 m. gegužės 8 d., galiojant tiek ieškovo, tiek atsakovo draudimo sutarčiai.
Atsakovas ieškovui žalos už automobilio apgadinimą neatlygino, todėl ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui. Atsakovo draudikas, jau bylą nagrinėjant teisme, ieškovui išmokėjo draudimo išmoką, todėl ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo tik bylinėjimosi išlaidas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 20,00 Eur žyminio mokesčio, už automobilio remonto sąmatos sudarymą sumokėjo 36,30 Eur, už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme sumokėjo 350,00 Eur. Byloje yra šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai: kvitas, patvirtinantis žyminio mokesčio sumokėjimą (b. l. 2a), PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo kvito kopija (b. l. 8), atstovavimo sutartis (b. l. 9), pinigų priėmimo kvitai (b. l. 92–93). Byloje yra prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo (b. l. 91). Minėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovas patikslintame ieškinyje (b. l. 95–97) prašo priteisti iš atsakovo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas už atsiliepimo į ieškinį parengimą sumokėjo 100 Eur. Byloje yra šias išlaidas pagrindžiantis pinigų priėmimo kvitas ir sąskaita už teisines paslaugas (b. l. 26–27). Šias išlaidas atsakovas atsiliepime į pradinį ieškinį (b. l. 22) prašo priteisti iš ieškovo.
TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė.
TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, [...]. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas; 6 punkte numatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 5 darbo dienas raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie pateiktą pretenziją atlyginti žalą ar teisme pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo, [...]. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas ir pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko ar Biuro nurodymų, [...], leisti draudikui ar Biurui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį.
TPVCAPDĮ 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo, norėdamas gauti išmoką iš draudiko ar Biuro, pats ar per savo atstovą per 3 darbo dienas po eismo įvykio dienos privalo raštu pranešti apie eismo įvykį atsakingam draudikui arba – šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biurui, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių. Nukentėjęs trečiasis asmuo pats ar per savo atstovą privalo pateikti pretenziją dėl padarytos žalos, eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes, jei į eismo įvykio vietą nebuvo kviesta policija, [...].
TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. [...]. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsakingas draudikas moka išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, kai transporto priemonės valdytojui atsirado civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo naudojant apdraustą transporto priemonę, nepaisant to, ar valdytojas vykdė draudimo sutarties sąlygas, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus atvejus, ir nepaisant to, ar prieš sudarant draudimo sutartį draudėjas suteikė draudikui visą būtiną informaciją, kurios reikia draudimo sutarčiai sudaryti.
TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei: 1) kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė [...]; [...].
TPVCAPDĮ 19 straipsnio 15 dalyje numatyta, kad policija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo eismo įvykio pateikia draudikui ar Biurui turimą informaciją apie eismo įvykį.
Pirmiau pateiktos TPVCAPDĮ nuostatos galiojo ir šioje byloje minimo eismo įvykio metu.
TPVCAPDĮ 12 straipsnio nuostatos yra tiek ieškovo, tiek atsakovo draudimo sutarties liudijimuose. Ieškovo ir atsakovo draudimo sutarties liudijimuose taip pat yra nurodyta informacija, kad už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje, išmoka mokama pagal TPVCAPDĮ.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „Įstatyme nustatytas reguliavimas, kuriuo remiantis tiek nukentėjusiajam, tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek policijos pareigūnams nustatyta pareiga pranešti žalą padariusio asmens draudikui apie eismo įvykį (TPVCAPD įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 15 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnio 15 dalis).“ (LAT 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013). Taigi pagal TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 15 straipsnio 1 dalį, ne tik atsakovas, bet ir ieškovas turėjo pareigą per 3 darbo dienas raštu pranešti atsakovo draudikui apie eismo įvykį. Todėl ieškovas nepagrįstai laukė, kad tik pats atsakovas kreiptųsi į savo draudiką. Kaip matyti iš atsakovo draudiko rašytinių paaiškinimų, nei atsakovas, nei ieškovas jam nepranešė apie įvykį. Ieškovas ir atsakovas neįvykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 15 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos. Atsakovas, be to, neįvykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos pareigos – per 5 darbo dienas raštu pranešti savo draudikui apie teisme pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo.
Atmestinas, kaip nepagrįstas, ieškovo atstovės argumentas, kad ieškovas praleido įstatyme numatytą terminą pranešti atsakovo draudikui apie eismo įvykį dėl to, kad ieškovas neturėjo informacijos apie atsakovo draudiką, nes atsakovas to jam nepasakė. Teismas mano, kad protingai, apdairiai ir rūpestingai besielgiantis eismo dalyvis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalis), norintis gauti žalos atlyginimą dėl eismo įvykio metu patirtos žalos, privalėjo žinoti, kaip ir kur gauti informaciją apie atsakovo draudiką ir be atsakovo pagalbos. TPVCAPDĮ yra nurodytos Draudikų biuro funkcijos. TPVCAPDĮ 26 straipsnio (aktualioje redakcijoje ir redakcijoje, galiojusioje eismo įvykio metu) 1 dalies 4 punkte numatyta, kad Draudikų biuras kaupia informaciją, susijusią su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, valdo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazę, [...]. Ieškovas, tokiais klausimais taip pat turėjo galimybę pasikonsultuoti su teisininkais, ir nebūtinai už atlygį, kurie jam būtų patarę kokiu būdu jis galėtų sužinoti, kas yra atsakovo draudikas. Teismo manymu, informaciją apie atsakovo draudiką ieškovas jau galėjo gauti ir ją turėti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme metu.
Kaip matyti iš Draudikų biuro interneto tinklalapio (prieiga per internetą: http://www.ic.cab.lt/ic/icp_vaizd.drpol?p_lang=LT) (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jis informacijos centro funkciją vykdo nuo 2004 m. gegužės 1 d. ir gali suteikti informaciją, susijusią su eismo įvykiais, kurie įvyko po šios datos. Be to, šiame interneto tinklalapyje bet kuris eismo įvykyje nukentėjęs asmuo turi galimybę surasti už žalos atlyginimą atsakingą Lietuvos draudiką, paieškos laukeliuose nurodęs transporto priemonės valstybinį numerį ir eismo įvykio datą.
TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas), [...], atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei atsakingam draudikui ar Biurui išmokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala viršija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį.
TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio įstatymo nustatyta tvarka atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienus metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienus metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad nukentėjęs asmuo turi teisę įgyvendinti savo reikalavimą pareikšdamas jį tiesiogiai draudikui. Draudikas yra pagrindinis skolininkas. TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį ar jo teises perėmusį asmenį. Jei nukentėjusiam asmeniui atsisakoma išmokėti draudimo išmoką ar jos dalį ar į jo pretenziją draudikas iš viso neatsako, tai nukentėjęs asmuo turi dėl savo pažeistos teisės į draudimo išmoką kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju, kai draudimo išmokos suma mažesnė už padarytą žalą nukentėjusiajam, pastarasis turi teisę neatlygintos žalos dalies reikalauti iš kalto asmens (TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalis). (LAT 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016; taip pat LAT 2010 m. gruodžio 29 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1, Teismų praktika, 2011 m., Nr. 34). „Jei nukentėjusiam trečiajam asmeniui būtų suteikta pasirinkimo laisvė, kuriam subjektui pareikšti reikalavimą, TPVCAPDĮ reguliavimu užtikrinama transporto priemonės valdytojo interesų apsauga taptų deklaratyvi ir neatitiktų privalomojo draudimo sistemoje dalyvaujančių draudėjų lūkesčių.“ (ta pati LAT apžvalga). Vadovaujantis TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 ir 2 dalimi ir atsižvelgiant į LAT praktiką ieškovas visų pirma turėjo pateikti pretenziją atsakovo draudikui. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu atsakovui, užuot pareiškęs pretenziją draudikui, nesilaikė TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintos tvarkos. Pretenzijos pareiškimo terminas draudikui yra vieneri metai (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalis), taigi tuo metu, kai ieškovas pareiškė ieškinį teisme (2016 m. rugsėjo 2 d.), pretenzijos pareiškimo draudikui terminas dar nebuvo praleistas. Todėl ieškovas turėjo galimybę pareikšti pretenziją draudikui.
Ieškovas turėjo bylinėjimosi išlaidas už automobilio remonto sąmatos sudarymą, žyminį mokestį, už advokato pagalbą (ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme). Atsakovas turėjo bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Pritartina atsakovo draudiko nuomonei, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nulemtos jų teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymo. Ieškovo ir atsakovo bylinėjimosi išlaidos teisme (žyminis mokestis ir išlaidos už procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą teisme) susidarė dėl tos priežasties, kad jie neįvykdė pirmiau nurodytų TPVCAPDĮ numatytų pareigų kreiptis į draudiką, atsakingą už žalos atlyginimą. „Pažymėtina, kad bet kurio iš nurodytų subjektų [tiek nukentėjusiojo, tiek žalą padariusio asmens] pranešimas draudikui apie eismo įvykį yra laikytinas tinkamu draudiko informavimu ir šiam atsiranda pareiga pradėti žalos administravimo procesą“ (LAT 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016). Pretenziją pagal TPVCAPDĮ nuostatas ieškovas visų pirma turėjo pateikti atsakovo draudikui (neteismine tvarka). Draudikui atlyginus žalą nukentėjusiam asmeniui (ieškovui), ieškovui nebūtų tekę pareikšti ieškinio teisme ir patirti bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą ir žyminį mokestį, o atsakovas nebūtų turėjęs bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą.
Pažymėtina tai, kad tik teismui įtraukus į procesą ieškovo ir atsakovo draudikus, bei Draudikų biurą, ir jiems išsiuntus procesinius dokumentus, atsakovo draudikas sužinojo apie įvykį ir greitai iniciavo, bei atlygino ieškovui eismo įvykio metu patirtą žalą.
Ieškovo bylinėjimosi išlaidos už remonto sąmatos sudarymą taip pat susidarė dėl tos priežasties, kad ieškovas nesikreipė į draudiką. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 13 punktą (aktualią redakciją ir redakciją, galiojusią eismo įvykio metu), nukentėjusio trečiojo asmens transporto priemonei padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus.
Teismas, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos, mano, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo ir priteisti ieškovo naudai ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Taip pat nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo ir priteisti atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, civilinėje byloje yra 19,72 Eur. Šios išlaidos priteistinos valstybei, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nauja redakcija 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290). Teismas mano, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo neveikimas nesikreipiant į draudiką lėmė šių bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Kadangi bet kuriam iš jų inicijavus žalos atlyginimo procesą per draudimo bendrovę, į teismą ieškovui galimai nebūtų tekę kreiptis, nes žalą jam būtų atlyginęs draudikas, ir valstybė nebūtų turėjusi šių išlaidų. Todėl šios 19,72 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo ir atsakovo lygiomis dalimis, tai yra, po 9,86 Eur iš kiekvieno jų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 92 straipsniu, 94 straipsnio 1 dalimi, 100 straipsnio 1 dalimi, 290–291 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 335 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Bylą nutraukti.
Netenkinti ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymo priteisti ieškovo naudai iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 20,00 Eur žyminio mokesčio, 36,30 Eur už sąmatos parengimą ir 350,00 Eur išlaidas už advokato pagalbą ir jį atmesti.
Netenkinti atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymo priteisti atsakovo naudai iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 100,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, ir jį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,86 Eur (devynis Eur 86 ?t) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,86 Eur (devynis Eur 86 ?t) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Nutartis per septynias dienas, nuo jos paskelbimo dienos, gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Visagino miesto apylinkės teismą.