Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

kaltinamasis L. J., būdamas pagal 2006-03-01 sudarytą sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, buhalteriu bei kasininku, privalėdamas užtikrinti jam patikėto ir buvusio jo žinioje didelės vertės svetimo turto – UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų – saugumą laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-08-31 tyčia pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje buvusius 43524,94 Lt.

Be to, kaltinamasis L. J., privalėdamas užtikrinti jam patikėtą ir buvusį jo žinioje svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas, neteisėtai laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-03-09 sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už buhalterines paslaugas 32000 Lt pagal 5 kasos pajamų orderius:

2007-03-20 KPO serija HUG Nr. 00101-5000 Lt;

2007-06-26 KPO serija HUG Nr. 00102-7500 Lt;

2007-09-18 KPO serija HUG Nr. 00103-5000 Lt;

2007-10-31 KPO serija HUG Nr. 00105-7500 Lt;

2009-02-27 KPO serija HUG Nr. 09001-7000 Lt,

nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos netvarkė ir tokiu būdu iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 32000 Lt.

L. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, buhalteriu bei kasininku ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, pažeisdamas to paties įstatymo 6 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais“, 12 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 str. 4 d., kuriame nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, bei 16 str. 1 d. „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos taisyklių patvirtinimo“ kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktą, kuriame nurodyta, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“, 16 punktą (nuo 2004-10-31 2004-10-27 nutarimo Nr. 1341 redakcija), kuriame nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, laikotarpiu nuo 2007-02-01 iki 2007-12-31 tyčia organizavo apgaulingą apskaitos tvarkymą bei laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-01-31 ir nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 apgaulingai tvarkė UAB „ (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tai yra:

ūkinių operacijų duomenis – pinigų priėmimą iš piliečių už vairavimo paslaugas: laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-12-29 987 atvejais gautų 422850 Lt ir laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-30 829 atvejais gautų 402065 Lt neužregistravo apskaitos registruose „Kasa“, „Sąskaitos bankuose“, „Suteiktų paslaugų pajamos“;

buhalterinės apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais – nepagrindė darbuotojams J. V., A. S., A. G., N. P., P. L., B. M., A. P., R. V., su kuriais buvo sudarytos darbo sutartys, 100 atveju priskaičiuoto iš viso 157226,10 Lt darbo užmokesčio bei 124 atvejais išmokėto iš viso 102906 Lt (2007 m. – 59291,03 Lt, 2008 m. – 43614,97 Lt) darbo užmokesčio ir pilietei N. P., su kuria nebuvo sudaryta darbo sutartis už laikotarpį nuo 2007-02-01 iki 2008-04-30 15 atvejų priskaičiuoto iš viso 10937,76 Lt darbo užmokesčio bei 15 atvejų išmokėto iš viso 9000 Lt (2007 m. – 6600 Lt, 2008 m. – 2400 Lt) darbo užmokesčio. Iš viso neparodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje 115 (100+15) atvejais priskaičiuoto 168163,86 Lt darbo užmokesčio bei 139 atvejais (125+15) išmokėto 111906 Lt darbo užmokesčio bei šių duomenų neužregistravo apskaitos registre „Kasos knyga“.

Tokiu būdu L. J. apgaulingai organizavo ir tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

L. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, buhalteriu bei kasininku ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 str. 1 d., kuri nurodo, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, su kuriais sudarytos darbo sutartys, už darbo laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 2007 ir 2008 metais elektroniniu būdu Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikdamas „metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją“ įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis:

2007 metų metinėje A klasės išmokų nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos 16 eilutėje „Išmokų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamų išmokų suma“ nenurodė iš viso 92695,76 Lt; 17 eilutėje „ Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ nedeklaravo 24124,15 Lt;

2008 metų metinėje A klasės išmokų nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos 16 eilutėje „Išmokų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamų išmokų suma“ nedeklaravo 17723,67 Lt.

Be to, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004-11-04 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 10 str. 2 d. nuostatas: „Draudėjai privalo pateikti finansines apyskaitas, ataskaitas apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas sumas ir socialinio draudimo įmokas, kitus dokumentus, reikalingus socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimo Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ 20.1 punkto reikalavimų: „Draudėjai socialinio draudimo įmokas skaičiuoja nuo kiekvienam apdraustam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateiktose Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų 2007 m., 2008 m. finansinėse ataskaitose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis:

Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose: 2007 m. I–IV ketvirčių 7 eilutėje nenurodyta 31801 Lt įmokų. 2008 m. I–IV ketvirčių stulpelyje S5 „įmokų suma Lt“ nenurodyta 24545,37 Lt.

Be to, L. J. pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-12-20 pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 str. 2 d. 1 p., kuris nurodo, kad „Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą“, įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną į UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu būdu Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2008-07-31 pateiktą 2007 metų „Metinę pelno mokesčio deklaraciją“, tai yra deklaruota pelno mokesčio 6094 Lt, nors nuo 2007 m. gautų pajamų – 425930 Lt, privalėjo priskaičiuoti ir deklaruoti 40866 Lt (425930-111577 x 13%) pelno mokesčio. Dėl to neapskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 40866 Lt pelno mokesčio sumos.

Tokia savo veika L. J. pateiktose Klaipėdos AVMI mokesčių deklaracijose apie gautas pajamas, turtą ir jų panaudojimą, taip pat VSDFV Klaipėdos skyriui pateiktose valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose įrašė neteisingus duomenis.

L. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, buhalteriu bei kasininku ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, mokesčių sumokėjimą, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004-11-04 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 straipsnio 1 dalies reikalavimų: „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą apskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“; 2 dalies reikalavimų: „Apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“ bei Lietuvos Respublikos 2005-06-14 nutarimu Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 punkto reikalavimų: „Draudėjai, skaičiuodami darbo užmokesčio sumas asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, narystės ar tarnybos pagrindu, taip pat mokėdami socialinio draudimo įmokas <…>. apskaičiuoja socialinio draudimo įmokas <…> už kiekvieną mėnesį ir sumoka jas į Fondą ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“, tai yra ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d., 2008-10-15, 2009-01-15, 2009-04-14, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, esančiam Smiltelės g.12A, pateikęs „Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas, laiku nesumokėjo jose priskaičiuoto įsiskolinimo 17333,16 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, po to, kai ši institucija 2009-04-22 priminimu Nr.(8.116)SI1-17087 „Dėl priminimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti apskaičiuotas įmokas“ priminė apie pareigą per 10 dienų nuo priminimo gavimo dienos sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmoką – 17333,16 Lt – į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sąskaitas.

Be to, L. J. pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-12-20 pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 53 str. 1 d., kurioje nurodyta: „Pelno mokestis mokamas pagal metinę pelno mokesčio deklaraciją. Pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo termino dieną“, nesumokėjo pelno mokesčio 6094 Lt į valstybės biudžetą iki 2007-10-01. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (mokestinis laikotarpis nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31) deklaruotas pelno mokestis 6094 Lt;

Lietuvos Respublikos 2002-07-02 gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 str. 3 d. kur nurodoma, kad: „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos ...“, iki 2009-05-15 nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų, susijusių su darbo santykiais, – 16436,98 Lt ir iki 2009-05-15 nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų – 46 Lt;

Lietuvos Respublikos 1996-05-21 sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 str. „Privalomojo sveikatos draudimo įmokos“, pažeisdamas 17 str. 8 d. „Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, gaunantys kitas, negu šio straipsnio 1–6 dalyse nurodytos, pajamas, nuo kurių Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka turi būti išskaičiuotas ir (ar) sumokėtas gyventojų pajamų mokestis, nuo šių pajamų moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas“, 18 str.6 d. „Kai asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje, gauna pajamų, kurios pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą priskiriamos A klasės pajamoms, privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo tokių pajamų apskaičiuoja ir sumoka tokias pajamas išmokantis asmuo Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytais terminais“, iki 2009-05-15 nesumokėjo PSD įmokų išskaičiuojančių asmenų nuo nuolatinių gyventojų kitų pajamų, nuo kurių išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis – 18 Lt.

2008-07-31 Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateikęs „Metinę socialinio mokesčio deklaraciją“, „Metinę pelno mokesčio deklaraciją“, laikotarpiu nuo 2007-06-15 iki 2009-05-13 „Mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją“, laiku nesumokėjo deklaracijose priskaičiuotų mokesčių 24469,98 Lt į valstybės biudžetą, po to, kai ši institucija 2009-06-30 priminimu Nr.12.-07-4888 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti apskaičiuotas įmokas priminė apie pareigą per 20 dienų nuo priminimo gavimo dienos sumokėti priskaičiuotas įmokas iš viso 24469,98 Lt į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Kaltinamasis L. J. parodė, kad specialisto išvadoje minimos pajamos yra užaukštintos, pagal jo duomenis turi būti 114800 Lt, o likutis yra ne toks. 2008 m. visiems žmonėms atlyginimai išmokėti ir neįtraukta 39000 Lt, žiniaraščiai nebuvo išrašyti ir pagal metinę PVM deklaraciją, nurodyta, kad išmokėta 60000 Lt, todėl yra dar 30000 Lt. Yra priskaitymai visiems žmonėms, kuriems mokėjo kaip avansinius mokėjimus, dar nebuvo įtrauktas P. G. S., kuris galėjo gauti dar 27000 Lt. Tie 43000 Lt, kurie nurodyti pakeistame kaltinime, yra išmokėti žmonėms, tik nėra įtrauktas P. G. S.. Specialisto išvadoje yra užaukštintos ir neteisingai nurodytos pajamos. Specialistė parodo, kad per 8 mėnesius buvo gauta 145000 Lt, ir nežino, iš kur paimti tokie skaičiai. Atlyginimų išmokėjo apie 40000 Lt daugiau, nei nurodyta išvadose. Nebuvo išrašyti darbo užmokesčio žiniaraščiai 2008 m. pabaigoje, 2009 sausio, vasario, kovo žiniaraščiai pasirašyti žmonių. Jie gavo tuos pinigus, tik nėra pasirašyta žiniaraščiai, ir tie pinigai legalūs. 2009 m. išmokėtas atlyginimas už 4–5 mėnesius, taip pat išmokėtas atlyginimas ir 2008 metais, tik yra jo klaida, kad neišrašyti žiniaraščiai. Automobiliai buvo paimti lizingu. Jei būtų pasisavinęs apie 40000 Lt, negalėtų išmokyti 40 žmonių vairuoti, nes neturėtų iš ko mokėti instruktoriams, pilti benziną, mokėti už patalpų nuomą. Papildomų lėšų be įmokų už vairavimo pamokas negaudavo. Mokėdamas atlyginimus „vokeliuose“ manė, kad žmogus už mažą atlyginimą negali pragyventi.

Jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, taip buvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje buvo paskirta buhalterė. Už paslaugas tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją, pinigus pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai yra paslaugos tarp bendrovių. Dalį dokumentų tvarkydavo jis, o dalį buhalterė, kuri atlikdavo tą darbą. Jis pats savo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijos negalėjo tvarkyti, todėl tą darė kita bendrovė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė buhalterinės apskaitos paslaugas ir statybos darbus, yra pateikta pelno–mokesčių deklaracija, kad ji vykdė veiklą. 30000 Lt pervedė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tas buhalterinės apskaitos paslaugas, tai atsispindėjo pajamose, balanse, visa tai yra teisėta. Atlyginimą ėmė ne jis, o bendrovė, nes samdė buhalterę N. P., kuri dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jis jai mokėdavo atlyginimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atskiras patalpas tik viename pastate, o buhalterė sėdėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kabinete.

Jis neatsisakė mokėti mokesčių ir pagal galimybes būtį sumokėjęs mokesčius valstybei. Pinigus sumokėtus „vokeliuose“ jis tvarkė kaip premijas ir suskaičiuodavo mokesčius. Nesąmoningai pateikdavo neteisingus duomenis, nes metų gale turėjo pateikti mokesčius už premijas. Mokesčius, kurie buvo priskaičiuoti, stengėsi apmokėti pagal galimybes, bet tiek pajamų neturėjo.

Liudytoja N. P. parodė, kad bendrovėje pusę dienos dirbo administratore, buvo pasiųsta iš darbo biržos. Ji buvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiėmė statybomis, bet realiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jei ką reikėdavo atlikti dėl UAB “(duomenys neskelbtini)“, ji tai padarydavo. Abi bendrovės buvo viename pastate. Buhalterinių dokumentų ji netvarkė, viską tvarkė L. J.. Ji priimdavo pinigus iš žmonių, kurie lankė vairavimo kursus, pasirašydavo sutartį, pinigų priėmimo kvitą, jei įnešdavo dalį pinigų, tai kontroliavo, kad įneštų likusius. Pinigų priėmimo kvitai visada būdavo išrašomi, jei kasos pajamų orderių nebūdavo, tai rašė kitą kvitą. Nebuvo atvejų, kad įnešus pinigus, žmogus negautų kvitų. Asmuo gaudavo sutarties antrą egzempliorių ir kvito šaknelę. Įnešti pinigai visą dieną būdavo pas ją, po pietų pinigus suskaičiuodavo ir atiduodavo direktoriui L. J., o jis už juos pasirašydavo mėnesio pabaigoje. Jis parašydavo bendros sumos kasos pajamų orderį, jie sutikrindavo visus kvitus ir viskas sutapdavo. Vairavimo instruktoriams atlyginimą išmokėdavo tik kai pasakydavo direktorius kaip avansą ir parašydavo ant lapelio, kiek pinigų išduoda, o visą atlyginimą mokėdavo direktorius. Pati atlyginimo iš pat pradžių gaudavo už pusę dienos po 500–600 Lt, vėliau gaudavo po 1000 Lt ir 100 Lt už papildomus vairavimus. Žiniaraštyje pasirašydavo ne už 1000 Lt, gal už 780 Lt.

Vairavimo instruktorius liudytojas A. G. parodė, kad įsidarbino vairavimo mokykloje „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. lapkričio 20 d., darbo sutartį sudarė su L. J.. Jis gaudavo minimalų atlyginimą 800 Lt, už gautus pinigus pasirašydavo algalapyje kiekvieną mėnesį. Už kiek pasirašydavo, tiek ir gaudavo. Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teigė, kad pinigų, kuriuos nurodė tyrėja, nėra gavęs.

Vairavimo instruktorius liudytojas P. L. parodė, kad jo darbo sutartyje buvo nurodyta viena suma, o gaudavo kitą sumą. Atlyginimas buvo nustatytas minimalus galimas, o atlyginimo gaudavo tiek, kiek dirbdavo valandų. Paskutiniu laiku net pasirašyti niekur nereikėjo, tik gal sąsiuvinyje. Už akademinę valandą gaudavo po 10 Lt. Atlyginimą mokėdavo buhalterė, o iš pradžių metus laiko direktorius. Už gaunamus pinigus pirmus porą metų pasirašydavo, po to pasirašydavo į sąsiuvinį, kuriame buvo vedama buhalterija. Neneigia parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. L. J. jam liko skolingas, 4 vairuotojai padavė jį į teismą ir jiems priteisė už paskutinius metus.

Vairavimo instruktorius liudytojas A. P. parodė, kad darbo sutartis buvo sudaryta ir nustatytas minimalus atlyginimas, o gaudavo daugiau. Darbo užmokestis priklausė nuo mokinių kiekio, gaudavo po 10 Lt už akademinę valandą. Atlyginimą mokėdavo L. J., o N. P. duodavo pasirašyti ant lapo. Direktorius paduodavo N. P. pinigų, ji suskaičiuodavo ir atiduodavo. Vieną kartą pasirašė ant buhalterinio dokumento, o kitą kartą ant paprasto lapo. Jam iš viso liko neišmokėta 3760 Lt. Skola atsirado paskutinį mėnesį, nes iš pradžių buvo mokama normaliai.

Vairavimo instruktorius liudytojas J. V. parodė, kad buvo sutarta, jog dirbs už minimumą, o realiai mokės daugiau. Atlyginimas priklausė nuo darbo kiekio, akademinių valandų, už kurias mokėjo po 8–10 Lt. Už gaunamą atlyginimą pasirašydavo kas 3–4 mėn. Algalapiuose būdavo nurodoma mažesnė suma. Atlyginimą mokėdavo N. P.. Tyrėja jam rodė sąsiuvinį, kas išmokėta, o kas ne. Ant lapelio jis pasirašydavo, bet būdavo, kad ir nepasirašydavo. Tos sumos, kokios nurodytos, jis niekada nėra gavęs. Jis gaudavo 1000–1100 Lt.

Liudytojas R. V. parodė, kad su L. J. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, ta įmonė buvo įsteigta 2006 metais kaip vairavimo mokykla, jis įnešė savo 5000 Lt. L. J. buvo įmonės vadovas, o jis direktorius mokymo reikalams ir dėstytojas. Įmonėje pelno nebūdavo, balansų prašė kiekvieną mėnesį, bet tų dokumentų nematė. Jam kilo neaiškumų, dėl ko įmonė bankrutuoja, nes nebuvo atsiskaitoma su „Sodra“. Pinigų jis nepriimdavo, nes J. buvo ir kasininkas, ir buhalteris. Mokiniai pinigus už vairavimo kursus sumokėdavo. Atlyginimas buvo 900 Lt, gaudavo už akademinę valandą po 15 Lt ir papildomai po 300 Lt už direktoriaus pareigas. Atlyginimą jam visada mokėdavo L. J.. Kartais nebūdavo paruošti algalapiai. Pinigų suma, nurodyta algalapyje, realiai sutapdavo su gaunama. L. J. rekomendavo vesti sąsiuvinį, kur jis išleidžia pinigus. To sąsiuvinuko anksčiau jis nematė, tik jam parodė tyrėja. Jis ant sąsiuvinio nepasirašydavo, o pasirašydavo algalapyje, tik už mažesnę sumą nei 2400 Lt. Su L. J. aiškinosi, kur yra pinigai, jie nieko nerodė ir pasakė, kad tai ne jo reikalas, nes jis „karalius“. Pirko 4–5 mašinas lizingu 5 metų laikotarpiui. Papildomų pinigų, kurie nebuvo įrašyti į žiniaraštį, negaudavo. Kur sąsiuvinyje nurodytos sumos, tai išlaidos.

Vairavimo instruktorius liudytojas A. S. parodė, kad atlyginimą buvo sutarę valandinį, o gaudavo dalį atlyginimo į vokelius. Jis pasirašydavo už mažesnį atlyginimą, o gaudavo didesnį, tiek, kiek išdirbdavo valandų.Už atlyginimus pasirašydavo žiniaraštyje. Atlyginimą mokėjo L. J., o buhalterės iš pradžių nebuvo, ji atsirado tik po to. Parodžius L. J. sąsiuvinį, liudytojas patvirtino, jog jame įrašytas pinigų sumas jis gaudavo. Jį tenkino tokia apmokėjimo tvarka, kai dalis buvo įrašyta į žiniaraštį, o dalis atlyginimo bus išmokama vokelyje. Automobiliai buvo bendrovės. Įsipylę kuro, čekius atiduodavo L. J. ir už tai gaudavo pinigus. Už kurą jie pasirašydavo. Mašinas remontuodavo bendrovė.

Vairavimo instruktorius liudytojas B. M. parodė, kad gaudavo minimalų atlyginimą, dalis pinigų buvo mokama „vokelyje“.Gaudamas atlyginimą pasirašydavo žiniaraštyje.Dažniausiai atlyginimą mokėdavo N. P..Liudytojui parodžius sąsiuvinį, jis paaiškino, jog yra gavęs jame nurodytus pinigus, tačiau už juos niekur nepasirašė.

Vairavimo instruktorius liudytojas Petras G. S. parodė, kad atlyginimas būdavo pagal valandas, už akademinę valandą 10 Lt, o už teorijos dėstymą po 15 Lt už akademinę valandą.Už gautą atlyginimą pasirašydavo žiniaraštyje. Kito atlyginimo negaudavo, tik už išdirbtas valandas. Jis žinojo, kiek turi gauti ir už tiek pasirašydavo. Mažiau, nei priklauso, negaudavo, nebent būdavo kokios premijos, bet negali pasakyti, ar už jas pasirašydavo. Negali tvirtinti, ar premijas gaudavo nepasirašydamas žiniaraštyje. Dėl atlyginimo jokių pretenzijų neturi, bendrovė jam nebuvo skolinga.