- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-02-04
- Bylos Nr.
- 1-4-361/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-02011-2009-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Kaltinamasis
- L. J.
- Advokatai
- Juozapas Surblys
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. J., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2011-02-01 Kretingos r. apylinkės teismo pagal BK 222 str. 1 d. 3900 Lt bauda, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 184 str. 1 d., 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., 219 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis L. J., būdamas pagal 2006-03-01 sudarytą sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, buhalteriu bei kasininku, privalėdamas užtikrinti jam patikėto ir buvusio jo žinioje didelės vertės svetimo turto – UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų – saugumą laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-08-31 tyčia pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje buvusius 43524,94 Lt.
Be to, kaltinamasis L. J., privalėdamas užtikrinti jam patikėtą ir buvusį jo žinioje svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas, neteisėtai laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-03-09 sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už buhalterines paslaugas 32000 Lt pagal 5 kasos pajamų orderius:
2007-03-20 KPO serija HUG Nr. 00101-5000 Lt;
2007-06-26 KPO serija HUG Nr. 00102-7500 Lt;
2007-09-18 KPO serija HUG Nr. 00103-5000 Lt;
2007-10-31 KPO serija HUG Nr. 00105-7500 Lt;
2009-02-27 KPO serija HUG Nr. 09001-7000 Lt,
nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos netvarkė ir tokiu būdu iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 32000 Lt.
L. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, buhalteriu bei kasininku ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, pažeisdamas to paties įstatymo 6 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais“, 12 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 str. 4 d., kuriame nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, bei 16 str. 1 d. „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos taisyklių patvirtinimo“ kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktą, kuriame nurodyta, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“, 16 punktą (nuo 2004-10-31 2004-10-27 nutarimo Nr. 1341 redakcija), kuriame nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, laikotarpiu nuo 2007-02-01 iki 2007-12-31 tyčia organizavo apgaulingą apskaitos tvarkymą bei laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-01-31 ir nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 apgaulingai tvarkė UAB „ (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tai yra:
ūkinių operacijų duomenis – pinigų priėmimą iš piliečių už vairavimo paslaugas: laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-12-29 987 atvejais gautų 422850 Lt ir laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-30 829 atvejais gautų 402065 Lt neužregistravo apskaitos registruose „Kasa“, „Sąskaitos bankuose“, „Suteiktų paslaugų pajamos“;
buhalterinės apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais – nepagrindė darbuotojams J. V., A. S., A. G., N. P., P. L., B. M., A. P., R. V., su kuriais buvo sudarytos darbo sutartys, 100 atveju priskaičiuoto iš viso 157226,10 Lt darbo užmokesčio bei 124 atvejais išmokėto iš viso 102906 Lt (2007 m. – 59291,03 Lt, 2008 m. – 43614,97 Lt) darbo užmokesčio ir pilietei N. P., su kuria nebuvo sudaryta darbo sutartis už laikotarpį nuo 2007-02-01 iki 2008-04-30 15 atvejų priskaičiuoto iš viso 10937,76 Lt darbo užmokesčio bei 15 atvejų išmokėto iš viso 9000 Lt (2007 m. – 6600 Lt, 2008 m. – 2400 Lt) darbo užmokesčio. Iš viso neparodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje 115 (100+15) atvejais priskaičiuoto 168163,86 Lt darbo užmokesčio bei 139 atvejais (125+15) išmokėto 111906 Lt darbo užmokesčio bei šių duomenų neužregistravo apskaitos registre „Kasos knyga“.
Tokiu būdu L. J. apgaulingai organizavo ir tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
L. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, buhalteriu bei kasininku ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 str. 1 d., kuri nurodo, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, su kuriais sudarytos darbo sutartys, už darbo laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 2007 ir 2008 metais elektroniniu būdu Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikdamas „metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją“ įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis:
2007 metų metinėje A klasės išmokų nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos 16 eilutėje „Išmokų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamų išmokų suma“ nenurodė iš viso 92695,76 Lt; 17 eilutėje „ Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ nedeklaravo 24124,15 Lt;
2008 metų metinėje A klasės išmokų nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos 16 eilutėje „Išmokų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamų išmokų suma“ nedeklaravo 17723,67 Lt.
Be to, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004-11-04 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 10 str. 2 d. nuostatas: „Draudėjai privalo pateikti finansines apyskaitas, ataskaitas apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas sumas ir socialinio draudimo įmokas, kitus dokumentus, reikalingus socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimo Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ 20.1 punkto reikalavimų: „Draudėjai socialinio draudimo įmokas skaičiuoja nuo kiekvienam apdraustam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateiktose Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų 2007 m., 2008 m. finansinėse ataskaitose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis:
Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose: 2007 m. I–IV ketvirčių 7 eilutėje nenurodyta 31801 Lt įmokų. 2008 m. I–IV ketvirčių stulpelyje S5 „įmokų suma Lt“ nenurodyta 24545,37 Lt.
Be to, L. J. pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-12-20 pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 str. 2 d. 1 p., kuris nurodo, kad „Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą“, įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną į UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu būdu Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2008-07-31 pateiktą 2007 metų „Metinę pelno mokesčio deklaraciją“, tai yra deklaruota pelno mokesčio 6094 Lt, nors nuo 2007 m. gautų pajamų – 425930 Lt, privalėjo priskaičiuoti ir deklaruoti 40866 Lt (425930-111577 x 13%) pelno mokesčio. Dėl to neapskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 40866 Lt pelno mokesčio sumos.
Tokia savo veika L. J. pateiktose Klaipėdos AVMI mokesčių deklaracijose apie gautas pajamas, turtą ir jų panaudojimą, taip pat VSDFV Klaipėdos skyriui pateiktose valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose įrašė neteisingus duomenis.
L. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, buhalteriu bei kasininku ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, mokesčių sumokėjimą, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004-11-04 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 straipsnio 1 dalies reikalavimų: „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą apskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“; 2 dalies reikalavimų: „Apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“ bei Lietuvos Respublikos 2005-06-14 nutarimu Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 punkto reikalavimų: „Draudėjai, skaičiuodami darbo užmokesčio sumas asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, narystės ar tarnybos pagrindu, taip pat mokėdami socialinio draudimo įmokas <…>. apskaičiuoja socialinio draudimo įmokas <…> už kiekvieną mėnesį ir sumoka jas į Fondą ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“, tai yra ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d., 2008-10-15, 2009-01-15, 2009-04-14, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, esančiam Smiltelės g.12A, pateikęs „Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas, laiku nesumokėjo jose priskaičiuoto įsiskolinimo 17333,16 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, po to, kai ši institucija 2009-04-22 priminimu Nr.(8.116)SI1-17087 „Dėl priminimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti apskaičiuotas įmokas“ priminė apie pareigą per 10 dienų nuo priminimo gavimo dienos sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmoką – 17333,16 Lt – į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sąskaitas.
Be to, L. J. pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-12-20 pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 53 str. 1 d., kurioje nurodyta: „Pelno mokestis mokamas pagal metinę pelno mokesčio deklaraciją. Pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo termino dieną“, nesumokėjo pelno mokesčio 6094 Lt į valstybės biudžetą iki 2007-10-01. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (mokestinis laikotarpis nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31) deklaruotas pelno mokestis 6094 Lt;
Lietuvos Respublikos 2005-06-07 laikinojo socialinio įstatymo Nr. X-231 8 str. 4 d., kurioje nurodoma, kad: „Metinė mokesčio deklaracija pateikiama Pelno mokesčio įstatyme nustatytais metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo terminais“ 9 str. 1 d. „Mokestis privalo būti sumokėtas ne vėliau kaip šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodytą paskutinę atitinkamo mokestinio laikotarpio metinės mokesčio deklaracijos pateikimo dieną“, nesumokėjo laikinojo socialinio mokesčio 1875 Lt iki 2007-10-01. Metinėje socialinio mokesčio deklaracijoje (mokestinis laikotarpis nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31) deklaruotas laikinasis socialinis mokestis – 1875 Lt;
Lietuvos Respublikos 2002-07-02 gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 str. 3 d. kur nurodoma, kad: „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos ...“, iki 2009-05-15 nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų, susijusių su darbo santykiais, – 16436,98 Lt ir iki 2009-05-15 nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų – 46 Lt;
Lietuvos Respublikos 1996-05-21 sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 str. „Privalomojo sveikatos draudimo įmokos“, pažeisdamas 17 str. 8 d. „Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, gaunantys kitas, negu šio straipsnio 1–6 dalyse nurodytos, pajamas, nuo kurių Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka turi būti išskaičiuotas ir (ar) sumokėtas gyventojų pajamų mokestis, nuo šių pajamų moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas“, 18 str.6 d. „Kai asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje, gauna pajamų, kurios pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą priskiriamos A klasės pajamoms, privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo tokių pajamų apskaičiuoja ir sumoka tokias pajamas išmokantis asmuo Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytais terminais“, iki 2009-05-15 nesumokėjo PSD įmokų išskaičiuojančių asmenų nuo nuolatinių gyventojų kitų pajamų, nuo kurių išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis – 18 Lt.
2008-07-31 Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateikęs „Metinę socialinio mokesčio deklaraciją“, „Metinę pelno mokesčio deklaraciją“, laikotarpiu nuo 2007-06-15 iki 2009-05-13 „Mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją“, laiku nesumokėjo deklaracijose priskaičiuotų mokesčių 24469,98 Lt į valstybės biudžetą, po to, kai ši institucija 2009-06-30 priminimu Nr.12.-07-4888 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti apskaičiuotas įmokas priminė apie pareigą per 20 dienų nuo priminimo gavimo dienos sumokėti priskaičiuotas įmokas iš viso 24469,98 Lt į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.
Kaltinamasis L. J. parodė, kad specialisto išvadoje minimos pajamos yra užaukštintos, pagal jo duomenis turi būti 114800 Lt, o likutis yra ne toks. 2008 m. visiems žmonėms atlyginimai išmokėti ir neįtraukta 39000 Lt, žiniaraščiai nebuvo išrašyti ir pagal metinę PVM deklaraciją, nurodyta, kad išmokėta 60000 Lt, todėl yra dar 30000 Lt. Yra priskaitymai visiems žmonėms, kuriems mokėjo kaip avansinius mokėjimus, dar nebuvo įtrauktas P. G. S., kuris galėjo gauti dar 27000 Lt. Tie 43000 Lt, kurie nurodyti pakeistame kaltinime, yra išmokėti žmonėms, tik nėra įtrauktas P. G. S.. Specialisto išvadoje yra užaukštintos ir neteisingai nurodytos pajamos. Specialistė parodo, kad per 8 mėnesius buvo gauta 145000 Lt, ir nežino, iš kur paimti tokie skaičiai. Atlyginimų išmokėjo apie 40000 Lt daugiau, nei nurodyta išvadose. Nebuvo išrašyti darbo užmokesčio žiniaraščiai 2008 m. pabaigoje, 2009 sausio, vasario, kovo žiniaraščiai pasirašyti žmonių. Jie gavo tuos pinigus, tik nėra pasirašyta žiniaraščiai, ir tie pinigai legalūs. 2009 m. išmokėtas atlyginimas už 4–5 mėnesius, taip pat išmokėtas atlyginimas ir 2008 metais, tik yra jo klaida, kad neišrašyti žiniaraščiai. Automobiliai buvo paimti lizingu. Jei būtų pasisavinęs apie 40000 Lt, negalėtų išmokyti 40 žmonių vairuoti, nes neturėtų iš ko mokėti instruktoriams, pilti benziną, mokėti už patalpų nuomą. Papildomų lėšų be įmokų už vairavimo pamokas negaudavo. Mokėdamas atlyginimus „vokeliuose“ manė, kad žmogus už mažą atlyginimą negali pragyventi.
Jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, taip buvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje buvo paskirta buhalterė. Už paslaugas tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją, pinigus pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai yra paslaugos tarp bendrovių. Dalį dokumentų tvarkydavo jis, o dalį buhalterė, kuri atlikdavo tą darbą. Jis pats savo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijos negalėjo tvarkyti, todėl tą darė kita bendrovė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė buhalterinės apskaitos paslaugas ir statybos darbus, yra pateikta pelno–mokesčių deklaracija, kad ji vykdė veiklą. 30000 Lt pervedė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tas buhalterinės apskaitos paslaugas, tai atsispindėjo pajamose, balanse, visa tai yra teisėta. Atlyginimą ėmė ne jis, o bendrovė, nes samdė buhalterę N. P., kuri dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jis jai mokėdavo atlyginimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atskiras patalpas tik viename pastate, o buhalterė sėdėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kabinete.
Jis neatsisakė mokėti mokesčių ir pagal galimybes būtį sumokėjęs mokesčius valstybei. Pinigus sumokėtus „vokeliuose“ jis tvarkė kaip premijas ir suskaičiuodavo mokesčius. Nesąmoningai pateikdavo neteisingus duomenis, nes metų gale turėjo pateikti mokesčius už premijas. Mokesčius, kurie buvo priskaičiuoti, stengėsi apmokėti pagal galimybes, bet tiek pajamų neturėjo.
Liudytoja N. P. parodė, kad bendrovėje pusę dienos dirbo administratore, buvo pasiųsta iš darbo biržos. Ji buvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiėmė statybomis, bet realiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jei ką reikėdavo atlikti dėl UAB “(duomenys neskelbtini)“, ji tai padarydavo. Abi bendrovės buvo viename pastate. Buhalterinių dokumentų ji netvarkė, viską tvarkė L. J.. Ji priimdavo pinigus iš žmonių, kurie lankė vairavimo kursus, pasirašydavo sutartį, pinigų priėmimo kvitą, jei įnešdavo dalį pinigų, tai kontroliavo, kad įneštų likusius. Pinigų priėmimo kvitai visada būdavo išrašomi, jei kasos pajamų orderių nebūdavo, tai rašė kitą kvitą. Nebuvo atvejų, kad įnešus pinigus, žmogus negautų kvitų. Asmuo gaudavo sutarties antrą egzempliorių ir kvito šaknelę. Įnešti pinigai visą dieną būdavo pas ją, po pietų pinigus suskaičiuodavo ir atiduodavo direktoriui L. J., o jis už juos pasirašydavo mėnesio pabaigoje. Jis parašydavo bendros sumos kasos pajamų orderį, jie sutikrindavo visus kvitus ir viskas sutapdavo. Vairavimo instruktoriams atlyginimą išmokėdavo tik kai pasakydavo direktorius kaip avansą ir parašydavo ant lapelio, kiek pinigų išduoda, o visą atlyginimą mokėdavo direktorius. Pati atlyginimo iš pat pradžių gaudavo už pusę dienos po 500–600 Lt, vėliau gaudavo po 1000 Lt ir 100 Lt už papildomus vairavimus. Žiniaraštyje pasirašydavo ne už 1000 Lt, gal už 780 Lt.
Vairavimo instruktorius liudytojas A. G. parodė, kad įsidarbino vairavimo mokykloje „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. lapkričio 20 d., darbo sutartį sudarė su L. J.. Jis gaudavo minimalų atlyginimą 800 Lt, už gautus pinigus pasirašydavo algalapyje kiekvieną mėnesį. Už kiek pasirašydavo, tiek ir gaudavo. Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teigė, kad pinigų, kuriuos nurodė tyrėja, nėra gavęs.
Vairavimo instruktorius liudytojas P. L. parodė, kad jo darbo sutartyje buvo nurodyta viena suma, o gaudavo kitą sumą. Atlyginimas buvo nustatytas minimalus galimas, o atlyginimo gaudavo tiek, kiek dirbdavo valandų. Paskutiniu laiku net pasirašyti niekur nereikėjo, tik gal sąsiuvinyje. Už akademinę valandą gaudavo po 10 Lt. Atlyginimą mokėdavo buhalterė, o iš pradžių metus laiko direktorius. Už gaunamus pinigus pirmus porą metų pasirašydavo, po to pasirašydavo į sąsiuvinį, kuriame buvo vedama buhalterija. Neneigia parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. L. J. jam liko skolingas, 4 vairuotojai padavė jį į teismą ir jiems priteisė už paskutinius metus.
Vairavimo instruktorius liudytojas A. P. parodė, kad darbo sutartis buvo sudaryta ir nustatytas minimalus atlyginimas, o gaudavo daugiau. Darbo užmokestis priklausė nuo mokinių kiekio, gaudavo po 10 Lt už akademinę valandą. Atlyginimą mokėdavo L. J., o N. P. duodavo pasirašyti ant lapo. Direktorius paduodavo N. P. pinigų, ji suskaičiuodavo ir atiduodavo. Vieną kartą pasirašė ant buhalterinio dokumento, o kitą kartą ant paprasto lapo. Jam iš viso liko neišmokėta 3760 Lt. Skola atsirado paskutinį mėnesį, nes iš pradžių buvo mokama normaliai.
Vairavimo instruktorius liudytojas J. V. parodė, kad buvo sutarta, jog dirbs už minimumą, o realiai mokės daugiau. Atlyginimas priklausė nuo darbo kiekio, akademinių valandų, už kurias mokėjo po 8–10 Lt. Už gaunamą atlyginimą pasirašydavo kas 3–4 mėn. Algalapiuose būdavo nurodoma mažesnė suma. Atlyginimą mokėdavo N. P.. Tyrėja jam rodė sąsiuvinį, kas išmokėta, o kas ne. Ant lapelio jis pasirašydavo, bet būdavo, kad ir nepasirašydavo. Tos sumos, kokios nurodytos, jis niekada nėra gavęs. Jis gaudavo 1000–1100 Lt.
Liudytojas R. V. parodė, kad su L. J. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, ta įmonė buvo įsteigta 2006 metais kaip vairavimo mokykla, jis įnešė savo 5000 Lt. L. J. buvo įmonės vadovas, o jis direktorius mokymo reikalams ir dėstytojas. Įmonėje pelno nebūdavo, balansų prašė kiekvieną mėnesį, bet tų dokumentų nematė. Jam kilo neaiškumų, dėl ko įmonė bankrutuoja, nes nebuvo atsiskaitoma su „Sodra“. Pinigų jis nepriimdavo, nes J. buvo ir kasininkas, ir buhalteris. Mokiniai pinigus už vairavimo kursus sumokėdavo. Atlyginimas buvo 900 Lt, gaudavo už akademinę valandą po 15 Lt ir papildomai po 300 Lt už direktoriaus pareigas. Atlyginimą jam visada mokėdavo L. J.. Kartais nebūdavo paruošti algalapiai. Pinigų suma, nurodyta algalapyje, realiai sutapdavo su gaunama. L. J. rekomendavo vesti sąsiuvinį, kur jis išleidžia pinigus. To sąsiuvinuko anksčiau jis nematė, tik jam parodė tyrėja. Jis ant sąsiuvinio nepasirašydavo, o pasirašydavo algalapyje, tik už mažesnę sumą nei 2400 Lt. Su L. J. aiškinosi, kur yra pinigai, jie nieko nerodė ir pasakė, kad tai ne jo reikalas, nes jis „karalius“. Pirko 4–5 mašinas lizingu 5 metų laikotarpiui. Papildomų pinigų, kurie nebuvo įrašyti į žiniaraštį, negaudavo. Kur sąsiuvinyje nurodytos sumos, tai išlaidos.
Vairavimo instruktorius liudytojas A. S. parodė, kad atlyginimą buvo sutarę valandinį, o gaudavo dalį atlyginimo į vokelius. Jis pasirašydavo už mažesnį atlyginimą, o gaudavo didesnį, tiek, kiek išdirbdavo valandų.Už atlyginimus pasirašydavo žiniaraštyje. Atlyginimą mokėjo L. J., o buhalterės iš pradžių nebuvo, ji atsirado tik po to. Parodžius L. J. sąsiuvinį, liudytojas patvirtino, jog jame įrašytas pinigų sumas jis gaudavo. Jį tenkino tokia apmokėjimo tvarka, kai dalis buvo įrašyta į žiniaraštį, o dalis atlyginimo bus išmokama vokelyje. Automobiliai buvo bendrovės. Įsipylę kuro, čekius atiduodavo L. J. ir už tai gaudavo pinigus. Už kurą jie pasirašydavo. Mašinas remontuodavo bendrovė.
Vairavimo instruktorius liudytojas B. M. parodė, kad gaudavo minimalų atlyginimą, dalis pinigų buvo mokama „vokelyje“.Gaudamas atlyginimą pasirašydavo žiniaraštyje.Dažniausiai atlyginimą mokėdavo N. P..Liudytojui parodžius sąsiuvinį, jis paaiškino, jog yra gavęs jame nurodytus pinigus, tačiau už juos niekur nepasirašė.
Vairavimo instruktorius liudytojas Petras G. S. parodė, kad atlyginimas būdavo pagal valandas, už akademinę valandą 10 Lt, o už teorijos dėstymą po 15 Lt už akademinę valandą.Už gautą atlyginimą pasirašydavo žiniaraštyje. Kito atlyginimo negaudavo, tik už išdirbtas valandas. Jis žinojo, kiek turi gauti ir už tiek pasirašydavo. Mažiau, nei priklauso, negaudavo, nebent būdavo kokios premijos, bet negali pasakyti, ar už jas pasirašydavo. Negali tvirtinti, ar premijas gaudavo nepasirašydamas žiniaraštyje. Dėl atlyginimo jokių pretenzijų neturi, bendrovė jam nebuvo skolinga.
Kaltinamasis L. J. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, jis gi tvarkė ir buhalterinę apskaitą, netgi buvo ir kasininkas, taigi jis vienintelis realiai disponavo bendrovei priklausančiu turtu, tarp jų ir grynaisiais pinigais, esančiais kasoje. Jo vadovaujama bendrovė vykdė vairavimo mokymus ir už tai gaudavo iš vairuoti besimokinančių asmenų įmokas. Be nurodytų įmokų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kitų pajamų šaltinių neturėjo. Taigi visos iš būsimų vairuotojų surinktos įmokos buvo patikėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui L. J.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. J. su jam patikėtu turtu elgėsi tarsi su savo nuosavybe, disponuodamas juo, mokėjo atlyginimus (ir nelegalius) vairavimo instruktoriams, atsiskaitydavo už kurą, patarnavimus ir pan. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta užduotis specialistui ir specialisto V. Vitkaus išvada (b. l. 93–115, t. 1) buvo nustatyta, jog nėra pateisinančių dokumentų dėl didelės pinigų sumos – 658373,92 Lt – panaudojimo. Jau teismo posėdžio metu kaltinamasis per kelis kartus pateikė didžiulį kiekį pas save laikytų buhalterinių dokumentų (jie nebuvo pateikti nei tyrėjai, nei specialistui), todėl teismui teko skirti papildomas užduotis specialistui. Specialistė V. Vinskienė įvertino papildomai iš kaltinamojo gautus ir teismo pateiktus dokumentus ir pateikė kitas išvadas. Nepaisant to, atlikus net keletą specialistų užduočių, suskaičiavus visas išlaidas (net ir nelegalių atlyginimų išmokėjimą pagal kaltinamojo vedamą atskirą sąsiuvinį), susidarė pinigų suma – 43524,94 Lt, dėl kurios panaudojimo, kaip nustatyta specialisto išvada (b. l. 4–33, t. 5), L. J. pateisinančių dokumentų, kur išleido šiuos pinigus iki 2009 m. rugpjūčio 31 d., nepateikė. Bylos nagrinėjimo teisme metu prokurorė, remdamasi nauja specialistės V. Vinskienės išvada, pakeitė kaltinimą ir jame nurodė, kad L. J. pasisavino ne 658373, 92 Lt, o žymiai mažesnę sumą – 43524,94 Lt. Baudžiamojoje teisėje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, kuris pareigą įrodyti asmens kaltę nustato valstybiniam kaltinimui. Ši pareiga galioja tiek, kiek tai reikalinga nusikalstamos veikos požymiams pagal pareikštą kaltinimą įrodyti (kasacinė byla Nr. 2K-108/2008). Specialisto išvadoje konstatuota, kad L. J. 43524,94 Lt nepateikė ataskaitų apie lėšų panaudojimą. Šią išvadą patvirtino ir į teismo posėdį pakviesta specialistė V. Vinskienė. Tai reiškia, kad 43524,94 Lt lėšų panaudojimas yra nepagrįstas. Kaltinamasis teigė, kad specialistė klaidingai apskaičiavo, tačiau įtikinamų argumentų, kuo pasireiškė neteisingas apskaičiavimas, teismui nepateikė. L. J. kaip bendrovės direktorius ir piniginių lėšų faktinis valdytojas žinojo, kad esančios lėšos yra jam patikėtos ir jis yra atsakingas už šių lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms. Todėl jis žinojo ir apie pareigą atsiskaityti už panaudotas lėšas. Pareiga pateikti įrodymus ar nurodyti duomenis, kurie gali patvirtinti lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms faktą, išlieka ir baudžiamajame procese dėl kaltinimo lėšų pasisavinimu, nes specialisto išvadoje nustatyta tiksli pinigų, dėl kurių panaudojimo nebuvo pateikti pateisinantys dokumentai, suma. To pakanka kelti atsakomybės klausimą dėl lėšų panaudojimo, L. J. neigiant šią aplinkybę, jam atsiranda pareiga pateikti duomenis, pateisinančius lėšų panaudojimą, kurie patvirtintų, jog lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms. Tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje (kasacinė byla Nr. 2K-108/2008). Paminėtina ir tai, kad L. J. turėjo galimybę sumokėti valstybei priklausančius mokesčius, tačiau to nepadarė.
Turto pasisavinimas, numatytas BK 183 straipsnyje, yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Pagal teismų praktiką patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-330/2006, 2K-396/2006). Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kuri suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Akcinių bendrovių įstatyme (19 str., 37 str..) įtvirtinta vadovo pareiga sąžiningai ir protingai veikti įmonės interesais, tačiau tais atvejais, kada pats bendrovės vadovas iš bendrovės kasos paima ir panaudoja pinigus ne įmonės interesams, bet saviems tikslams, tuomet tokie jų veiksmai pagal teismų praktiką vertinami kaip patikėto ar žinioje esančio svetimo turto pasisavinimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-440/2005, 2K-208/2008.), nes akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams yra svetimas. Sąžiningas ir protingas pareigų atlikimas suponuoja ir tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje, tačiau L. J. buhalterinės apskaitos tinkamai neorganizavo. Kadangi pasisavinta pinigų suma viršija 250 MGL, L. J. veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., sudėtis (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).
2007-02-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį (b. l. 23–25, t. 1). Iš šios sutarties matyti, jog L. J. sudarė sutartį pats su savimi. Kaip nustatyta dar viena teisminio nagrinėjimo metu gauta specialisto išvada (b. l.139–147, t. 5), UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tikrovėje L. J. šios sutarties pagrindu gavo 32000 Lt. Kaltinamasis buhalterinės apskaitos faktiškai netvarkė, be to, tokia sutartis su pačiu savimi, teismo nuomone, negalėjo būti sudaryta, kaltinamasis turėjo pavesti tai daryti bendrovės buhalterei, arba samdyti buhalterinės apskaitos paslaugas teikiantį asmenį ar įmonę (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str.), o ne sudaryti sutartį su paties vadovaujama kita bendrove. Pažymėtina ir tai, kad dėl tokios sutarties sudarymo nebuvo akcininkų susirinkimo, sutartis sudaryta nežinant kitam akcininkui R. V., kuris nuo 2005-12-28 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi (b.l.142, t.2) iš L. J. įsigijo 5000 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Pervesdamas pinigus kitai jo paties vadovaujamai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už buhalterines paslaugas, kurios atliekamos nebuvo, L. J. iššvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 32000 Lt, todėl turi atsakyti pagal BK 184 str. 1 d.
Ikiteisminio tyrimo metu gauta specialisto išvada (b. l. 93–115, t. 1) buvo nustatyta, jog kaltinamasis netinkamai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Tai pasireiškė tuo, kad:
1) pinigų priėmimą iš piliečių už vairavimo paslaugas laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-12-29 987 atvejais gautų 422850 Lt ir laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-30 829 atvejais gautų 402065 Lt neužregistravo apskaitos registruose „Kasa“, „Sąskaitos bankuose“, „Suteiktų paslaugų pajamos“;
2) buhalterinės apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais – nepagrindė darbuotojams J. V., A. S., A. G., N. P., P. L., B. M., A. P., R. V., su kuriais buvo sudarytos darbo sutartys, 100 atveju priskaičiuoto iš viso 157226,10 Lt darbo užmokesčio bei 124 atvejais išmokėto iš viso 102906 Lt (2007 m. – 59291,03 Lt, 2008 m. – 43614,97 Lt) darbo užmokesčio ir pilietei N. P., su kuria nebuvo sudaryta darbo sutartis už laikotarpį nuo 2007-02-01 iki 2008-04-30 15 atvejų priskaičiuoto iš viso 10937,76 Lt darbo užmokesčio bei 15 atvejų išmokėto iš viso 9000 Lt (2007 m. 6600 Lt, 2008 m. – 2400 Lt) darbo užmokesčio. Iš viso neparodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje 115 (100+15) atvejais priskaičiuoto 168163,86 Lt darbo užmokesčio bei 139 atvejais (125+15) išmokėto 111906 Lt darbo užmokesčio bei šių duomenų neužregistravo apskaitos registre „Kasos knyga“.
Kaltinime teigiama, jog L. J. iki 2008 metų gruodžio 31 d. 658373,92 Lt neįtraukė į bendrovės apskaitą, jų panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais, neužregistravo apskaitos registruose. Tačiau, kaip jau buvo paminėta anksčiau, L. J. pasisavino 43524,94 Lt. Mažesnioji suma, kurios panaudojimas nepatvirtintas buhalteriniais dokumentais, apima laikotarpį iki 2009 m. kovo 9 d., tuo tarpu L. J. dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo kaltinamas už laikotarpį nuo 2007 m. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Teismas negali praplėsti kaltinimo ribų, todėl šią kaltinimo dalį pašalina.
Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas buvo padarytas tyčia. Atlyginimų mokėjimas daugeliu atveju nebuvo fiksuojamas atlyginimų žiniaraščiuose, kaip parodė apklausti liudytojai, dalį atlyginimų jie gaudavo nelegaliai, tai tinkamai užfiksuota nebuvo, kaltinamasis fiksavo nelegaliai mokamus atlyginimus (atlyginimus, kurie nebuvo nustatyti darbo sutartyse) atskirame sąsiuvinyje. Pirminiai apskaitos dokumentai nebuvo užregistruoti apskaitos registruose. L. J. pažeidė nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytus teisės aktų, numatančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija).
2009-04-22 socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius priminė L. J., jog jis pagal pateiktą 2009-04-14 ataskaitą turi sumokėti 18357,23 Lt skolą (17333,16 Lt įmokų ir 1024,07 Lt delspinigių), kaltinamasis L. J. ant priminimo pasirašė (b.l.43, t.3).
2009-06-30 Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija priminė L. J., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi sumokėti gyventojų pajamų mokestį, pelno mokestį, privalomą sveikatos draudimo mokestį, laikiną socialinį mokestį, nurodydama mokėtinas sumas (b.l.55, t.3).
Pagal BK 219 str. 1 d. atsako tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. Baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 219 str. yra būtinos šios sąlygos: 1) pateikta deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, tačiau mokesčiai nesumokėti; 2) valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius; 3) po įteikimo priminimo per jame nustatytą terminą nesumokėti mokesčiai. Nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis pateikė deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pagal juos privalo laiku sumokėti mokesčius, tačiau šios prievolės nevykdo žinodamas, kad jam buvo įteiktas valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius ir nurodytas terminas, iki kada juos sumokėti. L. J. gavo paminėtus priminimus apie pareigą sumokėti nuosprendžio nustatomojoje dalyje paminėtus mokesčius, kaip buvo nustatyta specialistų išvadomis (b.l.14-30, t.3, 4-33, t. 5), UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pakankamai lėšų mokesčiams sumokėti. Tačiau L. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pareigą sumokėti mokesčius tyčia ignoravo, todėl jis turi atsakyti pagal Lietuvos Respublikos BK 219 str. 1 d. (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1992 redakcija).
Specialistų išvadomis (b.l.93-115, t. 1, 4-33, t.5) buvo nustatyta, jog kaltinamasis L. J., turėdamas pareigą pateikti valstybinėms institucijoms teisingus duomenis, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas ir ataskaitas aiškiai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms.
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 str. 1 d. kilti yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą akivaizdžiai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, siekiant išvengti mokesčių; 2) šių duomenų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Akivaizdžiai neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. Nusikalstamos veikos sudėtis formali, nes veika laikoma baigta, kai kaltininkas į dokumentus įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. L. J. pasirašė metinę finansinę atskaitomybę. Jis, būdamas bendrovės direktorium, buvo atsakingas už apskaitos dokumentuose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 d. už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. L. J. žinojo, jog deklaracijose ir ataskaitose nurodyti duomenys yra neteisingi, nežiūrint to, jis minėtus dokumentus su akivaizdžiai neteisingais duomenimis patvirtino savo parašu ir pateikė Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijai ir socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui. Tokia veika atitinka BK 220 str. 1 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). nustatyto nusikaltimo požymius.
Specialistė V. Vinskienė savo išvadoje kiek patikslino specialisto V. Vitkaus atliktus skaičiavimus dėl gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo mokesčio, be to, teismo nuomone, nurodė konkretesnius įstatymų straipsnius, kurių reikalavimų nebuvo laikomasi, todėl teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje, neperžengdamas kaltinimo ribų, susiaurino kaltinimo apimtį, pašalindamas perteklines aplinkybes ir patikslindamas kai kuriuos skaičius. Dėl pelno mokesčio teismas rėmėsi specialisto V. Vitkaus išvadomis, nes specialistė V. Vinskienė analizavo 2008 m. pelno mokesčio deklaraciją, bet kaltinimas L. J. yra pateiktas tik dėl 2007 m. pelno mokesčio deklaracijos.
Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė L. J. 181031,95 Lt civilinį ieškinį dėl nesumokėtų mokesčių. Teismo nuomone, civilinis ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui (CPK 45 str.). CK 2.50 str. 3 d. numato, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Šią sąlygą pripažįsta ir civilinė ieškovė savo ieškinio pareiškime (b.l.135-136, t.3). CK 2.45 str. apibrėžia, kad juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Subsidarioji atsakomybė yra papildoma, todėl mokesčių inspekcijos ieškinys turėjo būti pareikštas ne L. J. kaip juridinio asmens dalyviui (akcininkui), o UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai ir buvo nustatyta tiesioginė prievolė mokėti atitinkamus mokesčius. Pažymėtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-10-05 buvo iškelta bankroto byla (b.l.149-150, t.3), o kita valstybės institucija - VSDFV Klaipėdos skyrius (jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nesumokėjo mokesčių) remiantis Klaipėdos apygardos teismo 2010-12-06 nutartimi buvo įtrauktas į bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą. Be to, ko, kaip matyti iš 2011-04-13 Klaipėdos apygardos teismo nutarties, Klaipėdos apskrities VMI taip pat buvo įtraukta į bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą, patvirtinant jos 48756,13 Lt finansinį reikalavimą. Valstybinė mokesčių inspekcija neprašė pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu (CPK 45 str. 1 d.), todėl teismas negali pats to padaryti ir, remiantis BPK 114 str., perduoti civilinį ieškinį nagrinėti bankroto bylą iškėlusiam Klaipėdos apygardos teismui, tačiau tai neužkerta kelio ieškovei kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėtų mokesčių į bankroto bylą nagrinėjantį teismą, tikslinant kreditoriaus reikalavimus iki bankroto bylos pabaigos (Įmonių bankroto įstatymo 26 str.1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo L. J. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas vienas sunkus nusikaltimas – turto pasisavinimas, už kurį galima skirti tik laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl teismas nemato galimybių jam taikyti išimtis, numatytas BK 62 str. ar BK 54 str. 3 d., ir kaip nors švelninti bausmės rūšį. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad bylos nagrinėjimas teisme užtruko dėl tyrimo kaltės (nebuvo laiku paimti ir pristatyti specialistui visi dokumentai, siekiant juos rasti, neatlikta krata kaltinamojo namuose), taigi proceso operatyvumu principas nebuvo užtikrintas, o tai turi reikšmės nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį. Be to, kaltinamasis yra gan garbaus amžiaus, pasisavinto turto vertė nežymiai viršija 250 MGL ribą, tad ilgas laisvės bausmės atėmimo laikas, teismo nuomone, būtų neprotingas. Atsižvelgiant į tai, L. J. už sunkiausią nusikaltimą ir apysunkius nusikaltimus (mokesčių nemokėjimą, apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą) skiriamos nedidelės laisvės atėmimo bausmės. Nustatant subendrintą bausmę, taikomas bausmių apėmimo principas esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (turto pasisavinimas padarytas apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą) ir veikai labai skiriantis pagal pavojingumą (turto pasisavinimas stambiu mastu labai skiriasi pagal pavojingumą nuo turto iššvaistymo, neteisingų duomenų pateikimo). Pagal bausmių apėmimą subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrinama su bausme, paskirta už mokesčių nemokėjimą.
2010-10-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla (b.l.149-150, t.3), kuri dfar nėra užbaigta, todėl prie bylos saugomus buhalterinius dokumentus tikslinga atiduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
L. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 184 str. 1 d., 219 str. 1 d. (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1992 redakcija), 220 str. 1 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), 222 str. 1 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir nubausti:
pagal BK 183 str. 2 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) laisvės atėmimu 1 metams;
pagal BK 184 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 mėnesiams;
pagal BK 219 str. 1 d. (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) laisvės atėmimu 4 mėnesiams;
pagal BK 220 str. 1 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) laisvės atėmimu 3 mėnesiams;
pagal BK 222 str. 1 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p.,2 p., 6 d., 9 d. nustatyta tvarka paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei subendrinti su 2011 m. vasario 1 d. Kretingos r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 3900 Lt bauda ir nustatyti L. J. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 3900 Lt baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Iki nuosprendis įsiteisės, L. J. nustatyti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos.
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį L. J. palikti nenagrinėtu.
Prie bylos pridėtus finansinius UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui.
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.