Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-354/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2013-06-18
Bylos Nr.: 1A-354/2013
Teisminio proceso Nr.: 1-06-1-02011-2009-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Rezultatas: (nepasirinktas)

Teisėjai: Regina Gaudutienė (pirm.), Kęstutis Jucys, Laima Garnelienė
Nuteistasis: L., L. J.
Advokatai: Lolita Narmontienė

Kategorijos

1.2.14.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A–354/2013Proceso Nr. 1-06-1-02011-2009-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2., 1.2.14.7.1., 1.2.18.7., 1.2.18.8., 1.2.18.10. (N) (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teisėjų Laimos Garnelienės, Kęstučio Jucio,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Jūratei Česnulevičienei, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei,gynėjai advokatei Lolitai Narmontienei,nuteistajam L. J.,specialistei Vijai Vinksienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo L. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 184 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkiems mėnesiams;

- pagal 219 straipsnio 1 dalį (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) laisvės atėmimu keturiems mėnesiams;

- pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) laisvės atėmimu trims mėnesiams;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2, 6 punktais, 9 dalimi, paskirtos bausmės ir bausmė, paskirta Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nuosprendžiu, subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams bei 3900 Lt bauda. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. nuteistas už tai, kad, būdamas pagal 2006-03-01 sudarytą sutartį UAB „XXX“, įmonės kodas (XXXXX), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, buhalteriu bei kasininku, privalėdamas užtikrinti jam patikėto ir buvusio jo žinioje didelės vertės svetimo turto – UAB „XXX“ piniginių lėšų – saugumą laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-08-31 tyčia pasisavino UAB „XXX“ kasoje buvusius 43524,94 Lt.

Be to, L. J., privalėdamas užtikrinti jam patikėtą ir buvusį jo žinioje svetimą turtą – UAB „XXX“ lėšas, neteisėtai laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-03-09 sumokėjo UAB „XXX“ už buhalterines paslaugas 32000 Lt pagal 5 kasos pajamų orderius: 2007-03-20 KPO serija HUG Nr. 00101-5000 Lt; 2007-06-26 KPO serija HUG Nr. 00102-7500 Lt; 2007-09-18 KPO serija HUG Nr. 00103-5000 Lt; 2007-10-31 KPO serija HUG Nr. 00105-7500 Lt; 2009-02-27 KPO serija HUG Nr. 09001-7000 Lt, nors UAB „XXX“ bendrovės „XXX“ buhalterinės apskaitos netvarkė ir tokiu būdu iššvaistė UAB „XXX“ priklausančius 32000 Lt.

L. J., būdamas UAB „XXX“, įmonės kodas (XXXXX), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, buhalteriu bei kasininku ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, pažeisdamas to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalį, kuriame nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, bei 16 straipsnio 1 dalį „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos taisyklių patvirtinimo“ kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktą, kuriame nurodyta, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“, 16 punktą (nuo 2004-10-31 2004-10-27 nutarimo Nr. 1341 redakcija), kuriame nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, laikotarpiu nuo 2007-02-01 iki 2007-12-31 tyčia organizavo apgaulingą apskaitos tvarkymą bei laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-01-31 ir nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 apgaulingai tvarkė UAB „ XXX“ buhalterinę apskaitą, tai yra:

ūkinių operacijų duomenis – pinigų priėmimą iš piliečių už vairavimo paslaugas: laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-12-29 987 atvejais gautų 422850 Lt ir laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-30 829 atvejais gautų 402065 Lt neužregistravo apskaitos registruose „Kasa“, „Sąskaitos bankuose“, „Suteiktų paslaugų pajamos“;

buhalterinės apskaitos dokumentais – atlyginimų priskaitymo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais – nepagrindė darbuotojams J. V., A. S., A. G., N. P., P. L., B. M., A. P., R. V., su kuriais buvo sudarytos darbo sutartys, 100 atveju priskaičiuoto iš viso 157226,10 Lt darbo užmokesčio bei 124 atvejais išmokėto iš viso 102906 Lt (2007 m. – 59291,03 Lt, 2008 m. – 43614,97 Lt) darbo užmokesčio ir pilietei N. P., su kuria nebuvo sudaryta darbo sutartis už laikotarpį nuo 2007-02-01 iki 2008-04-30 15 atvejų priskaičiuoto iš viso 10937,76 Lt darbo užmokesčio bei 15 atvejų išmokėto iš viso 9000 Lt (2007 m. – 6600 Lt, 2008 m. – 2400 Lt) darbo užmokesčio. Iš viso neparodė UAB „XXX“ buhalterinėje apskaitoje 115 (100+15) atvejais priskaičiuoto 168163,86 Lt darbo užmokesčio bei 139 atvejais (125+15) išmokėto 111906 Lt darbo užmokesčio bei šių duomenų neužregistravo apskaitos registre „Kasos knyga“.

Tokiu būdu L. J. apgaulingai organizavo ir tvarkė UAB, ,XXX“ buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „XXX” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2007 metų metinėje A klasės išmokų nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos 16 eilutėje „Išmokų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamų išmokų suma“ nenurodė iš viso 92695,76 Lt; 17 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ nedeklaravo 24124,15 Lt;

2008 metų metinėje A klasės išmokų nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos 16 eilutėje „Išmokų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamų išmokų suma“ nedeklaravo 17723,67 Lt.

Be to, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004-11-04 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 10 straipsnio 2 dalies nuostatas: „Draudėjai privalo pateikti finansines apyskaitas, ataskaitas apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas sumas ir socialinio draudimo įmokas, kitus dokumentus, reikalingus socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimo Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ 20.1 punkto reikalavimų: „Draudėjai socialinio draudimo įmokas skaičiuoja nuo kiekvienam apdraustam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateiktose Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų 2007 m., 2008 m. finansinėse ataskaitose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis:

Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose: 2007 m. I–IV ketvirčių 7 eilutėje nenurodyta 31801 Lt įmokų; 2008 m. I–IV ketvirčių stulpelyje S5 „įmokų suma Lt“ nenurodyta 24545,37 Lt.

Be to, L. J. pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-12-20 pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuris nurodo, kad „Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą“, įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną į UAB „XXX“ elektroniniu būdu Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2008-07-31 pateiktą 2007 metų „Metinę pelno mokesčio deklaraciją“, tai yra deklaruota pelno mokesčio 6094 Lt, nors nuo 2007 m. gautų pajamų – 425930 Lt, privalėjo priskaičiuoti ir deklaruoti 40866 Lt (425930-111577 x 13%) pelno mokesčio. Dėl to neapskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 40866 Lt pelno mokesčio sumos.

Tokia savo veika L. J. pateiktose Klaipėdos AVMI mokesčių deklaracijose apie gautas pajamas, turtą ir jų panaudojimą, taip pat VSDFV Klaipėdos skyriui pateiktose valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėse ataskaitose įrašė neteisingus duomenis.

L. J., būdamas UAB „XXX“, įmonės kodas (XXXXX), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, buhalteriu bei kasininku ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, mokesčių sumokėjimą, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004-11-04 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 straipsnio 1 dalies reikalavimų: „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą apskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“; 2 dalies reikalavimų: „Apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“ bei Lietuvos Respublikos 2005-06-14 nutarimu Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 punkto reikalavimų: „Draudėjai, skaičiuodami darbo užmokesčio sumas asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, narystės ar tarnybos pagrindu, taip pat mokėdami socialinio draudimo įmokas <…>. apskaičiuoja socialinio draudimo įmokas <…> už kiekvieną mėnesį ir sumoka jas į Fondą ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“, tai yra ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d., 2008-10-15, 2009-01-15, 2009-04-14, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, esančiam Smiltelės g. 12A, pateikęs „Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas, laiku nesumokėjo jose priskaičiuoto įsiskolinimo 17333,16 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, po to, kai ši institucija 2009-04-22 priminimu Nr.(8.116)SI1-17087 „Dėl priminimo UAB „XXX“ sumokėti apskaičiuotas įmokas“ priminė apie pareigą per 10 dienų nuo priminimo gavimo dienos sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmoką – 17333,16 Lt – į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sąskaitas.

Be to, L. J. pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-12-20 pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 53 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta: „Pelno mokestis mokamas pagal metinę pelno mokesčio deklaraciją. Pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo termino dieną“, nesumokėjo pelno mokesčio 6094 Lt į valstybės biudžetą iki 2007-10-01. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (mokestinis laikotarpis nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31) deklaruotas pelno mokestis 6094 Lt;

Lietuvos Respublikos 2005-06-07 laikinojo socialinio įstatymo Nr. X-231 8 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, kad: „Metinė mokesčio deklaracija pateikiama Pelno mokesčio įstatyme nustatytais metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo terminais“, 9 straipsnio 1 dalyje „Mokestis privalo būti sumokėtas ne vėliau kaip šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodytą paskutinę atitinkamo mokestinio laikotarpio metinės mokesčio deklaracijos pateikimo dieną“, nesumokėjo laikinojo socialinio mokesčio 1875 Lt iki 2007-10-01. Metinėje socialinio mokesčio deklaracijoje (mokestinis laikotarpis nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31) deklaruotas laikinasis socialinis mokestis – 1875 Lt;

Lietuvos Respublikos 2002-07-02 gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 3 d. kur nurodoma, kad: „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos...“, iki 2009-05-15 nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų, susijusių su darbo santykiais, – 16436,98 Lt ir iki 2009-05-15 nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo su darbo santykiais nesusijusių to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų – 46 Lt;

Lietuvos Respublikos 1996-05-21 sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio „Privalomojo sveikatos draudimo įmokos“, pažeisdamas 17 straipsnio 8 d. „Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, gaunantys kitas, negu šio straipsnio 1–6 dalyse nurodytos, pajamas, nuo kurių Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka turi būti išskaičiuotas ir (ar) sumokėtas gyventojų pajamų mokestis, nuo šių pajamų moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas“, 18 straipsnio6 d. „Kai asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje, gauna pajamų, kurios pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą priskiriamos A klasės pajamoms, privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo tokių pajamų apskaičiuoja ir sumoka tokias pajamas išmokantis asmuo Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytais terminais“, iki 2009-05-15 nesumokėjo PSD įmokų išskaičiuojančių asmenų nuo nuolatinių gyventojų kitų pajamų, nuo kurių išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis – 18 Lt.

2008-07-31 Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateikęs „Metinę socialinio mokesčio deklaraciją“, „Metinę pelno mokesčio deklaraciją“, laikotarpiu nuo 2007-06-15 iki 2009-05-13 „Mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją“, laiku nesumokėjo deklaracijose priskaičiuotų mokesčių 24469,98 Lt į valstybės biudžetą, po to, kai ši institucija 2009-06-30 priminimu Nr.12.-07-4888 UAB „XXX“ sumokėti apskaičiuotas įmokas priminė apie pareigą per 20 dienų nuo priminimo gavimo dienos sumokėti priskaičiuotas įmokas iš viso 24469,98 Lt į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Šalies argumentai

Nuteistasis L. J. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 184 straipsnio 1 dalį, BK 219 straipsnio 1 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir dėl šių nusikalstamų veikų jį išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikalstamų veikų požymių arba švelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pakeisti ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog UAB „XXX“ priklausančių 43524,94 Lt lėšų panaudojimas nėra pateisintas, už jas neatsiskaityta, kad specialisto išvadoje nurodyta tiksli lėšų suma, už kurių panaudojimą jis buvo atsakingas. Nuteistasis nurodo, jog pirminis kaltinimas jam buvo pareikštas dėl 658373,92 Lt pasisavinimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad apeliantas nurodytos sumos nepasisavino, su pakeistu pasisavintų lėšų dydžiu – 43524,94 Lt, sutiko ir valstybinis kaltintojas. Nuteistojo nuomone, jis nurodytos sumos pasisavinti negalėjo, nes kaltinime nurodytu laikotarpiu vairavimo mokykla veikė, mokymo procesas vyko sklandžiai, tuo metu bendrovės apyvartoje buvę pinigai buvo gaunami tik iš mokykloje besimokančių asmenų, akivaizdu, jog gautos lėšos buvo naudojamos mokymui. Nuteistojo nuomone, jis turėjo rūpintis ikiteisminio tyrimo eiga, jos objektyvumu.

Nuteistasis pripažįsta, kad bendrovėje buvo problemų dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, kas lėmė aplinkybes išsamiau nustatyti piniginių lėšų apskaitą, tačiau jis jokių lėšų pasisavinti negalėjo, visos lėšos buvo naudojamos mokymo procesui įgyvendinti ir jam aptarnauti, dėl lėšų trūkumo teismas rėmėsi formalia specialisto išvada. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. G. S. parodė, kad jis, kaip ir kiti darbuotojai, gaudavo papildomą atlyginimą (premijas), už tai nepasirašydavo formaliuose žiniaraščiuose, todėl liudytojui išmokėto užmokesčio dydis siekė apie 27000 Lt. FNTT 2012-03-20 specialisto išvadoje teigiama, kad nuo 2009-01-01 iki 2009-08-31 pagal pirminius kasos dokumentus į apskaitą neįtraukta 43524,94 Lt suma, nepagrįsta apskaitos dokumentais, todėl bendrovei yra padarytas tokio dydžio nuostolis. Nuteistasis teigia, jog nuo 2009-01-01 iki 2009-08-31, kitaip nei nurodyta specialisto išvadoje, pajamų gauta ne 145450 Lt, o apie 114800 Lt, t. y. apie 30650 Lt mažiau. Šią sumą atėmus iš neva pasisavintos sumos, lieka 12874,94 Lt. Nuteistasis taip pat teigia, jog nors išvadoje nurodyta, kad 2008 m. išlaidos darbo užmokesčiui yra 39288,86 Lt, tačiau faktiškai buvo išmokėta 71241 Lt, nes papildomai į išlaidas turi būti įtraukta 31213,14 Lt (nenurašyti darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiai už 2008 metų paskutinius du-tris mėnesius), įsiskolinimai darbuotojams pradėjo kauptis nuo 2009 m. kovo mėnesio. Iš teismui pateiktos metinės gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos už 2008 m. galima nustatyti, kad faktiškai išmokėta 71241 Lt (priskaičiuota 90005 Lt, atimta 16064 Lt GPM ir 2700 Lt valstybinio socialinio draudimo fondui). Todėl paėmus santykį tarp nuteistojo neva pasisavintų 12874,94 Lt ir faktiškai išmokėtų 31312,14 Lt sumos, bendrovė jam liko skolinga 18437,2 Lt. Prie šios sumos pridėjus liudytojo P. G. S. duomenis apie išmokėtus 27000 Lt, bendrovės skola sudaro 45437,2 Lt. Nuteistojo nuomone, 2012-10-15 specialisto išvadoje nurodomas pasisavinimas 43524,94 Lt sumai tinkamai neperskaičiavus pajamų už 2009 m. aštuonis mėnesius, be to, apeliantui nesuprantama, kodėl 2012-03-20 specialisto išvadoje nustatytas faktinis kasos likutis 2009-08-31, kadangi paprastai kasos likutis įmonėje nustatomas dalyvaujant komisijai, surašant inventorizacijos aktą ir jį pasirašant. Taip pat pažymi, jog pradinis kaltinimas dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo buvo siejamas su 2007-01-01 – 2008-12-31 laikotarpiu, tačiau minėtam kaltinimui nepasitvirtinus, teisme kaltinimo laikotarpis buvo pratęstas iki 2009-08-31, kuris buvo grindžiamas specialistų išvadomis, neatlikus išsamaus aplinkybių tyrimo ir neatsižvelgus į nuteistojo gynybos argumentus. Todėl kaltinime atsiradus iš esmės ne tik skirtingoms, bet ir naujoms, aplinkybėmis, byla turėjo būti grąžinta prokurorui, ir tik po to turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl naujo kaltinamojo akto surašymo. Apelianto nuomone, dėl nurodytų aplinkybių visumos kaltinimas yra ne tik nepagrįstas, bet ir neteisėtas.

Nuteistasis nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir atkreipia dėmesį, jog jis dėl šios nusikalstamos veikos kaltinamas nebuvo, šis kaltinimas atsirado ištyrus paties apelianto teismui pateiktus dokumentus. Apelianto nuomone, UAB „XXX“ ir UAB „XXX“ 2007-02-01 sutartis dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo teisei neprieštarauja, nors nuosprendyje ir nurodoma, jog sutartis sudaryta neva vieno asmens. Pažymi, jog 32000 Lt pervedimas įmonei, kuri turėjo tvarkyti jo vadovaujamos UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą, savaime negali būti laikomas nusikaltimu. Pirmiausia dėl to, kad UAB „XXX“ veikla tirta nebuvo, be to, įmonės veiklos vertinimas negali būti susijęs su baudžiamąja atsakomybe, o lėšų pervedimo pagrįstumas yra civilinių teisinių santykių nagrinėjimo dalykas. Buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė turi turėti lėšų jos veiklos aptarnavimui – mokėjimams už buitines paslaugas, atlyginimams ir pan., pinigų pervedimas remiantis dviejų ūkio subjektų sutartimi neturi būti laikomas nusikaltimu, todėl apeliantas turi būti išteisintas. Be to, skundžiamame nuosprendyje nurodyti motyvai dėl šios veikos padarymo yra glausti, neatskleisti galimos baudžiamosios veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog įmonėje nebuvo nustatyta mėnesinė premijavimo tvarka, todėl darbuotojams premijos buvo išmokomos už būsimus metinius darbo rezultatus. Premijos už metinius darbo rezultatus matomos 2009 m. metinėje GPM deklaracijoje, paskirsčius pelną už 2007 m. ir 2008 m., todėl išmokėtos sumos 2007 m. ir 2008 m. metinėse deklaracijose nebuvo parodytos. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu, pelnas skirstomas metams pasibaigus. Nuteistojo įsitikinimu, pateiktos 2007 m. ir 2008 m. deklaracijos VMI ir SODRA, pagal turimus pirminius apskaitos dokumentus atitinka tikrovę, nurodyti klaidingų duomenų jis tikslo neturėjo.

Nuteistasis teigia, kad mokesčių mokėti nevengė, 2007 m. – 2008 m. VMI ir SODRA sumokėjo 75000 Lt, vėliau gaunamos pajamos kito, dėl krizės nuo 2008 m. liepos mėnesio 3-4 kartus sumažėjo mokinių skaičius, per 2008 m. I pusmetį pajamų gauta apie 300000 Lt, o per antrą pusmetį – apie 100000 Lt, 2009 m. gauta tik 150000 Lt pajamų, tačiau įsiskolinimą SODRA sumažino nuo 19000 Lt iki 11000 Lt, kas rodo nuteistojo pastangas ir tikslus sumokėti mokesčius. Be to, buvo likę įsipareigojimai, tame tarpe ir lizingui už automobilius, atsirado objektyvūs sunkumai, įmonė stengėsi išvengti bankroto. Nuteistasis bendrovės gelbėjimui savo vardu paėmė paskolas apie 90000 Lt sumai. 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. balansų įsipareigojimai bendrovės turtą viršijo 50 proc., siekiant užtikrinti tinkamą mokymą, įsigijo lizingu naujus automobilius.

Be to, nuteistasis, iš dalies pripažindamas savo kaltę dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, nurodo, jog visi apskaitos registrai buvo tvarkomi iš pirminių dokumentų, tačiau nuo 2007 m. buvo nesutvarkyta „Kasos“ knyga. Dokumentai buvo nesutvarkyti dėl to, kad 2009-03-10 iš bendrovės buvo paimti dokumentai ir jis neturėjo galimybės patikslinti duomenis dėl metinės atskaitomybės sudarymo už 2008 m., laiku neišrašyti ir darbo užmokesčio žiniaraščiai už paskutinius 2008 metų mėnesius. Nors 2007 m. ir 2008 m. „Kasos“ knygoje nepadaryti įrašai, tačiau pirminių dokumentų pagrindu sudaryti pinigų gavimo ir mokėjimo žiniaraščiai atkartoja „Kasos“ knygos duomenis. Taip pat sudaryti visi privalomi apskaitos registrai, iš kurių galima nustatyti bendroves turtą ir įsipareigojimus, kurių pagrindu buvo sudaromi atskaitomybės balansai už metus. Specialistei buvo pateikti 2008 m. registrai, tačiau už 2007 m. juos pateikti prašoma nebuvo.

Be to, apelianto nuomone, teismas, skirdamas jam bausmes, nesivadovavo BK 55 straipsnio reikalavimais ir už apysunkių bei nesunkių nusikaltimų padarymą skyrė tik su laisvės atėmimu susijusias bausmes, nors baudžiamųjų įstatymų sankcijose numatyta eilė švelnesnių rūšių bausmių. Sprendimas skirti tik laisvės atėmimo bausmes už apysunkių ir nesunkių nusikalstamų veikų padarymą nuosprendyje nėra motyvuotas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamas nuteisimas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį

BK 184 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Iššvaistymas gali būti padaromas aktyviais veiksmais, nukreiptais į tai, kad turtas ar turtinė teisė būtų neteisėtai perleista tretiesiems asmenims, pavyzdžiui, pasirašant potvarkius, sudarant sandorius, po to – realiai perduodant turtą. Apie kaltininko veiksmų neteisėtumą sprendžiama iš įvairių aplinkybių. Tai gali būti ir nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos sudaryti sandoriai, be to, galimi atvejai, kai turintis atitinkamus įgalinimus asmuo (kuriam patikėtas ar jo žinioje yra svetimas turtas arba turtinė teisė) formaliai teisiškai sudaro sandorius (susitarimus), kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti savo turiniu, tuo tarpu jais pasinaudodamas siekia nusikalstamų tikslų ir neatlygintinai perleidžia svetimą turtą (ar turtinę teisę) tretiesiems asmenims. Turto iššvaistymas gali būti padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad L. J. iššvaistė jam patikėtą ir buvusį jo žinioje svetimą UAB „XXX“ turtą, sumokėdamas 32 000 Lt UAB „XXX“ už paslaugas (buhalterinės apskaitos tvarkymą), kurių ši neatliko. Apie L. J. veiksmų neteisėtumą teismas sprendė iš konkrečių aplinkybių : sudarė sutartį pats su savimi, šios sutarties pagrindu jis gavo 32 000 Lt, faktiškai jis buhalterinės apskaitos netvarkė, tokia sutartis, teismo nuomone, negalėjo būti sudaryta, jis turėjo pavesti tai daryti bendrovės buhalterei arba samdyti buhalterinės apskaitos paslaugas teikiantį asmenį ar įmonę (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str.), o ne sudaryti sutartį su paties vadovaujama kita bendrove, dėl tokios sutarties sudarymo nebuvo akcininkų susirinkimo, sutartis sudaryta nežinant kitam akcininkui R. V.. Apeliantas, ginčydamas šią nuosprendžio dalį, teigia, kad teismas nepagrįstai kriminalizavo civilinius teisinius santykius.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kadangi teismų praktikoje esama nusikalstamos veikos ir civilinės teisės pažeidimo atribojimo problemų nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl turto pasisavinimo ir išvaistymo. Vis dėlto sprendžiant klausimą, ar padarytas tik civilinės teisės pažeidimas ar kartu ir nusikalstama veika, įstatymo taikymo stadijoje, t. y. konkrečiose baudžiamosiose bylose naudojami tiek bendrieji atribojimo kriterijai, susiję su teisės šakų funkcijomis ir metodais, pažeidimo pavojingumo laipsniu, ultima ratio principu ir kriminalizacijos teorijos nuostatomis, tiek specialieji kriterijai, būdingi tik atitinkamų kategorijų byloms.Turto pasisavinimo ar išvaistymo atveju nusikalstamos veikos dalykas (turtas ar turtinė teisė) visais atvejais patikimas ar perduodamas asmens žiniai civilinių teisinių santykių pagrindu – tai pagrindinė priežastis, sukelianti šių nusikalstamų veikų ir civilinės teisės pažeidimo atribojimo problemas. Turto išvaistymo bylose, vertinant patikėtinio sudarytą, bet patikėtojui žalingą sandorį, baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijai esti šio sandorio neteisėtumas, sietinas su įgaliojimų viršijimo bei rūpestingo, apdairaus „šeimos galvos“ elgesio standartų (bonus pater familias) nesilaikymo akivaizdumu, piktnaudžiavimu suteiktu pasitikėjimu, ir atitinkama kaltė, apimanti turtinės žalos padarymą. Nenustačius šių kriterijų, prioritetas suteiktinas civilinėms pažeistų teisių atkūrimo priemonėms, taip pat tais atvejais, kai akcinės bendrovės vadovas, nors ir neteisėtai atliko disponavimo įmonės turtu veiksmus, tačiau tai darė ne asmeniniais tikslais, bet įmonės poreikiams tenkinti. Nagrinėjamoje byloje esančioje 2009-07-29 specialisto išvadoje Nr. 5-3/62 dėl UAB „XXX“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad UAB „XXX“ (direktorius A. J., užsakovas) 2007-02-01 sudarė su UAB „XXX“ (direktorius L. J., vykdytojas, adresas (duomenys neskelbtini), kodas300617531) buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį, kurioje nurodyta, kad užsakovas šia sutartimi paveda, o vykdytojas įsipareigoja pagal užsakovo pateiktus pirminius dokumentus tvarkyti užsakovo buhalterinę apskaitą; už teikiamas apskaitos paslaugas užsakovas įsipareigoja kas mėnesį mokėti vykdytojui 2500 Lt atlyginimą, užsakovas privalo sumokėti atlyginimą už kiekvieną mėnesį pagal vykdytojo pateiktą sąskaitą ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos; vykdytojas atsako už savo sudarytų suvestinių buhalterinių dokumentų apskaičiavimus bei finansinės atskaitomybės tinkamą ir savalaikį užpildymą pagal užsakovo pateiktus dokumentus, sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo momento ir galioja iki 2007-12-31 (t. 1, b. l. 95). Nors buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo 2007-02-01 sutartyje nebuvo nurodytas UAB „ XXX“ darbuotojas, kuris laikotarpiu nuo 2007-02-01 iki 2007-12-31 buvo įgaliotas tvarkyti UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą, pažymėtina, kad toje pačioje specialisto išvadoje nurodyta, jog pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „XXX“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „XXX“ (direktorius L. J., laikotarpiu nuo 2007-02-01 iki 2007-12-31 pagal Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo 2007-02-01 sutartį tvarkė UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą), UAB „XXX“ (direktorius L. J., laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-01-31 ir nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 tvarkė UAB „XXX“ buhalterinį apskaitą) laikotarpiu nuo 2007-01 iki 2007-01-31 ir laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 UAB „XXX“ direktorius L. J. atsakė už UAB „XXX“ buhalterinių įrašų teisingumą (t. 1, b. l. 96). Iš 2012-10-15 specialisto išvados Nr. 5-3/86 (t. 5, b. l. 139-147) matyti, kad būdamas UAB „XXX“ direktoriumi, L. J. pagal 5 kasos orderius minėtos sutarties pagrindu pervedė pinigus bendrovei „XXX“ už buhalterinės apskaitos paslaugas Iš nuteistojo ir liudytojos N. P. parodymų matyti, kad nuo 2007-02 iki 2008-05-21 ji tvarkė UAB „ XXX“ dokumentus, t. y. sudarydavo sutartis su mokiniais, paimdavo iš jų pinigus už mokymo kursus, pagal kasos pajamų orderį, išduodavo instruktoriams kelionės lapus, mokymo kelionės lapus. L. J., kuris buvo UAB „XXX“ ir UAB „XXX“ direktorius, N. P. sakė, kad yra sutartis pasirašyta, kad ji gali dirbti 0,5 etato UAB „XXX“ bendrovės „XXX“ sąskaita. Šių asmenų parodymuose ir specialisto išvadoje Nr. 5-3/62 nurodytoms bylos aplinkybėms prieštarauja nuosprendyje išdėstytos teismo išvados, kad pagal 5 kasos pajamų orderius pinigai buvo pervesti UAB „XXX“ už buhalterines paslaugas, kurios nebuvo atliekamos. Turto pasisavinimo ar iššvaistymo atveju nusikalstamos veikos dalykas (turtas ar turtinė teisė) visais atvejais patikimas ar perduodamas asmens žiniai civilinių teisinių santykių pagrindu – tai pagrindinė priežastis, sukelianti šių nusikalstamų veikų ir civilinės teisės pažeidimo atribojimo problemas. Šios kategorijos bylose baudžiamajai ir civilinei atsakomybei atriboti veiksmingas yra kreditoriaus teisinės padėties apsunkinimo kriterijus, kuris šiuo atveju išsiskiria tokiais specifiniais požymiais: kaltininko veiksmų sąmoningumas siekiant kiek galima daugiau sumenkinti kreditoriaus galimybes atgauti turtą; kaltininko veiksmai turi būti neteisėti, t. y. pažeidžiantys civilines sutartis, kurių pagrindu buvo turtas valdomas; dėl kaltininko veiksmų praktiškai neįmanoma (tam tikrais atvejais labai sudėtinga) atgauti pasisavintą ar iššvaistytą turtą naudojant civilines teisines priemones. Nagrinėjamu atveju L. J. sudarė civilinį sandorį ir nėra požymių, kad jis šia sutartimi būtų siekęs UAB „XXX“ apsunkinti galimybes civilinio proceso tvarka atgauti pagal sutartį išmokėtus pinigus. Teismas įsikišo į civilinės teisės reguliuojamų santykių sritį kriminalizuodamas šios srities teisės pažeidimą, nors gynyba nuo šių pažeidimų veiksmingai reglamentuota civilinėje teisėje.

Be to buvo pažeistos nagrinėjimo teisme ribos, numatytos BPK 255 straipsnio 1 dalyje. Pagal šį įstatymą byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Iš kaltinamojo akto ir 2010-11-30 teismo nutarties matyti, kad L. J. buvo kaltinamas ir jo byla perduota nagrinėti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 219 straipsnio 1 dalyje. Taigi, byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje, nebuvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, ir prokurorės prašymas nagrinėti bylą dėl naujo kaltinimo negalėjo būti tenkintas, L. J. negalėjo būti nuteistas. Teismo veiksmai, kai paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, reglamentuoti BPK 257 straipsnyje. Tokiu atveju teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui.

Nuosprendžio dalis, kurioje L. J. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, panaikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas nuosprendis: L. J. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.).

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamas nuteisimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

Teismas pagrįstai pripažino L. J. kaltu pasisavinus jo žinioje buvusius UAB „XXX“ 43 524,94 Lt. Pirma, A. K. buvo suteikti įgaliojimai atstovauti bendrovę, atliekant visas procedūras, susijusias su įmonės valdymu, taip pat pasirašyti visus finansinius dokumentus ir sutartis. Jis turėjo juridiškai apibrėžtus įgaliojimus bendrovės turto atžvilgiu, taigi šis turtas buvo jo žinioje. Nors bendrovės direktorius turi tam tikrus įgaliojimus, susijusius su turtu, tačiau nei turtas, nei turtinės teisės netampa direktoriaus, net ir vienintelio akcininko, nuosavybe, todėl jam yra svetimos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje, taip pat Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta bendrovės vadovo pareiga sąžiningai ir protingai veikti įmonės interesais. Sąžiningas ir protingas pareigų atlikimas suponuoja ir tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje. Kai pats bendrovės vadovas pagal išlaidų orderį iš bendrovės kasos paima ir panaudoja pinigus saviems tikslams, o ne įmonės interesams, šis veiksmas vertintinas kaip patikėto ar žinioje esančio svetimo turto pasisavinimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008). Šiame kontekste taip pat pasiremtina Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota teismų praktika, kad kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties buvimą jo padarytoje veikoje. Kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. BK 20 straipsnio 4 dalies nuostata (įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais) suponuoja, kad toks reikalavimas negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesais), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pvz., siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-84/2012, 2K-213/2012) Iš 2012-01-19 specialisto išvados Nr. 5-3/7 matyti, kad pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui atlikti pateiktus kasos dokumentus nustatyta, kad UAB „XXX“ direktorius L. J. 43 524,94 Lt neįtraukė į apskaitą, nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose, dėl ko negalima nustatyti 43 524,94 Lt panaudojimo teisingumo ir padarė uždarai akcinei bendrovei 43 524,94 Lt nuostolį (t. 5, b. l. 22, 23). Tyrimą atlikusi ir šią išvadą surašiusi specialistė V. Vinksienė apygardos teisme ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje parodė, kad nuteistasis šios pinigų sumos panaudojimo nepagrindė jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Todėl nėra jokios galimybės nustatyti kaip buvo panaudotos minėtos lėšos ir nustatyti, ar panaudotos teisingai. Pats L. J. neneigia, jog bendrovės pinigais disponavo ir naudojosi, kad dalį gautų lėšų, jų neįtraukus į bendrovės buhalterinę apskaitą, naudojo neoficialiems darbuotojų atlyginimams vokeliuose mokėti (tariamoms „premijoms“), pripažino ir tai, kad bendrovėje buvo netinkamai tvarkyta buhalterinė apskaita. Teigia, kad nurodyti pinigai buvo panaudoti bendrovės reikmėms tenkinti. Tačiau toks apelianto teiginys nėra patvirtintas jokiais kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kuriuose būtų užfiksuota, kaip nurodyti pinigai buvo panaudoti. Liudytojas P. G. S., kurį skunde nurodo apeliantas, parodė, kad gaudavo tik oficialų atlyginimą, už kurį pasirašydavo žiniaraščiuose, jis žinojo kiek turi gauti ir už tiek pasirašydavo. Liudytojas tvirtai negalėjo pasakyti ar dažnai būdavo mokomos premijos ir kokio dydžio premijos jam buvo išmokėtos jam dirbant UAB „XXX“. Taigi L. J. teiginiai, kad P. G. S. neva yra išmokėjęs apie 27 000 Lt ir tai, kad visos bendrovėje gautos pajamos panaudotos jos pačios reikmėms, yra deklaratyvaus pobūdžio ir savaime nelaikytini pakankamu pagrindu paneigti teismo išvadą, kad jis pasisavino jo žinioje buvusius UAB „XXX“ pinigus – 43 524,94 Lt. Kad šiai sumai nebuvo pateikti finansiniai dokumentai patvirtino specialistė V. Vinksnienė apklausta teismo posėdyje nagrinėjant nuteistojo apeliacinį skundą. Ji kategoriškai paneigė nuteistojo argumentus, kuriuose nurodoma, kad bendrovėje buvo gautos mažesnės pajamos nei apskaičiuota specialistų, taip pat jo teiginius, kad padaryta aritmetinė klaida ir suma turi būti mažesnė nei 43 524,94 Lt. Be kita ko ji parodė, kad susipažino su visais apeliacinės instancijos teismui L. J. pateiktais dokumentais, peržiūrėjo specialisto išvadą ir L. J. nurodyto neteisingo paskaičiavimo nerado. Tvirtina savo išvadą ir joje esančius paskaičiavimus. Pirmiau bendrą sumą paskaičiavo specialistas V. V., po to ji paskaičiavo. Iš pradžių nustatė kasos likutį, suskaičiavo visas pajamas, išlaidas ir nustatė nurodytą 43 524,94 Lt sumą. Pagal specialistų tyrimui pateiktus dokumentus buvo nustatyta ši suma ir ji nepateisinta pirminiais dokumentais, pagrindžiančiais šias išlaidas, apeliaciniam teismui pateikti dokumentai nepagrindžia šios sumos, pirminių dokumentų nepateikta. Specialistė V. Vinksnienė, apklausta dėl P.G. S. paskaičiuotų atlyginimų ir bendros suvestinės, parodė, kad pagal liudytojų, tarp jų ir P.G. S., apklausos protokolus mokėjimo žiniaraščius, kasos išlaidų orderius išmokėtos sumos darbuotojams buvo specialistės įvertintos, aprašytos ir suskaičiuotos. L. J. nepateikė pirminių duomenų, kuriuose būtų užfiksuota, kaip nurodyti pinigai buvo panaudoti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog L. J. jo žinioje buvusius pinigus panaudojo bendrovės reikmėms, ir nors byloje nenustatyta kokiais kitais, nesusijusiais su bendrovės poreikių tenkinimu, tikslais buvo panaudotos bendrovės lėšos, vien tai netrukdo L. J. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės turto pasisavinimą. Taigi teismas L. J. nusikalstamai veikai pritaikė tinkamą baudžiamąjį įstatymą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamas nuteisimas pagal BK 219 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį

Nuteistojo argumentų, kad pateiktos 2007 m. ir 2008 m. deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai ir SODRAI pagal turimus pirminius dokumentus atitinka tikrovę ir jis neturėjo tikslo nurodyti klaidingų duomenų, nepatvirtina byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje ištirti bei teismo nuosprendžiu tinkamai įvertinti įrodymai – specialistų išvados. Iš jų teismas nustatė, kad L. J., turėdamas pareigą pateikti valstybinėms institucijoms teisingus duomenis, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas ir ataskaitas aiškiai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms. L. J. žinojo, jog deklaracijose ir ataskaitose nurodyti duomenys neteisingi, nežiūrint to, jis minėtus dokumentus su akivaizdžiai neteisingais duomenimis patvirtino savo parašu ir pateikė Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijai ir socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui. Tokia nuteistojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). Pagal BK 219 straipsnio 1 dalį (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) L. J. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „XXX“ direktoriumi, pateikė deklaraciją bei nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą valstybės įgaliotoms institucijoms ir, gavęs priminimus apie pareigą sumokėti mokesčius, jų nesumokėjo, nors UAB „XXX“ turėjo pakankamai lėšų mokesčiams sumokėti. Tai, kad nuteistasis turėjo realią galimybę sumokėti mokesčius, nustatyta specialistų išvadomis, kuriomis remiantis atmetami apeliacinio skundo argumentai apie tariamą sunkią įmonės finansinę būklę. Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) L. J. pagrįstai pripažintas kaltu. Tai, kad L. J. pažeidė teisės aktų, numatančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, apgaulingai organizavo ir tvarkė UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „XXX“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, įrodyta liudytojų parodymais, specialistų išvadomis. Pats apeliantas taip pat yra parodęs, kad atlyginimų mokėjimas daugeliu atvejų nebuvo fiksuojamas atlyginimų žiniaraščiuose, dalį atlyginimų byloje apklausti liudytojai gaudavo nelegaliai, juos apeliantas fiksuodavo atskirame sąsiuvinyje, pirminiai apskaitos dokumentai nebuvo užregistruoti apskaitos registruose. Pagal specialistės V. Vinksienės parodymus, duotus apeliacinės instancijos teisme, registrai, kuriuos L. J. pateikė nagrinėjant jo apeliacinį skundą, nepaneigia, kad apskaita buvo tvarkoma apgaulingai.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, liečiančių bausmių skyrimą

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtų bausmių (BPK 328 str. 1 p., 2 p.). Nuteistojo apeliaciniame skunde, nors to neprašoma dėl BK 183 straipsnio 2 dalies, vis dėlto, teisėjų kolegijos nuomone, tuo pakeitimu nebus peržengtos apeliacinio skundo ribos, kadangi pagal formuojamą teismų praktiką tuo atveju, kai apeliantas prašo išteisinti, apeliacinės instancijos teismo sprendime turi būti nurodomos išvados dėl įrodymų įvertinimo, pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir paskirtos bausmės. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl L. J. kaltės ir jo veiksmų kvalifikacijos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 219 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju remdamasis įstatymu sprendžia teismas. Šiuo atveju nerasta pažeidimų, kuriems esant galima būtų teigti, kad įrodymai įvertinti neteisingai. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bausmei skirti reikšmingas aplinkybes (kvalifikuotas turto pasisavinimas pagal BK 11 straipsnio 5 dalį priskiriamas sunkių nusikaltimų grupei, numatyta vienintelė bausmės rūšis laisvės atėmimas, nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, L. J. amžių, pasisavinto turto vertė nežymiai viršija 250 MGL ribą), o taip pat atsižvelgęs į tai, kad bylos nagrinėjimas teisme užtrūko dėl ikiteisminio tyrimo kaltės (nebuvo laiku paimti ir pristatyti specialistui visi dokumentai, siekiant juos rasti, neatlikta krata nuteistojo namuose), L. J. paskyrė neteisingą bausmę. Straipsnio, pagal kurį kvalifikuota L. J. nusikalstama veika, sankcijoje iš tikrųjų yra nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų Vis dėlto, teisėjų kolegijos nuomone, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas yra aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, nuteistojo asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šiuolaikinės baudžiamosios teisės doktrinoje akcentuojama vis didesnė bausmės individualios prevencijos (pataisymo) paskirtis, o nubaudimas imamas laikyti tik priemone kitiems bausmės tikslams pasiekti. Skiriant nuteistajam bausmę, neįmanoma labai tiksliai įvertinti individualių jo savybių ir iš anksto nustatyti bausmės rūšį, kurią paskyrus bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje tam tikrų aplinkybių, kurių teismas neaptarė, buvimas leidžia teigti, kad teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė yra neekonomiška ir neefektyvi poveikio priemonė asmeniui, padariusiam savanaudišką ir turtinę žalą sukėlusią nusikalstamą veiką. Padarytas nusikaltimas, nors priskiriamas sunkių nusikaltimų grupei, tačiau pagal savo kokybinę charakteristiką teisinių gėrių skalėje, yra mažiau pavojingas (nusikaltimo objektas nuosavybė, padarytas dirbant savo įmonėje), nuteistasis tapo iš dalies neįgaliu, jo darbingumas keturiasdešimt penki procentai, o užsitęsęs bylos procesas laikytinas išimtine aplinkybe, kuriai esant galimas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas, paskiriant nuteistajam švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką. Baudžiamosios bylos procesas dėl L. J. tęsiasi beveik ketverius metus, pats teismas pažymėjo, kad šis procesas nepateisinamai užsitęsė, galėjo būti organizuojamas veiksmingiau (operatyviau). Laikytina, kad nuteistojo teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką buvo pažeista. L. J. buvo apkaltintas 658 373,92 Lt pasisavinimu, teisme ištirta ir nustatyta, kad jis nepagrindė tik 43 524,94 Lt panaudojimo. Straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas, skirdamas bausmes, nesivadovavo BK 55 straipsnio reikalavimais ir už kitų apysunkių ir nesunkaus nusikaltimų padarymą, nepagrįstai L. J. skyrė tik laisvės atėmimo bausmes, nors įstatymų sankcijose numatytos alternatyvios švelnesnių bausmių rūšys, tame tarpe ir baudos. Sprendimas skirti tik laisvės atėmimo bausmes nuosprendyje nėra motyvuotas. Įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistojo amžių, sveikatą, L. J. skirtinos įstatymų už padarytas nusikalstamas veikas sankcijose numatytos baudos.

Nuosprendis keistinas šioje dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtų bausmių (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsnio 2, 4 punktais,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. nuosprendį pakeisti.

Nuosprendžio dalį dėl L. J. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: L. J. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

L. J., pripažintam kaltu ir nuteistam skirti bausmes:

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 200 MGL (26 000Lt) dydžio baudą;

pagal BK 219 straipsnio 1 dalį (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) 100 MGL (13000 Lt ) dydžio baudą;

pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX- 2314 redakcija) 50 MGL (6500 Lt) dydžio baudą;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) 100 MGL (13 000 Lt ) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2, 6 punktais, 9 dalimi, paskirtas bausmes ir bausmę, paskirtą Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nuosprendžiu, subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę L. J. paskirti 250 MGL (32 500 Lt) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Regina GaudutienėTeisėjai Laima GarnelienėKęstutis Jucys