Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. V., J. V. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. Z., D. V., R. V., Valstybinė mokesčių inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja A. V. prašė tenkinti pareiškimą. Nurodė, kad mirus sutuoktiniui 2017-06-12 į notarą palikimo priimti nesikreipė nei ji, nei jos vaikai, kadangi manė, jog jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto sutuoktinis neturėjo ir jiems nepaliko. Tik gavus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimą sužinojo, jog po sutuoktinio mirties yra susikaupusi tam tikra suma pagal pensijų kaupimo sutartį. Iš karto kreipėsi į teisininkus, kurie kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo. Nežinojo, jog sutuoktinis buvo sudaręs pensijų kaupimo sutartį.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų A. V. ir J. V. atstovė advokato padėjėja prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. V. ir A. V. susituokė 1989-08-26. Susilaukė keturių vaikų, nepilnametis J. V., gim. (duomenys neskelbtini). Deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Klaipėdos rajono 1-ojo notarų biuro 2018-03-14 rašto Nr. S-21 matyti, jog po A. V. mirties ((duomenys neskelbtini)) nėra užvesta paveldėjimo byla ir mirusiojo paveldėtojai yra praleidę įstatymų nustatytą terminą kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Iš Nekilnojamojo turto registro 2018-03-15 duomenų nustatyta, jog nei A. V., nei A. V. įregistruoto nekilojamojo turto neturi. 2018-02-02 Valstybinė mokesčių inspekcija raštu Nr. (28.8-08-4)RNA-3266 pranešė, kad po A. V. mirties liko nepaveldėtos piniginės lėšos bei turtinės prievolės.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai (mirusiojo sutuoktinė ir nepilnametis sūnus) yra palikėją pergyvenusi sutuoktinė (CK 5.13 str.) ir pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.5 str. 1 d. 1 p., 5.11 str. 1 d. 1 p.), ir siekia paveldėti po jo A. V. (sutuoktinio ir tėvo) mirties atsiradusį turtą, kurio kiti vaikai būdami pirmos eilės įpėdiniai, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nepriėmė. Tačiau pareiškėjai yra praleidę įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti ir prašo jį atnaujinti.

Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti (pratęsti) pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Įstatyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti atnaujinti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Įvertinus rašytinius įrodymus ir byloje nustatytas faktinės aplinkybes pripažintina, kad pareiškėjų įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti yra praleistas dėl priežasčių, kurias teismas laiko svarbiomis, tai yra dėl to, kad pareiškėjai, manydami, kad nėra jokio turto nesikreipė į notarą palikimui priimti, tik 2018-02-02 sužinojus, jog yra likusios nepaveldėtos piniginės lėšos pagal pensijų kaupimo sutartį nedelsiant kreipėsi į advokatus dėl paveldėjimo. Teismas neturi pagrindo netikėti pareiškime nurodytomis aplinkybėmis ir pareiškėjos paaiškinimais. Suinteresuoti asmenys (palikėjo pilnamečiai vaikai) V. Z., D. V., R. V., į teismo posėdį neatvyko, tačiau atsiliepimuose patvirtino pareiškėjos nurodomas aplinkybes. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja iš karto sužinojusi apie tai, jog po sutuoktinio mirties palikimas nepriimtas, nedelsdama ėmėsi veiksmų, aiškiai išreiškiančių, jos ir nepilnamečio vaiko valią priimti palikimą – kreipėsi į teisininką, kuris paaiškino paveldėjimo procedūras.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjų nurodytos objektyvios termino praleidimo priežastys ir susiklosčiusios nuo jų valios nepriklausančios aplinkybės turėjo įtakos tam, kad pareiškėjai negalėjo laiku realizuoti savo paveldėjimo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, darytina išvada, jog pareiškėjai terminą palikimui, atsiradusiam po A. V. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, suinteresuoti asmenys pareiškėjų prašymui neprieštarauja, todėl vadovaujantis protingumo kriterijumi, pareiškėjų prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po A. V. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 str. 1 d., 3 d., 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.13 str. , 5.57 st. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290, 291, 576 – 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjai A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po sutuoktinio A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), priimti.

Pareiškėjai A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą nepilnamečio vaiko J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu palikimui, atsiradusiam po nepilnamečio vaiko tėvo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.