Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB "E. p." direktoriumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nesunkiai sužalojo žmogų:

2019-08-07 apie 16:30 val., E. P., būdamas namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme kaire ranka sugriebęs už K. S. rūbų ties krūtinės sritimi, tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į kairę ranką, po ko nukentėjusiajam K. S. nugriuvus ant žemės ne mažiau kaip 5 kartus spyrė koja į nugarą ir abiejų kojų blauzdas bei vieną kartą rankos kumščiu sudavė į galvos sritį, padarydamas jam poodines kraujosruvas kairėje rankoje, nugaros kairėje, odos nubrozdinimą krūtinkaulio akardinės ataugos projekcijoje, kliniškai nustatytą kairio dvigalvio raumens sausgyslės plyšimą, galvos, juosmens, blauzdų sumušimus ir taip nesunkiai jį sužalojo.

2019-08-07, apie 16:35 val., E. P., būdamas kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą rankos delnu sudavė L. A. į krūtinės sritį sukeldamas jai fizinį skausmą,ko pasėkoje nukentėjusioji nuo suduoto smūgio pargriuvo ant žvyruotos kelio dangos, susižalojo dešinę ranką, kojas, galvą ir dėl padarytos muštinės-plėštinės paviršinės žaizdos dešinėje plaštakoje, kliniškai nustatytos galvos, dešinės plaštakos ir kairės blauzdos sumušimų nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Panašiai apie šio įvykio aplinkybes parodė ir liudytoja D. K.. Ji paaiškino, kad R. K. yra jos sesuo, paskutinį kartą jos buvo susitikusios 2018 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, R. ją supažindino su savo sugyventiniu E. P.. Prieš tai, iki 2018 m. kovo mėnesio (tai yra iš viso 13 metų), ji gyveno su K. S., su kuriuo augino bendrą vaiką J. S.. 2019-08-07 13:00 val. ji su savo automobiliu ,,Ford" atvežė K. S. pas antstolės padėjėją L. A. į Klaipėdą. L. A. informavo jos seserį, jog 16:30 val. K. S. nori paimti savo vaiką J. iš teismo tvarka nustatytos susitikimų vietos, tai yra Svencelės kaime, esančios autobusų stotelės pabendrauti, bet R. K. nutraukė šį pokalbį, o vėliau viskas vyko taip, kaip jau pasakojo nukentėjusieji. Ji važiavo “Opel” automobiliui iš paskos tikėdamasi, kad įvyko kažkoks neaiškumas, gal sesers sugyventinis veža vaiką pas senelius į Dreverną, bet paaiškėjo, kad jis tik niekur jo išleisti neketina, netgi padidino greitį, tuo sukeldamas pavojų vaiko sveikatai ir gyvybei, skubiai grįžo namo, atsidarius elektriniams vartams, įvažiavo į teritoriją ir vartai pradėjo užsidaryti. Ji automobilį sustabdė prieš vartus, maždaug apie 3-5 atstumu iki vartų. Kadangi antstolės padėjėja norėjo prisistatyti ir, galimybei esant, pasikalbėti su pačia R. arba J., K. S. greitai išlipo iš automobilio bandė sulaikyti vartus, kad neužsidarytų, tačiau šioje vietoje buvo užpultas atskubėjusio E. P.. Pirmiausia jis kaire ranka sugriebė K. S. už priekinių rūbų ties kairiu pečiu, o su kita ranka sudavė vieną smūgį K. S. į kūno viršutinę dalį. Tuo momentu ji dar sėdėjo savo automobilio vairuotojo sėdynėje. Po suduoto smūgio K. S. nuvirto ant žemės į vidinę vartų pusę, nes prieš suduodant smūgį stovėjo tarp vartų. Ji iššoko iš automobilio. Panašiai tuo pačiu momentu, šiek tiek anksčiau, iš automobilio iššoko ir L. A.. Tuo momentu D. K. pribėgo prie vartų ir įkišo savo dešinę pėdą, kad jie neužsidarytų; jos koja įstrigo vartuose ir ji nebegalėjo pasitraukti ark kam padėti, o kol išsilaisvino, viskas baigėsi. Spėjo pamatyti, pasukus galvą į dešinę pusę, jog E. suduoda 1 kartą su dešine ranka (nematė ar su delnu, ar su kumščiu) L. A. į krūtinės sritį, po ko ji aukštielninka nukrito ant žemės. Matė, jog E. P. dar kelis kartus užsimojo rankomis ir kad K. S. akiniai nukrito ant žemės, arti vartų, o jis pats susirietė į kairę, čiupdamas ranka už savo kairiosios kojos kelio ar blauzdos. Po to E. P. nubėgo iki automobilio, įsėdo į jį ir nuvažiavo tolyn.

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. K. pateikė 9 nuotraukų kopijas, kuriose užfiksuota incidento vieta ir sužalojimai, 4 vaizdo įrašus ir Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8126-998/2018 kopiją (1 t., b.l. 141-158).

Liudytoja R. K. parodė, su nukentėjusiuoju K. S. ji 13 metų buvo sugyventiniai, tuo metu jiems 2009-05-16 gimė sūnus J. S., o nuo 2018 m. kovo mėnesio jie kartu nebegyvena, netrukus ji pradėjo gyventi su E. P., 2019 m. balandžio mėn. Susilaukė su juo sūnaus. Ji žino, kad 2018-12-19 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu buvo numatyta K. S. bendravimo tvarka su sūnumi J., pagal kurią buvo numatyta, kad kiekvieną savaitės trečiadienį ir penktadienį nuo 16.30 val. iki 19 val. tėvas gali matytis su vaiku ir ji stengėsi, kad vaikas numatytu laiku galėtų pasimatyti su tėvu. Problemos kilo šią vasarą, kai 2019-06-20 iš K. S.gavo raštą, jog jis pageidauja vasaros atostogų metu pasiimti sūnų nuo 2019-08-01 iki 2019-08-31. Kadangi ji pati ketino tuo metu su šeima atostogauti, raštu informavo K. S., jis gali su sūnumi bendrauti iki 2019-08-09, tačiau K. S.jos pasiūlytas laikas netiko, todėl buvo nutarta, kad bus suorganizuotas jų susitikimas su K. S. Vaikų teisių tarnyboje, kur turėjo nutarti kaip bus bendraujama su J. rugpjūčio mėnesį. Ji šiame posėdyje nedalyvavo, nes augina kelių mėnesių kūdikį. Liepos mėnesį, tiksliau datos nurodyti negali, pas ją lankėsi Klaipėdos rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės, jos pasikalbėjo ir jos pažadėjo, jog informuos K. S. apie tai, jog jis rugpjūčio mėnesį negalės matyti sūnaus. 2019-08-07 buvo trečiadienis, jai į mobilų telefoną paskambino kažkokia moteris, kuri pasakė, kad yra antstolė; išgirdusi jos pareigas, R. K. iš karto atsisveikino su ja, nes nenorėjo bendrauti, pagalvojo, kad vėl skambina dėl K. S. skolų. Kad pats K. S. kreipėsi į antstolį pagalbos dėl teismo sprendimo vykdymo, ji nežinojo. Kai J. užsinorėjo ledų, E. P. išsivežė jį į Drevernos parduotuvę jų nusipirkti. Praėjus 10 minučių, ji pamatė, kaip atsidaro jų sodybos tvoros automatiniai vartai, į kiemą įvažiuoja jų šeimos automobilis "Opel", kuris sustojo netoli vartų, o ji buvo giliau kieme ir mate, kaip K. S. kažkoks vyras visu kūnu bandė sulaikyti užsidarančius vartus, o iš automobilio išlipęs E. P. nuėjo link vartų ir K. S., bandė abiem rankom nustumti jį už vartų, o K. S. spyrė jam į koją. E. P. pavyko išstumti K. S. už vartų, jie užsidarinėjo, o tada iš automobilio iššoko du asmenys, vienas iš jų buvo jos sesuo D. K., pripuolė prie E. ir traukė jį už pečių, rankų. Ji mate, kaip E. pasisuko į ją ir dar vieną asmenį ir mostelėjo abiem rankomis, bandydamas išsilaisvinti. Išsivadavęs E. greitai pro likusį vartų tarpą iėjo į kiemą, ir su automobiliu privažiavo prie namo. Ji artyn nėjo, paklausė E., kas nutiko, jis jai pasakė, kad čia dėl J. Tada suprato, kad K. S. buvo atvažiavęs pasiimti J. Po kurio laiko, kai jau buvo kambaryje, į jos mobilų telefoną paskambino policijos pareigūnė, pasakė, kad yra prie jų vartų. Telefonu atsiliepė E. ir jis pasakė, kad ji atsisako bendrauti. Tada ji pastebėjo, kad jai K. yra atsiuntęs 13.23 val. sms žinutę :"Informuoju, kad pasiima 07. rugpjūtis 2019 savo sūnų J. S. 16.30 val. nuo Svencelės autobusų stotelės ir grąžina 19.00 val. į tą pačią vietą". Tada ir suprato, kas įvyko, dėl ko kilo konfliktas. J. dėl šio įvykio buvo sukeltas didelis išgąstis, jis ir dabar dar pergyvena kalbėdamas apie nuotraukas, kuriose užfiksuotas sužalotas tėvas, kurias pastarasis ir rodo vaikui.

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint R. K. priklausantį telefoną "IPhone 7" matyti, kad SMS žinučių aplankale 2019-08-07 13.23 val. iš abonento "S. 2" atsiųsta sms žinutė su tekstu: "Informuoju, kas pasiimu 07.rugpjūtis 2019 savo sūnų J. S. 16.30 val. nuo Svencelės autobusų stoties ir grąžinu 19.00 val. į tą pačią vietą" (1 t., b.l. 171-172, 174-178

Iš specialisto išvados Nr. G 1411/2019 (03) matyti, kad K. S. konstatuotos poodinės kraujosruvos kairėje rankoje, nugaros kairėje, odos nubrozdinimas krūtinkaulio kardinės ataugos projekcijoje, kliniškai nustatytas kairio dvigalvio raumens sausgyslės plyšimas, galvos, juosmens, blauzdų sumušimai. Sužalojimai padaryti kietų bukų ir bukabriaunių daiktų trauminių smūginių poveikių pasėkoje sudavimo ar atsitrenkimo metu 1-3 paros iki objektyvios apžiūros, galimai nukentėjusiojo deklaruotu ir medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku. Dėl sausgyslės plyšimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui - K.S. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b.l. 47-48).

Iš specialisto išvados Nr. G 1412/2019 (03) matyti, kad L. A. padaryta muštinė-plėštinė paviršinė žaizda dešinėje plaštakoje, kliniškai nustatyta galvos, dešinės plaštakos ir kairės blauzdos sumušimų diagnozė. Sužalojimas padarytas kieto bukabriaunio daikto poveikyje 1-3 paros iki objektyvios apžiūros, galimai apžiūrimosios nurodytu ir medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku. Neatmetama tikimybė, kad kai kurie smūgiai buvo suduoti per silpnai, kad susidarytų kokie tai išoriniai mechaniniai sužalojimai. L. A. sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b.l. 49-50).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, E. P. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d. ir 140 str. 1d. (nesunkiai sužalojus K. S. ir nežymiai sužalojus L. A.) yra visiškai įrodyta abiejų nukentėjusiųjų ir liudytojos D. K. parodymais bei rašytine bylos medžiaga – teismo medicinos specialisto išvadomis ir fotografijomis, kur detaliai užfiksuoti kiekvienam iš nukentėjusiųjų padaryti sužalojimai ir jų sunkumo mastas, įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota konflikto vieta, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, iš kurių matyti, kad apie šį įvykį 2019-08-07 16.45 min. pranešė L. A., ir D. K. darytomis fotografijomis, kuriomis po įvykio užfiksuota nukentėjusiųjų būklė. Visi šie įrodymai patvirtina vieni kitus ir sudaro vieningą įrodymų visumą, leidžiančią teismą daryti neabejotiną išvadą, kad E. P. sudavė kaltinime nurodytus smūgius L. A. ir K. S. ir kitaip prieš juos smurtavo, ir būtent dėl to šie asmenys buvo nežymiai ir nesunkiai sužaloti.

Dalį faktinių šio įvykio aplinkybių – susidūrimą su nukentėjusiaisiais ir D. K. prie sodybos vartų ir fizinius kontaktus tarp jų, nukentėjusiesiems kažkodėl labai braunantis į sodybos vidų – pripažino ir pats kaltinamasis bei jį palaikanti liudytoja – sugyventinė R. K., stebėjusi šį įvykį keliasdešimties metrų atstumu. Tai, kad kaltinamasis nepripažino sudavęs nukentėjusiesiems nei vieno smūgio, o tik gynęs savo šeimos namų privatumą nuo jų brovimosi, paneigia jau anksčiau aptarta įrodymų visuma. Nors E. P. buvo nurodęs, kad ir pats patyrė sužalojimų šio susidūrimo metu, tačiau tai nėra patvirtinta jokiais kitais byloje esančiais įrodymais, o R. K. parodymus teismas dėl jos faktinių šeimyninių ryšių su kaltinamuoju ir bendrai vykdomo teismo sprendimo nevykdymo laiko tendencingais ir nepatikimais.

Lietuvos Respublikos Konstitucija ir būtinąją gintį reglamentuojantis Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnis gina asmens teisę į būsto neliečiamumą, tačiau ši teisė, kaip ir bet kuri kita teisė, nėra absoliuti ir nepaneigia kitų asmenų bei valstybės institucijų ir pareigūnų, o taip pat – specialius įgalinimus turinčių asmenų teisių bei teisėtų veiksmų teisėtumo. Šioje byloje surinkta dokumentų ir apklaustų asmenų parodymų visuma buvo aiškiai nustatyta, kad K. S. į (duomenys neskelbtini) teritoriją veržėsi ne šiaip sau, o siekdamas sudaryti galimybę antstolės padėjėjai pateikti šios sodybos gyventojams – savo buvusiai sugyventinei ar bent jos sugyventiniui – įsiteisėjusius teismo ir vykdomuosius dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta jo kaip tėvo taip pat labai svarbi, konstitucinė teisė bendrauti su savo sūnumi, gyvenančiu šioje sodyboje su motina R. K., ir jei ne bendro susitarimo pagrindu, tai bent vykdant ir gerbiant įsiteisėjusį šiuo klausimu priimtą Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą. Pagal šį sprendimą, trečiadieniais K. S. turėjo teisę nuo 16.00 val. pasiimti savo sūnų J. iš autobusų stotelės Svencelės k. kelioms valandoms pabendrauti, to nukentėjusysis į šią vietą ir buvo atvykęs, tik šįkart – su antstolės padėjėja L. A., turėjusia jam padėti užtikrinti šio sprendimo vykdymą. Kadangi R. K. ir jos sugyventinis E. P. šią K. S. teisę ignoravo, nesirūpino nei laiku perskaityti žinučių ar el. laiškų, kuriais buvo apie tai informuoti, nei telefonu bendrauti apie tai su antstolės padėjėja, E. P. akivaizdžiai prieš K. S. ir su juo buvusių moterų akis pravežė berniuką tėvui pro šalį ir parsivežė į sodybos kiemą, paskubėdamas užkelti vartus, K. S. išites bandė sulaikyti šiuos vartus nuo užsidarymo ir taip sudaryti antstolės padėjėjai galimybę atlikti savo tarnybines pareigas ir taip padėti jam įgyvendinti savo kaip tėvo teises bendrauti su sūnumi. Įvertinęs visą situaciją, teismas pripažįsta, kad šie K. S. veiksmai buvo visiškai teisėti, būtini susidariusioje situacijoje ir nepažeidę R. K. ir E. P. teisių bei nesudarę kaltinamajam pagrindo vartoti prieš nukentėjusįjį ir tuo labiau – prieš antstolės padėjėją fizinio smurto.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas įvertina jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

E. P. padarė du tyčinius nesunkius baigtus smurtinio pobūdžio nusikaltimus, pažeisdamas įstatymo saugomą kiekvieno žmogaus teisę į jo kūno neliečiamumą ir sveikatą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad nusikalstami veiksmai, sukėlę dviems žmonėms sužalojimus, fizinį skausmą ir pažeminę jų orumą, E. P. buvo padaryti visiškai ignoruojant teismo sprendimu įtvirtintą K. S. teisę bendrauti su savo mažamečiu sūnumi ir jam visa tai matant. Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad E. P. nusikalto pirmą kartą, jis yra nevedęs, tačiau turi faktinę šeimą, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, nėra buvęs baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio pažeidimus. Visa tai rodo, kad bausmės kaip valstybinės poveikio priemonės tikslams pasiekti E. P. skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant galinčius tinkamai paveikti jo elgesį įpareigojimus ir apribojimus. Šioje vietoje pažymėtina, kad nors BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatyta teismo teisė įpareigoti nuteistąjį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, šio straipsnio 7 dalyje įtvirtinta teismo teisė vietoje šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų paskirti kitus, net baudžiamajame įstatyme nenumatytus, draudimus ar įpareigojimus, jeigu tai, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Įvertinęs visas šioje byloje nustatytas ir anksčiau aptartas aplinkybes, teismas mano, kad tokią įtaką E. P. elgesiui turės ir K. S. ir L. A. priteistos neturtinės žalos atlyginimas per protingą laikotarpį, padėsiantis ir nukentėjusiesiems greičiau sulaukti šių lėšų, todėl toks įpareigojimas ir skiriamas.

Nukentėjusysis K. S. šioje byloje yra pareiškęs 3177,82 Eur civilinį ieškinį dėl šiuo nusikaltimu jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; 177,82 Eur prašoma priteisti turtinei žalai, susidariusiai už vaistų, kuriuos paskyrė gydytojai, įsigijimą, ir kelionės bei parkavimosi išlaidas, vykstant pas medikus, o 3000 Eur – už nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, kurią jis grindžia jam padarytu pakankamai rimtu sveikatos sutrikdymu, sukeltu ilgalaikiu skausmu, su gydymusi ir judėjimo laisvės apribojimu susijusiais nepatogumais, emociniais išgyvenimais ir kitais Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje išvardintais pagrindais. Nukentėjusysis buvo ilgai gydomas stacionare, patyrė operaciją ir nemalonias medicinines procedūras, iki šiol jaučia fizinius skausmus sužalojimų vietose, visiškas išgijimas dėl jo amžiaus ir patirtų sužalojimų pobūdžio net neįmanomas, o tai sumažina nukentėjusiojo gyvenimo kokybę.

Nukentėjusioji L. A. šioje byloje yra pareiškusi 3000,00 Eur dydžio civilinį ieškinį nusikaltimu jai padarytai neturtinei žalai atlyginti, kurį grindžia jai sukeltu fiziniu skausmu ir dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, pažeminimu, emocine depresija ir kitais Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje išvardintais pagrindais. Dėl kaltinamojo suduoto nukentėjusiajai smūgio ji patyrė fizinį skausmą, išgąstį ir šoką, pasijautė visiškai bejėgė. Kadangi buvo grubiai pastumta ir taip sužalota, vydydama savo darbines pareigas, pajautė ir iki šiol jaučia su tuo susijusį pažeminimą, baimę, sumažėjusį saugumo darbe jausmą ir pasitikėjimą savim.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje yra išdėstyti jau ieškinyje suminėti pagrindai asmeniui reikalauti neturtinės žalos atlyginimo; taip pat nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ir asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas priteistiną žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Šioje byloje buvo nustatyta ir įrodyta kaltinamojo kaltė smurtiniais veiksmais kitų asmenų akivaizdoje sukėlus nukentėjusiesiems fizinį skausmą ir padarius kiekvienam jų nustatytus sužalojimus. Neabejotina, kad tai sukėlė nukentėjusiesiems ir dvasinius išgyvenimus, nurodytus ieškinyje ir tiesiogiai susijusius būtent su tyčiniais kaltinamojo veiksmais. Jokios nukentėjusiųjų kaltės dėl šio konflikto kilimo teismas nenustatė, tai jau aptarta anksčiau; tuo tarpu tyčinė kaltinamojo kaltė tokiu būdu ne tik sužalojant nukentėjusiuosius – vyresnio už save amžiaus vyrą, savo sugyventinės vaiko tėvą, siekusį tik bendrauti su savo sūnumi, ir antstolės padėjėją, atliekančią savo darbines pareigas, pažeminant juos kito asmens akivaizdoje, yra visiškai įrodyta ir pagrįsta byloje surinktais įrodymais. Kaltinamasis teisme apie savo turtinę padėtį nieko nepaaiškino, yra vidutinio amžiaus ir darbingas asmuo, todėl darytina išvada, kad yra pajėgus atlyginti nukentėjusiųjų prašomą sumą. Nustatydamas kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteistinos sumos dydį, teismas turi atsižvelgti į faktą, kad nukentėjusiajam K. S. buvo padarytas ilgesnio ir sudėtingesnio gydymo reikalavęs ir ilgam pasekmes palikęs nesunkus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajai L. A. - nežymus, ilgesnio sveikatos sutrikimo nesukėlęs sužalojimas, ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, įpareigojančią nustatyti priteistiną neturtinės žalos sumą taip, kad ji atitiktų protingumo, teisingumo principus ir visuomenės ekonominę situaciją; įvertinus visa tai, nukentėjusiajam K. S. priteisiama 177,82 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusiajai L. A. - 1000 Eur suma nusikaltimu jai padarytai neturtinei žalai atlyginti.

712,40 Eur dydžio civilinį ieškinį šioje byloje yra pateikusi ir Teriorinė ligonių kasa, kadangi K. S. dėl patirtų sužalojimų buvo teikiama medicininė pagalba, įskaitant gydymą stacionare ir operaciją (1 t., 56-61 b.l.). ieškinys yra visiškai pagrįstas pridėtais medicininių paslaugų suteikimą patvirtinančiais dokumetais, todėl, pripažįstant E. P. kaltu dėl K. S. sužalojimo, iš jo priteisiamas visiškai.

Nukentėjusysis K. S. teismui pateikė advokato pagalbos šiame procese apmokėjimo dokumentus ir paprašė priteisti jam 1815 Eur, kuriuos jis sumokėjo advokatei už atstovavimą viso proceso metu. Lietuvos Respublikos BPK 103, 104 straipsniuose nurodyta nukentėjusiojo teisė pripažinti tokias jo turėtas išlaidas proceso išlaidomis ir prašyti jas priteisti iš kaltinamojo, jo pateikti įrodymai patvirtina šių išlaidų susidarymą. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos patvirtintų rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio, tačiau yra kiek per didelė, vertinant šios bylos sudėtingumą, advokatės darbo ir laiko sąnaudas ikiteisminiame tyrime ir teisme, todėl nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisiama proporcinga nurodytiems kriterijams šių proceso išlaidų dalis – 1400 Eur.

Šioje byloje proceso išlaidomis 2020-06-17 nutartimi yra pripažinta ir liudytojai D. K. išmokėta 595,64 Eur suma, susijusi su jos atvykimo į 2020-03-04 teismo posėdį išlaidomis ( 2 t., 190 b.l.). Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė tokio pobūdžio išlaidas nuspręsti išieškoti iš nuteistojo; atsižvelgiant į tai, kad jos susidarė būtent dėl E. P. nusikalstamų veikų padarymo ir būtinybės įrodinėti jas teismo procese, tame tarpe – ir ne Lietuvos Respublikoje gyvenančios liudytojos parodymais, šios išlaidos taip pat priteisiamos iš kaltinamojo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303str. 2 d., teismas

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę - vienerius metus laisvės apribojimo, įpareigojant per septynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti K. S. priteistą turtinę ir neturtinę žalą;

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – aštuonis mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti L. A. priteistą neturtinę žalą.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, paskirtas bausmes iš dalies subendrinti ir paskirti E. P. galutinę subendrintą bausmę – vienerius metus tris mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per septynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti K. S. priteistą turtinę ir neturtinę žalą ir per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti L. A. priteistą neturtinę žalą.

Visiškai patenkinti K. S. civilinį ieškinį ir priteisti jam iš E. P. 177,82 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 3177,42 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt septynis Eur 82 cnt).

Priteisti K. S. iš E. P. 1400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus Eur) advokatės pagalbos išlaidoms apmokėti.

Iš dalies patenkinti L. A. civilinį ieškinį ir priteisti jai iš E. P. 1000 Eur ( vieną tūkstantį Eur) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Visiškai patenkinti teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti jai iš E. P. 712,40 Eur )septynis šimtus dvylika Eur 40 cnt) žalos atlyginimo.

Priteisti Iš E. P. 595,64 Eur ( penkis šimtus devyniasdešimt penkis Eur 64 cnt) proceso išlaidų valstybei.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.