- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-04
- Bylos Nr.
- e2YT-366-669/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02424-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- D. V.
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo D. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina A. J., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio P. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą trijų mėnesių laikotarpyje ir jį faktiškai valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini).
1.1. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens D. V. tėvas P. J., paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties liko palikimas: butas, garažas, miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kilnojamasis turtas, įvairūs buities daiktai. Šilutės rajono 3-ajame notaro biure dėl paveldimo turto yra užvesta paveldėjimo byla, pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui 2022 m. birželio 1 d. išduoti liudijimai, paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti. Iki mirties tėvas turėto savo turto nepaliko testamentu, todėl atsiradusį palikimą galėjo priimti pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai – palikėjo vaikai: sūnus pareiškėjas V. J. ir suinteresuotas asmuo dukra D. V., taip pat mirusiojo sutuoktinė A. J.. Per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėjo mama nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dėl silpnos sveikatos, nuo 2015 m. spalio 9 d. neterminuotai jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo mama A. J. mirė. Iki mirties ji gyveno adresu (duomenys neskelbtini), buvo neįgali, nuolatos slaugoma, todėl pati tiesiogiai pasirūpinti nei savo asmeniniu, nei bendru sutuoktinių turtu negalėjo. Po tėvo P. J. mirties visus su palikimo priėmimu susijusius klausimus, likusio turto priežiūra ir kitus klausimus ji aptarė su pareiškėju. Ji aiškiai išreiškė savo valią priimti palikimą po savo sutuoktinio mirties, nuolat domėjosi likusiu turtu, jo priežiūra, paveldėjimo procedūrų eiga, visus veiksmus, susijusius su palikimą sudarančiu turtu, mamos vardu atliko pareiškėjas. Mamos nurodymu, pareiškėjas iš jos sąskaitos mokėjo visus mokesčius, susijusius su turtu, likusiu po tėvo mirties. 2013 m. mama buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą patvarkė palikti pareiškėjui. Nors pareiškėjo mama pati tiesiogiai likusio palikimo po tėvo mirties netvarkė, neprižiūrėjo, tačiau faktiškai priėmė savo sutuoktinio palikimą ir jį valdė, rūpinosi kaip savo iki savo mirties per pareiškėją. Per įstatymo nustatytą trijų mėnesių laikotarpį po tėvo mirties pareiškėjo mama nesikreipė į notarą dėl jo palikimo priėmimo, dėl to notarė liudijimo jai nėra išdavusi.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo D. V. pateikė atsiliepimą, kuriuo sutiko su pareiškimo reikalavimais, prašė teismo pareiškimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
3. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).
5. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
6. Nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai ir pareiškėjo paaiškinimai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas P. J., o (duomenys neskelbtini) mirė tėvo sutuoktinė ir pareiškėjo mama A. J..
7. Iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų duomenų matyti, jog po tėvo P. J. mirties liko palikimas (nekilnojamasis turtas): du žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), šio likusio nekilnojamojo turto daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre įregistruotos P. J. vardu, įregistravimo pagrindas – 2000 m. balandžio 4 d. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1726, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimas Nr. 17SK-(14.17.110.)-1594; butas (su rūsiu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas P. J. vardu, įregistravimo pagrindas – Gyvenamųjų namų statybos bendrijos 1991 m. gegužės 6 d. pažyma Nr. 33; bei negyvenamoji patalpa – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas P. J. vardu, įregistravimo pagrindas – Garažų statybos kooperatyvo 1992 m. rugpjūčio 1 d. pažyma Nr. 128. Taip pat liko palikėjo P. J. vardu registruotas kilnojamasis turtas – transporto priemonė „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys). Teismui pateiktais duomenimis ((duomenys neskelbtini). Sutuoktuvių liudijimo kopija) nustatyta, jog santuoka tarp pareiškėjo tėvų sudaryta (duomenys neskelbtini), taigi, aptartas turtas buvo įgytas jų santuokos metu.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. J. ir suinteresuotas asmuo D. V. yra A. J. ir P. J. vaikai. Iš Testamentų registro išrašo duomenų matyti, jog dėl (duomenys neskelbtini), mirusio P. J. palikimo priėmimo kreipėsi V. J. ir D. V., užvesta paveldėjimo byla, jiems 2022 m. birželio 1 d. išduoti liudijimai, pareiškimo duomenimis, paveldėjimo teisės liudijimai dar neišduoti. Pareiškėjo teigimu, 2013 m. A. J. sudarė testamentą, kuriuo visą turtą paliko sūnui V. J. (pareiškėjui). Testamentų registro išrašo duomenys patvirtina, kad 2013 m. birželio 20 d. Šilutės rajono 2-ajame notaro biure sudarytas ir notaro patvirtintas (priimtas saugoti) testatorės A. J. testamentas, palikimo priėmimo faktų nėra.
9. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad motina po savo sutuoktinio mirties nesikreipė per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dėl savo silpnos sveikatos, nes motinai nuo 2015 m. spalio 9 d. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjo motinos neveiksnumas dėl sveikatos būklės apribotas nebuvo, tokia byla teisme nepradėta, duomenų apie kilusį ginčą dėl palikimo tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens taip pat nėra.
10. Bylos duomenimis, A. J. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirties vieta – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad motina po savo sutuoktinio (pareiškėjo tėvo) mirties per pareiškėją valdė, prižiūrėjo likusį turtą, juo rūpinosi kaip savu, po tėvo mirties pareiškėjas už šį turtą iš motinos sąskaitos mokėjo mokesčius, tai yra, A. J. sutuoktinio palikimą priėmė, pradėdama faktiškai valdyti likusį turtą. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad P. J. palikimo priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnis).
11. Byloje nėra ginčo dėl faktinių palikimo priėmimo aplinkybių, suinteresuotas asmuo pareiškimo tenkinimui neprieštarauja, pretenzijų neišreiškė, priešingai – prašė jį tenkinti.
12. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog A. J., mirusiojo P. J. sutuoktinė, palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatomas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą trijų mėnesių laikotarpyje ir paveldimą turtą faktiškai valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu.
Spendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.