Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-09-26 · Civilinė byla Nr. 2-1975-918/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-09-26
Bylos Nr.
2-1975-918/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aistė Petrevičienė
Ieškovas
A. S., Rožei R, R. R. S.
Atsakovas
A. S.
Advokatai
Ričardas Lilas
Civilinė byla Nr. 2-1975-918/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-17084-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 78.2.1; 77.4.2; 99.7; 116.1; 116.11
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 26 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Ivetai Bartkevičienei, dalyvaujant ieškovėms A. S., Rožei R. S., jos atstovui advokatui Ričardui Lilui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A. S., R. R. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovės ieškiniu (6-8 b. l.) ir teismo posėdžio metu (81-83 b. l.) prašė nustatyti nepilnametės ieškovės A. S. gyvenamąją vietą su motina R. R. S. ir priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Ieškovė R. R. S. nurodė, kad su atsakovu santuoka nutraukta 1997-06-11, dukra A. gimė po santuokos nutraukimo – 1997-08-03. Atsakovas su dukra nuo jos gimimo nebendravo ir jos neišlaikė. Ieškovė su atsakovu susisiekė 2012 metais, nes dėl pablogėjusios sveikatos negalėjo dirbti ir viena nepajėgė išlaikyti dukters. Nuo tada atsakovas su dukra bendrauja, kartais atsiunčia truputį pinigų, bet jų nepakanka paauglės išlaikymui. Atsakovas gyvena Airijoje, ieškovių žiniomis pastovių pajamų negauna, dirba 3-4 val. kaip mokinys, per savaitę gauna 40 svarų bedarbio pašalpą, turi dar vieną nepilnametį vaiką kitoje šeimoje, rodė per „Skype“, kad jam daug kartų operuota ranka, todėl ieškovės prašo išlaikymo tik po 200 Lt, atsižvelgiant į atsakovo sunkią materialinę padėtį. R. R. S. dukters gyvenamąją vietą prašo nustatyti su motina, nes mergaitė nuo gimimo gyveno kartu su ja. Ieškovės pajamos yra 1400 Lt per mėnesį, ji gauna netekto darbingumo pensiją, nedirba, turi automobilį ir butą. Už komunalinius mokesčius vasarą moka apie 250 Lt, žiemą – apie 500-600 Lt, už internetą, kuriuo naudojasi abi su dukra, 18 Lt, už dukters telefono pokalbius – 20 Lt, maistui dukrai per mėnesį išleidžia apie 200 Lt. Prašo mažesnės nei reikalinga iš tikrųjų išlaikymo sumos, nes žino, kad atsakovas daugiau vis tiek negalės mokėti. Ieškovės atstovas advokatas Ričardas Lilas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Nepilnametė ieškovė A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad nori gyventi su mama, su ja gyvena nuo pat gimimo, su tėvu niekada negyveno ir nenori. Su tėvu kartais bendrauja per Skype programą, susirado jį prieš metus socialiniame tinkle, iki to laiko jiedu nebendravo. Išlaikymo jai tėvas neteikia. Jai rūbams ir avalynei per mėnesį reikia 300 Lt, aerobikos užsiėmimams 130 Lt, mokykliniam švarkui, kuris yra privalomas, 100 Lt, jo užtenka vieneriems metams. Mama duoda apie 20 Lt kišenpinigių per savaitę. Reikėtų lankytis pas anglų kalbos ir matematikos korepetitorius, bet tam jos neturi pinigų. Kine buvo prieš pora metų, nes trūksta pinigų tokioms pramogoms. A. daryta daug operacijų, yra sveiktos problemų dėl kojų, tačiau vaistų šiuo metu vartoti nereikia.

Atsakovas A. S. į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www. teismai.lt CPK 130 str. nustatyta tvarka. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo siunčiami ieškovės nurodytais elektroninio pašto adresais ir per Lietuvos Respublikos ambasadą Airijoje, tačiau atsakovas nepatvirtino, kad siunčiamus dokumentus gavo. Byloje 2013-01-30 buvo pateiktas atsakovo atsiliepimas, tačiau jis neatitiko CPK 142 str. 2 d. reikalavimų, keliamų atsiliepimo turiniui, be to buvo nepasirašytas, todėl atsakovui 2013-01-31 nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Teismo nustatytu terminu atsakovas trūkumų nepašalino, teismas dokumentą pateikusio asmens tapatybės nustatyti negalėjo, todėl 2013-05-15 nutartimi atsiliepimas laikytinas nepaduotu. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašymų dėl bylos nagrinėjimo negauta. Byloje pateikta skyriaus išvada (18 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad nepilnametės A. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė R. R. S. ir atsakovas A. S. (17 b. l.). Sprendimo priėmimo metu A. yra 16 metų. Ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta 1997-06-11 (18 b. l.). Ieškovė R. R. S. nurodė, kad per mėnesį gauna apie 1400 Lt pajamų, jos pajamas sudaro netekto darbingumo ir senatvės pensijos (12-14 b. l.). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas Kaune, kuriame registruotos ir gyvena ji su dukra A. (32, 15-16 b. l), 1997 metų laidos automobilis. Daugiau registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi.

Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013-01-10 išvadoje (28 b. l.) nurodyta, kad duomenų apie tai, jog ieškovė netinkamai prižiūrėtų savo dukrą, skyriuje nėra, mergaitė faktiškai gyvena su motina, atsakovas gyvena Airijoje, todėl skyrius su ieškiniu sutinka, tikslinga nustatyti nepilnametės gyvenamąją vietą su motina, reikalinga priteisti iš atsakovo lėšas vaiko išlaikymui.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo. Stabilios vaiko aplinkos užtikrinimo poreikis atsispindi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) taikymo (žr., mutatis mutandis, N. and S. v. Switzerland (GC), no. 41615/07, 6 July 2010; H. v. Finland, no. 19823/92, 23 September 1994). Lietuvos teismų praktika taip pat yra orientuota į stabilų vaiko gyvenimą jo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas, t. y. būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008).

Ginčo santykių teisinis reglamentavimas šeimos bylose yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). CK 3.174 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta šį principą įgyvendinanti teisės norma, pagal kurią teismas, nagrinėjantis ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, prioritetiškai turi vadovautis vaiko interesais. Kartu įstatyme įtvirtinta teismo pareiga, sprendžiant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, išsiaiškinti vaiko norus ir atsižvelgti į juos, jeigu vaiko norai neprieštarauja jo interesams (CK 3.177 straipsnis, 3.174 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu atveju, sprendžiant tokio pobūdžio ginčą, turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus. Vaiko nuomonė, pareikšta dėl jo gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, nėra privaloma teismui, ji turi būti vertinama tik kartu su kitais duomenimis byloje, reikšmingų faktinių aplinkybių visumos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-242/2005).

Ieškovės prašo nustatyti nepilnametės A. S. gyvenamąją vietą su motina R. R. S.. Pati A. teismo posėdyje patvirtino, kad nuo gimimo gyvena su mama ir nori, kad taip liktų toliau. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo pozicijos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nepareiškė. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad A. S. nuo gimimo gyvena su motina, tėvas niekada dukters neaugino ir ja nesirūpino, tėvas su dukra pradėjo bendrauti tik nepilnametės dukters iniciatyva ir kai A. jau buvo 15 metų, darytina išvada, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas atsakovo nedomina. Atsižvelgiant į nepilnametės interesus ir išreikštą norą gyventi su motina, laikytina, kad nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų vaiko interesus, nes A. S. liktų jai įprastoje socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje, būtų užtikrintas mergaitės ir motinos tarpusavio ryšio tęstinumas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas tenkintinas, A. S. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su motina R. R. S. (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).

Pažymėtina, kad abu tėvai – tiek ieškovė, tiek atsakovas – privalo stengtis sukurti nepilnamečiui vaikui kiek įmanoma stabilesnę psichologinę aplinką. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. CK 3.170 str. įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Tokiu būdu užtikrinama ir ginama paties vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais. Vaiko teisę bendrauti su antruoju iš tėvų pirmiausia užtikrinti turi patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaiku – nekliudydamas bendrauti antrajam, o tas, kuris gyvena atskirai - įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaiku ir auklėti jį.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs kultūriniai, moraliniai, turtiniai poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė tėvų pareiga.

Ieškovės prašo iš atsakovo priteisti po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, nors pripažįsta, kad A. S. poreikiams per mėnesį reikalinga ženkliai didesnė suma. Ieškovės didesnės išlaikymo sumos neprašo, nes mano, kad atsakovo materialinė padėtis sunki ir jis negalės mokėti reikalingos sumos. Posėdyje ieškovės paaiškino, kad A. S. reikalinga: per mėnesį rūbams ir avalynei 300 Lt, aerobikos užsiėmimams 130 Lt, maistui 200 Lt, telefono sąskaitai 20 Lt, taip pat mokykliniam švarkui 100 Lt (metams), 20 Lt kišenpinigių per savaitę. Už komunalinius mokesčius vasarą ieškovės moka apie 250 Lt, žiemą – apie 500-600 Lt, už internetą, - 18 Lt. Pusė išlaidų komunaliniams mokesčiams taip pat įskaitytina į A. S. poreikius. Iš ieškovių paaiškinimų nustatyta, kad A. norėtų lankytis pas anglų kalbos ir matematikos korepetitorius, tačiau jie nesamdomi dėl lėšų stygiaus. Teismo posėdžio metu A. S. pripažino, kad tik dėl lėšų stygiaus negali lankytis teatre, kine, kituose kultūriniuose renginiuose, turi atsisakyti ir kitų poreikių tenkinimo. Ieškovės patvirtino, kad A. turi sveikatos problemų, jai atliktos operacijos. Byloje dokumentų, patvirtinančių A. sveikatos būklę, nepateikta, tačiau teismas daro išvadą, kad bet kuriam vaikui periodiškai reikalingi vaistai, vitaminai, sveikatos priežiūros paslaugos (odontologo ir pan.), todėl tokios išlaidos būtinos siekiant užtikrinti tinkamą vaiko raidą. Teismo vertinimu, ieškovių prašoma išlaikymo suma yra per maža, prašomos priteisti išlaikymo sumos -200 Lt- nepakaktų net minimaliems vaiko poreikiams tenkinti. Būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme numatytų kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 str. 2 d.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.).

Atsakovas turėjo pareigą domėtis nagrinėjamos bylos eiga, veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, pateikti teismui jo materialinę padėtį patvirtinančius įrodymus (CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d.). Tinkamas įrodinėjimo pareigos nevykdymas negali būti grindžiamas ir pateisinamas teismo teise savo iniciatyva rinkti įrodymus byloje. Teismas negali būti vienos iš šalių advokatu byloje, todėl jam be pagrindo negali būti perkeliama įrodinėjimo našta net ir šeimos bylose (Kauno apygardos teismo 2013-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-808-343/2013). Atsakovas, būdamas suinteresuotas sau palankia bylos baigtimi, turėjo imtis visų procesinių priemonių įrodyti, kokio dydžio išlaikymą yra finansiškai pajėgus teikti. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami visais žinomais elektroninio pašto adresais, per Lietuvos Respublikos ambasadą, paskelbta viešai, be to, atsakovas bendrauja su ieškovėmis per „Skype“ programą, todėl galima daryti prielaidą, kad apie iškeltą bylą atsakovui žinoma. Atsakovas bylos eiga nesidomėjo, duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Byloje nėra duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, dėl kurios jis būtų nedarbingas. Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Įvertinus byloje pateiktus duomenis, teismui nepakanka įrodymų nustatyti, kad atsakovo materialinė padėtis sunki, todėl visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaiko naudai ir manytina, kad atsakovas gali teikti didesnio dydžio išlaikymą nei prašoma ieškinyje. Atsakovas negali tikėtis, kad visa vaiko išlaikymo pareiga bus perkelta vaiko motinai, nors faktiškai tokia situacija buvo susiklosčiusi iki mergaitės paauglystės ir atsakovą tenkino, kadangi jis iniciatyvos nei bendrauti su vaiku, nei jį išlaikyti nerodė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, vaiko poreikius, remiantis CPK 376 str. 3 d. teismui šeimos bylose suteikta teise viršyti pareikštus reikalavimus, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai A. S. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2012-12-27) iki jos pilnametystės (CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Tokio dydžio išlaikymas labiau atitiktų nepilnamečio vaiko interesus ir leistų jam ne tik tenkinti būtinuosius poreikius, bet ugdyti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko įstatyminė vaiko atstovė Rožė R. S. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovėms išaiškintina, kad pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą dėl vaiko, kuris ilgiau kaip mėnesį negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo arba gauna tik dalį nustatyto išlaikymo iš vieno ar abiejų tėvų, galima kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą dėl išlaikymo išmokos vaikui iš šio fondo lėšų

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė R. R. S. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-11-08 sprendimu 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei.

Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 144 Lt žyminio mokesčio, 46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, 621,25 Lt už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (CPK 79 str., 85 str. 1 d. 4 p., 88str. 1 d. 3 ir 6 d., 96 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnametės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. R. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 400 Lt (keturi šimtai Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2012-12-27) iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama R. R. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 190 Lt (šimtas devyniasdešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į. k. 188659752), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB (kodas 73000), įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 621,25 Lt (šeši šimtai dvidešimt vienas Lt 25 ct) valstybės naudai už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į. k. 188659752), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB (kodas 73000), įmokos kodas 5630.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Petrevičienė