Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marijaus Kursevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. T. gynėjo advokato Gintaro Algirdo Perednio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo G. T. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. T. paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios N. T., nesiartinti arčiau nei 100 (šimto) metrų atstumu prie nukentėjusiosios, nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąją N. T., suėjus jos taikymo terminui, laikyta panaikinta nuo 2025 m. vasario 10 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. G. T. nuteista už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 22 d. apie 20 val., būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vonioje, tyčia panaudojo savo močiutės N. T. atžvilgiu fizinį smurtą, žodinio konflikto metu įkando N. T. į kairės pusės žandą, po to kambaryje pastūmė N. T. ant lovos ir, šiai gulint, mobiliojo ryšio telefonu sudavė N. T. vieną smūgį į kaktą, padarydama nukentėjusiajai N. T. poodinę kraujosruvą su odos įbrėžimu kaktos kairėje pusėje, poodinę kraujosruvą kairiame žande, tokiais savo veiksmais padarė N. T. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šie G. T. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistosios G. T. gynėjas advokatas G. A. Perednis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nuosprendį ir priimti naują, t. y. vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti G. T. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkei ir nukentėjusiajai N. T. susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

2.1. Skunde nurodoma, kad G. T. su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka. Apeliantės manymu, teismas teisingai konstatavo, kad dėl padarytos veikos G. T. yra kalta, savo kaltę ji pilnai pripažįsta, gailisi, tačiau pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra neteisingas ir nepagrįstas, nes teismas nusprendė netaikyti BK 38 straipsnio nuostatų. Pažymėta, kad bylos nagrinėjimo metu G. T. pateikė teismui jos ir nukentėjusiosios pasirašytą susitaikymo protokolą bei prašė teismo taikyti jos atžvilgiu BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja. Pateiktame teismui susitaikymo protokole matyti, kad G. T. atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, šiuo metu prižiūri savo senelę N. T., ja rūpinasi. Nukentėjusioji N. T. teismo posėdžio metu patvirtino, jog susitaikė su G. T., atleido jai, ieškinio nereiškia, sutinka, jog G. T. būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla būtų nutraukta, todėl šiuo atveju yra teisiniai pagrindai taikyti BK 38 straipsnį.

2.2. Apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes, nusprendė, kad nėra pagrindo tikėti G. T., jog pats baudžiamasis procesas padarys teigiamą jai poveikį, ji daugiau nenusikals. Teismas šiuos teiginius grindė aplinkybėmis, jog G. T. neva savo veiksmų nevertina kritiškai, nes ji teigė, jog be apeliantės pagalbos nukentėjusioji negalės išsiversti, jai bus sudėtinga pačiai apsitarnauti. Skunde akcentuota, jog skundžiamame nuosprendyje teismas neteisingai ir netiksliai interpretavo G. T. duotus parodymus, todėl teismo vertinimai visiškai neatitiko jos duotų parodymų ir bylos aplinkybių. Pažymėta, kad dar ikiteisminio tyrimo metu G. T. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios bei nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu. Šios kardomosios priemonės galiojimo laikas pasibaigė nuo 2025 m. vasario 10 d. Nukentėjusioji yra senyvo amžiaus, silpnos sveikatos, dėl to be pašalinės pagalbos ji negali išsiversti. Esant pavojui nukentėjusiosios sveikatai ir gyvybei, G. T. nuolatos lankydavo savo senelę, ruošdavo jai maistą, padėdavo apsitarnauti ir panašiai. Nors ši pagalba reiškė paskirtos kardomosios priemonės pažeidimą, tačiau nuteistoji kitaip pasielgti negalėdavo, faktą, jog ji lankosi pas senelę ir padeda jai apsitarnauti ji neslėpė nuo prokuroro ir teismo, apie tai yra pasisakiusi teisme ir visi proceso dalyviai apie tai žinojo. Iš valstybės institucijų nukentėjusioji absoliučiai jokios pagalbos negavo. Greičiausiai dėl to G. T. ir nebuvo fiksuojami šie, neva, kardomosios priemonės pažeidimai. Todėl teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį visiškai nepagrįstai konstatavo, kad G. T. negalima pasitikėti, jog ji nedarys nusikaltimų, nes apeliantė, ne tik pakeitė savo elgesį, tačiau matydama savo senelę sunkioje padėtyje, padėjo jai išgyventi, rizikuodama, kad toks elgesys gali būti traktuojamas, kaip kardomosios priemonės pažeidimas, ir savo elgesio neslėpė. Šį G. T. elgesį teismas įvertino, kaip savęs vertinimo nekritiškumą, nors iš tikrųjų be apeliantės pagalbos dėl sveikatos būklės jos senelė pati išsiversti negalėtų.

2.3. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, jog maždaug prieš 4 metus buvę atvejų, kai N. T. kviesdavo policiją dėl jos konflikto su G. T., tačiau jokių procesinių veiksmų pradėta nebuvo, t. y. nepradėti ikiteisminiai tyrimai ar administracinių nusižengimų teisenos. Todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinių pagrindų vertinti, kad nuteistoji atliko kokius nors veiksmus, kurie galėtų būti įvertinti kaip nusikalstami. Tai yra įtikinamas pagrindas manyti, kad G. T. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Skunde pacituotos BK 38 straipsnio nuostatos bei atkreiptas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji šiuo atveju civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepareiškė. Taigi, gynėjo advokato manymu, anksčiau skunde nurodomos aplinkybės paaiškina skundžiamo nuosprendžio nepagrįstumą ir neteisėtumą, neatitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, apeliantės duotų parodymų neteisingą traktavimą, teisingumo principo pažeidimą, dėl ko skundžiamas nuosprendis turėtų būti naikintinas.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkinamas.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliaciniu skundu neginčijamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nuteistoji ir jos gynėjas prašo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti apeliantę nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą tikrina tiek, kiek to prašoma nuteistosios ir jos gynėjo apeliaciniame skunde.

5. BK 38 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) buvo nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, jog asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis apibrėžta taip, jog net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą, teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020, 2K-211-1214/2024).

6. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Seimo priimtu 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 padarius BK 38 straipsnio pakeitimus, kurie įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d. – remiantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033, nagrinėjamu atveju aktuali BK 38 straipsnio 1 dalis sunkina nuteistojo teisinę padėtį, nes imperatyviai reikalauja ir turtinės, ir neturtinės žalos atlyginimo, o pagal iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusią BK 38 straipsnio dalį nusikalstamą veiką padaręs asmuo privalėjo atlyginti turtinę žalą (ar susitarti dėl tokios žalos atlyginimo). Todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatomis, taikytina BK 38 straipsnio redakcija galiojusi G. T. veikos padarymo metu, t. y. 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija.

7. Nustatyta, kad nuteistoji G. T. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, kuri vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Apklausiama pirmosios instancijos teisme G. T. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino visiškai, dėl savo neteisėtų veiksmų gailėjosi, atsižvelgiant į tai, buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Ikiteisminio tyrimo metu G. T. papildomos apklausos metu taip pat prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi. Byloje taip pat nustatyta, jog nukentėjusioji N. T. dar ikiteisminio tyrimo metu susitaikė su anūke G. T., teismui pateiktame susitaikymo protokole nurodė, jog atleido anūkei, ieškinio byloje nereiškė ir prašė bylą nutraukti, tas pačias aplinkybes nukentėjusioji patvirtino ir apklausiama pirmosios instancijos teisme. Taigi, BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytų sąlygų visuma atleisti G. T. nuo baudžiamosios atsakomybės egzistuoja. Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas BK 38 straipsnio taikymo galimybę, padarė išvadą, jog G. T. neatitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos, t. y. nėra pagrindo tikėti, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Visgi, teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo patikėti nuteistąja G. T., kad ji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veiksmų.

8. Pažymėtina, jog teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2007, 2K-589/2011). Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir pan.

9. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų G. T. praeityje neteista, administracine tvarka nebausta. Pirmosios instancijos teismas, netaikydamas G. T. atžvilgiu BK 38 straipsnio nuostatų ir padarydamas išvadą, kad nėra pagrindo tikėti, jog G. T. laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, rėmėsi duomenimis apie jos atžvilgiu pradėtus ir nutrauktus ikiteisminius tyrimus bei policijos suvestinės duomenimis apie policijos kvietimus į nukentėjusiosios N. T. bei jos sesers I. D. (šiuo metu mirusi) konfliktus su nuteistąja G. T. Vis tik negalima vienareikšmiai teigti, kad šie duomenys neigiamai charakterizuoja G. T., kadangi ikiteisminiai tyrimai G. T. atžvilgiu buvo nutraukti: vienu atveju ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog ji galėjo padaryti jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką (Nr. 01-1-05499-20 dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto nutraukta BPK 212 straipsnio 2 punkto pagrindu, 1 t., b. l. 70-73), kitu atveju ? konstatavus būtinąją gintį jos veiksmuose (Nr. 01-1-17064-21 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nutraukta BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu konstatavus BK 28 straipsnio aplinkybę konflikto su broliu metu, 1 t., b. l. 74-76), trečiu atveju ? jai nepadarius nusikalstamos veikos (Nr. 01-1-20814-23 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nutraukta PBK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, 1 t., b. l. 77-79). Pastebėtina ir tai, kad nors, kaip pažymima pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, policija daug kartų buvo kviesta į konfliktus su G. T. laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 17 d. iki 2020 m. kovo 5 d. (iš viso paminėta 16 kvietimų), tačiau nė vienu atveju G. T. nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn (1 t., b. l. 60). Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) už 3 metus (duomenys tikrinti 2024 m. spalio 20 d.) G. T. ANK tvarka nebausta ir neturi jokių galiojančių nuobaudų. Po šios nusikalstamos veikos padarymo byloje nėra duomenų, jog G. T. atžvilgiu būtų pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų ar administracinių nusižengimų teisenų, kad G. T. toliau keltų konfliktus, nesilaikytų visuotinai nustatytų elgesio taisyklių. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad G. T. viso proceso metu siekė pateisinti savo veiksmus, sumenkinti atliktų veiksmų pavojingumą, nurodydama, kad abi su močiute pasikarščiavo, visgi vienareikšmiškai negalima daryti tokios išvados, nes iš bylos duomenų matyti, jog iš tiesų vieno konflikto metu ir G. T. močiutė N. T. prieš ją taip pat buvo smurtavusi, o G. T. atsisakė rašyti pareiškimą, nurodydama, kad vertina tai kaip močiutės psichikos sveikatos sutrikimą (2019 m. spalio 14 d. įvykis, 2 t., b. l. 3 antra pusė). Taigi, toks nuteistosios G. T. paaiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra sąlygotas jų tarpusavio su močiute konfliktiško gyvenimo būdo.

10. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka baigiamųjų kalbų metu G. T. tvirtino, jog šis kartas jai buvo pamoka, jog daugiau tokių atvejų su močiute nepasikartos, šiuo metu ji padarė išvadas dėl savo elgesio ir stengiasi jį keisti. Teisėjų kolegija, įvertindama tokį G. T. pasižadėjimą, taip pat paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog šioje byloje nuteistajai G. T. baudžiamasis procesas leido kritiškai įvertinti savo veiksmus, jis turės įtakos apeliantei kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuotina, kad sprendimas atleisti G. T. nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiąja N. T., atsižvelgiant į sąlyginį šio sprendimo pobūdį ? galimybę jį panaikinti bei patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jei per 1 metus bus padaryta nauja nusikalstama veika, šiuo atveju taip pat užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

11. Pažymėtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija), gali būti skiriamos šios BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialia teise; 2) viešųjų teisių atėmimas; 3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas; 4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas; 5) nemokami darbai; 6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 7) turto konfiskavimas; 8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu; 9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; 10) išplėstinis turto konfiskavimas; 11) įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.

12. Atsižvelgusi į šioje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, bei tai, kad nuteistoji nedirba, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikslingiausia nuteistajai yra paskirti BK 67 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktuose numatytas baudžiamojo poveikio priemones – nemokamus darbus, kurių dydis nustatytinas didesnis nei minimalus (BK 70 straipsnis), t. y. 100 valandų įpareigojant juos išdirbti per 8 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, bei dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis), įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 10 mėnesių nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent šios baudžiamojo poveikio priemonės iš visų numatytųjų BK 67 straipsnio 2 dalyje ir galimų skirti nuteistajai bus pačios efektyviausios norint pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus, jog G. T. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistosios G. T. gynėjo advokato Gintaro Algirdo Perednio apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nuosprendį panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), G. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kaltininkei ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, paskirti G. T. baudžiamojo poveikio priemonę – 100 (vieną šimtą) valandų nemokamų darbų įpareigojant juos išdirbti per 8 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti G. T. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 10 (dešimt) mėnesių nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Išaiškinti G. T., kad jai per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.