Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-07-18 · Administracinė byla Nr. I-3083-816/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-18
Bylos Nr.
I-3083-816/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01286-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jovita Einikienė
Pareiškėjas
V. A.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3083-816/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01286-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 50.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Simonai Mockutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN (Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teisių ir pareigų perėmėjo), 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad nuo 2018 m. kovo 31 d. iki 2019 m. kovo 2 d. (skundo padavimo teismui diena) buvo pažeidžiama jo teisė į tinkamas suėmimo (kalinimo) sąlygas, dėl ko jis jautė tam tikrus nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimą. Pareiškėjo nuomone, nežmoniškos kalinimo sąlygos Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime iš esmės pasireiškė tuo, kad nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. Kamerose neužtikrinamas tinkamas patalpos apšvietimas, toks, kad galima būtų skaityti spaudą. Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, kadangi šis atskirtas nuo kameros bendros patalpos tik užuolaida, kita dalis buvo atvira. Sanitarinis mazgas neturėjo atskiros vėdinimo sistemos. Be to, sanitariniame mazge nebuvo veidrodžių spintelių.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas Vilniaus PN atsiliepimu (1 t., b. l. 7–12) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas iki reorganizacijos Lukiškių TI-K įstaigoje buvo laikomas su pertraukomis laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. vasario 19 d. imtinai skirtingose kamerose. Pažymi, kad vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamosiose kamerose pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pažymi, kad pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, taip pat Tardymo izoliatoriaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengdamiesi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Dėl kamerų įrengimo nurodo, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos, yra įrengti stalai su dviem pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti, priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²). Stalo matmenys gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų, yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m²). Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m²), tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms pagal poreikį gamina ir remontuoja nuteistieji, palikti ūkio darbams atlikti. Pažymi, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio, drėgmės ar nemalonių kvapų gyvenamosiose kamerose. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 16.7. p. kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx. Kaip ir numatyta higienos normos HN 134:2015 14 p.

Pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu laisvės atėmimo bausmės vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Mnao, kad šiuo atveju nėra įrodytos būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl tinkamų kalinimo sąlygų galimo neužtikrinimo skunde nurodytais aspektais ir nurodytu laikotarpiu, atlyginimo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad žalą patyrė nuo 2018 m. kovo 31 d. iki skundo teismui padavimo dienos, t. y. 2019 m. kovo 2 d. (spaudas ant voko, b. l. 2), atsakovas Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas kalėjo Lukiškių TI-K nuo 2018 m. balandžio 12 iki 16 d. (išvyko į Vilniaus PN), 2018 m. gegužės 17 d. atvyko iš Vilniaus PN ir išvyko į Šiaulių TI, nuo gegužės 23 iki 24 d. (išvyko į Vilniaus PN), nuo birželio 11 iki 12 d. (išvyko į Šiaulių TI), nuo birželio 19 iki 21 d. (išvyko į Vilniaus PN), 2018 m. liepos 30 d. atvyko iš Vilniaus PN ir išvyko į Šiaulių TI, nuo rugpjūčio 3 iki 6 d.(išvyko į Vilniaus PN), 2018 m. rugpjūčio 20 d. atvyko iš Vilniaus PN ir išvyko į Šiaulių TI, nuo rugpjūčio 24 iki 27 d. (išvyko į Vilniaus PN), 2018 m. rugsėjo 10 d. atvyko iš Vilniaus PN ir išvyko į Šiaulių TI, nuo rugsėjo 14 iki 17 d. (išvyko į Vilniaus PN), nuo gruodžio 31 d. iki 2019 m. sausio 2 d. (išvyko š Šiaulių TI), nuo sausio 7 iki 8 d. (išvyko į Vilniaus PN), nuo vasario 12 iki 13 d. (išvyko į Šiaulių TI), nuo vasario 18 iki 19 d. (išvyko į Vilniaus PN). Vilniaus PN teismui pateikė suimtojo (nuteistojo) asmens apskaitos korteles (b. l. 13–18). Nėra pagrindo netikėti atsakovo pateiktais duomenimis, nes ir pats pareiškėjas teismui skundą išsiuntė iš Vilniaus PN. Todėl aukščiau nurodyti laikotarpiai yra laikytini ginčo laikotarpiu.

Toliau pasisakytina dėl skunde dėstomų galimai netinkamų kalinimo sąlygų ginčo laikotarpiu (su pertraukomis nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. vasario 19 d. imtinai) atskirų aspektų (ne)pagrįstumo.

Bendrai kalbant apie tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimą pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus (neveikimą) nurodytu laikotarpiu laikant nuteistąjį šioje įstaigoje, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp Lukiškių TI-K (teisių ir pareigų perėmėjas Vilniaus PN) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą, nes teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 str. 3 d.). Tuo tarpu neteisėta veika pripažįstama tuomet, kai neįvykdoma įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atliekami veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokio pobūdžio bylose (dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas), atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (detalizavus, jo manymu, netinkamas kalinimo sąlygas), institucijai, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu. Įrodinėjimo naštos palengvinimas pareiškėjui nereiškia, kad atsakovui gali būti perkeliama pareiškėjo pareiga apibrėžti skundo faktinį pagrindą, nurodant konkrečias, aiškiai, detalias kalinimo sąlygas, apibūdinti konkrečią dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų patirtą žalą. Taip pat pareiškėjas privalo bent nurodyti esamus konkrečius reikšmingus įrodymus, jų buvimo vietą (tuo atveju, jei yra apsunkinta galimybė juos gauti, pateikti). Pareiškėjus įvykdžius šiuos reikalavimus, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovo pusei paneigti skunde nurodomus konkrečius faktus. Pareiškėjui aiškiai ir konkrečiai nedetalizavus kalinimo sąlygų, o tik hipotetiškai, teoriškai svarstant, pateikiant bendro pobūdžio teiginius apie neva jo manymu netinkamas kalinimo sąlygas, nėra galimybės priešingai pusei pateikti konkrečius atsikirtimus į pareikštus skundo reikalavimus ar paneigti nekonkrečius pasvarstymus.

Taip pat šio pobūdžio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę ar yra suimtas, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos Sąjungos teisės kontekste. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės ar taikomos kardomosios priemonės suėmimo elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo ar suėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės ar procesinės prievartos priemonės - kardomosios priemonės suėmimo - įgyvendinimui. Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sąlygotos priemonės, įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys.

Dėl minimalaus ploto užtikrinimo

Pareiškėjas skunde teigia, kad nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 (akto redakcija galiojanti nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 6 d. (neteko galios)) „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3 papunktyje, nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą pagal nacionalinės teisės reikalavimus būtų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kameros plotas būtų mažesnis nei 3,6 m². Pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą pagal Konvencijos reikalavimus būtų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas būtų mažesnis nei 3 m², neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto. Remiantis Vilniaus PN duomenimis, sanitarinio mazgo užimamas plotas yra 0,56 m² (b. l. 10, 19). Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K aukščiau nurodytu ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose kamerose: 7,38 m² ploto kameroje Nr. 104 (1 asmuo), 7,38 m² ploto kameroje Nr. 108 (1 asmuo), 7,31 m² ploto kameroje Nr. 109 (2 asmenys), 7,48 m² ploto kameroje Nr. 110 (2 asmenys), 7,28 m² ploto kameroje Nr. 112 (1 asmuo), 7,28 m² ploto kameroje Nr. 112A (1 asmuo), 7,31 m² ploto kameroje Nr. 114 (1 asmuo), 7,31 m² ploto kameroje Nr. 119 (1 asmuo), 7,38 m² ploto kameroje Nr. 120 (2 asmenys), 7,38 m² ploto kameroje Nr. 122 (1 asmuo), 7,68 m² ploto kameroje Nr. 269 (2 asmenys), 7,92 m² ploto kameroje Nr. 275 (1 asmuo), 7,43 m² ploto kameroje Nr. 332 (2 asmenys), 7,30 m² ploto kameroje Nr. 315 (2 asmenys), 7,61 m² ploto kameroje Nr. 317 (2 asmenys).

Vadovaujantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, darytina išvada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu asmeniškai pareiškėjui tekęs kameros plotas (atsižvelgiant į kamerose kartu su pareiškėju buvusių asmenų skaičių), atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą, svyravo nuo 3,37 m² iki 6,82 m² (mažiausia riba), neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo patalpos ploto – nuo 3,69 m² iki 7,38 m². Taigi, pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas nepažeidžiant nei Konvencijos 3 straipsnio, nei nacionalinės teisės aktų nuostatų dėl vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto. Tai, kad pareiškėjui kamerų, kuriose jis buvo, plotas subjektyviai atrodė per mažas ir nepakankamas, nesudaro pagrindo konstatuoti pažeidimo (neteisėtų valstybės veiksmų) dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K šiuo aspektu, įvertinus aukščiau nurodytus faktinius duomenis, asmeniui tenkančio kameros ploto apskaičiavimo taisykles, teismų, įskaitant ir tarptautinių, praktiką analogiško pobūdžio bylose.

Dėl sanitarinio mazgo įrengimo

Pareiškėjas teigia, kad sanitarinis mazgas įrengtas netinkamai ir jam nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, kadangi jis yra atskirtas užuolaida, o kita dalis atvira.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų aktualios redakcijos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET), kurios laikytinos specialiomis nuostatomis vertinant tardymo izoliatorių įrengimą, 14.5 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Pareiškėjas skunde teigia, kad nebuvo sanitariniame mazge „veidrodžių spintelių“. Į bylą pateiktuose patikrinimo aktuose kameros ar sanitarinio mazgo inventoriaus trūkumų nenustatyta. Duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs skundus dėl kamerų inventoriaus trūkumo (kas būtų leidę kalėjimo administracijai iškart sureaguoti), nėra. Veidrodžių ir lentynėlių įrengimo sanitariniame mazge Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato (žr., pvz., 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-539-520/2018).

Iš Vilniau PN turto valdymo skyriaus pranešimo dėl pareiškėjo skundo matyti, kad kamerose esantys sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios patalpos yra atitverti 1,5 m sienele (pertvara) ir pakabinta užuolaida, kurią užsitraukti turi patys nuteistieji. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017 ir kt.). Nėra pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais dėl užuolaidų pakabinimo aplinkybių, šių aplinkybių neneigia ir pats pareiškėjas. Pareiškėjo argumentai, kad dalis sanitarinio mazgo yra atvira laikytini abstrakčiais. Teismas remiasi tik patikimais ir nuosekliais šalies paaiškinimais kaip įrodymų šaltiniu, todėl pačiam pareiškėjui nepateikiant faktinių duomenų ir esant vienareikšmiams atsakovo pateiktiems duomenims, nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo dėl užuolaidų kokybės, būklės, nepakankamumo ar jų pakabinimo. Juolab, kad ne kartą teismų praktikoje buvo analizuojamas ir vertinamas ginčo laikotarpis ir nustatyta, kad užuolaidos Lukiškių TI-K visose kamerose buvo įrengtos iki 2017 m. vidurio. Be to, dažniausiai pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas ir trumpą laikotarpį, jokių konkrečių jo privatumo pažeidimų nenurodoma, tad nekonkretizuotas ir neturtinės žalos pobūdis dėl šios kalinimo sąlygos.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitarinis mazgas neturėjo atskiros ventiliacijos. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per atidarytus langus, kaip tai numato Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas. Vilniaus PN turto valdymo skyriaus Pranešime taip pat pažymėta, kad kameros vėdinamos per langus. Kamerų langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K yra veikianti laisvės atėmimo įstaiga, o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojanti Lietuvos higienos norma 134:2015 nenustato reikalavimo sanitarinio mazgo patalpoje įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų ventiliaciją, nes tai susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą.

Dėl apšvietimo kokybės

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose apšvietimas buvo toks, kad vos galėdavo įskaityti spaudą. Atsakovės atstovas nesutinka su pareiškėjo nusiskundimais, atsiliepime nurodo, kad apšvietimas kamerose atitinka teisės aktų reikalavimus.

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 16.7 p. kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Vilniaus PN pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktus aktualiu laikotarpiu ir artimu ginčo laikotarpiu, kurie patvirtina, kad dalyje kamerų, kuriose kalėjo pareiškėjas, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa buvo ne mažesnė kaip 200 Lx, kaip ir numatyta HN 134:2015 14 p. (pvz., b. l. 22, 50). Ne visos pareiškėjo buvimo kameros buvo tikrintos šiuo aspektu. Byloje yra duomenų ir apie tai, kad kai kuriose kamerose, kuriose pareiškėjas nebuvo kalinimas, buvo nustatyti bendros dirbtinės apšvietos pažeidimai, kurie buvo operatyviai šalinami įrengiant naujus šviestuvus arba pakeičiant ar įsukant papildomą lemputę (b. l. 63, 70, 82, 86, 92). Nėra duomenų, kad savo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu ar iškart po to pareiškėjas būtų kreipęsis į kalėjimo administraciją ar atsakingas institucijas su skundais. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar įstaiga, žinodama apie higienos normų ar kitus pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Taip pat nekonkretizuota, kokio pobūdžio neturtinė žala atsirado būtent dėl galimai nepakankamos dirbtinės apšvietos užtikrinimo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja visos būtinos CK 6.271 str. numatytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, nėra teisinio pagrindo pareiškėjo skundą patenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo V. A. skundą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jovita Einikienė