- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-01
- Bylos Nr.
- eI2-3652-621/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00432-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius
- Atsakovas
- E. J.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pareiškimą atsakovei E. J. dėl iš vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (toliau – ir pareiškėjas, Fondo valdybos Mažeikių skyrius) prašo iš atsakovės E. J. priteisti 1124,84 Eur dydžio permoką.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad ginčas kilo dėl Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo administracija) nustatytos aplinkybės, kad E. J. laiku neinformavo Fondo administracijos apie 2011 m. kovo 31 d. vaikams A. J. ir A. J. nustatytą laikinąją globą, todėl už laikotarpį nuo 2011 m. kovo mėn. iki 2012 m. kovo mėn. susidarė permoka. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi (nuo 2018 m. sausio 1 d. įstatymo nauja redakcija, 12 straipsnis) pareiškėjas, šiuo atveju E. J. įstatymu nustatyta tvarka privalėjo raštu pranešti Fondo administracijai apie aplinkybes turinčias įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimui. E. J. Fondo administracijai 2010 m. liepos 12 d. pateikė prašymus Nr. Dl-17294 ir Nr. Dl-17292 gauti išmoką iš vaikų išlaikymo fondo vaikams A. J. ir A. J., atsižvelgiant į prašymus bei į 2010 m. birželio 16 d. antstolio A. L. pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, 2010 m. liepos 27 d. Fondo administracijos direktorius priėmė sprendimą Nr. V2-7471 dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo A. J. ir sprendimą Nr. V2-7470 dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo A. J.. 2012 m. gegužės 7 d. Fondo administracija gavusi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimą Nr. Dl-9976, 2012 m. gegužės 28 d. pranešimą Nr. Dl-11508 bei atsižvelgiant į 2012 m. gegužės 28 d. gautus Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus Nr. D1-11608 ir Nr. D1-11605, Nr. D1-11609 ir Nr. D1-11606, 2012 m. birželio 20 d. priėmė sprendimus Nr. V2-7162 ir Nr. V2-7158 dėl sprendimo pakeitimo ir sprendimus Nr. V2-7163 ir Nr. V2-7160 dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo nutraukimo bei E. J. buvo išsiųsta pretenzija Nr. (V1-2816)D2-18262 dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo. E. J. nuo 2015 m. spalio 23 d. deklaravo išvykimą į Ispaniją, kitų duomenų apie skolininkės gyvenamąją (buvimo) vietą nėra. Mano, kad Fondo administracija pagrįstai nustatė E. J. 1124,84 eurų dydžio permoką.
Atsakovė atsiliepimo į pareiškimą, atitinkančio Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, nepateikė, apie bylos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų permokos priteisimo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius 2017 m. lapkričio 6 d. įsakyme Nr. V-562 „Dėl funkcijų, susijusių su Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo įgyvendinimu, paskirstymo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo efektyvų įgyvendinimą nustatyta, kad: 1.1. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius centralizuotai vykdo vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių išieškojimą iš skolininkų, pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir neišmokėtų išmokų išmokėjimą, prašymų, gautų iki 2017 m. gruodžio 31 d., kai dėl jų iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo priimti sprendimai, nagrinėjimą, išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir išmokėjimą bei pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir išmokėtų išmokų bei priskaičiuotų palūkanų išieškojimą iš skolininkų.
Pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.), 2 straipsnio 8 dalį, Vaikų išlaikymo fondo išmokos – piniginės lėšos, išmokamos iš Fondo lėšų įgyvendinant šio įstatymo nustatytą Lietuvos Respublikos įsipareigojimą šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka mokėti vaiko išlaikymo lėšas. Vaikų išlaikymo fondas – Vaikų išlaikymo fondo administratoriaus administruojamos valstybės piniginės lėšos, iš kurių pagal šį įstatymą mokamos Vaikų išlaikymo fondo išmokos (Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Fondo išmokos pagal šio įstatymo nuostatas mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį (Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagal Vaikų išlaikymo fondo 12 straipsnį, Fondo administratorius turi teisę iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos Fondo išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas, jeigu pareiškėjai pateikė klaidingą informaciją arba nepranešė Fondo administratoriui apie aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, atsiradimą.
Pagal šiuo metu (nuo 2018 m. sausio 1 d.) galiojančio Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, šiuo įstatymu nustatomi valstybės įsipareigojimo garantuoti šio įstatymo nustatyto dydžio vaiko išlaikymą, kai yra šiame įstatyme nustatytos sąlygos, vykdymas ir valstybės mokamų išmokų, skirtų vaikams išlaikyti, administravimo pagrindai. Išmokų administratorius – VSDFV ir jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Išmokų administratorius skiria ir moka išmokas, lygias teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytam vaiko išlaikymo lėšų dydžiui (Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo negrąžintos neteisėtai gautos išmokos išieškomos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė E. J. Fondo administracijai 2010 m. liepos 12 d. pateikė prašymus Nr. Dl-17294 ir Nr. Dl-17292 gauti išmoką iš vaikų išlaikymo fondo vaikams A. J. ir A. J.. Pareiškėjas atsižvelgdamas į pateiktus prašymus ir į 2010 m. birželio 16 d. antstolio A. L. pažymą „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą“, 2010 m. liepos 27 d. Fondo administracijos direktorius priėmė sprendimą Nr. V2-7471 „Dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ A. J. ir sprendimą Nr. V2-7470 „Dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ A. J..
2012 m. gegužės 7 d. Fondo administracija gavo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimą „Dėl teismo sprendimo“, kuriuo atsiuntė 2012 m. kovo 27 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1382-883/2012. Šiaulių apylinkės teismas 2012 m. kovo 27 d. sprendimu nusprendė: neterminuotai apriboti motinos valdžią E. J., jos nepilnamečių vaikų A. J., ir A. J., atžvilgiu. Neterminuotai apriboti tėvo valdžią T. J., jo nepilnamečių vaikų A. J. ir A. J., atžvilgiu. Priteisti iš atsakovės E. J., išlaikymą jos nepilnamečiams vaikams, A. J., ir A. J., mokamą periodinėmis išmokomis po 130 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2012-01-25) iki vaikų pilnametystės. Taip pat minėtu sprendimu nustatė A. J., ir A. J., nuolatinę globą, jų nuolatine globėja ir turto administratore paskirti O. J.. Nustatė A. J., ir A. J., gyvenamąją vietą su globėja O. J..
2012 m. gegužės 28 d. Fondo administracija gavo 2011 m. balandžio 13 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus Nr. A-430 ir Nr. A-429, kuriais nuo 2011 m. kovo 31 d. nustatė laikinąją globą A. J. ir A. J. ir paskyrė globotinių A. J. ir A. J. laikinąją globėja ir turto administratorę O. J.. Globotinių A. J. ir A. J. gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją.
Fondo administracijos direktorius 2012 m. birželio 20 d. priėmė sprendimus Nr. V2-7158 ir Nr. V2-7162, kuriais nustatyti laikotarpiai, už kuriuos A. J. ir A. J. skirtos išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo. Taip pat Fondo administracijos direktorius 2012 m. birželio 20 d. priėmė sprendimus Nr. V2-7160 ir Nr. V2-7163, kuriais nuo 2012 m. sausio 25 d. nutraukė išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimus A. J. ir A. J., nes vaikams nustatyta nuolatinė globa.
2012 m. birželio 20 d. Fondo administracija E. J., gyvenamosios vietos adresu Tilžės g. 28-60, Šiauliai, išsiuntė pretenziją „Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo”, kuriuo informavo E. J. apie susidariusios permokos grąžinimą (3883,64 Lt). Atsakovė nepateikė įrodymų, jog susidariusią skolą sumokėjo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas daro išvadą, kad atsakovė E. J. nuo 2011 metų kovo mėnesio iki 2012 metų kovo mėnesio neturėjo teisės gauti už vaikus vaiko išlaikymo išmokų, nes pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 13 d. įsakymus Nr. A-430 ir Nr. A-429, nuo 2011 m. kovo 31 d. nustatyta laikinoji globa A. J. ir A. J. ir paskirta globotinių A. J. ir A. J. laikinoji globėja ir turto administratorė O. J.. Taip pat pagal 2012 m. kovo 27 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1382-883/2012, neterminuotai apribota motinos valdžia E. J., jos nepilnamečių vaikų A. J., ir A. J., atžvilgiu bei priteistas iš atsakovės E. J., išlaikymas jos nepilnamečiams vaikams, A. J., ir A. J., mokamą periodinėmis išmokomis po 130 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2012-01-25) iki vaikų pilnametystės. Taip pat minėtu teismo sprendimu nustatė A. J., ir A. J., nuolatinę globą, jų nuolatine globėja ir turto administratore paskirti O. J.. Atsakovė E. J. apie priimtus Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 13 d. įsakymus Nr. A-429 ir Nr. A-430 bei apie priimtą teismo sprendimą Fondo administracijos neinformavo.
Teismas konstatuoja, kad atsakovė įstatymų nustatyta tvarka privalėjo raštu pranešti Fondo administracijai apie aplinkybes turinčias įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimui. Pagal iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusią Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį redakciją (pagal naują redakciją nuo 2018 m. sausio 1 d. šio įstatymo 12 straipsnio 1-3 punktai) pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka privalo raštu pranešti fondo administracijai apie aplinkybes turinčias įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimui.
Teismas pažymi, kad, neįvykdžius pareigos pranešti apie pasikeitusias aplinkybes, pareiškėjas įgyja teisę iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos Fondo išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas. Apie šią teisę Fondo administracija informavo E. J. priimdama 2012 m. kovo 6 d. raštą Nr. (01.01)D2-5963 „Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo Fondo“, kuriuo buvo informuota apie pareigą per 3 darbo dienas raštu informuoti Fondo administraciją apie aplinkybes, turinčias įtakos Fondo išmokos mokėjimui. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad bylos duomenys pagrindžia faktą, jog atsakovė neįvykdė savo pareigos pranešti apie pasikeitusias aplinkybes turinčios įtakos vaikų išlaikymo išmokų mokėjimui Fondo administracijai.
Fondo administracija 2012 m. birželio 20 d. pretenzijoje „Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo” nurodė, jog atsakovės susidariusi skola yra 3883,64 Lt. Pažymėtina, kad Tarybos 2014 m. liepos 23 d. sprendimu „Dėl euro įvedimo Lietuvoje 2015 m. sausio 1 d.“ (2014/509/es) euro tampa teisėta mokėjimo ir atsiskaitymo priemone Lietuvos Respublikoje nuo 2015 m. sausio 1 d. Todėl atsakovės susidariusi skola konvertavus į eurus yra 1124,78 Eur (3883,64/3,4528), o ne 1124,84 Eur.
Konstatuotina, kad Fondo administracija E. J. pagrįstai nustatė 1124,78 Eur permoką už laikotarpį nuo 2011 m. kovo mėnesio iki 2012 m. kovo mėnesio. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovės 1124,78 Eur permoką, tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pareiškimą tenkinti.
Priteisti pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui iš atsakovės E. J. 1124,78 Eur (vienas tūkstantis šimtas dvidešimt keturi Eur 78 ct) dydžio permoką.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.