Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei B. B.,

institucijos, teikiančios išvadą - Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir bendraieškio R. K. ieškinį atsakovams E. J. ir T. J. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo; tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje O. J., institucija, teikianti išvadą byloje – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nepilnamečio A. K. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu R. K.;

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. J. yra V. K., A. K., , A. J.,ir A. J., motina. V. K. ir A. K. tėvas yra R. K., o A. J. ir A. J. tėvas yra T. J. (9-12 b. l.).

Byloje esantys rašytinai įrodymai ir šalių paaiškinimai rodo, kad atsakovas T. J. po santuokos nutraukimo išlaikymo vaikams nemokėjo, jais nesirūpino, yra įrašytas Šiaulių priklausomybės ligų centro registre, neturi gyvenamojo ploto (45,55 b. l.).

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. LR CK 3.155 str. nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 str. 1 d. nurodytų aplinkybių. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų.

Remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybės, teismas sprendžia, kad atsakovai E. J. ir T. J. dėl savo kaltės, dėl nuo jų pačių priklausančių priežasčių (priklausomybė nuo alkoholio, aplaidumas, tingumas ir pan.) ir nesant jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei aukščiau paminėtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu: rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su jais bendrauti, juos auklėti ir prižiūrėti.

Vadovaujantis LR CK 3.180 str., laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai (atsakovės motinos A. B. 2011-01-21 paaiškinimas, E. J. 2011-02-22 paaiškinimas, 2011-02-22, 2011-11-24 šeimos aplankymo aktai, 16, 26, 30, 41, 42 b. l.) patvirtina, kad viena pagrindinių priežasčių, neleidžianti atsakovei E. J. tinkamai vykdyti motinos pareigas - atsakovės piktnaudžiavimas alkoholiu. Posėdžio metu nepilnametė V. K. papasakojo, kad mama girtauja nuo 2011 metų pradžios; kai mama būdavo girta, jai tekdavo pasirūpinti jaunesniais savo broliukais. Girtavimas vaikų akivaizdoje, vaikams saugios aplinkos namuose ir šeimoje nesudarymas yra priešingas visuomenės ir pačių vaikų interesams, pažeidžia jų teisę augti saugioje aplinkoje, o tokie atsakovės veiksmai vertintini kaip motinos valdžios panaudojimas priešingai vaikų interesams. Alkoholio vartojimas nepilnamečių akivaizdoje nepateisintinas ir netoleruotinas. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAS atstovė nurodė, kad atsakovė nebendrauja su socialiniais darbuotojais, kviečiam į skyrių neatvyksta. Tretysis asmuo O. J. ir bendraieškis R. K. posėdžio metu teigė nemanantys ir netikintys, kad atsakovė gali pasikeisti, susitvarkyti savo gyvenimą ir tinkamai prižiūrėti vaikus. Posėdžio metu V. K. nurodė, kad šiuo metu, kai gyvena su tėčiu, ji pati skambina mamai, o mama jai neskambina; norėtų gyventi kartu su mama ir jaunesniaisiais broliukais, tačiau teigė suprantanti, kad tam nėra galimybių. Posėdžio metu atsakovė pati pripažino, kad jaunėlius A. ir A. matė prieš porą mėnesių, teigė nedrįstanti važiuoti jų aplankyti. Bylos nagrinėjimo metu taip pat paaiškėjo, kad dėl susidariusių įsiskolinimų už komunalinius patarnavimus, pradėjus priverstinį skolų išieškojimą, atsakovei teko turėtą dviejų kambarių gyvenamąjį būstą pakeisti į vieno kambario butą. Tai reiškia, kad atsakovės situacija tik blogėja ir nėra pagrindo manyti, kad ji pagerės.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, atsižvelgęs į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAS išvadą, mano, kad nepilnamečių vaikų teisė į geriausią jų interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje turi pirmenybę prieš atsakovų teisę būti kartu su vaikais, todėl tikslinga apriboti atsakovų valdžią jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu neterminuotai. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas T. J. ieškinį pripažino, taip pat į tai, kad atsakovė E. J. nuo 2011 iš esmės nusišalino nuo turtinių ir neturtinių pareigų vaikams vykdymo, nerodė jokių teigiamų pokyčių savo požiūryje į vaikus bei pareigų jiems vykdymą, nesiėmė aktyvių veiksmų susiklosčiusiai situacijai pakeisti, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad atsakovė iš tikrųjų pakeistų savo elgesį ir požiūrį į vaikus, būtų pasiryžusi ir turėtų norą pakeisti esamą padėtį ir imtųsi tam aktyvių veiksmų. Atsakovų negalėjimas bei vengimas atlikti savo, kaip tėvų, pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu, neabejotinai daro vaikams neturtinę žalą, kadangi vaikai, augdami be pakankamo motinos ir tėvo dėmesio, nesulaukdami deramo atsako į savo meilę tėvams, patiria neigiamus išgyvenimus, ilgisi jų, jaučia jausmų stygių.

Neterminuotai apribojus atsakovams tėvų valdžią, spręstinas klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 3 dalis numato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Remiantis CK 3.164 str. 1 d., 3.174 str. 2 d., sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ypatingas dėmesys turi būti skiriamas paties vaiko, sugebančio suformuluoti savo poziciją, nuomonei.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės nepilnamečiai vaikai V. ir A. nuo 2011 m. gruodžio mėnesio gyvena su tėvu R. K.. Atlikdami savo pareigas – auklėti vaikus, tėvai turi pirmumo teisę, palyginti su kitais asmenimis. Tai reiškia, kad tėvams suteikta pirmumo teisė auklėti vaikus, rūpintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, taip pat spręsti kitus su juo susijusius klausimus. Tik kai nė vienas iš tėvų negali pasirūpinti vaikais, ši pareiga gali būti perduota kitiems asmenims. Todėl, sprendžiant visus ginčus dėl vaikų, būtina laikytis nuostatos, kad vaikui geriausia yra augti savo šeimoje ir būti auklėjamam savo tėvų (CK 3.165 str. 1 d.). Dėl šios priežasties, remiantis CK 3.169 str. 3 d., yra pagrindas pakeisti nepilnametės V. K. gyvenamąją vietą ir, apribojus atsakovės E. J. valdžią jos nepilnamečių vaikų V. K. ir A. K. atžvilgiu, jų gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu R. K.. Nustatydamas vaikų gyvenamąją vietą, teismas atsižvelgia į tai, kad vaikai šiuo metu gyvena kartu su tėvu R. K., lanko Luokės vidurinę mokyklą. Telšių rajono savivaldybės administracijos VTAS savo išvadoje nurodė, kad R. K. su savo vaikais gyvena pas savo mamą M. K., bute yra trys kambariai, vaikams sudarytos pakankamos sąlygos jų gyvenimui, vystymuisi, mokymuisi, pamokų ruošai. VTAS išvadoje taip pat nurodoma, kad nepilnametis A. K. sutinka, kad jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu R. K. (125 b. l. ). Posėdžio metu apklausta V. K. nurodė, kad ji su tėčiu sutaria ir sutinka, kad jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta tėčio gyvenamojoje vietoje. Nustačius V. K. gyvenamąją vietą su jos tėvu R. K., nutrauktinas išlaikymo pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2002-07-04 civilinėje byloje Nr. 2-382-02/2002 V. K. mokėjimas.

Apribojus atsakovų E. J. ir T. J. valdžią jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nepilnamečiams jų vaikams skirtina nuolatinė globa (LR CK 3.183 str. 4 d., 3.251 str., 3.257 str.). Globėjai skiriami atsižvelgiant į jų moralines ir kitokias savybes, galimybę įgyvendinti priskiriamas funkcijas, santykius su globotiniu ir kitas reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į LR CK 3.246 str., į išvadą teikiančios institucijos poziciją, A. ir A. J. globėja paskiriama jų močiutė O. J., kuri nuo 2011-04-13 iki 2011-11-17 buvo paskirta laikinąja vaikų globėja, su kuria vaikai gyvena šiuo metu, kuri rūpinasi berniukais, juos prižiūri, augina, auklėja, išlaiko. Pažymėtina, kad O. J. gali užtikrinti tinkamas vaikų gyvenimo bei auklėjimo sąlygas, kadangi atitinka vaikų globėjui keliamus reikalavimus, kartu su sūnumi D. J., kuris neprieštarauja dėl jo mamos paskyrimo vaikų globėja, gyvena jiems nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, yra dirbanti (78, 79 b. l.), neturi sveikatos sutrikimų, kurie neleistų tinkamai atlikti globėjos pareigų (71-73 b. l.), nebuvo nei teista, nei bausta administracine tvarka (74-75 b. l.). Jokių neigiamų duomenų apie O. J., kurie leistų suabejoti jos tinkamumu būti anūkų nuolatine globėja, byloje nėra. Kaip pažymėjo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė, O. J. tinkamai įgyvendina savo, kaip globėjos pareigas, pasirūpino įrengti anūkams kambarį. Nepilnamečių A. ir A. J. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su globėja O. J. jos gyvenamojoje vietoje (LR CK 3.183 str. 4 d., 3.265 str. 1 p.).

Teismas atkreipia dėmesį, kad tarptautinėje teisėje yra pripažįstama vaiko teisė nuolat bendrauti su tėvais net tais atvejais, kai su vienu ar abiem tėvais jis yra išskiriamas, jeigu bendravimas nekenkia vaiko interesams (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Nesvarbu, dėl kokių priežasčių netekus tėvų globos, daugeliu atveju išlieka vaiko sąsajos su tėvais, noras su jais matytis ir bendrauti, todėl vaiko globėjas (rūpintojas) turi pareigą gerbti vaiko teisę bendrauti su tėvais ir sudaryti sąlygas ją įgyvendinti, jeigu tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.271 straipsnis). Ši teisė gali būti ribojama dėl svarbių priežasčių, pavyzdžiui, dėl amoralaus tėvų elgesio, smurto, piktnaudžiavimo alkoholinėmis, narkotinėmis ar kitomis panašiomis medžiagomis ir pan. Nepagrįstas draudimas vaikui bendrauti su tėvais gali būti laikomas netinkamu globėjo (rūpintojo) pareigų atlikimu. Šiuo atveju vaiko teisė bendrauti su savo tėvais turėtų būti aiškinama plačiau ir apimti taip pat vaiko galimybę bendrauti su artimaisiais giminaičiais (seneliais, broliais, seserimis). CK 3.271 straipsnio 6 punkte yra įtvirtinta globėjo (rūpintojo) pareiga palaikyti ryšius su vaiko tėvais ir artimaisiais giminaičiais.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju negali būti suabsoliutinamos įstatymo nuostatos dėl brolių ir seserų neišskyrimo (CK 3. 249 str. 1 d. 4 p.). Nesant galimybės visiems vaikams gyventi kartu, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaikų interesus. Nepilnamečiai V. ir A. K. gyvena su savo tėvu ir tai labiausiai atitinka jų interesus; nepilnamečiai A. ir A. J. gyvena su močiute, tai taip pat nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka vaikų interesus, todėl šiuo atveju nukrypimas nuo brolių ir seserų neišskyrimo principo yra pateisinamas. Teismas atkreipia dėmesį, kad vaikams gyvenant atskirai, atsižvelgiant į vaikų interesus, jiems turi būti sudarytos tinkamos sąlygos bendrauti tarpusavyje.

Apribojus atsakovų valdžią, jiems išlieka pareiga teikti vaikams išlaikymą (LR CK 3.192 str., 3.194 str., 3.195 str., 3.196 str., 3.198 str.).

Išlaikymas iš atsakovo T. J. nepilnamečiams vaikams A. ir A. J. po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui yra priteistas 2009-07-14 teismo sprendimu (51-53 b. l.). Nepilnamečių A. ir A. J. globėja paskyrus O. J., ji skirtina ir vaikų turto administratore (CK 3.275 str.).

Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Todėl net ir tas faktas, kad atsakovė niekur nedirba, neatleidžia jos nuo pareigos išlaikyti vaikus vykdymo, nes atsakovė yra darbinga, darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad ji dėl sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų dirbti ir užsidirbti, todėl, teismo nuomone, šiuo atveju pareiga nevykdoma dėl jos pačios netinkamų veiksmų, o ne dėl objektyvių priežasčių. Spręsdamas dėl išlaikymo vaikams priteisimo, teismas atsižvelgia į pačios atsakovės prašymą mažinti išlaikymo dydį ir į bendraieškio R. K. ir trečiojo asmens O. J. pasisakymus posėdžio metu, kad vaikams labiausiai reikalingi ne tiek pinigai, kiek pati mama, ir sprendžia, kad iš atsakovės E. J. jos nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistina po 130 Lt (minimalus bazinės socialinės išmokos dydis) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui.

Atsakovams išaiškinama, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (LR CK 3.181 str. 2 d.).

Remiantis LR CPK 88 str., 93 str., 96 str., patenkinus ieškinį, iš atsakovų turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pačių atsakovų turtinė padėtis yra sunki dėl iš esmės jokio turto ir pajamų neturėjimo, į tai, kad prioritetas teiktinas jų turtinių pareigų vaikams, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos atlygintinos valstybės lėšomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 str., 263 str., 268-271 str., 279 str., 268 str. 5 d., 406-407 str., 496 str., 504 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečių vaikų V. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečių vaikų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Pakeisti 2002-07-04 Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-382-02/2002: nepilnametės V. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jos tėvu R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti iš R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo mokėjimą, iš E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą jos nepilnametei dukteriai V. K., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 130 Lt (vieną šimtą trisdešimt litų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki V. K. pilnametystės.

Priteisti iš atsakovės E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą jos nepilnamečiams vaikams A. K., gim. 2002-07-22, A. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 130 Lt (vieną šimtą trisdešimt litų) kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės.

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise paskirti nepilnamečių vaikų V. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju.

Nepilnamečio vaiko A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti A. J. ir A. J. nuolatinę globą, jų nuolatine globėja ir turto administratore paskirti O. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini). A. J. ir A. J. gyvenamąją vietą su globėja O. J..

Sprendimą dėl nuolatinės globos nustatymo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui.