Tauragės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-2739-2024 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. P. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2024 m. rugpjūčio 1 d., 00 val. 10 min., Tauragės rajono sav., Tauragėje, Gedimino gatvėje, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, automobilis nėra draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nėra atlikta privalomoji techninė apžiūra. Tokiais savo veiksmais D. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 14, 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje 424 straipsnio 5 dalyje.

2. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu D. P. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 50 Eur bauda, už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 50 Eur bauda, už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, D. P. skirta galutinė 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

7. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

8. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). ANK 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti konkretaus administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo yra trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

9. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

10. ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinę atsakomybę užtraukia šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai (transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones(3 dalis), arba transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (4 dalis)) padaryti pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. Už tokį nusižengimą gali būti skiriama bauda nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Be to, už šio straipsnio5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.

11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. P. 2023 m. balandžio 27 d., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu už ANK 424 straipsnio 3 d. nubaustas 375 eurų bauda ir specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 9 mėnesiams. D. P. paskirtą 375 eurų baudą sumokėjo 2024 m. vasario 16 d., specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pradėtas vykdyti nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2024 m. vasario 16 d. Pagal ANK 40 straipsnį, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Taigi D. P. 2023 m. balandžio 27 d. nutarimu skirtą nuobaudą įvykdė 2024 m. vasario 16 d., todėl per vienerius metus iki 2025 m. vasario 16 d. dienos padarytas analogiškas pažeidimas yra laikomas pakartotiniu. Todėl jo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį.

12. Be to, nors D. P. ir teigia, kad jis pažeidimo padarymo metu turėjo teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones (daugiau nei 60 kw arba didesnės variklio galios ratinius žemės ir miškų bei vikšrinius traktorius ir traktorių junginius su priekabomis, žemės ūkio mašinomis, taip traktorius su sumontuotais mechanizmais (ekskavatoriais, buldozeriais, krautuvais ir kt., TRi i TR2 kategorija), tačiau nėra pagrindo sutikti su tokiais jo teiginiais. Iš Administracinių nusižengimų išrašo matyti, kad D. P. 2023 m. balandžio 27 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu už ANK 424 straipsnio 3 d. buvo paskirtas specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 9 mėnesiams, kuris buvo vykdomas nuo 2023 m. gegužės 17 d. iki 2024 m. vasario 16 d. Specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymą reglamentuoja ANK 686 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. Remiantis šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Taigi norėdami susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones, asmenys turi būti išlaikę vairavimo egzaminą (toliau – egzaminas) Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašas), nustatyta tvarka, o norėdami susigrąžinti teisę vairuoti traktorius ir (arba) savaeiges mašinas turi būti pakartotinai išlaikę kvalifikacijos egzaminą Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų (traktorininkų) rengimo ir teisės vairuoti šias transporto priemones įgijimo taisyklių nustatyta tvarka (11 punktas). Iš bylos duomenų matyti, kad D. P. iki pažeidimo padarymo nebuvo išlaikęs kvalifikacijos egzamino Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų (traktorininkų) rengimo ir teisės vairuoti šias transporto priemones įgijimo taisyklių nustatyta tvarka, nes, kaip pats nurodė, toks pažymėjimas jam buvo suteiktas tik 2024 m. rugpjūčio 6 d. Taigi, teisės vairuoti traktorius ir (arba) savaeiges mašinas grąžinimas siejamas ne tik su šios teisės atėmimo termino pasibaigimu, papildomo vairuotojų mokymo baigimu, bet ir su juridiniu faktu –įgalioto pareigūno sprendimu grąžinti šią teisę. Tik tokiu atveju laikoma, kad asmuo vėl turi teisę vairuoti transporto priemones. Šiuo atveju D. P. tokių duomenų nepateikė, todėl pagrįstai yra nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti.

Dėl paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių

13. Skunde nurodoma, kad teismui nesutikus su šiame skunde išdėstyta pozicija dėl administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo, byloje egzistuoja pagrindai taikyti D. P. ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sumažinti jam paskirtą nuobaudą bei neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

14. Teismo posėdžio metu D. P. nurodė, kad jis gyvena su tėvais, kurių yra išlaikomas, niekur nedirba, nes neranda darbo, kur nereikėtų teisės, niekur nesimokina, nes nenori. Teisė vairuoti jam būtina, kad galėtų susirasta darbą ir būtų lengvesnis susisiekimas, nes gyvena kaimiškoje vietovėje.

15. Pagal ANK 22 straipsnio 2 dalį administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek ir administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-39-1073/2019).

16. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra, nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių visumą, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Iš to darytina išvada, jog, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

17. Taigi tik tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

18. Skundžiamu nutarimu D. P. buvo paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių. Taigi D. P. už šį administracinį nusižengimą paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda, taip pat minimaliam terminui skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

19. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pateiktą skundą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens išsakytus argumentus teismo posėdžio metu, konstatuoja, kad nenustatyta išskirtinių aplinkybių D. P. administracinio nusižengimo byloje. Šiuo atveju D. P. skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonės buvo individualizuotos tinkamai, jos nėra per švelnios ar per griežtos, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad Institucijos nutarime buvo pripažinta tik viena D. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ANK 424 straipsnyje 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pavojingumas siejamas apskritai su pačiu veiksmu – pakartotiniu transporto priemonės vairavimu neturint teisės vairuoti. Taigi D. P. atsakomybės nešvelnina bei jo kaltės nemažina tai, jog dėl administracinio nusižengimo nekilo neigiamų pasekmių, juo labiau, kad buvo padarytas vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių administracinių nusižengimų. Sprendžiant nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymo pagrįstumo klausimą, pastebėtina, kad priešingai nei teigia D. P., jo padarytas administracinis nusižengimas yra keliantis pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir visų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Teismo vertinimu, šiuo atveju negalima konstatuoti ir padaryto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ar nedidelio pavojingumo. Nors D. P. anksčiau jau buvo baustas už vairavimą neturint teisės vairuoti, tačiau iš anksčiau skirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės nepasimokė ir vėl apdarė analogišką nusižengimą. Toks neatsakingas ir lengvabūdiškas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia neigiamą jo požiūrį į visuomenines nuostatas bei visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.

21. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytais nusižengimais. Teismo vertinimu, net ir esant tokiai situacijai, kai asmuo jau yra išklausęs nustatytą valandų skaičių mokymų ir išlaikęs mokyklinį bei teorinį vairavimo egzaminą ir turi žinių ir įgūdžių vairuoti automobilį, tačiau tai nėra kriterijus automatiškai lemiantis ANK 34 straipsnio 6 dalies normų taikymą tokiam, kuris vairuoja transporto priemones neturėdamas tokios teisės, kadangi čia labai svarbią reikšmę įgyja kitų aplinkybių vertinimas iš kurių viena svarbiausių – turimos administracinės nuobaudos, o šis rodiklis administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra nepalankus, nes išskirtinai teigiamai negali būti vertinama ir D. P. asmenybė. Nors D. P. yra jauno amžiaus, tačiau administracine tvarka nuo 2022 m. kovo 27 d. baustas jau 7 kartus, iš jų 2 kartus baustas už tai, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, ir toliau sistemingai daro analogiškus nusižengimus (šie nusižengimai padaryti 2022 m. spalio 13 d. ir 2023 m. balandžio 6 d.), yra baustas už pažeidimus, padarytus viešoje vietoje (2024 m. liepos 20 d. ir 2022 m. kovo 27 d. nusižengimai). Šie administraciniai nusižengimai vis dėlto neigiamai apibūdina D. P., patvirtindami jo atsainų požiūrį į nustatytus draudimus, susijusius su naudojimusi transporto priemonėmis, ir neigiamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas privalomas elgesio taisykles. Paminėtos aplinkybės rodo, kad D. P., nors ir pats teismo posėdžio metu akcentavo, kad teisė vairuoti jam yra reikalinga dėl darbo, išvadų nedaro, sistemingai nesilaiko teisės aktų reikalavimų, taikomos sankcijos jam poveikio neturi, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą ar sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą terminą.

22. D. P. nurodytos aplinkybės, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – sukels nepatogumų, tai, kad jam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl to, kad jo darbas yra susijęs su transporto priemonių vairavimu, savaime nėra išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad visos šios aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinomos ir egzistavo prieš darant nusižengimą, tačiau nepaisant to jis pasirinko įstatymams priešingą savo elgesio modelį. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar kitų aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akivaizdu, kad D. P. dar iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga dėl darbinių funkcijų atlikimo, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. Be to, paskirtos administracinės nuobaudos taikymas pažeidėjui netrukdo dirbti kitokio pobūdžio darbą ar užsiimti kitokio pobūdžio veikla, kur jo užimamos pareigos ar veiklos vykdymas nebūtų tiesiogiai susijęs su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, ir tokiu būdu gauti pajamų.

23. Be to, nors D. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad pasižada daugiau tokių pažeidimų nedaryti ir ateityje laikysis įstatymų, tačiau iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad jis vėl yra įtariamas padaręs ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, nes 2024 m. spalio 15 d. vėl vairavo motociklą, nors neturi teisės vairuoti transporto priemones. Todėl jo teismo posėdžio metu išsakytas pasižadėjimas daugiau nebedaryti nusižengimų vertintinas kaip deklaratyvus – neabejotina, kad tuo atveju, jeigu pažeidėjas gailėtųsi dėl savo netinkamo elgesio, jis įstatymų nebepažeidinėtų, o šiuo atveju D. P.ir toliau daro analogiškus administracinius nusižengimus, kas rodo jo nenorą laikytis įstatymų reikalavimų ir abejingumą dėl galinčių kilti pasekmių. D. P. padarytas administracinis nusižengimas vertintinas kaip vienas pavojingiausių, nes jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (šios teisės nėra įgijęs), kelia didelį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai ar net gyvybei. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad anksčiau D. P. skirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas nesulaikė pastarojo nuo analogiškų pažeidimų darymo. Todėl per švelnus asmens nubaudimas jį gali paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir padaryti administracinį nusižengimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

palikti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-2739-2024 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.