Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais, civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą dėl antstolio Andriaus Bublio veiksmų ir patvarkymo panaikinimo, suinteresuotas asmuo antstolis Andrius Bublys,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas K. S. pateikė skundą dėl antstolio A.Bublio veiksmų, kuriuo prašė: 1) pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais vykdomojoje byloje Nr. 0042/08/00905 dėl 2012-04-16 patvarkymo surašymo ir neišsiuntimo pareiškėjui; 2) panaikinti antstolio 2012-04-16 patvarkymą; 3) sustabdyti vykdymo veiksmus. Nurodė, kad tik 2012-06-22 susipažinęs teisme su byla, pastebėjo 2012-04-16 patvarkymą, kurio nebuvo gavęs. Pažymėjo, jog antstolis nurodyto patvarkymo neišsiuntė registruotu paštu, dėl ko pareiškėjui jis nebuvo įteiktas. Pasak pareiškėjo, siuntas, siunčiamas paštu, jis visada gauna, o tais atvejais, kai pašto darbuotojas jo neranda namuose, siuntą palieka pašto dėžutėje. Taip pat nurodė, kad 2012-04-16 patvarkymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pareiškėjui nėra žinoma apie 2006-10-02 vykdomąjį raštą. Be to, patvarkymas yra neinformatyvus, neaišku, dėl ko jis buvo priimtas.

Suinteresuotas asmuo antstolis Andrius Bublys su skundu nesutiko, nurodydamas, kad 2012-04-16 buvo surašytas skundžiamas patvarkymas ir registruotu laišku išsiųstas pareiškėjui. Laiškas buvo gražintas į kontorą, kadangi K. S. durų neatidarė, laiško nepriėmė, į kurjerio paliktą pranešimą neatsiliepė. Pažymėjo, jog pareiškėjas apie tai, kad skolą privalo mokėti, buvo tinkamai informuotas, raginimai įvykdyti sprendimą įteikti kontoroje pasirašytinai 2008-09-03 ir 2008-09-04, skolininkui buvo suteikta galimybė kontoroje susipažinti su vykdomąja byla. Pareiškėjo 2008-09-02 prašymo pagrindu buvo įteiktos vykdomojo rašto ir patvarkymų kopijos. Skolininkas teismo sprendimo nevykdė, vykdymo eiga nesidomėjo. Atkreipė dėmesį į tai, kad skundus į kontorą K. S. visada atneša pats, todėl niekada nebuvo kliūčių susipažinti su vykdomąja byla. Antstolis pažymėjo, jog pareiškėjas nuolat teikia nepagrįstus skundus, akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, antstolis, remiantis CPK 95 str. 2 d., prašė skirti pareiškėjui baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. liepos 25 d. nutartimi pareiškėjo K. S. skundą dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais atmetė ir paskyrė pareiškėjui 200 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas nutartimi nustatė, kad skundas teismui pateiktas praleidus 20 dienų terminą, bet nesuėjus 90 dienų terminui nuo antstolio skundžiamo veiksmo atlikimo. Kadangi pareiškėjas nurodė, jog apie skundžiamą patvarkymą sužinojo tik 2012-06-22 ir pateikė teismui patvarkymą su teismo darbuotojos 2012-06-22 atžyma, teismas, remiantis CPK 78 str., praleistą terminą skundui pateikti atnaujino. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis vykdo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2006-10-02 vykdomąjį raštą Nr. 2-5865-03 dėl skolos išieškojimo Vilniaus apskrities VMI naudai. 2008-09-04 pareiškėjui buvo įteiktas pasirašytinai raginimas įvykdyti sprendimą geruoju. Kadangi pareiškėjas teismo sprendimo nevykdė, antstolis 2011-04-08 priėmė patvarkymus vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo ir areštuoti lėšas vykdymo išlaidų sumai. Vykdomosios bylos duomenys liudija, jog antstolis 2012-04-16 patvarkymą išsiuntė pareiškėjui registruotu paštu. Iš registruotos siuntos įteikimo pranešimo matyti, jog pašto darbuotojai skundžiamo patvarkymo įteikti pareiškėjui nepavyko, nors ji buvo atvykusi net keturis kartus į jo gyvenamąją vietą. Nepavykus įteikti laiško, pašto darbuotoja pranešime nurodė, jog įteikti adresatui laiško nepavyko, nes jis neatidaro durų, į paliktus pranešimus niekada neatsiliepia. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės akivaizdžiai paneigia pareiškėjo skundo teiginius. Be to, CPK 644 str. 4 p. įtvirtina skolininko pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. Tuo tarpu byloje nustatytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas piktybiškai nepriima jam siunčiamų antstolio dokumentų ir savo veiksmais sistemingai trukdo antstoliui vykdyti teismo sprendimą bei apginti išieškotojo interesus. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog 2012-04-16 patvarkymas yra neinformatyvus ir jam nėra žinomas 2006-10-02 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-5856-03/2002. Pažymėta, jog skundžiamas patvarkymas atitinka įstatymo jam keliamus formos ir turinio reikalavimus. Vykdomoji byla yra užvesta dėl nurodyto vykdomojo rašto, o pareiškėjas nuolat teikė skundus dėl antstolio veiksmų, vykdant 2006-10-02 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr.2-5856-03/2002. Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą stabdyti antstolio vykdymo veiksmus. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nuolat ir sistemingai piktnaudžiauja jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, teikdamas skundus dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr.0042/08/00905. Pareiškėjas, nesidomėdamas vykdymo eiga, elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, sąmoningai veikia prieš greitą, operatyvų teismo sprendimo vykdymą. Juolab, kad teismas jau buvo išaiškinęs pareiškėjui dėl draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, taip pat išaiškinęs, jog pareiškėjas šiomis teisėmis turi naudotis sąžiningai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei remdamasis CPK 95 str., teismas skyrė pareiškėjui 200 Lt dydžio baudą už nesąžiningai reiškiamus nepagrįstus skundus vykdomojoje byloje Nr.0042/08/00905.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas K. S. prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teisėtos sudėties pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

1. Bylą išnagrinėjo ir nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas, nes ta pati teisėja Lijana Visokavičienė jau yra nagrinėjusi bylą, kurioje tos pačios šalys [pareiškėjas ir antstolis A.Bublys] ir byla dėl to paties dalyko – antstolio veiksmų [civ. bylos Nr. 2-6689-845/2011]. Šiuo atveju teisėja privalėjo nusišalinti. Kadangi to padaryta nebuvo, todėl akivaizdu, kad ji buvo suinteresuota priimti dar vieną antstolio naudai sprendimą šioje byloje. Teisėjos šališkumą bei suinteresuotumą šioje byloje patvirtina ir kitos aplinkybės: teisėjos siekis patenkinti antstolio prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjui; apie teismo sudėtį, bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, būdą nebuvo pranešta pareiškėjui, o tuoj pat gavusi bylą rezoliucija išsprendė priėmimo klausimą; pareiškėjui nebuvo išsiųstas antstolio atsiliepimas.

2. Pareiškėjo skundas iš esmės nebuvo nagrinėjamas, nebuvo ištirtos bylos aplinkybės, tuo pažeista teisės norma, numatyta LR CPK 443 str. 8 d. Toks pažeidimas sudaro pagrindą nutartį panaikinti [LR CPK 329 str. 1 d. ir 330 str.].

3. Nutartyje akivaizdžiai neteisingai aprašytos teisėjos nustatytos aplinkybės dėl pašto siuntimo pareiškėjui pristatymo fakto, nepagrįstai motyvuojama, kad pareiškėjui 2008-09-04 buvo įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju. Nutartyje nurodyta, kad „kai pašto darbuotojas jo neranda namuose, siuntą palieką dėžutėje“, tačiau registruotąja pašto siunta siunčiant, būtina siuntą asmeniškai įteikti adresatui. Adresato neradus, pašto dėžutėje paliekamas tik pranešimas. Pagal įstatymą teismo ar antstolio siunčiami procesiniai dokumentai registruotąja pašto siunta, kuriuos pareiškėjas gauna. Teismo nurodytos aplinkybės, kad antstolio 2012-04-16 patvarkymas buvo siųstas registruotu laišku, tik pareiškėjas durų neatidarė, laiško nepriėmė, yra akivaizdi netiesa. Šios aplinkybės siejamos su teisėjos šališkumu, nes antstolio teisę pažeidžiančius veiksmus teisėja perkėlė pareiškėjui. Dėl išdėstytų aplinkybių nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, teismas pažeidė LR CPK 265 str., CPK 291 str. 1 d. 3 p. ir 5 p., 227 str. 2 d., 229 str. 2 d. 7 p. normas. Vienok dėl nurodytos kurjerės veikos jau atliekami tyrimai policijoje. Priešingai nei teigiama teismo nutartyje, jis domėjosi ir domisi vykdomąja byla ir vykdymo eiga

4. Nutartyje neteisingai ir be jokio pagrindo taikyta LR CPK 7 str., 95 str., kadangi būtent ginant savo teises, teisėtus, įstatymų saugomus interesus, buvo kreiptasi į teismą. Šiuo atveju teisėja apkaltina pareiškėją piktnaudžiavimu, tačiau konkrečių piktnaudžiavimo veiksmų nenurodė.

5. Nutarties rezoliucinė dalis priimta vadovaujantis LR CPK 95 str., 513 str., 290 str., 291 str., tačiau šiuose straipsniuose nėra nei vienos teisės normos, kuriomis vadovaujantis teisėja priėmė skundžiamą nutartį. Nutartyje nėra galutinio sprendimo (nutarimo), o tik nutarta atmesti pareiškėjo kažkokį skundą dėl antstolio veiksmų. Kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis tą skundą atmes, nėra nurodyta.

6. Nutarties kopija, kurią teisėja atsiuntė, yra nepatvirtinta tikrumo žyma pagal Dokumentų rengimo taisyklių 54 ir 55 punktų reikalavimus, dėl to ji, kaip dokumentas, neturi juridinės galios.

Suinteresuotas asmuo antstolis Andrius Bublys atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pareiškėjo K. S. atskirasis skundas atmestinas, paliekant galioti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. nutartį nepakeistą.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo [nutarties] negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (LR Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 str.), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 str.). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-277/2008). Taigi nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, teismas turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai yra vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai yra pagrindas juos pripažinti neteisėtais.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas [apeliantas] K. S. pateikė skundą, prašydamas pripažinti antstolio A. Bublio veiksmus neteisėtais vykdomojoje byloje Nr. 0042/08/00905 dėl 2012-04-16 patvarkymo surašymo, panaikinti antstolio 2012-04-16 patvarkymą bei sustabdyti vykdymo veiksmus. Skundas dėl neteisėtų antstolio veiksmų, priimant 2012-04-16 patvarkymą, buvo grindžiamas tuo, jog: nurodyto patvarkymo antstolis neišsiuntė apeliantui registruotu paštu pareiškėjui nėra žinoma apie 2006-10-02 vykdomąjį raštą, o pats patvarkymas yra neinformatyvus, neaišku, dėl ko jis buvo priimtas. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo nurodytus argumentus. Pateiktu atskiruoju skundu apeliantas ginčija teismo nustatytas faktines aplinkybes, papildomai išdėstydamas teiginius dėl teisėjos šališkumo ir procesinių teisės normų, priimant skundžiamą nutartį, pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo motyvus, susipažinęs su atskirojo skundo bei vykdomosios bylos medžiaga, sprendžia, kad skundžiamoje teismo nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės yra teisingos. Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0042/08/00905, šioje byloje yra vykdomas 2006-10-02 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo byloje Nr. 2AS-235/2006 išduotas vykdomasis raštas, pagal kurį valstybės naudai iš skolininko K. S. išieškoma 2000 Lt bauda (vyk. b. l. 1). Pagal LR CPK 654 str. atliekant pirminius vykdomuosius veiksmus, antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, gali įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą. Kaip patvirtina vykdomosios bylos Nr. 0042/08/00905 dokumentai, raginimas K. S. įvykdyti sprendimą geruoju pirmą kartą buvo išsiųstas 2008-03-28, tačiau skolininko gyvenamosios vietos adresu raginimo įteikti jam nepavyko. Raginimas K. S. asmeniškai buvo įteiktas 2008-09-04 (vyk. b. l. 26). Raginime buvo nurodyta, kad, neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Kadangi pareiškėjas teismo sprendimo nevykdė, antstolis priėmė patvarkymus vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo ir areštuoti lėšas vykdymo išlaidų sumai. Gavus 2012 m. balandžio 12 d. K. S. skundą dėl antstolio veiksmų, antstolis A.Bublys priėmė šiuo atveju skundžiamą 2012 m. balandžio 16 d. patvarkymą Nr. 0042/08/00905, kuriuo atsisakė patenkinti skundą. Vykdomosios bylos duomenys liudija, jog antstolis 2012-04-16 patvarkymą registruotu paštu išsiuntė pareiškėjui jo gyvenamosios vietos adresu [Braškių g. 46-8, Vilnius]. Registruotos siuntos įteikimo pranešime nurodyta, kad net 4 kartus kurjerė buvo atvykusi adresato gyvenamosios vietos adresu, tačiau laiško įteikti nepavyko, į paliktus pranešimus nebuvo atsiliepta. Apelianto teiginiai dėl galimai neteisingų kurjerės nurodytų aplinkybių nebuvo nuginčytos, todėl teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad apelianto teiginiai dėl teismo skundžiamoje nutartyje neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių yra visiškai nepagrįsti. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą [nutartį] atmesti pareiškėjo skundą, t.y. netenkinti pareiškėjo skunde išdėstytų reikalavimų (skundo dalyko) dėl to, kad, visapusiškai įvertinęs K. S. nurodytas aplinkybes, teismas tinkamai nustatė, kad pareiškėjo skundo pagrindas (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindė savo reikalavimus) nepasitvirtino. Bylos duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad 2012-04-16 patvarkymas pareiškėjui buvo siunčiamas net 4 kartus registruotu paštu tinkamu pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu. Kadangi pareiškėjui buvo įteiktas raginimas geruoju įvykdyti teismo sprendimą, tuo pačiu pareiškėjui nebuvo jokių kliūčių susipažinti su vykdomąja bylą, todėl neabejotinai pareiškėjui buvo žinoma apie antstolio priimtą vykdyti 2006-10-02 vykdomąjį raštą.

Apelianto tvirtinimu, bylą išnagrinėjo ir nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas, nes ta pati teisėja Lijana Visokavičienė jau yra nagrinėjusi bylą, kurioje tos pačios šalys [pareiškėjas ir antstolis A.Bublys] ir byla dėl to paties dalyko – antstolio veiksmų [civ. bylos Nr. 2-6689-845/2011]. Dėl šių aplinkybių, apelianto teigimu, teisėja privalėjo nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo. Teisėjos šališkumą šioje byloje apeliantas įrodinėjo ir kitomis aplinkybėmis [teiginiais]: teisėja siekė patenkinti antstolio prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjui; apie teismo sudėtį, bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, būdą nebuvo pranešta pareiškėjui, o tuoj pat gavusi bylą rezoliucija išsprendė priėmimo klausimą; pareiškėjui nebuvo išsiųstas antstolio atsiliepimas. Iš tiesų vadovaujantis LR CPK 329 str. 2 d. 1 p. absoliutus sprendimo [nutarties] negaliojimo pagrindas yra atvejis, kai bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad apeliantas, nesutikdamas su A.Bublio antstolio atliekamais veiksmais vykdomojoje byloje Nr. 0042/08/00905, skundė atskirus antstolio atliekamus procesinius veiksmus [patvarkymus]. Vykdomojoje byloje [be šio skundo] buvo pateikti dar trys pareiškėjo skundai, iš kurių vienas buvo išnagrinėtas tos pačios teisėjos L.Visokavičienės [civ. bylos Nr. 2-6689-845/2011]. Atsižvelgiant į tai, kad nors tiek ši, tiek civ. byla Nr. Nr. 2-6689-845/2011 buvo dėl tų pačių šalių, dalykas – dėl to paties antstolio A.Bublio veiksmų, tačiau atskirais K. S. skundais buvo skundžiami bei nagrinėjami savarankiški A.Bublio veiksmai [patvarkymai], todėl LR CPK 71 str., kuriuo remiasi apeliantas, įtvirtintas draudimas nebuvo pažeistas. Sprendžiant klausimą dėl teisėjos šališkumo, pažymėtina, kad viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši garantija įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., LR Konstitucijos 31 str. 2 d., taip pat CPK 21 str.. Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2003). Vertinant apelianto nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas teisėjos šališkumas šioje byloje, teismas sprendžia, kad neturi pakankamo pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos apelianto teisę į nešališką teismą užtikrinančios teisės normos. Apelianto motyvas apie teisėjos siekį patenkinti antstolio prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjui nebuvo pagrįstas bei įrodytas, todėl nesudaro pagrindo tokiu būdu abejoti teisėjos objektyvumu. Nors apie teismo sudėtį, bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, būdą nebuvo pranešta pareiškėjui, tačiau tai nėra procesinių teisės normų pažeidimas ir jokiu būdu nepatvirtina fakto dėl teisėjos šališkumo. Paaiškintina, kad bylos dėl antstolių veiksmų apylinkės teisme nagrinėjamos CPK V dalies XXV skyriaus „Bendrosios nuostatos“ nustatyta tvarka. Šio skyriaus 443 str. 5 d. nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio kodekso V dalyje nurodoma kitaip. CPK V dalies XXXI skyriuje „Bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų“ nėra nustatyta kitokia bylų nagrinėjimo tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas, neturėdamas pareigos nagrinėti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų žodinio proceso tvarka ir nenustatęs, kad šiuo atveju yra tokia būtinybė, pareiškėjo skundą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka pagal nustatytas proceso taisykles. Kadangi bylą nuspręsta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl procesinės pareigos pranešti pareiškėjui apie teismo sudėtį, bylos nagrinėjimo laiką ir vietą bei išsiųsti pareiškėjui antstolio atsiliepimą į skundą teismas neturėjo. Aplinkybė, kad tuoj pat gavusi bylą teisėja rezoliucija išsprendė skundo priėmimo klausimą, nesuteikia pagrindo spręsti dėl teisėjos šališkumo. Priešingai, LR CPK normos numato trumpus terminus, per kuriuos turi būti išspręsti teisme gautų pareiškimų [skundų] priėmimo klausimai, todėl teisėjos veiksmai, nedelsiant sprendžiant gauto K. S. skundo priėmimo klausimą, užtikrino proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus [LR CPK 7 str.].

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstą atskirąjį skundą ir toje dalyje, kuria skundžiama teismo nutartimi paskirta pareiškėjui 200 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Vienas iš LR CPK 2 str. įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. LR CPK 7 str. 2 d. numatyta, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį. Priešingu atveju piktnaudžiaujančiai procesinėmis teisėmis šaliai gali būti taikomos atitinkamos pasekmės, numatytos CPK 95 str. 1 d.: dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 d. įgalina teismą piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atveju skirti baudą. Nagrinėjamu atveju spręsdamas klausimą dėl baudos paskyrimo, pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo procesinius veiksmus vykdomojoje byloje Nr.0042/08/00905, aplinkybes, kad teismas jau buvo išaiškinęs pareiškėjui dėl draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, taip pat išaiškinęs, jog pareiškėjas šiomis teisėmis turi naudotis sąžiningai. Nurodytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nuolat ir sistemingai piktnaudžiauja jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, teikdamas nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr.0042/08/00905, todėl sprendė, kad yra pagrindas skirti pareiškėjui 200 Lt baudą. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, įgalina apeliacinės instancijos teismą taip pat sutikti, kad apelianto [pareiškėjo] procesiniai veiksmai, teikiant nepagrįstus skundus vykdomojoje byloje Nr.0042/08/00905, nukreipti tikslu išvengti teismo sprendimo dėl baudos skyrimo įvykdymo. Pažymėtina, kad pagal teismų informacinę sistemą LITEKO matyti, kad vykdomojoje byloje Nr.0042/08/00905 pareiškėjo teikti skundai dėl antstolio A.Bublio veiksmų pripažinti nepagrįstais, priimant pareiškėjui nepalankius teismų procesinius sprendimus [nutartis] tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Teismo įsitikinimu, netgi pareiškiant nagrinėjamą skundą, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ir sąmoningai pareiškė aiškiai nepagrįstą skundą, nes skunde iš esmės nenurodė jokių neteisėtų antstolių veiksmų, skundą grindžiant aiškiai neteisingais faktais.

Iš esmės nepagrįsti apelianto motyvai dėl pažeistų LR CPK 290 str., 291 str. normų reikalavimų, nes skundžiama teismo nutartis atitinka LR CPK 291 str. nurodytus nutarties turiniui keliamus reikalavimus, nutartis yra tinkamai motyvuota CPK 291 str. 1 d. 5 p. prasme. Vadovaujantis LR CPK 513 str. 1 d. bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad teismas priėmė netinkamos formos procesinį dokumentą. Bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad, priėmus skundžiamą nutartį, pareiškėjui buvo išsiųsta šios nutarties kopija, kas atitinka LR CPK 292 str. reikalavimus.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti apeliacine tvarka nėra teisinio pagrindo [LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.].

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.