Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį 579 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. teismo nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 4 d., apie 23.15 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vairavo automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai buvo nustatytas vidutinis (2,35 promilių) girtumas.

Skunde teigiama ir tai, kad P. V. tarnybinis pranešimas nepatvirtina fakto apie vairavimą ar važiavimą, kadangi pranešime nurodoma „bandė važiuoti“, „trukdė mergina“. Be to, pareigūnai P. V. ir M. B. nurodė situacijos nematę, o rėmėsi tik kitų asmenų paaiškinimais – tai buvo Galvė 14 pareigūnai, kurie nurodė, kad priekyje automobilio stovėjo mergina, o gale automobilio aukštas bortelis. Pasak apelianto, pareigūnai nuneigia patys savo teiginius, kad automobilis judėjo į priekį ir atgal, tai reiškia, kad automobilis stovi. Apelianto teigimu, liudytojo V. G. paaiškinimai teismo posėdyje nesutampa su rašytiniais dokumentais bei prieštarauja kitų pareigūnų paaiškinimams teismo posėdyje, kadangi minėto pareigūno 2016-11-04 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad mergina stovi priekyje automobilio bei „pribėgus prie automobilio mergina ir vaikinas stovėjo prie automobilio“, todėl daro išvadą, kad automobilis nevažiavo, nevairavo, joks pareigūnas automobilio nestabdė. Teigia, kad toks pranešimas nepatvirtina pažeidimo esmės, nepatvirtina sudėties.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 4 dalimi, byloje taiko iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK reglamentuotą teiseną (bylų nagrinėjimo tvarką), nes administracinio teisės pažeidimo protokolas nagrinėjamoje byloje surašytas iki 2017 m. sausio 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Pažymėtina, kad A. P. nubaustas už tai, kad 2016 m. lapkričio 4 d., apie 23.15 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vairavo automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai buvo nustatytas vidutinis (2,35 promilių) girtumas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tiek iš apeliacinio skundo, tiek iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas kaltu neprisipažino, nurodė automobilio nevairavęs, jo neužvedęs, nors neneigė, jog minčių perstatyti automobilį buvo, tačiau to padaryti neleido draugė.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma priešinga nei apeliaciniame skunde išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog apeliantas 2016 m. lapkričio 4 d., apie 23.15 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vairavo automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai buvo nustatytas vidutinis (2,35 promilių) girtumas, o jo keliama versija, kad jis net nebuvo užvedęs automobilio ir jo nevairavo, skundą nagrinėjančio teismo nuomone vertintina kritiškai kaip pažeidėjo gynybinė pozicija.

Teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. G. paaiškino, kad atvykus pagal iškvietimą, per buto balkoną matė, kaip automobilis judėjo 1-2 metrus, o bendraujant su pažeidėju, pastarasis nurodęs, kad norėjo perstatyti automobilį (b.l. 30-31).

Analogiškos aplinkybės nurodytos ir šio policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, kur užfiksuota, kad pareigūnas iš balkono matė, kaip sidabrinės spalvos automobilis bando išvažiuoti, automobilis judėjo tai į priekį, tai atgal. Nusileidus prie automobilio, vaikinas paaiškino norėjęs perstatyti automobilį (b.l. 6).

Liudytoju teisme apklaustas policijos pareigūnas S. S. nors ir teigė nematęs vairavimo fakto, tačiau patvirtino, kad salėje sėdintis asmuo teigė norėjęs perstatyti automobilį (b.l. 31).

Teisme liudytoju apklaustas J. M. patvirtino savo pareiškime (b.l. 7) nurodytas aplinkybes, kad matė, kaip asmuo įsėdo į automobilį ir užvedė variklį, automobilis judėjo apie kelis metrus. Tvirtino iš balkono matęs gerai (b.l. 36).

Liudytojas E. T. taip pat teisme patvirtino matęs, kaip salėje sėdintis asmuo įlipo į automobilį ir bandė važiuoti iš stovėjimo aikštelės, pavažiavo 2 metrus į priekį, bet kai draugė neleido, grįžo atgal. Įvykį nufilmavo telefonu (b.l. 47-48).

Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 2-3), Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiųjų patrulių P. V. bei M. B. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės (b.l. 4, 5), alkotesterio kvito duomenys (b.l. 8), pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo duomenys (b.l. 10) ir kt.

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūnų 2016-11-04 tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad 2016-11-04 buvo gautas pagalbos prašymas iš kitų pareigūnų (Galvė 14), kurie matė, kad iš kiemo bando išvažiuoti automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus minėtu adresu, Galvė 14 pareigūnai nurodė, kad matė kaip minėtas automobilis bandė išvažiuoti iš kiemo, tačiau jam neleido tai padaryti automobilio priekyje stovinti mergina, tačiau automobilis kelis kartus pavažiavo į priekį, atgal. Taip pat tokias pačias aplinkybes nurodė šalia buvę liudininkai. Galvė 14 pareigūnai nurodė pilietį, kuris vairavo minėtą automobilį, tai buvo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, veiksmai nekoordinuoti. Apie 23:28 val., patikrinus alkotesteriu A. P. neblaivumą, paaiškėjo, kad jis 2,35 promilių neblaivus. Minėtam piliečiui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pasirašyti atsisakė (b.l. 4, 5).

Taip pat liudytojui E. T. pateikus jo mobiliojo ryšio telefonu darytą vaizdo įrašą, šis buvo apžiūrėtas ir ištirtas (b.l. 48).

Į teisėjos klausimus liudytojas E. T. paaiškino, kad filmuota lapkričio 4 d., 23.00 val., įrašas nebuvo pašalintas iš telefono. Patvirtino, kad tai šio asmens (A. P.) automobilis. Filmavo, nes manė, kad tai galimai naudinga informacija. Filmuota buvo 15 minučių po to, kai jie beldėsi į duris. Filmuota prieš policijos pareigūnams nusileidžiant žemyn, prieš jiems atvykstant (48).

Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. parodymus, matyti, kad jis savo poziciją keitė, įvykio metu policijos pareigūnams teigė norėjęs perstatyti automobilį, o jau teisme bei apeliaciniame skunde nurodė sėdęs į automobilį, kadangi norėjo paimti skudurėlį mašinai nuvalyti, tačiau automobilio užvedęs nebuvo. Teismo vertinimu, ši apelianto versija vertintina kritiškai. Nors apeliantas teigia, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas jį pripažino kaltu, remiantis, jo nuomone, abejotinais liudytojų parodymais, kurie, pasak apelianto, būdami 9-tame aukšte neaišku ar gerai matė įvykį, skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad teisme apklaustų liudytojų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti minėtų liudytojų nurodytomis aplinkybėmis neturėjo pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Apelianto nesutikimas su byloje surinktais įrodymais nereiškia, kad pastarasis buvo nubaustas nepagrįstai.

Atkreipiamas dėmesys, kad liudytojų parodymus patvirtina byloje liudytojo E. T. pateiktas vaizdo įrašas. Apžiūrėjęs minėtą vaizdo įrašą, teismas nurodė, kad iš įrašo matyti sidabrinės spalvos automobilis, kuris akivaizdžiai juda, bandoma pajudėti iš stovėjimo vietos, tada sustoja prieš kliūtį – kitą automobilį. Vairuotojo nesimato, kitų asmenų irgi nesimato. Vaizdo įrašas tamsus, kadangi vėlus paros metas, tačiau pats automobilis ir jo judėjimo faktas matosi aiškiai. Liudytojas, pateikęs minėtą įrašą, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, teisme patvirtino, kad įraše užfiksuotas būtent apelianto A. P. vairuojamas automobilis. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, apeliantas pats pateikė vairuotojo pažymėjimą bei paaiškino norėjęs perstatyti automobilį. Taip pat iš teismui pateiktos A. P. administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, peržiūrėjus liudytojo patiektą vaizdo įrašą nei apeliantas, nei jo atstovas dėl šio įrašo pretenzijų neturėjo (b.l. 48).

Skunde taip pat ginčijama ir tai, kad policijos pareigūnai apelianto neblaivumą nustatė tik žymiai vėliau, nei buvo užfiksuotas pažeidimas, tuo teigdamas, kad iki neblaivumo nustatymo fakto nėra pagrindo teigti, kad jis buvo neblaivus. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nenustatyta pažeidimų, duomenys alkotesteriu buvo gauti teisėtu ir patikimu būdu, nes alkotesterio naudojimo tvarka nepažeista ir juo padarytais tikrinimo rezultatais nėra pagrindo abejoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. P. padarytas pažeidimas užfiksuotas 23.15 val. (b.l. 2-3), o neblaivumas matuotas 23.28 val. (b.l. 8). Byloje nėra duomenų, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrinamas apeliantės neblaivumas, būtų naudojamas ne pagal instrukciją ar turėtų kokių nors gedimų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad A. P. neblaivumą būtų tikrinęs pirmasis policijos ekipažas.

Apeliantas skunde teigia ir tai, kad skundžiamą nutarimą priėmus teisėja buvo šališka nagrinėdama bylą, kadangi neatsižvelgė į tokias aplinkybes, kad policijos pareigūnai iškviesti buvo visai dėl kito įvykio, o ne dėl jo vairavimo neblaiviam, kad nebuvo patikrintas jaunuolių kompanijos, vartojusios alkoholinius gėrimus ir iškvietusios policijos pareigūnus, neblaivumas, kad minėti jaunuoliai norėjo pakenkti apeliantui, kad vadovavosi abejotinais liudytojų parodymais bei nebuvo iškviesta liudytoja V. K.. Kaip jau minėta, teismui nagrinėjant apelianto A. P. administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu ir duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Taip pat nebuvo nustatytas ir policijos pareigūnų šališkumas nagrinėjamoje byloje. Tai, kad policijos pareigūnai buvo kviečiami dėl kito pažeidimo, nedaro skundžiamo nutarimo nagrinėjamu atveju neteisėtu, o netinkamus policijos pareigūnų veiksmus apeliantas galėjo skųsti teisės aktų nustatyta tvarka atitinkamoms institucijoms, tai nėra bendrosios kompetencijos teismo prerogatyva. Kaip matyti, teismui nustačius visas reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes, kiti liudytojai kviečiami nebuvo.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad A. P. administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas, priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia apeliantas, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Tai, kad apelianto automobilis buvo apmėtytas bei apgadintas, nešalina jo atsakomybės. Nėra pagrindo ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui, kaip to prašoma skunde, kadangi kaip minėta, visos bylai reikšmingos aplinkybės buvo ištirtos.

Apeliantas taip pat prašo, netenkinus jo prašymų panaikinti apylinkės teismo nutarimą bei bylą grąžinti iš naujo nagrinėti, atsižvelgiant į skundo motyvus, sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones terminą iki 1 metų ir paskirtą administracinę nuobaudą – 579 eurų baudą leisti sumokėti dalimis per 6 mėnesių laikotarpį.

Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Apylinkės teismas, įvertinęs visas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, apeliantui A. P. skyrė ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ straipsnį, mažinti apeliantui paskirtą nuobaudą, byloje nėra. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad jam darbe labai reikalingas vairuotojo pažymėjimas vykdyti darbo funkcijoms ir kad per 5 metų vairavimo stažą neturi nei vienos nuobaudos, reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl nors apeliantas nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo funkcijoms vykdyti, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine.

A. P. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą transporto srityje, t. y. būdamas neblaivus vairavo automobilį, tuo neabejotinai kėlė pavojų aplinkai ir kitiems eismo dalyviams. ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytas teisės pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Apeliantui neabejotinai buvo žinomas jo darbinės veiklos pobūdis, kitos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga naudotis automobiliu, be to, pastarasis turėdamas ilgą vairavimo stažą, privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės nesulaikė apelianto nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo paskirta administracinė nuobauda A. P. neprieštarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams. Patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliantui paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarimas šioje dalyje paliekamas nepakeistu.

Atkreipiamas apelianto dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip aukštesnės instancijos teismas, negali svarstyti jo prašymo dėl baudos išdėstymo ilgesniam laikotarpiui, kadangi šis klausimas dar nebuvo išspręstas pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.