Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11266-1164/2024, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atsakovas su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė 2022 m. balandžio 11 d. pirkimo – pardavimo, 2021 m. liepos 10 d. vartojimo kredito sutartis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto su atskiruoju skundu pateikta trečiojo asmens sudaryta 2022 m. balandžio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartis jokių sprendžiamam laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui teisiškai reikšmingų aplinkybių nepatvirtina, todėl ją atsisakytina priimti. Pateikta 2021 m. liepos 10 d. vartojimo kredito sutartis, atsižvelgus, kad skundžiama nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atsakovui apie prašymo nagrinėjimą nepranešus, šio rašytinio įrodymo vėlesnis pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovė turėjo galimybę su juo susipažinti, jis yra susijęs su byloje sprendžiamu klausimu, todėl apeliacinės instancijos teismas vartojimo kredito sutartį priima ir prideda prie bylos medžiagos, ji vertintina, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui (CPK 314 str.).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalies nuostatas tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.192¹ str. 2 d.).

17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

18. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, pasižymi tam tikra specifika, jomis yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Kartu pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis nesietina vien su būtinybe priverstinai įgyvendinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, jos gali būti nukreiptos ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.

19. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 4 p.). Laikino išlaikymo priteisimas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti pilnamečio besimokančio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, priteisiant laikiną išlaikymą, skirtą kasdieniniams poreikiams tenkinti, t. y. užtikrinti minimalius poreikius maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Tokia priemone siekiama laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius, kadangi reguliaraus ir nenutrūkstamo išlaikymo pilnamečiam vaikui, kuris mokosi, teikimas yra sąlyga, leidžianti tęsti mokymąsi bei užtikrinti būtinuosius poreikius.

20. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl išlaikymo priteisimo iš esmės. Siekiant nustatyti, ar buvo pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia teismas privalo preliminariai įvertinti, ar pateiktas ieškinys gali būti tenkintinas.

21. Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kad, kai vertinamas ieškinio preliminarų pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Vadinasi, ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų pasaugos priemonių taikymo kontekste įvertinimas negali būti suprantamas kaip išsami ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analizė. Tai paaiškinama tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje teismas negali ir neturi pateikti galutinio kategoriško atsakymo dėl pateiktų į bylą įrodymų patikimumo ir jų pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams pagrįsti ar jos reikalavimams patenkinti.

22. Teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovės reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovė pasirinko pagal įstatymą neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas tikrai negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo.

23. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimą), nurodė ieškinio faktinį bei teisinį pagrindą, pridėjo įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, – pažymą apie mokymąsi (duomenys neskelbtini) universiteto bakalauro studijų II kurse ir kitus. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje tikėtinai pagrindė savo reikalavimą.

24. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina, laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos. Vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, ar jų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina, tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas spręsti, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Todėl atmestini atskirojo skundo argumentai, kad teismas turėjo nustatyti ieškinio trūkumus ir negalėjo spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo ar turėjo prašymą atmesti.

25. Nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) fakulteto bakalauro studijų 2 kurse, dieniniame skyriuje, ji nedirba, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi.

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priteisė ieškovei E. B. iš atsakovo R. B. po 300 Eur kas mėnesį mokamą laikiną paramą, atsižvelgęs į ieškovės poreikius ir konstatavęs, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, apie jo sveikatos problemas, jam paramos reikalingumą, kitus išlaikytinius, jo atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, kreditorinius įsipareigojimus duomenų nėra.

27. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad šiuo atveju nėra pagrindo spręsti apie būtinybę laikinai užtikrinti ieškovės būtinus poreikius. Laikina parama ieškovei priteista visam šios bylos nagrinėjimo laikotarpiui. Ieškovės darbas vasaros atostogų laikotarpiu rodo jos pastangas pačiai užsidirbti pajamų, tačiau keleto mėnesių uždarbis negalėtų užtikrinti pakankamo ilgalaikio pragyvenimo poreikių tenkinimo. Juo labiau, kad ieškovė studijuoja kitame mieste, moka už studijas. Iš trečiojo asmens – mamos gaunamos lėšos neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti dukrai išlaikymą (CK 3.192¹ str.). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-19611-429/2019, nutraukiant ieškovės tėvų J. B. ir R. B. santuoką bendru sutarimu, patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.2. punkte šalys susitarė, kad R. B. dukros E. B. išlaikymui įsipareigojo mokėti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio paskutinės dienos po 200 Eur iki dukros pilnametystės. Tiek minėtos sutarties patvirtinimo metu, tiek ir ieškovei tapus pilnamete, egzistavo tos pačios aplinkybės: ieškovė mokėsi, nedirbo, negavo pajamų, neturėjo jokio turto. Atsakovui nustojus teikti materialinę paramą, ieškovė neteko lėšų savo būtiniausiems poreikiams tenkinti, todėl kilo būtinumas taikyti įstatymo numatytas priemones jiems užtikrinti.

28. Pažymėtina, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas, tik preliminariai atsižvelgiant į vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu nors laikinas išlaikymas skundžiama nutartimi ieškovei iš esmės priteistas pagrįstai, susipažinus su bylos medžiaga, nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo priteisto mokėtino laikino išlaikymo dydį.

29. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti atsakovas gauna (duomenys neskelbtini) Eur (atskaičius mokesčius) darbines pajamas. Buto nuomos mokestis per mėnesį sudaro 615 Eur. Jis nuomojasi automobilį už 314 Eur/mėn., už jo draudimą moka 95,77 Eur. Be to, atsakovas yra paėmęs vartojimo kreditą, kuriam padengti moka 236,47 Eur/mėn. Registrų duomenimis Lietuvoje atsakovas jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi.

30. Tai, kad atsakovas lizingu įsigijo automobilį, moka jo draudimo įmokas, turi mokėti ir vartojimo kredito įmokas, yra jo asmeniniai sprendimai, apie šių sandorių sudarymo pasekmes jis turėjo pagalvoti, prieš prisiimdamas tokio pobūdžio įsipareigojimus. Šios aplinkybės neeliminuoja atsakovo pareigos teikti finansinę paramą studijuojančiai dukrai. Tačiau taip pat vertintinos ir nustatytos aplinkybės, jog atsakovas neturi turto, gyvena nuomojamame bute, todėl priteistų 300 Eur laikino išlaikymo sumų mokėjimas nebūtų proporcingas, pernelyg suvaržytų atsakovo teises ir teisėtus interesus, apsunkinant jo turtinę padėtį. Kadangi atsakovo turtinė padėtis šiuo metu nėra pakankamai gera, ieškovei priteistas laikymo išlaikymo dydis mažintinas iki 200 Eur dydžio kas mėnesį mokamos laikinos paramos.

31. Pažymėtina, kad laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

32. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

33. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tačiau atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį – ieškovei iš atsakovo priteistą 300 Eur laikiną išlaikymą sumažinti iki 200 Eur per mėnesį (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartį pakeisti – nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo ieškovei E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą 300 Eur kas mėnesį mokamą laikiną paramą, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, sumažinti iki 200 Eur.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.